- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-05-15
- Bylos Nr.
- I-3949-208/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-06802-13-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Donatas Vansevičius, Ina Kirkutienė, Jūra Marija Strumskienė
- Pareiškėjas
- A. M.
- Atsakovas
- Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos
- Advokatai
- Vaidas Paulauskas
- Kategorijos
- 11.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Donato Vansevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Inos Kirkutienės ir Jūros Marijos Strumskienės, dalyvaujant pareiškėjai A. M., pareiškėjos atstovui advokatui Vaidui Paulauskui, atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovui Kostui Baužai, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos A. M. skundą atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl įsakymo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
A. M. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1–8) prašydama panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus (toliau – ir NŽT Vilniaus rajono skyrius) vedėjo 2013-10-03 įsakymą Nr. 48VĮ-(14.48.2.)-3022 “Dėl atsisakymo priimti sprendimą atkurti nuosavybės teises pilietei A. M.“ (toliau – ir skundžiamas įsakymas); įpareigoti NŽT Vilniaus rajono skyrių priimti sprendimą atkurti nuosavybės teises jai pagal NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2013-02-05 įsakymo Nr. 48VĮ-(14.48.2.)-267 „Dėl piliečių pasirinktų naujų žemės sklypų individualiai statybai tvirtinimo“ 5 priedą; priteisti jai bylinėjimosi išlaidas.
Pareiškėja paaiškino, kad Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2007-01-19 išvadoje Nr. 01-2.12-270 buvo nustatyta, kad buvęs savininkas V. P. (V. P.) valdė nuosavybės teisėmis Vilniaus mieste, (duomenys neskelbtini), 0,0742 ha žemės, į kurią nuosavybės teises turi teisę atkurti pareiškėja. Jos įgaliotas atstovas V. M. 2012-04-13 pateikė prašymą NŽT Vilniaus rajono skyriui, siekdamas, kad pareiškėjai už valstybės išperkamą žemę būtų suteiktas žemės sklypas Paberžės kadastro vietovėje, o 2012-12-13 buvo paprašyta suteikti žemės sklypą Nemėžio kadastro vietovėje. NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2013-02-05 įsakymu Nr. 48VĮ-(14.48.2)-267 pareiškėjai buvo paskirtas žemės sklypas individualiai statybai Nemėžio k. NŽT direktoriaus sudarytos darbo grupės 2013-07-18 išvada Nr. 1LS-(7.5)-86 buvo pavesta NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjui priimti sprendimus neatkurti nuosavybės teisių piliečiams (tame tarpe ir pareiškėjai), nurodytiems NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2013-02-05 įsakyme Nr. 48VĮ-(14.48.2.)-267, kurie pasirinko jiems siūlomus naujus žemės sklypus individualiai statybai Buivydiškių, Avižienių, D. Riešės, Mickūnų, Nemėžio ir Riešės kadastro vietovėse. NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2013-10-03 įsakymu Nr. 48VĮ-(14.48.2)-3022 buvo nuspręsta nepriimti sprendimo atkurti nuosavybės teises suteikiant neatlygintinai pasirinktą lygiavertį turėtajam naują žemės sklypą individualiai statybai. Pažymėjo, kad pagal teisinį reguliavimą už valstybės išperkamą žemę yra atlyginama perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam naują žemės sklypą individualiai statybai miestuose ir kaimo vietovėse, kur buvo turėtoji žemė. NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjas 2013-02-05 įsakymu Nr. 48VĮ-(14.48.2.)-267 paskyrė pareiškėjai žemės sklypą individualiai statybai Nemėžio kadastro vietovėje, vadinasi, pripažino, kad jai nuosavybės teisės bus atkurtos suteikiant lygiavertį žemės sklypą individualiai statybai, todėl nepagrįstai priėmė skundžiamą įsakymą, jog pareiškėja neturi teisės gauti nuosavybėn neatlygintinai naujo žemės sklypo individualiai statybai. Skundžiamame įsakyme nurodytos teisės normos negali būti taikomos nagrinėjamoje situacijoje. Skundžiamu įsakymu naikinami anksčiau priimti administraciniai aktai, sukūrę pareiškėjai teisėtus lūkesčius. Įstatymai nenumato galimybės NŽT Vilniaus rajono skyriui pačiam panaikinti, papildyti ar pakeisti savo priimtą administracinį aktą. Be to, pareiškėja patyrė 1000 Lt išlaidų dėl NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2013-02-05 įsakymo Nr. 48VĮ-(14.48.2.)-267, nes atliko geodezinius matavimus.
