Kauno apygardos teismo nutartis

2010-11-15 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-743-348-2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-11-15
Bylos Nr.
1A-743-348-2010
Teisminio proceso Nr.
20-1-01091-2009
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Svetlana Jurgaitienė (pirm.), Egidijus Jonas Grigaravičius, Emilija Akelienė
Nuteistasis
A., A. V.
Nukentėjusysis
R. V.
Advokatai
Jelena Koltakova

Pranešėja Svetlana Jurgaitienė Baudž. byla Nr. 1A-743-348/2010

Teisėja Daiva Jankauskienė (Proceso Nr. 20-1-01091-2009)
Procesinio sprendimo kategorija: (S) 2.4.7.
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2010 m. lapkričio 15 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Svetlanos Jurgaitienės, teisėjų: Emilijos Akelienės ir Egidijaus Jono Grigaravičiaus, sekretoriaujant Vaidai Pupšytei, dalyvaujant prokurorui Jonui Vitkauskui, gynėjai advokatei Jelenai Koltakovai, nuteistajam A. V., nukentėjusiajam R. V., viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. V. apeliacinį skundą dėl 2010 m. rugsėjo 9 d. Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžio, kuriuo A. V. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal LR BK 281 str. 3 d. - 7 (septynių) MGL, t.y. 910 (devynių šimtų dešimties) litų dydžio bauda.

Iš A. V. priteista R. V. 31547,2 Lt neturtinės žalos.

P. R. V. teisė į ieškinio patenkinimą dėl turtinės žalos, klausimas dėl ieškinio dydžio perduotas nagrinėti civilinio proceso tvarka.

Kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. V. nuteistas už tai, kad 2009-11-12 apie 19 val. (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį ,,VW Passat“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuriuo važiuodamas nuo (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini)ties pastatu Nr. 35, pažeidė Kelių eismo taisyklių 37 punkto reikalavimus tuo, kad artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos nesulėtino važiavimo greičio bei nesustojo prieš kelio ženklą ,,Pėsčiųjų perėja“, kad praleistų iš kairės pusės pagal jo važiavimo kryptį įėjusio pėsčiojo R. V., kurį partrenkė ir sužalojo, padarydamas jam sunkų sveikatos sutrikdymą.

Šalies argumentai

Nuteistasis A. V. apeliaciniame skunde prašo pakeisti Kauno miesto apylinkės teismo 2010-09-09 nuosprendžio dalį dėl priteistos 31547,20 Lt neturtinės žalos ir priteistiną neturtinę žalą sumažinti iki 10000 Lt bei išreikalauti nukentėjusiojo R. V. medicinos dokumentus apie jam atliktą operaciją ir gydymą po priimto nuosprendžio.

Skunde nurodo, jog esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus, yra sužalojimo pasekmės. Vertindami fizinio pobūdžio pasekmes, turi būti atsižvelgiama į sveikatos sutrikdymo sunkumą, taip pat į jo pobūdį, trukmę, pasveikimo galimybę, liekamuosius reiškinius. Nors teismas nustatydamas neturtinės žalos dydį atsižvelgė į specialisto išvadą, kurioje nukentėjusiajam konstatuotas sunkus sveikatos sutrikdymas. Tačiau byloje nėra jokių įrodymų patvirtinančių, kad nukentėjusysis nepasveiks, negalės vaikščioti ar liks kitų liekamųjų reiškinių. Taip pat byloje nėra jokių duomenų apie tai, jog nukentėjusysis dėl sužalojimo neteko ar neteks darbo. Todėl teismas, spręsdamas klausimą dėl žalos priteisimo, nepagrįstai nevertino šių svarbių aplinkybių.

Be to, skunde nurodoma, jog nors nukentėjusysis nurodė, kad didžiausia moralinė žala jam padaryta dėl to, jog dėl savo sveikatos būklės jis prarado galimybę šokti, tai darė daugelį metų, tačiau teismas į tai nepagrįstai atsižvelgė. Kadangi nėra jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad nukentėjusysis kada nors ar kur nors šoko. Nors nukentėjusiajam dėl patirtų sužalojimų sumažėjo jo bendravimo galimybė, bei kilo daug nepatogumų, tačiau šios pasekmės yra trumpalaikės, nes nukentėjusysis toliau galės gyventi pilnavertį gyvenimą.

