- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-02-13
- Bylos Nr.
- 2S-137-467/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Alma Urbanavičienė, Tatjana Žukauskienė, Petras Jaržemskis
- Ieškovas
- IĮ „Idėjų studija“, E. V., J. N., UAB „Sarenus“
- Atsakovas
- UAB „51 State“, S. L., V. L.
- Trečiasis asmuo
- VĮ Registrų centras
- Kategorijos
- 106.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Teisėjas M.Bajoras Procesinio sprendimo kategorijos 106.1.; 122.3.; 122.4.; 122.5.
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2008 m. vasario 13 d.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią sudaro
kolegijos posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų IĮ „Idėjų studija“, E. V., J. N. ir UAB „Sarenus“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 12 d. nutarties laikyti nepaduotu ir grąžinti ieškovų IĮ „Idėjų studija“, E. V., J. N. ir UAB „Sarenus“ ieškinį atsakovams UAB „51 State“, S. L., V. L. ir 847-ajai Gyvenamojo namo statybos bendrijai dėl kelio teises pažeidžiantiems veiksmams užkirtimo, tretysis asmuo – VĮ Registrų centras.
Aprašomoji dalis
Kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovai IĮ „Idėjų studija“, E. V., J. N. ir UAB „Sarenus“ 2007-10-08 kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė: uždrausti atsakovams UAB „51 State“ ir S. L. statyti automobilius vidiniame pastato, esančio (duomenys neskelbtini), kieme; uždrausti atsakovams UAB „51 Sate“ ir S. L. rakinti vidinio kiemo vartus; pripažinti negaliojančia 2006-01-17 ir 2006-04-25 pirkimo-pardavimo sutartimis atsakovų nustatytą naudojimosi nekilnojamuoju daiktu (žemės sklypu) tvarką. Nurodė, kad ieškovai yra patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), savininkai. 847-oji Gyvenamojo namo statybos bendrija 19582/139900 dalį žemės sklypo, kuriame yra minėtas pastatas, 2006-01-17 pardavė I. I., o ši 2006-04-25 sutartimi 14100/139900 dalį žemės sklypo pardavė atsakovui S. L. (UAB „51 State“ generaliniam direktoriui). Šiose sutartyse buvo nustatyta naudojimosi žemės sklypu tvarka. Remdamasis šia tvarka, UAB „51 State“ užrakino vidinio kiemo vartus ir šiame kieme atidarė panaudotų amerikietiškų automobilių pardavimo aikštelę. Tokiu būdu yra pažeidžiamos pastato patalpų savininkų (ieškovų) teisės, nes jiems bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso požeminio garažo stogas, kuris turi būti valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama visų bendraturčių sutarimu. Be to pagal statinio projektą teritorija virš požeminio garažo (vidinis kiemas) turi būti naudojama rekreacijai ir vaikų žaidimų aikštelei. Atsakovui UAB „51 State“ užtvertoje teritorijoje atidarius dėvėtų automobilių pardavimo aikštelę, pažeidžiamos ieškovų teisės – nuolat kieme stovintys automobiliai užstoja vaizdą į kiemą, keliamas triukšmas, išmetamos dujos teršia aplinką.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2007 m. lapkričio 6 d. nutartimi nustatė ieškovams terminą iki 2007-12-03 pašalinti ieškinio trūkumus – nustatyta tvarka pateikti ieškinį, kuriame teisingai nurodyti dalyvaujančius byloje asmenis, aiškiai suformuluoti ieškinio dalyką (pirmajame reikalavime nurodyti, kokius konkrečius automobilius siekiama uždrausti statyti, tiksliai identifikuoti teritoriją, antrajame reikalavime tiksliai identifikuoti teritoriją, vartus, kurių atsakovai negalėtų rakinti, trečiajame reikalavime tiksliai apibrėžti ir nurodyti ginčijamų sutarčių dalis (jų punktus, sąlygas ir pan.), tinkamai suformuluoti ieškinio pagrindą, pateikti įrodymus, kuriais ieškinyje remiamasi (nurodyti aplinkybes, pridėti įrodymus, kad atsakovai UAB „51 State“ ir S. L. stato automobilius vidiniame pastato kieme ir rakina kiemo vartus, kad atsakovams UAB „51 State“ ir S. L. rakinant kiemo vartus, pažeidžiamos ieškovų teisės), nurodyti aplinkybes, pateikti įrodymus apie atsakovų S. L. ir V. L. gyvenamąją vietą, primokėti žyminį mokestį (pagal pradiniame ieškinyje reiškiamus reikalavimus primokėti 336 Lt) ir pateikti teismui tai patvirtinančius įrodymus.
