Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų sprendimas

2022-06-16 · Administracinė byla Nr. I3-4075-279/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai
Dokumentas
Sprendimas
Data
2022-06-16
Bylos Nr.
I3-4075-279/2022
Teisminio proceso Nr.
3-65-3-00048-2022-5
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skundas (prašymas) patenkintas iš dalies.
Teisėjas
Nijolė Čekanauskienė (pirm.)
Pareiškėjas
uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, UAB "Dominari medis"
Atsakovas
Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos, Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos misiterijos
Administracinė byla Nr. I3-4075-279/2022Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00048-2022-5
Procesinių sprendimų kategorijos: 14.6.; 14.10.; 55.1.3(S)REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. birželio 16 d.Panevėžys
Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų teisėja Nijolė Čekanauskienė,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ skundą atsakovui Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos dėl nutarimo juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalys teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą ir laiką joms pranešta įstatymo nustatyta tvarka. Šalys prašė bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka. Esant šioms aplinkybėms byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 78 straipsnio 6 dalis).

Šalies argumentai

Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir pareiškėja, ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ skundu kreipėsi į administracinį teismą prašydama sumažinti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau – Aplinkos apsaugos departamentas) Teisės departamento Panevėžio administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiojo specialisto, vyriausiojo valstybinio aplinkos apsaugos inspektoriaus G. K. 2022 m. vasario 4 d. nutarimu „Dėl sankcijos skyrimo juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir 2022 m. vasario 4 d. nutarimas) paskirtą baudą.

Pareiškėja skunde (b. l. 1-2) nurodė, kad jai Aplinkos apsaugos departamentas 2022 m. vasario 4 d. nutarimu už Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo (toliau – Aplinkos apsaugos įstatymas) 88 straipsnio 5 dalies pažeidimą paskyrė 5000 Eur baudą. Pareiškėja prašo sumažinti jai paskirtą baudą, atsižvelgiant į tai, kad ji bendradarbiavo su Aplinkos apsaugos departamentu, pašalino padarytą pažeidimą, pažeidimo padarymo metu 34 procentai pareiškėjos darbuotojų sirgo COVID-19 virusu, todėl pareiškėjai trūko darbo jėgos.

Atsiliepimas

Aplinkos apsaugos departamentas atsiliepimu (b. l. 11-13) UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ skundo reikalavimą dėl paskirtos baudos sumažinimo siūlo teismui spręsti, laikantis Aplinkos apsaugos įstatymo 52 straipsnio nuostatų.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkinamas iš dalies.

Remiantis bylos duomenimis, nustatyta, kad: 1) Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Panevėžio valdybos Panevėžio aplinkos apsaugos vyriausioji specialistė N. G. 2021 m. gruodžio 29 d. UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ surašė ,,Juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo protokolą Nr. (duomenys neskelbtini)“. Protokole užfiksuota, kad UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ 2021 m. lapkričio 26-29 dienomis perdavė medžio atliekas perrūšiavimui UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, kuri nėra įregistruota atliekų tvarkytojų registre. Tokiais savo veiksmais UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ pažeidė Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies reikalavimus (perduoti atliekas galima tik atliekų tvarkytojui turinčiam teisę jas tvarkyti ir turint rašytinę sutartį), todėl padarė pažeidimą, numatytą Aplinkos apsaugos įstatymo 88 straipsnio 5 dalyje (b. l. 15-17); 2) Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Teisės departamento Panevėžio administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiojo valstybinio aplinkos apsaugos inspektoriaus G. K. 2022 m. vasario 4 d. priimtu nutarimu „Dėl sankcijos skyrimo juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini)“ UAB „(duomenys neskelbtini)“ už Aplinkos apsaugos įstatymo 88 straipsnio 5 dalyje numatyto pažeidimo padarymą buvo paskirta 5000 Eur bauda (b. l. 42-46).

