- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2015-02-13
- Bylos Nr.
- 1-157-718/2015
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Laimutė Venckuvienė
- Nukentėjusysis
- B. R.
- Kaltinamasis
- J. R.
- Advokatai
- Jurij Koreckij
- Kategorijos
- 1.1.7.2.7pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
J. R., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Kretingoje, Lietuvos Respublikos pilietis, be nuolatinės gyvenamosios vietos, šiuo metu suimtas - Šiaulių tardymo izoliatoriuje, turintis 7 klasių išsilavinimą, nedirbantis, neteistas,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 str. 2 d., 138 str. 2 d. 3 p., 145 str. 1 d., 284 str. 1 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kaltinamasis J. R. sistemingai baugino savo motiną B. R., t.y. laikotarpiu nuo 2014 m. liepos 21 dienos iki 2014 m. rugpjūčio 18 dienos, sistemingai baugino savo motiną B. R. naudodamas psichinę prievartą – grasindamas fiziniu susidorojimu ir turto sugadinimu, o būtent: 2014-07-21 apie 11.00 val. (duomenys neskelbtini) gatvėje užėjęs į namo Nr. (duomenys neskelbtini) laiptinę spardė buto Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame gyvena jo motina B. R. duris, reikalavo įleisti į butą bei grasino, kad nužudys B. R., po to, tą pačią dieną apie 13.00val. atėjo prie B. R. buto durų, jas spardė, reikalavo įleisti į butą bei grasino, kad nužudys B. R., po to, tą pačią dieną apie 15.50 val. atėjo prie B. R. buto durų, jas spardė, reikalavo įleisti į butą, grasino, kad nužudys B. R. ir išdaužys jos buto langus, po to, tą pačią dieną apie 23.00 val. atėjo prie B. R. buto durų, jas spardė ir grasino, kad nužudys B. R., 2014-07-22 apie 12.20 val. atėjo prie B. R. buto durų, jas spardė, vadino B. R. necenzūriniais žodžiais ir grasino, kad ją nužudys, 2014-08-12 apie 23.00 val. atėjo prie B. R. buto durų, jas spardė ir grasino, kad nužudys B. R. bei išdaužys jos buto langus, 2014-08-13 apie 13.30 val. atėjo prie B. R. buto durų, jas spardė, grasino, kad nužudys B. R., nuplėšė nuo sienos B. R. priklausančią pašto dėžutę, ją sumindė ir numetė kieme, 2014-08-18 apie 9.30 val. atėjo prie B. R. buto durų, jas spardė ir grasino, kad nužudys B. R., po to, tą pačią dieną apie 13.50 val. atėjo prie B. R. buto durų, skambino jos durų skambučiu, grasino, kad užmuš B. R. bei sulaužė buto durų skambučio jungtuką.
Be to, jis nesunkiai sutrikdė savo motinos sveikatą: 2014 m. rugsėjo 5d. apie 12.11 val., (duomenys neskelbtini), nesunkiai sužalojo savo artimą giminaitį t.y. būdamas motinos - B. R. bute, tyčia pastūmė B. R., dėl to jai atsigulus ant lovos, jis atsisėdo B. R. ant pilvo ir suėmęs abiem rankomis už kaklo spaudė bei nemažiau kaip tris kartus abiejų rankų kumščiais sudavė smūgius jai į veidą, taip padarė B. R. - netaisyklingos formos poodines kraujosruvas kairiame skruoste, viršutinės lūpos kairėje pusėje, apatinės lūpos dešinėje pusėje su muštine žaizda viršutinėje lūpoje, penkias viena žemiau kitos išsidėsčiusias skersų juostų formos poodines kraujosruvas kaklo priekinio paviršiaus dešinėje pusėje su dviem smulkiais skersų juostų formos paviršiniais odos nubrozdinimais - nudrėskimais, kompresinį stuburo juosmeninio III slankstelio viršutinės plokštelės lūžį. Sužalojimai sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą.
Be to, jis pažeidė viešąją tvarką t.y. 2014 m. spalio 28 d. apie 22.50 val., Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini) viešoje vietoje vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkai, t.y. priėjęs prie namo Nr. (duomenys neskelbtini) metė į buto Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame gyvena jo motina B. R., langą akmenį ir išdaužė plastikinio lango stiklo paketą, taip sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką bei padarė B. R. turtinę žalą.
Be to, jis pažeidė viešąją tvarką t.y. 2014m. lapkričio 1 d. apie 15.30 val., Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini) g. viešoje vietoje vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkai t.y. priėjęs prie namo Nr. (duomenys neskelbtini) metė, į buto Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame gyvena jo motina B. R., langą akmenį ir išdaužė plastikinio lango stiklo paketą bei mesdamas akmenį išdaužė B. R. įstiklinto balkono lango stiklą, taip sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką bei padarė B. R. turtinę žalą.