Ieškovai IĮ „Idėjų studija“, E. V., J. N. ir UAB „Sarenus“ 2007-11-30 pateikė teismui raštą, kuriame nurodė, jog, vykdydami teismo 2007-11-06 nutartį, jie (ieškovai) sumokėjo 112 Lt žyminį mokestį, kadangi nebereiškia reikalavimų uždrausti atsakovams statyti automobilius vidiniame pastato (duomenys neskelbtini) kieme bei uždrausti atsakovams rakinti vidinio kiemo vartus. Ieškovai nurodė, kad negali patikslinti reikalavimų pripažinti 2006-01-17 ir 2006-04-25 pirkimo-pardavimo sutartimis atsakovų nustatytą naudojimosi nekilnojamuoju daiktu (žemės sklypu) tvarką, t.y. negali nurodyti konkrečių sutarčių dalių, straipsnių ar punktų, nes VĮ Registrų centras atsisakė pateikti šių sutarčių kopijas. Todėl ieškinyje prašė išreikalauti šias sutartis iš VĮ Registrų centras.
Šalies argumentai
Kartu su šiuo prašymu ieškovai pateikė patikslintą ieškinį, kuriuo prašė pripažinti negaliojančia 2006-01-17 pirkimo-pardavimo sutartimi atsakovų nustatytą naudojimosi nekilnojamuoju daiktu (žemės sklypu) tvarką ir 2006-04-25 pirkimo-pardavimo sutartimi atsakovų nustatytą naudojimosi nekilnojamuoju daiktu (žemės sklypu) tvarką. Patikslintame ieškinyje atsakovais nurodė S. L., V. L., 847-oji gyvenamojo namo statybos bendriją ir I. I. Ieškinį grindė tuo, kad pirkimo-pardavimo sutarčių dalys, nustatančios naudojimosi nekilnojamuoju daiktu (žemės sklypu) tvarką, remiantis CK 1.80 bei 1.81 straipsniais, pripažintinos negaliojančiomis, kadangi pažeidžia imperatyvias įstatymo nuostatas (CK 4.83, 4.75 str.) bei viešąją tvarką ir gerą moralę – minėtais sandoriais nustatant naudojimosi nekilnojamuoju daiktu (žemės sklypu) tvarką buvo siekiama daugiabučio gyvenamojo namo vidiniame kieme įrengti automobilių stovėjimo aikštelę.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2007 m. gruodžio 12 d. nutartimi ieškovų IĮ „Idėjų studija“, E. V., J. N. ir UAB „Sarenus“ ieškinį dėl kelio teises pažeidžiantiems veiksmams užkirtimo laikė nepaduotu ir jį grąžino, taip pat grąžino ieškovui IĮ „Idėjų studija“ sumokėtą žyminį mokestį. Teismas konstatavo, kad per ieškinio trūkumams pašalinti nustatytą terminą ieškovai nepašalino visų ieškinio trūkumų, t.y. patikslinto ieškinio reikalavimai neatitinka aiškumo ir konkretumo kriterijų, kadangi ieškovams prašant pripažinti negaliojančia pirkimo-pardavimo sutartimis nustatytą naudojimosi žemės sklypu tvarką, žemės sklypas (ar sklypai) neidentifikuojamas, nenurodoma, tarp kokių šalių minėtos pirkimo-pardavimo sutartys buvo sudarytos, tiksliai nenurodomos ginčijamos sutarčių dalys, jų punktai, sąlygos ir pan. Nors ieškovai nurodė, kad negali patikslinti reikalavimų dėl naudojimosi tvarkos pripažinimo negaliojančia, nes VĮ Registrų centras atsisakė pateikti prašomas pirkimo-pardavimo sutartis, tačiau ieškovai nepateikė duomenų, jog ėmėsi kitų priemonių minėtoms sutartims gauti ar išsiaiškinti jų turinį. Teismas taip pat konstatavo, kad ieškinio pagrindas suformuluotas netinkamai, nes nenurodyti ir nepateikti jokie konkretūs įrodymai, patvirtinantys ieškinio teiginius, jog atsakovas S. L. ir su juo susiję asmenys užrakino vidinio kiemo vartus, šiame kieme atidarė panaudotų amerikietiškų automobilių stovėjimo aikštelę. Ieškovai abstrakčiai nurodė, kad šias aplinkybes gali patvirtinti daugiabučio