Apelianto teigimu, nors teismas konstatavo, kad jis padarė neatsargų nusikaltimą, vairavo būdamas blaivus, avariją padarė neturėdamas nė dvidešimties metų, turėdamas nedidelį vairavimo stažą. Tačiau neįvertino tų aplinkybių, jog jis po įvykio rodė pastangas padėti nukentėjusiajam, juo rūpinosi, norėjo jį slaugyti ir toliau, iki visiško nukentėjusiojo pasveikimo, tačiau nukentėjusysis nesutiko. Jis nenorėjo savo veiksmais sukelti nukentėjusiajam skausmo, fizinių kančių, pats kiek galėdamas stengėsi jam padėti. Dėl šio įvykio labai išgyveno, dėl sutrikusios sveikatos kreipėsi į medikus, kur 2009-12-04 jam buvo nustatytas centrines nervų sistemos susirgimas.

Apelianto nuomone, teismas nustatydamas neturtinės žalos dydį neatsižvelgė į tai, jog nusikalstama veika padaryta neatsargiais veiksmais, nes priteista 35 000,- Lt suma yra labai didelė, o teismų praktikoje už tyčinius nusikaltimus, kurių metu sutrikdoma žmogaus sveikata, esant tokioms pačioms pasekmėms, paprastai priteisiamas mažesnis neturtines žalos atlyginimas.

Taip pat skunde teigiama, jog nustatant priteistinos neturtines žalos dydį turi būti atsižvelgiama į žalą padariusio asmens turtinę padėtį, turi būti išlaikyta pusiausvyra tarp nukentėjusio asmens teisių į neturtinės žalos atlyginimo įgyvendinimą ir žalą padariusio asmens teisėtų interesų. Jis neturi nei kilnojamojo, nei nekilnojamojo turto, yra antro kurso studentas, studijuojantis savo lėšomis mokamoje vietoje, Kaune nuomojasi butą, todėl priteista neturinė žalą jam būtų nepakeliama našta - negalėtų tęsti studijų, o neturint išsilavinimo darbo paieškos būtų apsunkintos. Dėl šių aplinkybių, teismas nepagrįstai netaikė LR CK 6.282 str. 3 d. ir neatsižvelgė į sunkią jo turtinę padėtį. Apeliantas pažymi, jog ateityje - po mokslų baigimo savo išgalėmis sutinka nukentėjusiajam sumokėti 10 000.- Lt neturtinę žalą bei tai, kad AB „Lietuvos draudimas" nukentėjusiajam jau išmokėjo maksimalią sumą neturtinei žalai atlyginti - 3452,80 Lt.

Apelianto nuomone, nustatant neturtinės žalos dydį, atsižvelgiama ir į padarytos turtinės žalos dydį. Šiuo atvejus nukentėjusiajam kompensuotos 85,81 Lt gydymo išlaidos, kurias padengė AB „Lietuvos draudimas", o dėl turėtų 2700 Lt išlaidų už slaugą nukentėjusysis nepateikė teismui jokių patvirtinančių dokumentų.

Be to, skunde nurodoma, jog teismas, nustatydamas neturtinės žalos atlyginimo dydį, turi atsižvelgti ir į kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, t.y. nukentėjusiojo amžių, profesiją, elgesį ir pan. Apelianto nuomone, įvykis neturėjo jokios įtakos nukentėjusiojo profesijai. Be to, nukentėjusysis, ėjo per nereguliuojamą pėsčiųjų perėja neįsitikinęs, kad visos transporto priemones jį praleidžia, tamsiu paros metu, lyjant, buvo apsirengęs juodai, neturėjo jokių atšvaitų, dėl ko buvo sunku jį pastebėti. Nustatydamas neturtines žalos dydį teismas visai neįvertino šių aplinkybių, neatsižvelgė į paties nukentėjusiojo elgesį, taip pat ir į dabartinę šalies ekonominę padėtį, bei bendrą pragyvenimo lygį. Be to, teismas nuosprendyje tik formaliai nurodė, kad nustatant neturtinės žalos atlyginimo dydį, vadovaujamasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, tačiau jie nebuvo vertinami bylos aplinkybių kontekste, neatskleidžiamas jų turinys.

Skundo autoriaus teigimu, teismas nustatydamas neturtines žalos dydį nevertino visų kriterijų, neatsižvelgė į tai, kad sužalojimas nesudarė neigiamų pasekmių nukentėjusiojo sveikatai, įtakojančių jo darbinę veiklą ir jo veiksmus buityje - sugijus lūžusioms kojoms ieškovas vaikšto, tęsia savo darbinę veiklą , jo pajamos nesumažėjo, bei pats tvarkosi buityje. Be to, neatsižvelgė į apelianto sunkią materialinę padėtį bei galimybę sumokėti iš jo priteistą sumą, į tai, kad apeliantas stengėsi padėti nukentėjusiajam, pripažino savo kaltę ir pats nori atlyginti padarytą žalą, bei kitas bylai svarbias aplinkybes.