Kaltinamasis J. R. kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad 2014 m. liepos mėn. 21 d. spardė mamos buto duris, kadangi jo mama neįleido į namus. Su šiuo kaltinimu jis sutinka, tačiau nepripažįsta, kad jis dešimt kartų ėjo pas ją. 2014 m. rugsėjo mėnesį jį mama išvarė iš namų. Du metus jis nevartojo alkoholio, tačiau tuo metu jis prisigėrė, nes jį išmetė iš darbo biržos, prarado pašalpą, gėrė alkoholinius gėrimus, kad nebūtų šalta. Išvarytas iš namų miegodavo po balkonu. Pripažįsta, kad daug kartų spardė duris, sakė mamai, kad išdauš langus, pripažįsta, kad sulankstė pašto dėžutę. Per dieną po 2-3 kartus pas mamą nėjo. Nesutarimai su mama prasidėjo nuo tada, kai mama susirado patėvį. 2014 m. rugsėjo mėnesį jis parsinešė namo 1 litrą sidro, o mama tą sidrą išmetė per balkoną ir liepė jam išeiti iš namų. Tuomet jis trenkė mamai į žandikaulį, nestipriai ją pastūmė, tačiau ant pilvo nesėdėjo. Taip pat laikė suėmęs ją už kaklo dėl to, kad mama nebėgtų į laiptinę ir nešauktų. Dėl ko jai lūžo stuburas, jis nežino, galimai dėl nevalgymo. Stipriai mamos nemušė, tik porą kartų užtrenkė, nes mama jį išprovokavo. Priėjęs prie durų keikdavosi, bet kad padegs ar užmuš, niekada nesakė. Langą išmušė būdamas girtas, supykęs, kad mama nedavė nei rūbų, nei dokumentų, nors jis iš pradžių prašė gražiai. Iš vieno karto išdaužė du langus, buvo gėda prieš kaimyną, kad triukšmavo. Jis turi daug skolų. Dieną rinkdavo metalą, po to parduodavo, taip užsidirbdavo pragyvenimui. Ieškojo darbo, norėjo įsidarbinti nelegaliai, nes neturi dokumentų. Nepripažįsta, kad grasino mamai.
Nukentėjusioji B. R. parodė, kad ji gyvena (duomenys neskelbtini). Kai sūnus sulaukė pilnametystės, pats išsiregistravo iš buto. Sūnui tėvas buvo nupirkęs mašiną, tačiau sūnus pradėjo vartoti alkoholį, prarado teises. Paskutiniu laiku sūnus pradėjo grasinti, todėl ji sūnų išvarydavo iš namų. Sūnus gėrė be sustojimo, po mėnesį laiko, nebemiegodavo naktims, eidavo pas ją ir kalbėdavo. Per girtavimą prarado visus darbus, prašė, kad ji jį išlaikytų, pats eidavo elgetauti. Paskutiniu metu sūnus gėrė nuolat. Kai sūnus būdavo girtas, ji visada kviesdavo policiją, nes sūnus būdavo priekabus, pastoviai sakydavo, kad užmuš ją. Dokumentus sūnus yra praradęs dėl girtumo, o 2014 m. rugsėjo 18 d. ji sūnui perdavė rūbus. Kai sūnus būdavo girtas, ji jo neįsileisdavo namo, tuomet sūnus spardydavo duris. Sūnus sulaužė durų skambutį, aplamdė pašto dėžutę. Kartais į dieną ateidavo ir po 2-3 kartus ir kiekvieną dieną grasindavo. Visi daiktai jam atiduoti, jo daiktų ji neturi. Ji bijojo sūnaus, suvokė kaip realų bauginimą, nes sūnus ankščiau ją buvo sumušęs. 2014 m. rugsėjo 5 d. sūnus grįžo su plastmasiniu sidro buteliu. Ji atsisėdavo šalia ant lovos, o sūnus ją atvertė, atsisėdo ant pilvo ir pradėjo smaugti. Kai ji pradėjo dusti, tada paleido, bet po to kumščiais į veidą sudavė. Po šio incidento ji gulėjo miesto ligoninėje, gydėsi joje 11 dienų, jai lūžo stuburo slankstelis. Sūnus grasino ją nužudyti ir į prūdą nunešti, tuo grasinimu ji pilnai patikėjo, kadangi grasino ne pirmą kartą. Balkono langą pirmą kartą išdaužė 2014 m. spalio 28 d. Sūnus tą vakarą priėjo prie durų, paskambino, bet ji nieko nesakė, o po dviejų minučių į kambarį įskrido akmuo. Po kelių dienų, t.y. 2014 m. lapkričio 1 d. sūnus antrą kartą išdaužė langą. Po šių įvykių ji kvietė policiją.
Liudytoja J. M. parodė, kad ji gyvena (duomenys neskelbtini), yra nukentėjusiosios kaimynė, jos buto durys šalia. Matydavo, kad J. R. pareidavo girtas, pradėdavo šaukti, koliotis prie durų, prašydavo, kad jį mama įleistų į butą. Jie gyvena kaimynystėje apie penkis metus. J. R. girtauja seniai, o jo koliojimai necenzūriniais žodžiais prie durų kartojasi beveik kas dieną. Grasinimų, kad nužudys, ji nėra girdėjusi, matė sugadintą durų skambutį.
