Kauno apygardos teismo nutartis

2018-05-03 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-194-397/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-05-03
Bylos Nr.
AN2-194-397/2018
Teisminio proceso Nr.
4-69-3-02172-2017-4
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Gytis Večerskas
Pažeidėjas
O. U.
Byla Nr. AN2-194-397/2018
Teisminio proceso Nr. 4-69-3-02172-2017-4Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 16.9.3.; 21.11.10.
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. gegužės 3 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Gytis Večerskas

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens O. U. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. kovo 7 d. nutarties O. U. administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato kelių policijos valdybos Eismo įvykių registravimo skyriaus (toliau – Institucijos) 2017 m. spalio 24 d. nutarimu O. U. pripažinta padariusi administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 3 dalyje, ir nubausta 35 Eur bauda už tai, kad 2016 m. gruodžio 2 d. apie 13.02 val. (duomenys neskelbtini), ties pastatu Nr. 51, vairuodama automobilį „VW Caravele“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių 154 p. reikalavimą – išvažiuodama iš kiemų teritorijos į pagrindinį kelią, susidūrė su (duomenys neskelbtini) važiavusiu automobiliu „Mitsubichi Space Star“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairuojamu D. J., tokiu būdu O. U., įvažiuodama į pagrindinį kelią, nedavė kelio pagrindiniu keliu važiuojančiai transporto priemonei.Nesutikdama su šiuo nutarimu O. U. jį skundė apylinkės teismui. Skundžiama Kauno apylinkės teismo 2018 m. kovo 7 d. nutartimi apeliacinis skundas atmestas, konstatavus, jog Institucijos išvada, kad O. U. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 3 dalyje, yra pagrįsta. Apeliaciniame skunde O. U. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2018 m. kovo 7 d. nutartį bei Institucijos nutarimą ir bylą nutraukti. Skunde apeliantė teigia, jog apylinkės teismas neįvertino jos skundo argumentų ir nepaskyrė eismo įvykio ekspertizės, kitus duomenis vertino neteisingai, todėl nustatė tokias eismo įvykio priežastis, kurias paneigia užfiksuotos įvykio pasekmės. Teismas paliko galioti nutarimą, kurį priėmė šališkos ir suinteresuotos Institucijos nekompetentingi pareigūnai, kurie gindami savo kolegės D. J. interesus neatliko objektyvaus tyrimo, rėmėsi išimtinai D. J. versija ir vadovavosi prokuroro nutarimu, nors prokuroro nutarimas jokios išankstinės galios neturi – jis eismo įvykio aplinkybių netyrė, tyrimą nutraukė, nes nebuvo sužalota sveikata. Atsiliepime į apeliacinį skundą Institucija prašo skundo netenkinti, Kauno apylinkės teismo 2018 m. kovo 7 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodoma, jog apeliantės teiginiai dėl netinkamo įrodymų vertinimo ir Institucijos šališkumo niekuo nepagrįsti. Nutarimas priimtas įvertinus nustatytas eismo įvykio aplinkybes, atsižvelgiant į automobilių išsidėstymą po eismo įvykio ir jų važiavimo trajektorijas prieš eismo įvykį.

Teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą,

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

O. U. apeliacinis skundas atmetamas. O. U. pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį nubausta už tai, kad nesilaikė kelių eismo taisyklių reikalavimo įvažiuojant į kelią duoti kelią kitoms pagrindiniu keliu važiuojančioms transporto priemonėms, o būtent – įvažiuodama į pagrindinį kelią iš kiemų teritorijos, nedavė kelio pagrindiniu keliu ((duomenys neskelbtini)gatve) važiuojančiai D. J. transporto priemonei, dėl ko su ja susidūrė.Apeliaciniame skunde nesutinkama su Institucijos ir pirmosios instancijos teismo išdėstytu įrodymų vertinimu bei padarytomis išvadomis dėl eismo įvykio kaltininko, tačiau apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka, konstatuoja, jog skundo argumentai dėl netinkamo įrodymų vertinimo, Institucijos šališkumo yra nepagrįsti, dėl to atmetami. Vadovaujantis ANK 569 straipsnyje įtvirtinta norma, administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, konstatuoja, jog apylinkės teismas įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė ir padarė teisėtą bei motyvuotą išvadą, jog O. U. pagrįstai nubausta pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį. Teismas, nustatydamas veikos padarymo aplinkybes bei kaltę, rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, nuosekliai išdėstė įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados, bei nurodė motyvus, kodėl vienus duomenis laiko patikimais ir jais remiasi, o kitus atmeta kaip nepatikimus. Teismo išvados pagrįstos išsamia ištirtų įrodymų visumos analize ir atitinka faktines aplinkybes, todėl apeliacinės instancijos teismas visiškai su jomis sutinka ir laiko pagrįstomis. Aplinkybės, kad O. U. pažeidė kelių eismo taisyklių reikalavimą įvažiuojant į kelią duoti kelią juo važiuojančioms transporto priemonėms, dėl ko susidūrė su kitu automobiliu, nustatyta ir įrodyta eismo įvykio vietos schema, kurioje užfiksuotos transporto priemonių padėtys po eismo įvykio (administracinio nusižengimo byla Nr. (duomenys neskelbtini) b. l. 26), fotonuotraukomis, kuriose užfiksuotos automobilių padėtys po eismo įvykio bei jų apgadinimų pobūdis ir lokalizacija (administracinio nusižengimo byla Nr. (duomenys neskelbtini) b. l. 27-30, 65-70, 112-115), policijos pareigūno T. P. tarnybiniu pranešimu, O. U. paaiškinimu, D. J. paaiškinimais ir parodymais tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir bylą nagrinėjant apylinkės teisme pagal apeliantės skundą, o taip pat ir liudytojų G. V. bei I. Z. parodymais. Nors apeliantė nesutiko su eismo įvykio vietos schemoje užfiksuotomis aplinkybėmis, tačiau byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad buvo keičiama automobilių vieta, jų išsidėstymas kelio atžvilgiu po eismo įvykio. Liudytojas N. K. parodė, jog į įvykio vietą atvykę pareigūnai nubraižo tai, ką mato, į eismo įvykio vietą atvyksta specialistai, kurie turi nemažai patirties dirbant tokį darbą ir jie žino kaip ką matuoti ir kokie objektai kaip atskaitos taškas turi būti parenkami. Liudytojas J. G. įvykio vietoje braižęs schemą parodė, jog atskaitos tašku parinktas namas, esantis Ašigalio g. 51, vaizdas schemoje užfiksuotas atlikus matavimus pagal objektus, pastatus, kelio važiuojamosios dalies plotį, viskas išmatuojama tiksliai. Be