namo gyventojai, tačiau nenurodė jų gyvenamųjų vietų. Grįsdami ieškinio reikalavimus, ieškovai nurodė, kad minėtais sandoriais, nustatant naudojimosi nekilnojamuoju daiktu (žemės sklypu) tvarką, buvo siekiama daugiabučio gyvenamojo namo vidiniame kieme įrengti automobilių stovėjimo aikštelę, tačiau šiam teiginiui pagrįsti jokių įrodymų nenurodė ir nepateikė. Ieškovams apskritai nėra žinomas nustatytos naudojimosi žemės sklypu tvarkos turinys, taigi su šia tvarka ieškovų siejamas jų teisių pažeidimas yra abstraktaus, spėjamo pobūdžio. Teismas padarė išvadą, kad nurodyti ieškinio trūkumai užkerta kelią teisminiam procesui.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu ieškovai IĮ „Idėjų studija“, E. V., J. N. ir UAB „Sarenus“ prašo nutartį panaikinti ir įpareigoti teismą priimti ieškovų ieškinį. Nurodo, kad jie, negalėdami patys gauti žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarčių, prašė teismo šias sutartis išreikalauti iš VĮ Registrų centro (CPK 199 str.), tačiau teismas nurodė, jog ieškovai nepateikė duomenų, kad būtų ėmęsi kitų priemonių žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartims gauti ar išsiaiškinti jų turinį, t.y. kad ieškovai turėjo pirmiausia kreiptis į pačius atsakovus. Tokia teismo pozicija daro bylos iškėlimą priklausomą nuo atsakovų valios, nors jokios ikiteisminės ginčo sprendimo procedūros šiuo atveju jokiame teisės akte nenumatytos. Tokiu būdu teismui reiškiant absurdiškus reikalavimus, užkertamas kelias ieškovams kreiptis į teismą, pažeidžiamas teisminės gynybos prieinamumo principas. Reikalaudamas pateikti įrodymus, patvirtinančius, jog buvo statomi automobiliai, o vidinis kiemas rakinamas, nors šių aplinkybių atsakovas galbūt ir neginčys, teismas iš esmės tampa atsakovų advokatu. Tačiau teismas, būdamas nešališka ginčo sprendimo funkcija, negali perimti atsakovo funkcijų, nes tokiu būdu būtų pažeisti teismo nešališkumo, šalių procesinio lygiateisiškumo ir teisės į tinkamą teismo procesą principai. Teismas terminą ieškinio trūkumams pašalinti gali skirti tik, kai ieškinys neatitinka formalių reikalavimų, susijusių su teisės kreiptis į teismą įgyvendinimu, ir jokiu būdu negalima jo skirti dėl motyvų, susijusių su teisės į ieškinio patenkinimą įgyvendinimu.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).
CPK 111 straipsnis apibrėžia bendrus reikalavimus, keliamus procesinių dokumentų, o ieškinys yra vienas iš jų, formai ir turiniui. Be bendrųjų reikalavimų, keliamų procesinių dokumentų turiniui ir formai, ieškinio turinys turi atitikti ir CPK 135 straipsnio reikalavimus, tarp kurių yra ir aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą (faktinis ieškinio pagrindas) bei ieškovo reikalavimas (ieškinio dalykas). Ieškovas, disponuodamas savo teisėmis, savarankiškai sprendžia, kokiu pagrindu ir kokius reikalavimus reikšti. Ieškinio pagrindą išdėsto ieškovas ir jo teisė yra pasirinkti įgyvendinimo apimtį. Įstatymas nustato reikalavimą pagal pasirinktą pagrindo apimtį ir reikalavimus suformuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą tinkamai, t.y. juos išdėstyti procesiniuose dokumentuose aiškiai ir nuosekliai, kad jie būtų suprantami kiekvienam normalių gebėjimų asmeniui – byloje dalyvaujantiems asmenims ir teismui.