Nukentėjusysis nurodė, kad jam 210-09-10 bus atliekama operacija, ir dar vieną numatoma atlikti iki metų galo, todėl būtina išreikalauti iš nukentėjusiojo įrodymus apie jam atliktas ar planuojamas operacijas.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis A. V. ir jo gynėja J. Koltakova prašė apeliacinį skundą tenkinti jame išdėstytais motyvais.

Prokuroras ir nukentėjusysis R. V. prašė nuteistojo A. V. skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo A. V. apeliacinis skundas atmetamas.

Apylinkės teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas bylos aplinkybes bei priėmė nuosprendyje aptartais įrodymais pagrįstą ir motyvuotą nuosprendį, kuriame teismo padarytos išvados atitinka bylos aplinkybes, o baudžiamasis įstatymas ir civilinio kodekso nuostatos dėl žalos atlyginimo R. V. pritaikytos tinkamai.

Kadangi apeliantas nesutinka tik su priteistos neturtinės žalos dydžiu, teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, todėl nuosprendis plačiau neanalizuojamas (LR BPK 320 str. 3 d.).

Kolegijos nuomone, apelianto prašymas sumažinti priteisto civilinio ieškinio neturtinei žalai atlyginti dydį yra nepagrįstas.

Pagal CK 6.250 str. neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Žala padaroma vertybėms, kurios neturi piniginės išraiškos, tačiau civilinė teisė jas gina turtiniais būdais. Neturtinė žala įvertinama ir atlyginama pinigais (CK 6.250 str. l d.). Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais.

Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus). Atlygintinos neturtinės žalos ribų (minimumo ar maksimumo) įstatymas (CK 6.250 str.) nenustato, įvertinti neturtinę žalą palikta teismui, nes tai yra fakto klausimas. Spręsdamas šį klausimą, teismas turi vadovautis CK 6.250 str. 2 d. įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais, t. y. nustatydamas neturtinės žalos dydį turi atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Įvertindamas neturtinę žalą pinigais, teismas turi vadovautis ne tik CK 6.250 str., bet ir 6.251 str. 2 d. bei 6.282 str. nurodytais kriterijais.

Neturtinės žalos dydžio nustatymui ir teisingam atlyginimui yra svarbu, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos. Civilinėje atsakomybėje galioja principas, kad kuo aiškesnė ir svarbesnė yra vertybė, tuo stipriau ji ginama. Asmens sveikata, gyvybė yra viena iš svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų, ne visada atkuriamų ar neįmanomų atkurti vertybių, todėl turi būti itin saugoma. Priteisiant neturtinę žalą, tai gali būti padaroma nustatant teisingą neturtinės žalos dydį, atsižvelgiant vien į šią pažeistą vertybę. Pagal CK 6.250 str. 2 d. vienas iš neturtinės žalos dydžio parinkimo kriterijų yra pasekmės. Jeigu jos susijusios su asmens sveikatos dideliais pakenkimais, rimtų sužalojimų asmeniui sukėlimu, kentėjimais nuo fizinio skausmo žalojimo metu, yra lydimos nerimo dėl sveikatos ateityje, jeigu jos susiję su ateities intervencijomis ar kitokiu poveikiu žmogaus kūnui dėl pasekmių šalinimo (operacijomis, specialiomis procedūromis ir kt.), tai yra esminis neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus. Dar vienas iš neturtinės žalos dydžio parinkimo kriterijų yra neturtinę žalą padariusio asmens kaltė. Jeigu ji pasireiškia didžiausio pavojaus visuomenei forma - darant tyčinį smurtinį nusikaltimą prieš asmenį, priverčiant žmogų išgyventi fizines ir dvasines kančias žalojimo metu, neturtinę žalą padariusio asmens tokiu būdu pasireiškusi kaltė sudaro prielaidas neturtinės žalos dydį nustatyti didesnį, ir atvirkščiai, neatsargiais nesmurtiniais veiksmais pasireiškusi kaltė sudaro prielaidas neturtinės žalos dydį nustatyti mažesnį. Žalą padariusio asmens turtinė padėtis yra dar vienas iš kriterijų, galinčių turėti įtakos nustatomam neturtinės žalos atlyginimo dydžiui. Šiuo atveju reikia atsižvelgti į žalą padariusio asmens finansavimo šaltinius ir turtinę būklę, turimą turtą ir lėšas, įvertinti jo turtinę padėtį.

