- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2012-12-10
- Bylos Nr.
- I-3636-171/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01713-2012-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Irena Paulauskienė
- Pareiškėjas
- M. B.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo
- Kategorijos
- 15.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Irena Paulauskienė, dalyvaujant pareiškėjui M. B.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. B. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1–2), prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – Lukiškių TI-K), 20 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.
Skunde pareiškėjas nurodo, kad pagal Suėmimo vykdymo įstatymo ir Europos žmogaus teisių apsaugos konvencijos nuostatas draudžiama žmogų kankinti, žiauriai su juo elgtis. Suimtiesiems turi būti užtikrinamos gyvenamųjų patalpų ir buities sąlygos, atitinkančios higienos normų reikalavimus. Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklės nustato, kad suimtiesiems skirtos patalpos, ypač miegamosios, turi atitikti sveikatos ir higienos reikalavimus.
Pažymi, kad pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010-05-11 įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ nuostatas, vienam asmeniui turi tekti ne mažiau kaip 3,6 m² ploto. Paaiškino, kad jis nuo 2011-11-21 iki 2012-04-19 ir nuo 2012-05-24 iki 2012-06-14 buvo laikomas Lukiškių TI-K, vienoje kamerose buvo laikomas dar su trimis asmenimis, nebuvo sudarytos normalios suėmimo sąlygos. Lukiškių TI-K kameros plotas yra apie 8 m², todėl ji skirta dviem, o ne keturiems asmenims. Leistina norma viršyta du kartus. Be to, kamerose dar turėjo tilpti dvi ar trys dviejų aukštų lovos, tualetas su sienele, kriauklė, dvi spintelės, stalas su dviem kėdėmis, buities reikmenys ir asmeniniai keturių ar penkių suimtųjų daiktai.
Teigia, kad, būnant 23 valandas per parą perpildytoje kameroje, sąlygos tapo nepakenčiamos: nebuvo galimybės pajudėti ar pasimankštinti, trūko oro, skaudėjo galvą, negalėjo normaliai miegoti, dažnai kildavo konfliktų, tapo irzlus ir nervingas. Lukiškių TI-K administracija į žodinius skundus nereagavo.
Pareiškėjas vadovaujasi Civilinio kodekso nuostatomis ir daro išvadą, kad atsakovas neveikė taip, kaip pagal teisės aktus turėjo veikti, todėl jis patyrė žalą. Atkreipė dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo bei Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką, pagal kurią asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, patiria žalą, kaip ji apibrėžta Civilinio kodekso 6.250 str. 1 d.
Šalies argumentai
Teismo posėdyje pareiškėjas palaikė skunde išdėstytus argumentus, prašė jį tenkinti (žr. priedą prie bylos su kompiuterine laikmena).
Atsiliepimas
Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Lukiškių TI-K, su pareiškėjo skundu nesutiko. Atsiliepime (b. l. 8–13) paaiškino, kad pareiškėjas M. B. atvyko į Lukiškių TI-K 2011-11-21 ir buvo apgyvendintas kameroje Nr. 279 (7,77 m² ploto). 2011-11-25 perkeltas į kamerą Nr. 255 (plotas 24,38 m²), kurioje buvo iki 2012-01-26. 2012-01-27 perkeltas į kamerą Nr. 258 (34,71 m² ploto), kurioje buvo iki 2012-04-18. 2012-04-19 išvyko į Kybartų pataisos namus, o 2012-05-24 vėl buvo atvežtas į Lukiškių TI-K ir apgyvendintas kameroje Nr. 121 (7,38 m² ploto). Tos pačios dienos vakare buvo perkeltas į kamerą Nr. 254 (34,71 m² ploto) ir laikomas iki 2012-06-14, kai išvyko į Kybartų pataisos namus.
Nurodo, kad neneigia, jog, vadovaujantis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010-05-11 įsakymu Nr. V-124, vienam asmeniui turi tekti ne mažesnis kaip 3,6 m² plotas. Atkreipė dėmesį, kad 2011-11-25 ryte, 2012-01-31 ryte ir 2012-02-02 ryte vienam asmeniui tenkantis kameros plotas atitiko teisės aktuose nustatytus reikalavimus.
Pažymėjo, kad, skirstant asmenis į kameras, laikomasi Suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnyje nustatytų suimtųjų izoliavimo reikalavimų, todėl kai kurios kameros gali būti perpildytos ir vienam asmeniui tenkantis gyvenamosios patalpos plotas ne visada atitinka teisės aktų reikalavimus. Administracija stengiasi, kad suimtieji ir nuteistieji, kurių laikymo sąlygos nevisiškai atitinka nustatytus reikalavimus, tokiomis sąlygomis būtų laikomi kuo trumpesnį laiką, t. y. atsiradus galimybei jie perkeliami į laisvesnes kameras. Įstaigos administracija nuolat reikalauja iš suimtųjų ir nuteistųjų, kad jie palaikytų tvarką kamerose, todėl už kamerų valymą ir tvarką atsakingi patys esantys nuteistieji bei suimtieji, o jiems reikalingas inventorius (šluota, samtis, šiukšliadėžė, kibiras) visą laiką yra išduodamas. Siekdamas palaikyti švarą kamerose, Lukiškių TI-K yra sudaręs paslaugų teikimo sutartį su UAB Vilniaus profilaktinės dezinfekcijos stotimi, kuri kiekvienais metais yra pratęsiama. Vykdytojai nuolat atlieka vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiūrą bei profilaktinius patikrinimus.