NŽT su pareiškėjos skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 78–86).
NŽT paaiškino, kad 2000-11-14 NŽT Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriui pareiškėja pateikė prašymą atkurti nuosavybės teises į V. P. (V. P.) iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdytą 0,0742 ha ploto žemę Vilniaus m. (duomenys neskelbtini), nurodant, jog pageidaujamas nuosavybės teisių atkūrimo būdas – žemės sklypas Žvėryne. Pareiškėja 2006-12-14 pateikė prašymą išduoti žemės sklypų išvadas norint persikelti žemes iš Žvėryno į Vilniaus rajono Buivydiškių kadastro vietovę. Vilniaus apskrities viršininko administracija 2007-01-19 parengė išvadą Nr. 01-2.12-270 pagal kurią pareiškėja turi teisę atkurti nuosavybės teises į 0,0742 ha žemės (vertė 3 561,60 Lt), kuri priskirta valstybės išperkamai. Pareiškėja 2011-11-04 pateikė prašymą skirti žemės sklypą Paberžės kadastro vietovėje laisvoje valstybinėje žemėje. Pareiškėjos įgaliotas asmuo V. M. 2012-12-13 prašymu prašė skirti pareiškėjai žemės sklypą Avižienių arba Nemėžio kadastro vietovėje. NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2013-02-05 įsakymu Nr. 48VĮ-(14.48.2.)-267 pareiškėja buvo įtraukta į Piliečių, pasirinktų naujų žemės sklypų individualiai statybai esančių Nemėžio kadastro vietovėje, Vilniaus rajone, sąrašą. Skundžiamu įsakymu pareiškėjai buvo sustabdytas nuosavybės teisių atkūrimo procesas Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – ir Atkūrimo įstatymas) 16 str. 9 d. 4 p. nurodytu būdu Nemėžio seniūnijoje, Vilniaus rajone. Nustačius, kad Vilniaus rajono, Nemėžio kadastro vietovės, Nemėžio seniūnijos, Nemėžio kaime yra nauji žemės sklypai, kurie suprojektuoti individualiai statybai kaimo gyvenvietės patvirtintu generaliniu planu, tačiau nėra suteikti piliečiams ir nėra įsigyti nuosavybėn, šie žemės sklypai negalėjo būti priskirti valstybės išperkamai žemei, o taip pat ir siūlomi piliečiams, pageidaujantiems gauti neatlygintinai nuosavybėn lygiaverčius turėtiesiems naujus žemės sklypus individualiai statybai. Patvirtinus patikslintus Vilniaus rajono, Nemėžio kadastro vietovės valstybės išperkamos ir neprivatizuotinos žemės planus ir valstybės išperkamos žemės, miško ir vandens telkinių plotų sąrašą, apie galimybę atkurti nuosavybės teises grąžinant žemę natūra turėjo būti informuoti pretendentai ir jiems pareiškus pageidavimą turėta žemė turi būti grąžinta natūra. Pažymėjo, kad prašymą pasirinkti valią dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą ar atlyginimo už valstybės išperkamą žemę piliečiai galėjo pateikti iki 2003-04-01. Pareiškėja tik 2012-12-13 NŽT Vilniaus rajono skyriui pateikė prašymą už valstybės išperkamą žemę suteikti žemės sklypą individualiai statybai. Po 2003-04-01 ji negalėjo pakeisti valios dėl būdo, kuriuo pageidauja atkurti nuosavybės teises ir pasirinkti nuosavybės teisių atkūrimo būdą – gauti neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam naują žemės sklypą individualiai statybai, todėl jai negali būti atkurtos nuosavybės teisės suteikiant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam naują žemės sklypą individualiai statybai pagal NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2013-02-05 įsakymo Nr. 48VĮ-(14.48.2.)