Pirmosios instancijos teismas 2007-11-06 nutartyje konstatavo, kad ieškovų IĮ „Idėjų studija“, E. V., J. N. ir UAB „Sarenus“ ieškinys neatitinka CPK 111 ir 135 straipsnių reikalavimų, o būtent: ieškovai netinkamai suformulavo ieškinio dalyką, nes nenurodė, kokius konkrečiai automobilius, kokioje konkrečioje teritorijoje prašo uždrausti statyti, kokius konkrečiai vartus prašo uždrausti rakinti, o, ginčydami sandorių dalis - tiksliai nenurodė, kokias konkrečias sutarčių dalis prašo pripažinti negaliojančiomis; ieškovai aiškiai nesuformulavo ieškinio faktinio pagrindo ir nepateikė reikalavimus pagrindžiančių įrodymų, kad atsakovai atlieka veiksmus, kuriuos prašoma uždrausti, ir kad vartų rakinimas pažeidžia ieškovų kaip savininkų teises naudoti nuosavybės teise jiems priklausantį turtą; ieškovai netinkamai nurodė byloje dalyvaujančius asmenis, kadangi nenurodė trečiojo asmens (VĮ Registrų centro) teisinio suinteresuotumo bylos baigtimi ir atsakovu nenurodė vienos iš ginčijamų sutarčių šalies (I. I.), taip pat nepridėjo įrodymų, kad atsakovų – fizinių asmenų, gyvenamoji vieta yra iš tiesų ieškinyje nurodytu adresu; ieškovai sumokėjo ne visą žyminį mokestį. Ieškovai, vykdydami šią teismo nutartį, 2007-11-30 pateikė raštą kartu su patikslintu ieškiniu. Jie nurodė, kad atsisako dviejų ieškinio reikalavimų, sumokėjo trūkstamą žyminio mokesčio dalį, pateikė teismui duomenis apie atsakovų gyvenamąsias vietas, taip pat paaiškino, jog negali nurodyti ginčijamų konkrečių sutarčių dalių, kadangi VĮ Registrų centras atsisakė pateikti šių sutarčių kopijas, ir prašė teismo išreikalauti šias sutartis iš VĮ Registrų centro.
Pakartotinai spręsdamas ieškovų IĮ „Idėjų studija“, E. V., J. N. ir UAB „Sarenus“ ieškinio priėmimo klausimą, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovai per ieškinio trūkumams pašalinti nustatytą terminą nepašalino visų ieškinio trūkumų, t.y. prašydami pripažinti negaliojančia pirkimo-pardavimo sutartimis nustatytą naudojimosi žemės sklypu tvarką, neidentifikavo žemės sklypo, nenurodė sutarčių šalių, ginčijamų sutarčių dalių, jų punktų, sąlygų ir pan., taip pat tinkamai nesuformulavo ieškinio pagrindo, kadangi nenurodė ir nepateikė ieškinio teiginius patvirtinančių įrodymų, jog atsakovas S. L. ir su juo susiję asmenys užrakino vidinio kiemo vartus, šiame kieme atidarė panaudotų amerikietiškų automobilių stovėjimo aikštelę, nenurodė galimų liudytojų gyvenamųjų vietų adresų, nepateikė įrodymų, kad pirkimo-pardavimo sutartimis nustatant naudojimosi žemės sklypu tvarką, buvo siekiama daugiabučio gyvenamojo namo vidiniame kieme įrengti automobilių stovėjimo aikštelę. Tokia motyvacija įgalino teismą skundžiama nutartimi grąžinti procesinį dokumentą (ieškinį) jį padavusiems ieškovams. Apeliantai (ieškovai) su tokia teismo išvada nesutinka, atskirajame skunde nurodydami, jog teismo keliami reikalavimai užkerta kelią jiems kreiptis teisminės gynybos, kadangi teismo nurodyti trūkumai susiję su ieškovų teisės į ieškinio patenkinimą įgyvendinimu. Teisėjų kolegija tokiems atskirojo skundo argumentams iš esmės pritaria.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vienodą teismų praktiką taikant įstatymus (CPK 4 str.), savo nutartyse yra ne kartą nurodęs, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnis bei CPK 5 straipsnio 1 dalis įtvirtina kiekvieno asmens, manančio, kad jo teisės ar įstatymo saugomi interesai yra pažeisti, teisę kreiptis į teismą. Šiai civilinio proceso teisės normai būdinga tai, jog teismas negali atsisakyti priimti suinteresuoto asmens pareiškimo, remdamasis vien formaliais pagrindais. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju ieškovų IĮ „Idėjų studija“, E. V., J. N. ir UAB „Sarenus“ ieškinį pirmosios instancijos teismas grąžino jį padavusiems asmenims būtent vien tik formaliais pagrindais, kadangi teismo nurodyti trūkumai buvo konstatuoti nesant tam pakankamo pagrindo.