Sistemingas bauginimas bei nesunkus sveikatos sutrikdymas šeimos nariui
Iš 2014-09-08 valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Klaipėdos skyriaus specialisto išvados Nr. G 1850/14(03) matyti, kad B. R. padaryti šie sužalojimai: netaisyklingos formos poodines kraujosruvas kairiame skruoste, viršutinės lūpos kairėje pusėje, apatinės lūpos dešinėje pusėje su muštine žaizda viršutinėje lūpoje, penkios viena žemiau kitos išsidėsčiusios skersų juostų formos poodines kraujosruvos kaklo priekinio paviršiaus dešinėje pusėje su dviem smulkiais skersų juostų formos paviršiniais odos nubrozdinimais - nudrėskimais, kompresinis stuburo juosmeninio III slankstelio viršutinės plokštelės lūžį. Sužalojimai veide gavosi nuo ne mažiau, kaip trijų tiesioginių trauminių spaudžiamųjų – slystamųjų poveikių kieais smulkiais bukais pailgais nagais. Kompresinis stuburo juosmeninio slankstelio lūžis (impresinis viršutinės plokštelės lūžis) gavosi netiesiogiai paveikus stuburą iš išorės, galimai, paveikus dideliu svoriu, kietu buku daiktu, kuris sukėlė stuburo kompresiją bei impresinį stuburo juosmeninio III slankstelio viršutinės plokštelės lūžį, kas neprieštarauja užduotyje nurodytoms įvykio aplinkybėms. B. R. nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymą (T1, b.l. 94-95).
Iš 2014-07-21 B. R. pareiškimo dėl sūnaus legesio matyti, kad 2014-07-21 apie 15.50 val. J. R. būdamas neblaivus, spardė buto duris, grasino ją užmušti, išdaužti buto langus. Tą dieną buvo grasinima trečia kartą (T 1, b.l. 7).
2014-07-21, 16.08 val. alkoholio kiekio matuokliu J. R. nustatytas 2.95 promilių girtumas (T 1, b.l. 11).
Iš 2014-07-21 B. R. pareiškimo dėl sūnaus elgesio matyti, kad 2014-07-21 apie 23 val. J. R. būdamas neblaivus, spardė buto duris, garsiai šūkavo namo laiptinėje, grasino, kad jai einant į darbą ją užmuš (T 1, b.l. 14).
2014-07-21, 23.26 val. alkoholio kiekio matuokliu J. R. nustatytas 2.69 promilių girtumas (T 1, b.l. 16).
Iš 2014-07-22 tarnybinio pranešimo apie smurto artimoje aplinkoje faktą, matyti, jog policijos pareigūnams atvykus į (duomenys neskelbtini), smurtu įtariamas asmuo įvykio vietoje J. R. paaiškino, kad pas motiną atėjęs nebuvo, tačiau nurodė, kad vis tiek ją nužudys. B. R. nurodė, kad J. R. spardė buto duris, įžeidinėjo ją, grasino nužudyti, ant buto durų matėsi bato žymė (T 1, b.l. 1-3).
2014-07-22, 12.41 val. alkoholio kiekio matuokliu J. R. nustatytas 2.82 promilių girtumas (T 2, b.l. 37).
Iš 2014-08-12 B. R. pareiškimo dėl sūnaus elgesio matyti, kad 2014-08-12 apie 23 val. J. R. būdamas neblaivus, spardė buto duris, keikėsi, grasino ją užmušti, išdaužti buto langus (T1, b.l. 21).
Iš 2014-08-13 B. R. pareiškimo dėl sūnaus elgesio matyti, kad 2014-08-13 apie 13.30 val. J. R. būdamas neblaivus, spardė buto duris, grasino su ja susidoroti, keikėsi, nuplėšė nuo sienos pašto dėžutę, kurią sumindžiojo (T 1, b.l. 23).
2014-08-13 14.05val. alkoholio kiekio matuokliu J. R. nustatytas 2.60 promilių girtumas (T 1, b.l. 27).
Iš 2014-08-18 B. R. pareiškimo dėl sūnaus grasinimo matyti, kad 2014-08-18 apie 9.30 val. jos sūnus J. R. atėjo prie jos buto durų, jas spardė, grasino ją užmušti. Tą pačią dieną antrą kartą apie 13.50 val. vėl atėjo prie durų, jas spardė, grasino jai, sulaužė durų skambutį, sakė, kad išdaužys buto langus (T 1, b.l. 31).
Iš 2014-09-05 tarnybinio pranešimo apie smurto artimoje aplinkoje faktą ir fotolentelių matyti, jog policijos pareigūnams atvykus į butą, adresu (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad nukentėjusioji B. R. buvo sužalota, matyti veido ir kaklo sužalojimai. Nukentėjusioji nurodė, kad sūnus J. R. neblaivus ją užpuolė, smaugė, daužė kumščiu į veidą, į nugarą (T 1, b.l. 32-36).
Iš 2014-09-17 įvykio vietos apžiūros protokolo ir foteolentelių matyti, kad apžiūrėtas butas, (duomenys neskelbtini), bei kambarys, kuriame J. R. smurtavo prieš savo motiną B. R. (T 1, b.l.79-83).