-267 5 priedą ir skundžiamu įsakymu pagrįstai atsisakyta priimti sprendimą atkurti nuosavybės teises suteikiant naują žemės sklypą individualiai statybai. Pažymėjo, kad 2012 m. ir netgi šiuo metu Paberžės kadastro vietovėje yra laisvos valstybinės žemės. Išvada iš Paberžės kadastro vietovės į Nemėžio kadastro vietovę persiųsta neteisėtai, tai yra pažeidžiant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997-09-29 nutarimu Nr. 1057 patvirtintos Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 29 p. nuostatas. Pareiškėjai perduodamas neatlygintinai nuosavybėn lygiavertis turėtajam žemės sklypas gali būti projektuojamas tik Paberžės kadastro vietovėje ir prašymas skirti sklypą Nemėžio kadastro vietovėje negalėjo būti tenkinamas. NŽT nesutiko su pareiškėjos teiginiu, kad atsakovas negali panaikinti, papildyti ar pakeisti savo priimtą administracinį aktą, kadangi NŽT būdama tiesiogiai atsakinga už nuosavybės teisių atkūrimą piliečiams turi pareigą šį procesą vykdyti teisėtai, nustačiusi neteisėtus veiksmus, institucija turi pareigą juos nutraukti. NŽT neginčija pareiškėjos teisės į nuosavybės teisių atkūrimą į buvusio savininko V. P. (V. P.) iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdytą žemę, ginčijamu įsakymu buvo tik sustabdytas nuosavybės teisių atkūrimo procesas Atkūrimo įstatymo 16 str. 9 d. 4 p. nurodytu būdu Nemėžio seniūnijoje, Vilniaus rajone.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Byloje ginčas kilo NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2013-10-03 įsakymo Nr. 48VĮ-(14.48.2.)-3022 “Dėl atsisakymo priimti sprendimą atkurti nuosavybės teises pilietei A. M.“ (b. l. 90).
Byloje nustatyta, kad pareiškėja 2000-11-14 Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriui pateikė prašymą atkurti nuosavybės teisę į išlikusį nekilnojamąjį turtą – tėvo V. P. (V. P.) 742,5 m² ploto žemę Žvėryne, esančią (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nurodant, kad pageidaujamas atkūrimo būdas – žemės sklypas Žvėryne (b. l. 112). Pareiškėja 2006-12-14 Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriui pateikė prašymą išduoti žemės sklypų išvadas norint persikelti žemes iš Žvėryno į Vilniaus rajono Buivydiškių kadastro vietovę (b. l. 110). Vilniaus apskrities viršininko administracija 2007-01-19 parengė išvadą Nr. 01-2.12-270 pagal kurią pareiškėja turi teisę atkurti nuosavybės teises į 0,0742 ha žemės (vertė 3 561,60 Lt), kuri priskirta valstybės išperkamai (b. l. 107). Pareiškėja 2011-11-04 Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriui pateikė prašymą skirti žemės sklypą Paberžės kadastro vietovėje laisvoje valstybinėje žemėje (b. l. 105). Pareiškėjos įgaliotas asmuo V. M. 2012-12-13 prašymu prašė skirti pareiškėjai žemės sklypą Avižienių kadastro vietovėje, o tokios galimybės nesant – Nemėžio kadastro vietovėje (b. l. 102). NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2013-02-05 įsakymu Nr. 48VĮ-(14.48.2.)-267 pareiškėja buvo įtraukta į Piliečių, pasirinktų naujų žemės sklypų individualiai statybai, esančių Nemėžio kadastro vietovėje, Vilniaus rajone, sąrašą (b. l. 100–101). NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjas 2013-10-03 priėmė įsakymą Nr. 48VĮ-(14.48.2.)-3022 “Dėl atsisakymo priimti sprendimą atkurti nuosavybės teises pilietei A. M.“ (b. l. 90).
Atkūrimo įstatymo redakcijos, galiojusios iki 2012-01-31, 21 str. 3 d. buvo nustatyta kad pilietis iki 2003-04-01 gali pareikšti arba pakeisti valią dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą, jeigu nepriimtas sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo. <...> Jeigu pilietis iki 2003-04-04 nepareiškia valios dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą, atkūrimo būdą parenka šio įstatymo 17 straipsnyje nurodytos institucijos. Nuo 2012-02-01 įsigaliojusioje Atkūrimo įstatymo 21 str. 3 d. redakcijoje nustatyta, kad tuo atveju, kai šio įstatymo nustatytais terminais piliečiai nepareiškė valios dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą ar atlyginama už valstybės išperkamą turtą, arba nepareiškė valios dėl atlyginimo būdo pakeitimo, kai prašyme nurodytas nuosavybės teisių atkūrimo būdas nenumatytas šiame įstatyme, ar nurodytuoju būdu nėra galimybių atkurti nuosavybės teisių ir (ar) atlyginti už nekilnojamąjį turtą, nuosavybės teisės šiems piliečiams atkuriamos atlyginant pinigais.