Vienas iš pirmosios instancijos teismo nurodytų ieškinio trūkumų buvo tas, kad ieškovai tinkamai nesuformulavo savo reikalavimų, t.y. ieškinio dalyko. Tačiau ieškovai patikslintu ieškiniu atsisakė dviejų pirminiame ieškinyje nurodytų reikalavimų (uždrausti atsakovams UAB „51 State“ ir S. L. statyti automobilius vidiniame pastato (duomenys neskelbtini) kieme bei uždrausti jiems rakinti vidinio kiemo vartus) ir nurodė tokius reikalavimus: remdamiesi CK 1.80-1.81 straipsniais, prašė pripažinti negaliojančia 2006-01-17 pirkimo-pardavimo sutartimi atsakovų nustatytą naudojimosi nekilnojamuoju daiktu (žemės sklypu) tvarką ir pripažinti negaliojančia 2006-04-25 pirkimo-pardavimo sutartimi atsakovų nustatytą naudojimosi nekilnojamuoju daiktu (žemės sklypu) tvarką. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokia ieškinio reikalavimų formuluotė iš esmės atitinka įstatymo keliamus reikalavimus, kadangi CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas numato, jog ieškinyje tiesiog turi būti nurodytas pats ieškovo (ieškovų) reikalavimas (ieškinio dalykas). Teisėjų kolegija pažymi, kad patikslintame ieškinyje nurodyti ieškovų reikalavimai yra suprantami, pakankamai apibrėžia bylos nagrinėjimo ribas ir užtikrina atsakovams teisę tinkamai atsikirsti į ieškinį. Iš patikslinto ieškinio yra aišku, kad ieškovai juo siekia pripažinti negaliojančiomis dviejų pirkimo-pardavimo sutarčių dalis, kuriomis nustatyta naudojimosi nekilnojamuoju daiktu (žemės sklypu) tvarka. Ieškovai tiek pirminiu, tiek patikslintu ieškiniu prašė teismo išreikalauti iš VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro ginčijamų sutarčių kopijas, kartu su patikslintu ieškiniu pateikė duomenis (VĮ Registrų centro raštą), kad patys šių sutarčių iš registro gauti neturi galimybės. Todėl aplinkybė, kad VĮ Registrų centras atsisako pateikti ieškovams ginčijamų sutarčių kopijas, yra pakankama išvadai, jog ieškovai neturi galimybes patikslinti savo reikalavimo taip, kaip juos įpareigojo pirmosios instancijos teismas 2007-11-06 nutartimi, t.y. nurodant konkrečias 2006-01-17 ir 2006-04-25 pirkimo-pardavimo sutarčių ginčijamas dalis bei punktus. Pažymėtina, kad 2007-11-06 nutartimi teismas nebuvo įpareigojęs ieškovų identifikuoti žemės sklypą, kuriuo naudojimosi tvarką ieškovai siekia užginčyti, bei nurodyti sutarčių šalis. Šie pirmosios instancijos teismo nurodyti ieškinio trūkumai (nenurodymas ginčijamų pirkimo-pardavimo sutarčių dalių ir punktų, šalių, žemės sklypo identifikavimo) gali būti visiškai pašalinti parengiamajame posėdyje, išreikalavus iš VĮ Registrų centro ieškovų prašomus atitinkamus duomenis. Todėl teisėjų kolegija, atsižvelgdama į aplinkybę, kad ieškovai tiek pirminiame, tiek patikslintame ieškinyje savo reikalavimus pripažinti negaliojančia pirkimo-pardavimo sutartimis nustatytą žemės sklypu naudojimosi tvarką suformulavo pakankamai aiškiai, o teismo nurodytų netikslumų pašalinti neturi realios galimybės be teismo pagalbos, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas be pakankamo pagrindo konstatavo, jog ieškovai netinkamai suformulavo ieškinio dalyką ir dėl to nepašalino ieškinio trūkumų pagal teismo nurodymus.