BK 145 straipsnio 2 dalyje baudžiamoji atsakomybė nustatyta už sistemingą žmogaus bauginimą, kuris gali reikštis grasinimais nužudyti ar sunkiai sutrikdyti sveikatą, kitais baimę, nerimą ar nesaugumo jausmą keliančiais veiksmais (pvz., besikartojančiais įžeidinėjimais, grasinimais kaip nors pakenkti, priekabiavimu, atviru sekimu, gąsdinančiais naktiniais skambučiais, amoralaus pobūdžio SMS žinutėmis ir pan.). Sistemingas bauginimas yra ne mažiau kaip tris kartus pasikartojantys atviri ar anonimiški įvairūs grasinimai siekiant žmogui sukelti stresą, nerimą ar baimę. Tokios sistemingos psichinės prievartos buvimas konstatuojamas nustačius, kad nukentėjusysis sąmoningai buvo verčiamas nerimauti, nesaugiai jaustis (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-341/2010).
Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis J. R. savo kaltę pripažino iš dalies, neigė grasines nužudyti savo motiną, tačiau pripažino, kad būdamas neblaivus 2014 m. liepos mėnesį spardė mamos buto duris. Be to, 2014 m. rugsėjo mėnesį ji mama išvarė iš namų, todėl jis daug kartų spardė buto duris, sakė, kad išdauš langus, sulankstė pašto dėžutę. Nors kaltinamasis J. R. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad tik keletą kartų atvykęs prie motinos durų jas spardė bei necenzūriniais žodžiais ją koliojo, tačiau teismas pripažįsta įrodyta, kad kaltinamasis J. R. šiuos veiksmus atliko sistemingai, gana ilgą laiko tarpą laikotarpiu nuo 2014 m. liepos 21 d. iki 2014 m. rugpjūčio 18 d., baugino savo motiną B. R. naudodamas psichinę prievartą. Kaltinamasis J. R. būdamas neblaivus atėjęs prie motinos durų grasindavo fiziniu susidorojimu ir turto sugadinimu, spardydavo duris, į jas skambindavo, elgdavosi nepagarbiai, trukdydavo motinos ramybę, o jo grasinimų realumu abejoti nukentėjusioji neturėjo pagrindo, nes ir ankščiau kaltinamasis motinos bute ją sumušė. Sistemingą nukentėjusiosios bauginimą įrodo byloje esantys nukentėjusiosios pareiškimai policijai dėl sūnaus elgesio, kadangi nukentėjusioji bijodama dėl savo saugumo, kviesdavo policijos pareigūnus ir visada kaltinamasis būdavo išvežamas ir jam nustatomas neblaivumas. Liudytoja J. M. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad yra nukentėjusiosios kaimynė, ji nurodė, kad matydavo, kad J. R. pareidavo girtas šaukdavo, naecenzūrinius žodžius vartodavo prie durų, ir tai kartojasi beveik kas dieną. Liudytoja matė sugadintą durų skambutį. Taigi visi aukščiau išdėstyti įrodymai, patvirtina, kad tokie kaltinamojo J. R. veiksmai, atlikti ilgą laiko tarpą – nuo 2014 m. liepos 21 d. iki 2014 m. rugpjūčio 18 d. - nuolatinis stovėjimas prie nukentėjusiosios buto durų, jų spardymas, rėkimas, šūkavimas necenzūriniais žodžiais, grasinimas fiziniu susidorojimu ir turto sugadinimu, suponuoja išvadą, kad kaltinamasis J. R. sistemingai (t.y. daugiau nei tris kartus) baugino nukentėjusiąją, dėl ko nukentėjusioji B. R. patyrė didelį psichologinį diskomfortą, nervinę įtampą, stresą, baimę, nerimą, ji bijojo neprognozuojamų kaltinamojo veiksmų, patyrė nesaugumo jausmą. Grasindamas fiziniu susidorojimu ir turto sugadinimu, kaltinamasis J. R. akivaizdžiai suvokė savo elgesio bauginamą pobūdį nukentėjusiajai ir norėjo sukelti jai baimės bei nesaugumo jausmą, jis suvokė, jog tokiais savo veiksmais kelia nukentėjusiajai baimę dėl jos sveikatos ir gyvybės, verčia ją nuolat nesaugiai jaustis, sukelia baimę, nerimą, taigi jis veikė tiesiogine tyčia. Be to, kaltinamojo ketinimų realumą patvirtina ir tai, kad jis sulaužė buto durų skambutį, pašto dėžutę. Kaltinamasis šiuos veiksmus atliko sistemingai. Baudžiamosios atsakomybės taikymas už asmens sistemingą bauginimą suponuoja būtinumą konstatuoti atitinkamą tyčią, t.y. savo veiksmų suvokimą kaip kryptingą bauginimą ir norą kelti kitam žmogui baimę ir nesaugumo jausmą. Paminėtos aplinkybės leidžia daryti išvadą buvus būtent tokiam kaltinamojo tyčios kryptingumui.
Kaltinamojo nusikalstami veiksmai kvalifikuotini pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 2 dalį.
