Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Raimundas Jurgaitis teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinę bylą pagal administracine tvarka nubaustos R. T. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2013-12-11 nutarimo, kuriuo R. T. pripažinta padariusi administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau ATPK) 41³ str. 1 d., ir jai paskirta 3000 Lt bauda,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. T. nubausta už tai, kad 2013-10-14 uždarajai akcinei bendrovei (toliau UAB) „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas: (duomenys neskelbtini), priklausančiame restorane „(duomenys neskelbtini)“, esančiame adresu: (duomenys neskelbtini)sav., būdama darbdavio įgaliota priimti darbuotojus ir juos atleisti iš užimamų pareigų, leisdama A. S. dirbti virtuvės darbuotojos darbą, nesudariusi su ja darbo sutarties, kurios sąvoka apibrėžta Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau DK) 93 straipsnyje, ir nepateikdama Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui pranešimo apie A. S. priėmimą į darbą, pažeidė DK 99 straipsnio 2, 3 ir 6 dalių reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje.

Apeliantė atkreipia dėmesį ir į tai, kad ji nebuvo įgaliota sudaryti darbo sutartis su darbuotojais. Esant tokioms aplinkybėms, ji negali būti kaltinama pažeidusi DK 99 str. 2, 3 ir 6 d. numatytas pareigas, kadangi tokių įpareigojimų (įgaliojimų) darbdavys jai nebuvo skyręs. Teigia, kad ji yra nepagrįstai patraukta administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 43³ str. 1 d.

Taip pat apeliantė skunde kelia paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimą. Mano, jog, net jeigu ji ir būtų padariusi jai inkriminuotą administracinės teisės pažeidimą, įvertinus visas bylos faktines aplinkybes akivaizdu, kad jai paskirta nuobauda yra per griežta. Nurodo, kad jos atžvilgiu būtų pagrindas svarstyti klausimą neskirti nuobaudos arba skirti mažesnę baudą nei sankcijoje numatyta minimali. Teigia, kad teismas neįvertino to, kad ji anksčiau nebuvo padariusi administracinių teisės pažeidimų, darbdavio charakterizuojama teigiamai, padaryta veika įstatymo saugomiems gėriams žalos nepadarė. Tai išimtinės aplinkybės, rodančios, jog net ir minimalios sankcijoje numatytos baudos – 3000 Lt – paskyrimas šiuo atveju yra neprotingas, neteisingas ir neadekvatus pažeidimo pavojingumui ir jo pobūdžiui. Mano, kad jai paskyrus švelnesnę nuobaudą, t. y. mažesnę baudą, tokia nuobauda tinkamai atliks savo funkcijas – nubausti ir auklėti (ATPK 20 str.). Apeliantė taip pat nurodo, kad ji viena augina tris vaikus, yra socialiai remtina. Vien reali grėsmė patirti finansinių išlaidų verčia ją labai apgailestauti dėl šio įvykio.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą ir patikrinęs byloje surinktus įrodymus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, padarė teisingas surinktais įrodymais pagrįstas išvadas ir pagrįstai R. T. pripažino kalta padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 41³ str. 1 d., todėl Šiaulių apylinkės teismo 2013-12-11 nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti ar keisti R. T. apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Administracinė atsakomybė pagal ATPK 41³ straipsnio 1 dalį darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims kyla už kiekvieną nelegaliai dirbantį asmenį. Nelegaliu darbu pagal DK 98 straipsnio 1 dalį (galiojusią veikos padarymo metu) laikomas darbas, esant šio Kodekso 93 straipsnyje nustatytiems darbo sutarties požymiams, dirbamas nesudarius darbo sutarties. Pagal DK 93 straipsnį darbo sutartis yra darbuotojo ir darbdavio susitarimas, kuriuo darbuotojas įsipareigoja dirbti tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbą arba eiti tam tikras pareigas paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, o darbdavys įsipareigoja suteikti darbuotojui sutartyje nustatytą darbą, mokėti darbuotojui sulygtą darbo užmokestį ir užtikrinti darbo sąlygas, nustatytas darbo įstatymuose, kituose norminiuose teisės aktuose, kolektyvinėje sutartyje ir šalių susitarimu. Pažymėtina, kad darbo sutartis turi būti sudaroma raštu; darbdavys privalo užtikrinti, kad darbuotojui būtų leidžiama dirbti tik pasirašius su juo darbo sutartį, įteikus jam antrą sutarties egzempliorių ir išdavus jo tapatybę patvirtinantį dokumentą; už tinkamą darbo sutarties sudarymą atsako darbdavys (DK 99 straipsnio 2 ir 3 dalys). Jeigu darbo santykių subjektai (darbdavys ir darbuotojas) nepasirašo darbo sutarties, laikoma, kad darbo sutartis nesudaryta ir darbdavys neturi teisės leisti pradėti darbuotojui dirbti, darbuotojų darbas nurodytomis sąlygomis yra nelegalus (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis byloje Nr. 2AT-19-2013). Taigi tam, kad būtų konstatuota nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėtis, turi būti nustatyti šios veikos objektyvieji požymiai, t. y. kad: 1) asmuo pradėjo realiai dirbti; 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi darbo sutarties požymių (tarp darbdavio ir darbuotojo yra susitarimas; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai); 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių.