to, jis parodė, jog vizualinis matymas, vaizdas nuotraukose gali skirtis nuo nubraižytos schemos. Tai matyti ir iš prie eismo įvykio vietos bei O. U. pridėtų nuotraukų (administracinio nusižengimo byla Nr. (duomenys neskelbtini) b. l. 65-70). Vizualiai apeliantės pateiktų nuotraukų susidaro įspūdis, kad automobiliai užfiksuoti labiau į dešinę nuo kelių sankirtos žiūrinti nuo išvažiavimo pusės, kaip tuo tarpu iš nuotraukų, pridėtų prie eismo įvykio vietos schemos ir pačios schemos matyti, kad susidūrimas įvykęs pačių kelių sankirtoje. Tačiau lyginant šias nuotraukas matyti, jog jos darytos iš skirtingų atstumų bei skirtingo atskaitos taško, todėl ir situacijos matymas vizualiai skiriasi, tačiau tai nepaneigia, kad tiek O. U. nuotraukos darytos, tiek ir eismo įvykio vietos schema sudaryta bei prie jos pridėtos nuotraukos atspindi tą pačią situaciją ir automobilių išsidėstymas nebuvo pakeistas, nes tiek O. U. darytose nuotraukose, tiek ir pridėtose prie eismo įvykio vietos schemos matyti, jog automobilių padėtys, išsidėstymas tiek kelio atžvilgiu, tiek vienas kito atžvilgiu yra analogiškos – matyti, jog Mitsubichi automobilis buvo kirtęs kelio ženklinimo liniją, duženos automobilių atžvilgiu išsidėsčiusios vienodai kaip ir tose nuotraukose, kurias darė pareigūnai. Tai rodo, jog sudarant eismo įvykio schemą ir atliekant matavimus, automobilių išsidėstymas nebuvo pakeistas. Šios aplinkybės leidžia pagrįstai teigti, kad eismo įvykio vietos schema sudaryta nepažeidžiant reikalavimų, atlikus tikslius matavimus vietovės objektų ir kelio atžvilgiu, todėl pagrindo abejoti eismo įvykio vietos schemoje užfiksuotų duomenų patikimumu, nėra. Iš eismo įvykio vietos schemos matyti, jog automobilių susidūrimas įvykęs pačioje Ašigalio gatvės ir į važiavimo į teritoriją sankirtoje ir nors O. U. teigia, kad automobilis Mitsubichi atlėkė dideliu greičiu, tačiau objektyvių tai patvirtinančių duomenų nėra. Pati eismo automobilių susidūrimo vieta rodo, jog susidūrimas įvyko pačioje sankirtoje O. U. bebaiginėjant manevrą, t. y. išsukimą iš įvažiavimo į kelią. Tai patvirtina, jog O. U. nebuvo pakankamai atidi ir neįsitiko išsunkdama į kairę, kad ji saugiai šį manevrą atliks ir nesudarys kliūties keliu važiuojančiai ir pirmumą turinčiai D. J. vairuojamai transporto priemonei. N. O. Undzėnaitė teigia, kad ji manevrą jau buvos baigusi ir D. J. automobilis atsitrenkė į pilnai išilgai važiuojamosios dalies jau esantį O. U. automobilį, tačiau tai prieštarauja visumai surinktų ir ištirtų įrodymų. Pažymėtina, jog D. J. nuosekliai teigė, jog ji matė stovintį ir laukiantį įvažiuoti į kelią autobusiuką, tačiau nesitikėjo, kad jis tai darys prieš pat jos vairuojamą automobilį. Būdama įspėta dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, D. J. parodė, jog artėjant prie įvažiavimo į kiemų teritoriją, autobusiukas staiga įvažiavo į pagrindinį kelią visai prieš pat jos automobilį ir užkirto jai kelią. Ji savo vairuojamo automobilio priekine dalimi trenkėsi į autobusiuko kairį šoną maždaug ties jo viduriu. Smūgio metu autobusiukas buvo užkirtęs jai kelią ir susidūrimo metu autobusiukas stovėjo skersai kelio prieš jos vairuojamą automobilį (administracinio nusižengimo byla Nr. (duomenys neskelbtini) b. l. 117-118). Liudytoja parodė, jog važiavo savo eismo juosta savo kelio puse. Tai, kad susidūrimas