Tačiau kolegija pažymi, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vienodą teismų praktiką ne kartą yra pažymėjęs, kad žalą padariusio asmens turtinė padėtis sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju negali būti lemiamu kriterijumi nustatant neturtinės žalos dydį, esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus šiuo atveju, kaip jau minėta, yra žalos pasekmės ir dėl to patirti dvasiniai išgyvenimai.

Kolegijos nuomone, mažinti nukentėjusiajam skundžiamu nuosprendžiu priteistos neturtinės žalos atlyginimo dydį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Pirmosios instancijos teismas skundžiamo nuosprendžio motyvuojamojoje dalyje nurodė atsižvelgiąs į visus aukščiau aptartus neturtinės žalos vertinimo kriterijus, t.y. į A. V. kaltės rūšį, jo turtinę padėtį ir, svarbiausia (kaip rodo teismų praktika), į žalos pasekmes bei dėl to patirtus dvasinius išgyvenimus. Teismas nuosprendyje išsamiai ir detaliai išnagrinėjo neturtinės žalos dydžio klausimą ir su nuosprendyje padarytomis išvadomis kolegija sutinka.

Iš byloje esančios specialisto išvados matyti, jog nuketėjusiajam R. V. buvo nustatyta dešinio blauzdikaulio ir šeivikaulio skeveldrinis atviras lūžis, kairio blauzdikaulio ir šeivikaulio skeveldrinis lūžis ir šie sužalojimai atitinka sunkų sveikatas sutrikdymą (b. l. 18-19). Dėl minėtų sužalojimų nekentėjusiajam buvo atliktos net kelios operacijos. Be to, nukentėjusysis dėl patirtų sužalojimų net dvylika savaičių negalėjo minti kojų, jam buvo reikalinga kitų asmenų pagalba ir priežiūra. Dėl to sumažėjo jo bendravimo galimybės su aplinka, negalėjo normaliai vaikščioti, jautė didelį skausmą ir nepatogumus, negalėjo užsiimti savo hobiu – šokiais. Taip pat tęsiant gydymą buvo skirta reabilitacija, nėra visiškai aiškus tolimesnis gydymas ir patirtų sužalojimų pasekmės.

Priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, apylinkės teismas nustatydamas neturinės žalos dydį atsižvelgė tai, jog nėra objektyvių duomenų patvirtinančių , kad nukentėjusysis dėl patirtų sužalojimų neteko ar neteks darbo, į nuteistojo turtinę padėtį, į jo jauną amžių.

Apeliaciniame skunde teisingai nurodoma, kad nustatant neturtinės žalos dydi didelę reikšmę turi ir paties nukentėjusiojo elgesys. Tačiau kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog byloje nėra duomenų patvirtinančių, jog nukentėjusysis būtų pažeidęs Kelių eismo taisykles, kad jo didelis neatsargumas, nedėmesingumas nulėmė tokią įvykių eigą ir kilusius padarinius. Nagrinėjamu atveju nukentėjusysis R. V. laikėsi visų Kelių eismo taisyklių reikalavimų, t.y. ėjo per pėsčiųjų perėją.

Esant šioms aplinkybėms, kolegija daro išvadą, jog nustatydamas neturtinės žalos dydį, apylinkės teismas racionaliai vadovavosi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, tinkamai taikė CK 6. 250 str. 1 d. ir 2 d. nuostatas, atsižvelgė ne tik į nusikaltimą padariusio asmens bei nukentėjusiųjų interesų pusiausvyrą, bet ir į kitus neturtinės žalos įvertinimo kriterijus, nustatytus CK 6.250 str. 2 d., vertino visumą aplinkybių, tame tarpe ir nusikaltimo pobūdį, pavojingumo laipsnį. Kolegija konstatuoja, jog nukentėjusiojo civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo išnagrinėti nepažeidžiant materialinių ir procesinių teisės normų bei teismų praktikos šios kategorijos bylose. Keisti nuosprendžio dalį dėl civilinio ieškinio išsprendimo nuteistojo A. V. apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d.,

n utarė:

nuteistojo A. V. apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkė Svetlana JurgaitienėTeisėjai: Emilija AkelienėEgidijus Jonas Grigaravičius