Kitas pirmosios instancijos teismo nurodytas ieškovų nepašalintas ieškinio trūkumas yra nurodytas tas, kad ieškovai nesuformulavo ieškinio pagrindo, t.y. nenurodė ir nepateikė ieškinio teiginius patvirtinančių įrodymų, jog atsakovas S. L. ir su juo susiję asmenys užrakino vidinio kiemo vartus, šiame kieme atidarė panaudotų amerikietiškų automobilių stovėjimo aikštelę, nenurodė galimų liudytojų gyvenamųjų vietų adresų, nepateikė įrodymų, kad pirkimo-pardavimo sutartimis nustatant naudojimosi žemės sklypu tvarką, buvo siekiama daugiabučio gyvenamojo namo vidiniame kieme įrengti automobilių stovėjimo aikštelę. Tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas šiuos trūkumus konstatavo be pakankamo pagrindo, kadangi teismas, konstatuodamas trūkumus dėl netinkamo ieškinio pagrindo suformulavimo, nepateikiant įrodymų, patvirtinančių ieškinyje nurodytas aplinkybes, jau ieškinio priėmimo stadijoje ėmėsi spręsti (pasisakyti) dėl nagrinėtino ieškinio esmės. Kolegija konstatuoja, jog teismo nurodytos aplinkybės yra ne procesinio teisinio, o materialinio teisinio pobūdžio, susijusios ne su ieškovų teise kreiptis į teismą, bet su jų teise į reikalavimo patenkinimą. Taigi šios aplinkybės turi būti nagrinėjamos ne ieškinio priėmimo stadijoje, bet teisminio bylos nagrinėjimo metu.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo nutartyse yra ne kartą pažymėjęs, jog teismas negali atsisakyti priimti suinteresuoto asmens pareiškimo, remdamasis vien tuo, kad šis asmuo neįrodė reiškiamo reikalavimo pagrįstumo, kadangi šį klausimą sprendžia teismas, nagrinėdamas bylą iš esmės. Teisės kreiptis į teismą teisminės gynybos ir teisės į pareikšto reikalavimo patenkinimą santykis lemia tai, kad ieškinio priėmimo teismo žinion stadijoje teismo sprendžiami klausimai yra išimtinai procesinio teisinio pobūdžio: sprendžiama, ar asmuo turi teisę kreiptis į teismą ir ar jis šią teisę realizuoja laikydamasis proceso įstatymų nustatytos tvarkos. Materialinio teisinio pobūdžio aplinkybės, susijusios su ieškovo teise į reikalavimo patenkinimą, turi būti analizuojamos bylos nagrinėjimo iš esmės metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002-09-16 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-1121/2002, kategorija 96; 87.2 ir kt.). Atsisakyti priimti ieškinį dėl netinkamo jo dalyko ar pagrindo formulavimo teismas gali tik tada, jei iš pareikšto ieškinio yra neaiškus ieškovo reikalavimas, jo pagrindas ar ribos, dėl ko teismo procesas apskritai negali būti pradėtas, tačiau negalima atsisakyti priimti ieškinį dėl materialinio-teisinio pobūdžio priežasčių. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti IĮ „Idėjų studija“, E. V., J. N. ir UAB „Sarenus“ ieškinį dėl kelio teises pažeidžiantiems veiksmams užkirtimo iš esmės vien šiuo pagrindu, t.y. ne dėl procesinio teisinio, o dėl materialinio teisinio pobūdžio aplinkybių, kurios turi būti nagrinėjamos ne priėmimo stadijoje, bet teisminio bylos nagrinėjimo metu.
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo pakankamo pagrindo konstatuoti, jog ieškovai IĮ „Idėjų studija“, E. V., J. N. ir UAB „Sarenus“ teismo įpareigojimų tinkamai neįvykdė, ir ieškinį grąžinti. Dėl netinkamo procesinės teisės normų aiškinimo ir taikymo apskųstoji pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina (CPK 320 str., 329 str. 1 d., 338 str.), o ieškovų ieškinio priėmimo klausimas perduotinas spręsti iš naujo tam pačiam pirmosios instancijos teismui.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 3 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 12 d. nutartį panaikinti ir ieškovų IĮ „Idėjų studija“, E. V., J. N. ir UAB „Sarenus“ ieškinio dėl kelio teises pažeidžiantiems veiksmams užkirtimo priėmimo klausimą perduoti nagrinėti iš naujo tam pačiam pirmosios instancijos teismui.