įvyko nebaigus O. U. manevro, matyti ir iš G. V. parodymų. Liudytojas teismo posėdyje nurodė, jog negali pasakyti ar autobusiukas išsuko smūgio metu ar kažkiek sekundžių anksčiau. Tačiau vertinant šiuos parodymus būtina atsižvelgti į tai, kad šis posėdis vyko praėjus daugiau nei metams laiko po įvykio. Esant tokioms aplinkybėms, pagrįstai manytina, jog šio liudytojo parodymai pažeidimo tyrimo stadijoje yra tikslesni. Apklausiamas nusižengimo tyrimo metu nepraėjus nei mėnesiui po įvykio, G. V. negalėjo tvirtinti, kad autobusiukas smūgio metu jau pilnai buvo savo eismo juostoje, taip pat parodė, kad VW automobilis buvo šiek tiek skersai kelio (administracinio nusižengimo byla Nr. (duomenys neskelbtini), b. l. 38). Tai atitinka D. J. parodytas aplinkybes, kad smūgio metu autobusiukas stovėjo skersai kelio. Liudytojas G. V. nesusijęs su eismo įvykio dalyviais jokiais artimais ar draugiškais ryšiais ir byloje nėra abejonių, kad jis negalėjo matyti eismo įvykio aplinkybių, tad pagrindo abejoti jo parodymų patikimumu nėra. Pažymėtina ir tai, kad liudytojo G. V. parodymus bei D. J. parodymus iš dalies patvirtina ir liudytojo I. Z. parodymai. Teismas šio liudytojo parodymais nesivadovavo, nes jis teigė susidūrimo nematęs, tačiau aukštesniojo teismo vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad apklausa teisme vyko praėjus daugiau nei metams laiko po įvykio, šie jo parodymai turi būti vertinami visumoje kitų byloje esančių duomenų, kartu atsižvelgiant bei įvertinant jo parodymus pažeidimo tyrimo stadijoje. Nors liudytojas I. Z. yra apeliantės sūnėnas ir teisme teigė, kad paties susidūrimo jis nematė, tačiau apklausiamas pažeidimo tyrimo metu, nepraėjus nei mėnesiui po įvykio, liudytojas nurodė matęs, kad susidūrimo metu autobusiukas dar nebuvo visiškai tiesiai įvažiavęs į savo važiavimo juostą – „važiavo beveik tiesia trajektorija“. Taip pat parodė, kad prieš susidūrimą VW caravele automobilis dar kažkiek suko į dešinę pusę, kas įvertinus tai, jog šis automobilis išvažinėjo į pagrindinį kelią į kairę pusę ir jam iš kairės artėjo kliūtis, rodo natūralią vairuotojo reakciją pasitraukti nuo kliūties į dešinę ir leidžia teigti, jog susidūrimas įvyko dar arčiau išvažiavimo nei užfiksuota nuotraukose ir eismo įvykio schemoje iš karto po įvykio. Tai, kad susidūrimas įvyko arčiau išvažiavimo ir būtent D. J. važiavimo juostoje, patvirtina ir kitos bylos aplinkybės. Eismo įvykio schemoje užfiksuota, kad VW automobilis stovi įstrižai. Jo galinė dalis visai arti priešingų krypčių eismo juostas žyminčios linijos, priekis nutolęs labiau į dešinę. D. J. automobilis judėjo VW automobiliui iš kairės ir, nors autobusiukas didesnė bei sunkesnė transporto priemonė nei D. J. vairuotas Mitsubichi, tačiau Mitsubichi važiavo didesniu greičiu ir smūgio jėga buvo nukreipta būtent nuo įvažiavimo į kiemus (duomenys neskelbtini) link, dėl ko autobusiukas veikiamas smūgio jėgos buvo pastumtas toliau nuo įvažiavimo. Tai patvirtino ir pati apeliantė apklausiama ikiteisminio tyrimo metu (administracinio nusižengimo byla Nr. (duomenys neskelbtini), b. l. 110), kur nurodė, jog smūgis buvo į kairį šoną ties statramsčiu, nuo smūgio buvo nublokšta į dešinę. Įvertinus, kad nuo smūgio autobusiukas buvo pastumtas į dešinę, o prieš smūgį, kaip nurodė I. Z., autobusiuko vairuotoja taip pat bandė sukti