Kaltinamojo nusikalstami veiksmai kvalifikuotini taip pat pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą, nes išanalizavęs ir įvertinęs įrodymų visumą, teismas pripažįsta neabejotinai įrodyta, kad J. R. 2014 m. rugsėjo 5 d. nesunkiai sutrikdė savo motinos sveikatą. Kaltinamojo kaltė pilnai įrodyta byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais. Kaltinamasis pripažino mušęs motiną B. R., parodė, kad trenkė mamai į žandikaulį, nestipriai ją pastūmė, taip pat laikė suėmęs ją už kaklo dėl to, kad mama nebėgtų į laiptinę ir nešauktų. Nors kaltinamasis neigė sulaužęs mamai stuburą, tačiau byloje pateikta specialisto išvada Nr. G 1850/14(03) patvirtina, kad B. R. diagnozuotas kompresinis stuburo juosmeninio III slankstelio viršutinės plokštelės lūžis. Ekspertas nurodė, kad kompresinis stuburo juosmeninio slankstelio lūžis gavosi netiesiogiai paveikus stuburą iš išorės, galimai, paveikus dideliu svoriu, kietu buku daiktu, kuris sukėlė stuburo kompresiją bei impresinį stuburo juosmeninio III slankstelio viršutinės plokštelės lūžį, kas neprieštarauja užduotyje nurodytoms įvykio aplinkybėms. Nukentėjusioji nurodė, kad sūnus atsisėdo jai ant pilvo. Iš 2014-09-05 tarnybinio pranešimo apie smurto artimoje aplinkoje faktą, matyti, jog policijos pareigūnams atvykus į butą, adresu (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad nukentėjusiosios B. R. kūne- veide ir kakle, buvo matyti sužalojimai (T 1, b.l. 32-36). Taigi visi šie įrodymai neabejotinai patvirtina J. R. kaltę. Kaltinamasis J. R., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, nes tą dieną girtavo, tyčia smurtaudamas sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą šeimos nariui motinai B. R.. Nusikaltimą kaltinamasis padarė tiesiogine tyčia: suduodamas smūgius jis suvokė, kad naudoja smurtą prieš šeimos narį ir norėjo taip veikti. Lietuvos Respublikos Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje 2011-05-26 įstatymo Nr. XI-1425 12 str. 1d. numatyta, kad smurtas artimoje aplinkoje užtraukia baudžiamąją atsakomybę, tai nustačius net nesant nukentėjusiojo asmens skundui pradedamas ikiteisminis tyrimas, o procesas užbaigiamas nepriklausomai nuo nukentėjusiojo valios. Nusikaltimą kaltinamasis padarė tiesiogine tyčia: suduodamas smūgius, kitaip smurtaudamas, jis suvokė, kad naudoja smurtą prieš šeimos narį ir norėjo taip veikti. Kaltinamojo padaryta nusikalstama veika kvalifikuojama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą.
2014-10-28 viešosios tvarkos pažeidimas ir 2014-11-01 viešosios tvarkos pažeidimas
Iš 2014-10-28 B. R. pareiškimo dėl sūnaus elgesio matyti, kad 2014-10-28 apie 22.50 val. J. R. būdamas neblaivus, reikalavo įleisti į butą, garsino susdorti, po to išmušė buto langą akmeniu (T 1, b.l. 59.
Iš 2014-11-01 B. R. pareiškimo dėl sūnaus elgesio matyti, kad 2014-11-01 apie15.30 val. J. R. antrą kartą išmušė buto langą ir balkono langą (T 1, b.l.70).
Iš 2014-11-14 įvykio vietos apžiūros protokolo ir fotolentelių matyti, kad apžiūrėti B. R. buto, adresu (duomenys neskelbtini) langai. Nustyta, kad lango stiklo pakete yra du kiauryminiai pažeidimiai, įstiklinto balkono langas pažeistas, suskilęs (T 1, b.l. 115-125, 127-131).
Iš 2014-11-20 daikto – akmens apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas akmuo, kuris perduotas saugojimui į Klaipėdos AVPK Klaipėdos m. 2 PK daiktų saugojimo kamerą. (T 1, b.l. 132-134, 135-136).
Motyvuojamoji dalis
BK 284 straipsnio 1 dalis nustato baudžiamąją atsakomybę tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Kvalifikuojant veiką pagal BK 284 straipsnio 1 dalį neturi reikšmės veikos padarymo motyvai. Jie gali būti ir chuliganiški, bet gali būti ir asmeniniai. Veikos kvalifikavimą pagal BK 284 straipsnį apsprendžia šie objektyvieji nusikaltimo sudėties požymiai: padarytos veikos (veiksmų) pobūdis, kilę padariniai ir nusikaltimo padarymo vieta. Nusikaltimo padarymo vieta – yra viešoji vieta. Viešoji vieta yra viešoji erdvė, į kurią turi teisę patekti kiti asmenys be kaltininko leidimo ir kurioje būnant asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai, o būtent gerbti ir nepažeisti kitų žmonių teisių, rimties, netrukdyti jiems. Nusikalstamo elgesio padariniai šiuo atveju yra viešosios rimties ar tvarkos sutrikdymas. Nors šis BK straipsnis saugo tokią vertybę kaip viešoji tvarka ir rimtis, tačiau dėl kaltininko veiksmų sutrikdant viešąją tvarką paprastai kitiems žmonėms padaromi sveikatos sutrikdymai, sužalojamas ar sunaikinamas svetimas turtas. Todėl papildoma vertybė, saugoma BK 284 straipsnio, yra žmogaus sveikata bei nuosavybė.