Bylos duomenys patvirtina, kad R. T., būdama darbdavio įgaliota priimti darbuotojus ir juos atleisti iš užimamų pareigų (12 b. l.), leido A. S. dirbti virtuvės darbuotojos darbą nesudarius rašytinės darbo sutarties. A. S. mokėsi dirbti nuo 2013 m. spalio 11 d., dirbo nuo 13–17 val., buvo sutarta mokėti valandinį minimalų atlyginimą – 6,06 Lt už valandą., išduoti darbo rūbai. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas šias aplinkybes, rėmėsi pirminiais R. T., A. S., J. B. paaiškinimais duotais darbo inspekcijos pareigūnams, ir liudytojo darbo inspektoriaus A. P. parodymais teisme. A. S. paaiškinime nurodė, kad dėl darbo tarėsi su R. T., ji jai išdavė darbo rūbus, restorane „(duomenys neskelbtini)“ pradėjo dirbti nuo 2013-10-11, mokėsi dirbti virėja, skuto bulves, plovė indus, darė patiekalus, darbą pradėdavo 13 val. ir dirbdavo iki 17 val., sutarė 6 Lt valandinį atlyginimą, darbo sutartis su ja nebuvo sudaryta. Tai, kad A. S. dirbo virtuvės darbuotoja nuo 2013-10-11, patvirtino liudytoja J. B., kaip liudytojas apklaustas darbo inspektorius A. P.. Atsižvelgdamas į šiuos duomenis, pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo netikėti darbo inspektoriaus A. P. parodymais, kuriuose jis teigė, kad gavo Valstybinės mokesčių inspekcijos pavedimą patikrinti darbo laiko apskaitą, pagal kurį 2013-10-14 jis su savo kolege E. P. nuvyko į UAB „(duomenys neskelbtini)“ restoraną „(duomenys neskelbtini)“. Nuvykę į vietą, restorano pirmame aukšte rado dvi moteris, paprašė jų parodyti darbo pažymėjimus, moteris, kuri buvo smulkesnio sudėjimo, pažymėjimo neturėjo. Ji (A. S.) sakė, kad dirba ketvirta diena be darbo pažymėjimo, socialiai nedrausta. Tuomet ten buvusių moterų jis paprašė parašyti paaiškinimus. Jos pačios ir surašė tuos paaiškinimus. Paklausus tos moters – A. S., kiek jai mokama už vieną darbo valandą, ji atsakė, kad po 6 litus. Iš A. S. paaiškinimą ėmė jo kolegė E. P.. Jokio spaudimo A. S. jis nedarė (33–34 b. l.). Iš 2013-10-15 „Sodra“ IS dėl nelegalaus darbo faktų nustatymo užklausos rezultatų matyti, kad A. S. patikrinimo metu nebuvo įdarbinta UAB „(duomenys neskelbtini)“. Šiais duomenimis pirmosios instancijos teismas paneigė R. T. teiginius, kad A. S. 2013-10-14 nieko nedirbo, tik stovėjo koridoriuje, o ne prie puodų ar viryklės. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į visus anksčiau nurodytas aplinkybes, daro išvadą, kad R. T. kaltė padarius ATPK 41³ str. 1 d. numatytą veiką įrodyta išsamiai ir nešališkai ištirtų ir įvertintų įrodymų visuma. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo daryti priešingos išvados, nes A. S. nelegalaus darbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančiame restorane „(duomenys neskelbtini)“ faktas 2013-10-14 nustatytas neabejotinai – A. S., nesant sudarytos rašytinės darbo sutarties, už sulygtą atlygį akivaizdžiai atliko darbines funkcijas, t. y. dirbo bendrovės naudai, pakluso joje nustatytai darbo tvarkai, o R. T., būdama darbdavio įgaliota priimti darbuotojus ir juos atleisti iš užimamų pareigų, leido A. S. dirbti virtuvės darbuotojos darbą, nesudariusi su ja darbo sutarties ir nepateikdama Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui pranešimo apie A. S. priėmimą į darbą. Konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas nenukrypo nuo susiklosčiusios teismų praktikos šios kategorijos administracinių teisės pažeidimų bylose, vadovaudamasis ATPK 256 straipsnio 1, 2 dalių ir 257 straipsnio nuostatomis, išsamiai ištyrė bylos įrodymus ir, visapusiškai juos įvertinęs, teisingai konstatavo R. T. veikoje nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo sudėtį.