Kaip teisingai nurodė atsakovė, žemės sklypai, kurie nėra suteikti individualių gyvenamųjų namų statybai, negali būti priskiriami valstybės išperkamai žemei, o turi būti grąžinami pretendentams, nustatyta tvarka pateikusiems prašymus atkurti nuosavybės teises į buvusių savininkų iki 1940 metų nacionalizacijos valdytą žemę. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 1994-05-27 nutarime yra išaiškinęs, kad išpirkus žemę kaimo gyvenvietėse pagal jų statybos projektus, atsiranda galimybė vėliau ją privatizuoti, o tai reikštų buvusių savininkų teisės susigrąžinti žemę pažeidimą. Remdamasi šiuo Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo išaiškinimu atsakovė pagrįstai nurodė, kad tai, jog Nemėžio kaimo teritorijoje esantys žemės sklypai, suplanuoti kaimo gyvenvietės generaliniu planu individualių gyvenamųjų namų statybai, pažymėti valstybės išperkama žeme, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo išaiškinimui, vadinasi, tokie žemės sklypai negalėjo būti priskirti valstybės išperkamai žemei.
Pažymėtina, kad pagal aukščiau pateiktų teisės aktų nuostatų analizę daroma išvada, kad piliečiai nevaržomai nuosavybės teisių atkūrimo būdą galėjo keisti iki 2003-04-01. Pareiškėja savo valią išreiškė 2000-11-14 prašyme Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriui, nurodydama, kad pageidauja, jog nuosavybės teisės būtų atkuriamos suteikiant žemės sklypą Žvėryne (b. l. 112) ir šios savo valios iki 2003-04-01 nepakeitė. Pareiškėja tik 2011-11-04 Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriui pateikė prašymą skirti žemės sklypą Paberžės kadastro vietovėje laisvoje valstybinėje žemėje (b. l. 105), o pareiškėjos įgaliotas asmuo V. M. tik 2012-12-13 prašymu prašė skirti pareiškėjai žemės sklypą Avižienių kadastro vietovėje, o tokios galimybės nesant – Nemėžio kadastro vietovėje individualiai statybai (b. l. 102), vadinasi, pareiškėja pakeitė valią dėl būdo, kuriuo pageidauja atkurti nuosavybės teises ir pasirinkti nuosavybės atkūrimo būdą – gauti neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam naują žemės sklypą individualiai statybai, jau pasibaigus įstatymo nustatytam terminui.
Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, vadovaudamasis nurodytų teisės normų sistemine analize, remdamasis ištirtų bylos rašytinių įrodymų visuma, teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas daro išvadą ir konstatuoja, kad NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjas pagrįstai atsisakė priimti sprendimą atkurti nuosavybės teises pareiškėjai, nurodytai 2013-02-05 įsakymo Nr. 48VĮ-(14.48.2.)-267 5 priede, suteikiant pasirinktą naują žemės sklypą individualiai statybai, todėl pareiškėjos skundas atmetamas kaip nepagrįstas.
Atmetus pareiškėjos skundą kaip nepagrįstą, prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas atmetamas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 44 str. 1 d.).
Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 39 str. 1 d. administracinėse bylose už kiekvieną skundą, nepaisant to, kiek jame keliama reikalavimų, mokamas 100 Lt žyminis mokestis. Bylos medžiaga patvirtina, kad pareiškėja už skundo padavimą sumokėjo 200 Lt žyminį mokestį (b. l. 71), todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 42 str. 1 d. 1 p., pareiškėjai grąžintina 100 Lt žyminio mokesčio permoka.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 42 str. 1 d. 1 p., 85–88 str. 1 p., 127 str. 1 d., teismas
nusprendė:
pareiškėjos A. M. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Grąžinti pareiškėjai A. M. 100 Lt (vieną šimtą litų) žyminio mokesčio, sumokėto 2013-11-14, permoką.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.