Byloje nustatyta, kad kaltinamasis J. R. 2014 m. spalio 28 d. apie 22.50 val., Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini) g. viešoje vietoje vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkai, t.y. priėjęs prie namo Nr. (duomenys neskelbtini) metė į buto Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame gyvena jo motina B. R., langą akmenį ir išdaužė plastikinio lango stiklo paketą, taip sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką bei padarė B. R. turtinę žalą. Kaltinamasis J. R. teisiamojo posėdžio metu pripažino įvykdęs šią nusikalstamą veiką ir parodė, kad išmušė langą. Nusikalstama veika buvo padaryta viešoje vietoje – (duomenys neskelbtini) g., kieme, kur bet kada gali pasirodyti žmonės, kaltinamojo veiksmais – akmens metimu į langą, jį išdaužiant, neabejotinai buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka. J. R. veiksmai kvalifikuojami pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį. J. R. veikė tiesiogine tyčia: naikindamas svetimą nuosavybę, suvokė, kad savo veiksmais trikdo viešąją tvarką bei rimtį, ir norėjo taip veikti.
Byloje taip pat nustatyta, kad kaltinamasis J. R. 2014 m. lapkričio 1 d. apie 15.30 val., Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini) g. viešoje vietoje vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkai t.y. priėjęs prie namo Nr. (duomenys neskelbtini) metė į buto Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame gyvena jo motina B. R., langą akmenį ir išdaužė plastikinio lango stiklo paketą bei išdaužė B. R. įstiklinto balkono lango stiklą, taip sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką bei padarė B. R. turtinę žalą. Nusikalstama veika buvo padaryta viešoje vietoje – Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini) g., kieme, kur bet kada galėjo pasirodyti žmonės, kaltinamojo veiksmais – akmens metimu į langą, jį išdaužiant, neabejotinai buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka. J. R. veiksmai kvalifikuojami pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį. J. R. veikė tiesiogine tyčia: naikindamas svetimą nuosavybę, suvokė, kad savo veiksmais trikdo viešąją tvarką bei rimtį, ir norėjo taip veikti.
2014-10-24 grasinimas nužudyti, 2014-10-31grasinimas nužudyti, 2014-11-08 grasinimas nužudyti
J. R. buvo kaltinamas tuo, kad grasino nužudyti B. R. t.y. 2014 m. spalio 24 d. apie 7.30 val. Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini) g. namo Nr. (duomenys neskelbtini) laiptinėje būdamas prie buto Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame gyvena jo motina B. R., durų grasino, kad nužudys B. R., išdaužys jos buto langus, padegs buto duris ir buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Be to, J. R. buvo kaltinamas tuo, kad grasino nužudyti B. R. t.y. 2014 m. spalio 31 d. apie 7.30 val. Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini) g. namo Nr. (duomenys neskelbtini) laiptinėje būdamas prie buto Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame gyvena jo motina B. R., durų grasino, kad nužudys B. R., išdaužys jos buto langus ir buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.
Be to, J. R. buvo kaltinamas tuo, kad grasino nužudyti savo motiną B. R. t.y. 2014 m. lapkričio 8 d. apie 17.30 val. Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini) g. namo Nr. (duomenys neskelbtini) laiptinėje būdamas prie buto Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame gyvena jo motina B. R., durų grasino, kad nužudys B. R., išdaužys jos buto langus ir buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.
Taip J. R. kaltinamas padaręs tris nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 145 str. 1 d.
BK 145 str. 1 d. baudžiamoji atsakomybė numatyta tam, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti kito žmogaus sveikatą turi būti konkretus ir realus. Grasinimas yra realus, kai yra pakankamas pagrindas manyti, kad jis bus realizuotas. Vertinant grasinimo realumą reikia atsižvelgti į grasinimo motyvus, santykius tarp grasintojo ir nukentėjusiojo, aplinkybes, kurioms esant buvo grasinama. Taigi, nustatant grasinimo realumą, būtina įsitikinti, kad kaltininko elgesys buvo teisingai suprastas, kad nagrinėjamojoje situacijoje buvo pakankamas pagrindas bijoti dėl šio asmens ketinimų ir kad jis iš tikrųjų siekė įbauginti nukentėjusįjį (tai nebuvo nevykęs pokštas, spontaniškai išsprūdę žodžiai, panašūs į grasinimą, bet kitokią prasmę turintys veiksmai ir pan.). Kvalifikuojant veiką dėl grasinimo nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą pagal BK 145 str. 1 d., būtina nustatyti tiesioginę kaltininko tyčią – kad jis suvokia, jog grasinimą kitam žmogui atimti gyvybę ar sunkiai sutrikdyti sveikatą išsako taip, kad nukentėjusysis tiki, jog tie veiksmai realiai gali būti įvykdyti, ir tokios nukentėjusiojo būsenos nori. Šia tyčine nusikalstama veika siekiama padaryti poveikį nukentėjusiojo asmens psichikai sukeliant jam baimę dėl grėsmės gyvybei ir sveikatai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad grasinimo realumui nustatyti nėra būtina, jog grasinantysis iš tikrųjų ketino jį realizuoti, bet pakanka to, kad nukentėjusysis pagal grasinimo išraišką ir kitas aplinkybes turėjo pagrindą bijoti jo įgyvendinimo, o kaltininkas norėjo būtent tokios nukentėjusiojo būsenos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose 2K-142/2007, 2K-26/2010, 2K-287/2014, 2K-219/2014 ir kt.).