Apeliaciniu skundu apeliantė teigia, kad jai paskirta nuobauda yra per griežta.

ATPK 41³ str. 1 d. nurodyta, kad nelegalus darbas užtraukia baudą darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims už kiekvieną nelegaliai dirbantį asmenį nuo 3000 iki 10000 litų.

Galimybę skirti švelnesnę nuobaudą, nei numatyta straipsnio sankcijoje, arba jos neskirti numato ATPK 30¹ straipsnis. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, atsižvelgiant į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali būti skiriama mažesnė nuobauda, nei sankcijoje numatyta minimali, arba švelnesnė nuobauda, nei numatyta sankcijoje, arba administracinė nuobauda gali būti visai neskiriama. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje, taip pat ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas administracinėje byloje Nr. 2AT-4-2011 pažymėjo, kad administracinė nuobauda, taikant ATPK 30¹ straipsnį, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius kompleksą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant.

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą, daro išvadą, kad šioje byloje nėra nustatyta ypatingų ar išskirtinių aplinkybių komplekso, kuriuo remiantis būtų galima taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas.

Į tai, kad R. T. administracinėn atsakomybėn traukiama pirmą kartą, kad nenustatyta jos atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė skirdamas R. T. nuobaudą. Tai, kad R. T. viena augina tris vaikus, yra socialiai remtina, nėra ypatingos ar išskirtinės aplinkybės, dėl kurių būtų galima R. T. skirti švelnesnę nuobaudą, nei numatyta sankcijoje, arba administracinė nuobauda gali būti visai neskiriama.

Teismas pažymi, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 straipsnis). Taigi, administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu. Vien tik simbolinės, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Tai, kad R. T. pablogino savo padėtį, yra tik netinkamo jos pačios elgesio, nenoro laikytis visuomenėje nustatytų normų, rezultatas.

Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (Lietuvos Respublikos ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (Lietuvos Respublikos ATPK 257 str.) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Šiaulių apylinkės teismo 2013-12-11 nutarimas teisėtas ir pagrįstas, todėl naikinti ar keisti jį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Palikti Šiaulių apylinkės teismo 2013-12-11 nutarimą nepakeistą ir R. T. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.