dešiniau, darytina neabejotina išvada, jog susidūrimas įvyko D. J. važiavimo juostoje, nepaisant to, kad automobilių duženos išsidėsčiusios priešingoje eismo juostoje nei važiavo D. J.. Aptartos aplinkybės patvirtina D. J. nurodytas aplinkybes, kad O. U. automobilis sudarė jai kiūtį iš priekio ir susidūrimo metu buvo skersai kelio prieš jos vairuojamą automobilį.Aptarti duomenys vienas kitą papildo ir leidžia pagrįstai teigti, kad O. U. nebuvo pakankamai atidi ir rūpestinga ir išvažiuodama iš kiemų teritorijos į pagrindinį kelią, sukdama į kairę, nepraleido šiuo keliu iš kairės atvažiuojančios D. J. vairuojamos transporto priemonės, dėl ko automobiliai susidūrė. Nors apeliantė teigė, kad D. J. automobilis atvažiavo dideliu greičiu, tačiau tai laikytina tik jos gynybine versija, nes tokios aplinkybės nepatvirtina jokie patikimi įrodymai. Liudytojas G. V. nurodė, kad automobilių greičiai nebuvo dideli, ką patvirtina ir automobilių apgadinimų pobūdis. Be to, iš eismo įvykio schemoje užfiksuotų automobilių susidūrimo padėties įvažiavimo ir kelio sankirtos atžvilgiu matyti, kad susidūrimas įvyko pačioje sankirtoje, vos apeliantei išvažiavus iš įvažiavimo, t. y. įveikus labai nedidelį atstumą. Tam buvo sugaišta labai nedaug laiko, kas rodo, jog D. J. važiuodama pagrindiniu keliu ir pagrįstai tikėdamasi, jog šis autobusiukas ją praleis, pastebėjusi tokius autobusiuko veiksmus, neturėjo jokios galimybės laiku sureaguoti ir išvengti susidūrimo. Visa tai patvirtina, jog O. U. pažeidė kelių eismo taisykles ir būtent dėl jos padaryto pažeidimo įvyko eismo įvykis. O. U. kaltę patvirtina anksčiau aptartų duomenų visuma, todėl skundo argumentai dėl šališko Institucijos atlikto tyrimo ar besąlyginio vadovavimosi prokuroro nutarimu nutraukti ikiteisminį tyrimą, atmetami kaip visiškai nepagrįsti ir prieštaraujantys faktinėms bylos aplinkybėms, nes teismas išvadas dėl Institucijos nutarimo teisėtumo ir pagrįstumo padarė išsamiai ir nešališkai tiesiogiai ištyręs surinktus duomenis posėdyje ir visapusiškai juos įvertinęs skundžiamoje nutartyje. Aukštesnysis teismas taip pat pažymi, kad ekspertizės išvada gali atsakyti į klausimus, liečiančius techninius dalykus ir tai yra tik vienas iš įrodymų šaltinių, tačiau neprivaloma kiekvienu atveju skirti šią ekspertizę. Ekspertizė skiriama tik jei reikalingos specialios žinios išsiaiškinti tam tikras aplinkybes, be to, tik kompetentinga institucija, priimanti sprendimą, sprendžia dėl ekspertizės būtinumo ir įrodymų pakankamumo. Nagrinėjamu atveju, kaip jau aptarta anksčiau, byloje duomenų nustatyti teisiškai reikšmingas įvykio aplinkybes pakako, abejonių teismo padarytų išvadų teisingumu aukštesnės instancijos teismui nekyla, todėl apeliantės prašymas skirti eismo įvykio ekspertizę netenkinamas. Apibendrinant konstatuojama, jog apylinkės teismas įrodymų tyrimo ir vertinimo taisyklių nepažeidė, juos įvertino tinkamai ir pagrįstai nustatė, jog O. U. padarė jai inkriminuotą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 3 dalyje.Esant šioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą, todėl O. U. apeliacinis skundas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. kovo 7 d. nutartį palikti nepakeistą ir O. U. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama ir įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas Gytis Večerskas