Kaltinamasis J. R. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme neigė grasinęs nukentėjusiajai, savo motinai, ją nužudyti. Nors nukentėjusioji B. R. teigė, kad sūnus jai pastoviai grasino nužudyti, tačiau be pačios nukentėjusios parodymų, byloje nėra objektyvių įrodymų, patvirtinančių, jog kaltinamasis 2014-10-24, 2014-10-31, 2014-11-08 realiai grasino nukentėjusiajai ją nužudyti ir, kad buvo realus pagrindas jai bijoti tokio grasinimo įgyvendinimo. Teisiamojo posėdžio metu apklausta liudytoja J. M. nurodė negirdėjusi, kad J. R. būtų grasinęs B. R. ją nužudyti. Grasinimas turi būti konkretus ir realus. Grasinimas yra realus esant pakankamam pagrindui manyti, kad jis bus realizuotas. Nukentėjusysis turi suprasti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Nagrinėjamu atveju byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad toks kaltinamojo J. R. grasinimas galėjo būti realiai įvykdytas, ir kad J. R. būtų to norėjęs. Nustatyta, kad mamos ir sūnaus santykiai yra įtempti, tarp jų nuolat kyla konfliktai dėl to, kad sūnus vartoja alkoholį, nukentėjusioji neįsileidžia sūnaus į namus, o jis, norėdamas ten patekti, atėjęs prie buto durų daužo buto duris, naudoja psichinę prievartą, t.y. sistemingai savo motiną baugina. Šios aplinkybės yra nustatytos aukščiau. Tačiau byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių faktą, kad kaltinamasis 2014-10-24, 2014-10-31, 2014-11-08 grasino savo motiną nužudyti, be to, ne visada tai reiškia, kad grėsmingi ketinimai bus įvykdyti ir jų reikia bijoti. Pažymėtina, kad baudžiamas tik toks grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti sveikatą, kai yra pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Nenustatyta kaltinamojo J. R. tyčia, t.y. J. R. neturėjo tikslo tyčia įbauginti nukentėjusiąją, sudaryti įspūdį, jog iš pasakytų žodžių kils reali grėsmė nukentėjusiosios gyvybei. Pažymėtina ir tai, kad surašant kaltinimą J. R. dėl grasinimo nužudyti B. R., nurodyta, kad J. R. grasino išdaužyti buto langus, padegti buto duris, o tai neturi ryšio su realiu grasinimu nužudyti, nes šiais žodžiais buvo tik išsakyti grasinimai sugadinti nukentėjusiosios turtą, bet ne grasinimai nužudyti nukentėjusiąją.
Pagal nustatytas bylos aplinkybes tokie pavieniai įvykiai, tai yra kaltinamojo atėjimas prie buto durų ir pasakymas, kad nužudys mamą B. R. už tai, kad ji neįsileidžia jo į butą, neatliekant jokių veiksmų, atitinka artimų žmonių konfliktinę situaciją, tačiau neturi nusikalstamos veikos požymių. Nors šio nusikaltimo sudėtis formalioji, visgi grasinimas turi būti konkretus ir realus, esant pakankamam pagrindui manyti, kad jis bus realizuotas. Teismas iš visumos įrodymų, surinktų byloje ir išnagrinėtų teisiamajame posėdyje, daro išvadą, kad J. R. veikoje nėra jam inkriminuojamų nusikaltimų sudėties požymių, nes nėra tyčios, tai yra vieno iš būtinojo nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 str. 1 d., grasinimo nužudyti, subjektyviosios pusės požymio. Byloje nėra duomenų, kas J. R. ėmėsi kokių nors veiksmų tai realizuoti. Vadovaujantis nekaltumo prezumpcijos principu, pareiga įrodyti nusikaltimo padarymą tenka baudžiamąjį persekiojimą vykdančioms institucijoms; kaltinamasis savo nekaltumo įrodinėti neprivalo, bet kokios abejonės turi būti vertinamos kaltinamojo naudai (in dubio pro reo). Šis principas draudžia esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamąjį nuosprendį. Teismas, atsižvelgdamas į baudžiamojoje byloje surinktus ir teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 str. 5 d., įvertinęs įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 str. l d. l p., 2 d., daro išvadą, kad J. R. veikoje nėra jam inkriminuojamų nusikaltimų sudėties požymių, todėl J. R. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 str. 1 d. išteisintinas pagal visas tris veikas- dėl 2014-10-24 grasinio nužudyti, dėl 2014-10-31 grasinimo nužudyti, dėl 2014-11-08 grasinimo nužudyti, kadangi nepadarytos veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Kaltinamojo J. R. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamojo J. R. atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad nusikalstamas veikas padarė apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui. Apsvaigimą nuo alkoholio nusikalstamos veikos padarymo metu patvirtina pats kaltinamasis, nukentėjusiosios parodymai, alkoholio kiekio matuoklio parodymai.
Teismas, skirdamas bausmes kaltinamajam, vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 str. Atsižvelgiama į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, motyvus ir tikslus, kaltininkų asmenybes.