Iš pareiškėjos pateikto skundo matyti, kad pareiškėja neginčija paties 2022 m. vasario 4 d. nutarimo bei jame konstatuoto teisės pažeidimo faktinių aplinkybių, pažeidimo kvalifikavimo pagal Aplinkos apsaugos įstatymo 88 straipsnio 5 dalį, tačiau prašo sumažinti 2022 m. vasario 4 d. nutarimu paskirtą baudą.

Teismas, išanalizavęs Aplinkos apsaugos įstatymo 52 straipsnio, reglamentuojančio teismo kompetenciją, turinį, sprendžia, kad įstatymų leidėjas šiame įstatyme aiškiai nustatė, jog teismas, nagrinėjantis skundą dėl nutarimo skirti ekonominę sankciją, turi teisę skirti juridiniam asmeniui mažesnę baudą, negu šio įstatymo nustatyta minimali bauda už juridinio asmens padarytą teisės pažeidimą. Įstatymų leidėjas suteikė teismui, skiriant mažesnę baudą, negu šio įstatymu nustatyta minimali bauda už juridinio asmens padarytą teisės pažeidimą, teisę atsižvelgti į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, mastą, atsakomybę lengvinančias ir kitas reikšmingas aplinkybes, dėl kurių atitinkama bauda teisės pažeidėjui būtų akivaizdžiai per didelė ir neproporcinga (neadekvati) padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisinga, bei pareigą vadovautis teisingumo ir protingumo principais. Pagal Aplinkos apsaugos įstatymo 52 straipsnio prasmę, teismui nėra suteikta teisė apskritai netaikyti ekonominės sankcijos arba taikyti ne baudą, o kitokio pobūdžio sankciją.

Atsižvelgus į nurodytą teisinį reguliavimą, nagrinėjamoje byloje sprendžiama, ar yra aplinkybių, sudarančių pagrindą už Aplinkos apsaugos įstatymo 88 straipsnio 5 dalies pažeidimo padarymą skirti pareiškėjai mažesnę baudą, negu šio įstatymo normoje nustatyta minimali bauda už juridinio asmens padarytą teisės pažeidimą.

Žemesnės instancijos teismas

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, aiškindamas proporcingumo principą, yra nurodęs, jog teisingumo ir teisinės valstybės konstituciniai principai reiškia tai, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp teisės pažeidimų ir už šiuos pažeidimus nustatytų nuobaudų turi būti teisinga pusiausvyra (proporcija), šie principai neleidžia nustatyti už teisės pažeidimus tokių nuobaudų, kurios būtų akivaizdžiai neproporcingos teisės pažeidimui bei siekiamam tikslui (2000 m. gruodžio 6 d. nutarimas); už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, tačiau neturi asmens varžyti akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti (2001 m. spalio 2 d. nutarimas).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) savo teisminėje praktikoje yra pateikęs išaiškinimą, kad tuo atveju, kai pagal faktines bylos aplinkybes, visuotinai pripažintus teisės principus, akivaizdu, jog sprendimas konkretaus socialinio konflikto atžvilgiu bus formalus, bet neteisingas, būtina pirmumą teikti bendrajai teisės sampratai (žiūrėti, pavyzdžiui 2007 m. liepos 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A17-773/2007). LVAT pateiktu aiškinimu, nuo teisingumo principo, kaip universalaus bendrojo teisės principo, neatskiriamas proporcingumo principas, kurio esmė yra tai, kad pritaikyta neigiama poveikio priemonė turi atitikti padarytą pažeidimą. Tačiau teisės teorijoje ir teisminėje praktikoje pripažįstama, kad teisingumo principas reikalauja, jog asmuo, padaręs priešingą teisei veiką, neišvengtų atsakomybės. Be to, LVAT aiškindamas proporcingumo principo taikymą, yra nurodęs, kad būtina rasti balansą tarp padaryto pažeidimo ir taikytos poveikio priemonės dydžio. Todėl sprendžiant dėl proporcingumo principo taikymo, turi būti atsižvelgta į ūkio subjekto finansinę padėtį; nustatant mažesnį mokestį, turi būti siekiama, kad nebūtų visiškai išvengta atsakomybės arba ji nebūtų tiek lengva, kad nepadarytų poveikio pažeidimą padariusiam asmeniui bei padarytų atgrasantį poveikį kitiems asmenis, paliktas galioti mokesčio dydis būtų pakankamai svarus, tačiau nevaržytų asmens, nei būtina tikslams pasiekti (žiūrėti, pavyzdžiui LVAT 2016 m. kovo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-298-556/2016). LVAT praktikoje pripažįstama, kad teismas, įgyvendindamas jam suteiktą diskrecijos teisę užtikrinant proporcingumo ir protingumo principus skirti mažesnę, nei Aplinkos apsaugos įstatyme nustatyta minimali, baudą, vertina pažeidimo padarymo pobūdį, ūkinės ir finansinė veiklos apimtis, nustatytų pažeidimų pašalinimo operatyvumą, bendradarbiavimą su aplinkos apsaugos pareigūnais, dėl padarytų teisės pažeidimų žalingų padarinių aplinkai ir žmonėms kilimą ir kita (žiūrėti, pavyzdžiui 2021 m. balandžio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-513-492/2021).

Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad pareiškėjai už Aplinkos apsaugos įstatymo 88 straipsnio 5 dalyje numatyto pažeidimo padarymą buvo paskirta 5000 Eur bauda.

Aplinkos apsaugos įstatymo 88 straipsnio 5 dalies pažeidimo padarymas juridiniams asmenims užtraukia baudą nuo 5000 Eur iki 8000 Eur.

Įvertinus byloje nustatytas faktines aplinkybes, pareiškėjos padaryto pažeidimo pobūdį ir priežastis, nustačius, kad pareiškėjai ekonominė sankcija taikoma pirmą kartą, į tai, kad pareiškėja bendradarbiavo su Aplinkos apsaugos departamentu, savo noru ėmėsi veiksmų pašalinti pažeidimą, į tai, kad pažeidimo padarymo metu daug pareiškėjos darbuotojų sirgo COVID-19 virusu, todėl pareiškėja neturėjo darbo jėgos atraižų rūšiavimui, atsižvelgiant į taikomą teisinį reglamentavimą bei teisminę praktiką, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir proporcingumo principais, sprendžiama, jog nagrinėjamu atveju pareiškėjai už Aplinkos apsaugos įstatymo 88 straipsnio 5 dalyje numatyto pažeidimo padarymą paskirta 5000 Eur bauda nėra proporcinga pareiškėjos padarytam pažeidimui. Teismo vertinimu, įstatymo numatytos ekonominio poveikio priemonės tikslui pasiekti nagrinėjamu atveju pakankama mažesnės ekonominės sankcijos. Nustatydamas skiriamos ekonominės sankcijos dydį, teismas sprendžia, kad ekonominė sankcija turi būti svari ir daryti atgrasantį bei užkardomąjį poveikį tiek pažeidimą padariusiai pareiškėjai, tiek ir kitiems juridiniams asmenims. Atsižvelgęs į tai, kas nurodyta, teismas sprendžia, jog pakankama ir pagrįsta bauda už Aplinkos apsaugos įstatymo 88 straipsnio 5 dalies pažeidimo padarymą yra 2000 Eur.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 52 straipsniu, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86 ir 87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjos UAB „(duomenys neskelbtini)“ skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Teisės departamento Panevėžio administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus 2022 m. vasario 4 d. nutarimą „Dėl sankcijos skyrimo juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo byloje (duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ už Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 88 straipsnio 5 dalyje numatyto teisės pažeidimo padarymą paskirti 2000 Eur (dviejų tūkstančių eurų) baudą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmus.

Teisėja Nijolė Čekanauskienė