Kaltinamasis J. R. padarė keturias nusikalstamas veikas- du nesunkius ir du apysunkius nusikaltimus. Kaltinamasis J. R. yra darbingo amžiaus, tačiau nedirba ir neturi jokio legalaus pragyvenimo šaltinio, girtauja, veda asocialų gyvenimo būdą, nukentėjusiosios neatsiprašė, savo veiksmų kritiškai nevertina, nesigaili. Nustatant bausmės rūšį ir trukmę kaltinamajam J. R., atsižvelgiama į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, į tyčinę kaltę, taip pat atsižvelgiama į kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, į atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą ir į atsakomybę sunkinančias aplinkybes. Kaltinamasis nusikalto pirmą kartą, tačiau daug kartų baustas už administracinės teisės pažeidimus. Baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 2 dalies ir 138 straipsnio 2 dalies sankcijose numatyta tik laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 55 str. nuostatomis, asmeniui, pirmą kartą teisiamam už nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, paprastai skiriama su laisvės atėmimu neusijusi bausmė. Tačiau šioje byloje sprendžiant bausmių skyrimo klausimą, teismas atsižvelgia į tai, kad J. R. iki suėmimo niekur nedirbo, jokio legalaus pragyvenimo šaltinio neturėjo, nuolat girtavo, ką patvirtina alkoholio kiekio matuoklio parodymų kvitai, vedė asocialų gyvenimo būdą, nukentėjusiosios neatsiprašė, savo veiksmų kritiškai nevertina, J. R. padarė du nusikaltimus žmogaus sveikatai ir du nusikaltimus viešajai tvarkai. Lengvinančių kaltinamjo atsakomybę aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgtina skiriant bausmę į tai, kad nusikaltimą padarė šeimos narys. Atsižvelgdamas į anksčiau išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, jog teisingumas ir bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už nusikaltimus paskyrus sankcijose numatytas laisvės atėmimo bausmes. Atsižvelgiant į visas šias aplinkybes, už nusikaltimus kaltinamajam J. R. skiriamos Baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 2 dalies, 138 straipsnio 2 dalies sankcijose numatytos laisvės atėmimo bausmės, žymiai mažesnės nei sankcijų vidurkiai. Pagal 284 straipsnio 1 dalį skiriamos minimalios sankcijose numatytos laisvės atėmimo bausmės.Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, paskirtos bausmės subendrinamos jas iš dalies sudedant. Į bausmės laiką įskaitytinas laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas. Bausmę kaltinamajam skirtina atlikti pataisos namuose. J. R. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo. Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam J. R. paskirtos kardomosios priemonės rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje liko nepanaikintos, todėl jos naikintinos.
Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos pareiškė 1474,30 Lt (426,99 eurų) civilinį ieškinį, kuriuo prašo iš kaltinamojo priteisti nukentėjusiosios B. R. gydymo išlaidas, kurių dydis patvirtintas gydymo paslaugų apskaitos išrašais. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 115 str., priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta. Ieškinys pagrįstas ir pilnai tenkintinas, nes kaltinamasis neteisėta veika padarė žalą sveikatai, todėl privalo atlyginti Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšas, išleistas nukentėjusiosios gydymui.
Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: akmuo, saugomas Klaipėdos m. 2 PK saugykloje, (T. 1, b.l. 135-136), nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297str., 302 str., 303 str. 2 d., 307 str., 308 str. ,
nusprendžia:
- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 2 dalį ir paskirti laisvės atėmimą šešiems mėnesiams;
- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą ir paskirti laisvės atėmimą vieneriems metams;
- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį dėl 2014-10-28 viešosios tvarkos pažeidimo ir paskirti laisvės atėmimą trims mėnesiams;
- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį dėl 2014-11-01 viešosios tvarkos pažeidimo ir paskirti laisvės atėmimą trims mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu, prie griežčiausios bausmės pridedant dalį švelnesnių bausmių, ir paskirti galutinę subendrintą bausmę laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 3 (trims) mėnesiams. Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose. Į bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2014-07-22 iki 2014-07-23 (2 dienas), nuo 2014-09-05 iki 2014-09-07 (2 dienas), nuo 2014-10-24 iki 2014-10-25 (2 dienas) ir nuo 2014-11-08 iki 2014-11-10 (2 dienas) bei suėmime išbūtą laiką nuo 2014-11-10 iki nuosprendžio paskelbimo dienos. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos. Kardomąją priemonę iki nuosprendžio įsiteisėjimo J. R. palikti suėmimą. Panaikinti J. B. paskirtas kardomąsias priemones rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis polcijos įstaigoje.
J. R. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 str. 1 d. dėl 2014-10-24 grasinimo nužudyti, išteisinti, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
J. R. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 str. 1 d. dėl 2014-10-31 grasinimo nužudyti išteisinti, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
J. R. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 str. 1 d. dėl 2014-11-08 grasinimo nužudyti išteisinti, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Valstybinės ligonių kasos pareikštą 426,99 eurų dydžio civilinį ieškinį tenkinti, priteisti iš kaltinamojo J. R. 426,99 eurų Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos.
Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: akmenį, saugomą Klaipėdos m. 2 PK saugykloje, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos, o suimtam nuteistajam nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo jam dienos, gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant nuosprendį priėmusiam teismui.