Teigia, kad pagal higienos normų reikalavimus patalpos turi būti vėdinamos per langus, Lukiškių TI-K langai tam pritaikyti, taigi šiuo atveju pažeidimo nėra. Suimtieji turi teisę kasdien ne mažiau kaip vieną valandą pasivaikščioti gryname ore, taigi pareiškėjo teiginiai, kad neturi galimybės pajudėti ir pasimankštinti, nepagrįsti.
Nurodo, kad žalos atlyginimas įstatymo yra siejamas su jos atsiradimu dėl neteisėtų subjektų veiksmų ar neveikimo viešojo administravimo srityje. Tai reiškia, kad žala atlygintina tais atvejais, kai subjektai neįvykdė įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atliko veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti (neteisėtas veikimas) arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Vadovaujasi CK 6.271 straipsniu ir teigia, kad deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai atsirasti būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246–6.249 straipsniuose, todėl, sprendžiant pareiškėjo skundo pagrįstumo klausimą, nepakanka nustatyti, kad Lukiškių TI-K pareigūnai neteisėtai veikė arba neveikė, bet taip pat būtina nustatyti, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai lėmė pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą. Civilinė atsakomybė gali būti taikoma tik tuo atveju, jeigu yra nustatytas žalos padarymo faktas.
Teismo posėdyje atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, atstovas nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai (b. l. 28).
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas iš dalies.
Teismas, remdamasis bylos duomenimis, nustatė, kad pareiškėjas M. B. Lukiškių TI-K buvo laikomas nuo 2011-11-21 iki 2012-04-19 ir nuo 2012-05-24 iki 2012-06-14 (b. l. 14–15). Taigi iš viso pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo 173 dienas (2011 metais: lapkričio mėn. – 10 dienų, gruodžio mėn. – 31 dieną, 2012 metais: sausio mėn. – 31 dieną, vasario mėn. – 29 dienas, kovo mėn. – 31 dieną, balandžio mėn. – 19 dienų, gegužės mėn. – 8 dienas, birželio mėn. – 14 dienų).
Pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010-05-11 įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ (įsigaliojo nuo 2010-05-14) 1.3.1 punktą, iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009-09-30 nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 m².
Iš į bylą pateiktų duomenų (b. l. 8–11) matyti, kad kamerose, kuriose laikytas pareiškėjas, kai kada iš ryto būdavo vienas asmenų skaičius, o vakare – kitas (nuo 4 iki 19 asmenų kameroje). Kadangi tikslus laikas (valandos), kada kameroje būdavo apgyvendinami asmenys, nenurodytas, teismas šiuo atveju pareiškėjo būtas kamerose dienas skaičiuoja apytiksliai, vieną parą dalydamas per pusę.
Kaip minėta, pareiškėjui jo buvimo Lukiškių TI-K laikotarpiu turėjo tekti ne mažiau kaip 3,6 m² kameros ploto. Iš bylos duomenų (b. l. 8–11, 14–15) matyti, kad laikotarpiu nuo 2011-11-21 iki 2012-04-19 pareiškėjas buvo laikomas kamerose Nr. 279 (7,77 m² ploto), Nr. 255 (plotas 24,38 m²) ir Nr. 258 (34,71 m² ploto). Šiuo laikotarpiu kartu su pareiškėju iš viso kamerose buvo nuo 4 iki 19 asmenų. Laikotarpiu nuo 2012-05-24 iki 2012-06-14 pareiškėjas laikytas kamerose Nr. 121 (7,38 m² ploto) ir Nr. 254 (34,71 m² ploto), kartu su juo iš viso kamerose buvo nuo 6 iki 16 asmenų.
Įvertinęs į bylą pateiktus įrodymus, teismas daro išvadą, kad per 173 dienas, kurias pareiškėjas buvo Lukiškių TI-K, tik 1,5 dienos vienam asmeniui tenkantis kameros plotas atitiko teisės aktų reikalavimus, t. y. 2011-11-25 ryte, kai kameroje Nr. 255 (plotas 24,38 m²) buvo laikomi 4 asmenys (vienam asmeniui teko 6,09 m² ploto), 2012-01-31 ryte, kai kameroje Nr. 258 (34,71 m² ploto) buvo 9 asmenys (vienam asmeniui teko 3,85 m² ploto) ir 2012-02-02 ryte, kai toje pačioje kameroje buvo 8 asmenys (vienam asmeniui teko 4,33 m² ploto).
CK 6.271 str. 1 d. nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šiuo atveju terminas „valdžios institucija“ reiškia bet kokį viešosios teisės subjektą (valstybės ar savivaldybės instituciją, pareigūną, valstybės tarnautoją ar kitokį šių institucijų darbuotoją ir t. t.), taip pat privatų asmenį, atliekantį valdžios funkcijas (CK 6.271 str. 2 d.). Valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 str. 2 d.).
Civilinei atsakomybei atsirasti, inter alia, ir atsakomybei dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, būtini trys elementai: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.); 2) priežastinis ryšys tarp priešingų teisės pažeidėjo veiksmų ir žalos arba nuostolių (CK 6.247 str.); 3) teisės pažeidimu padaryta žala arba nuostoliai (CK 6.249 str.). Nesant vieno iš jų, valdžios institucijai negali kilti civilinė atsakomybė.
CK 6.250 str. 1 d. nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. To paties straipsnio 2 d. nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama įstatymų nustatytais atvejais.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėje byloje Nr. A14-653/2007 yra pažymėjęs, kad ginčo dėl neturtinės žalos padarymo sprendimui negali būti taikomi tokie patys įrodymų konkretumo standartai kaip nagrinėjant turtinės žalos padarymo klausimus, šiuo atveju didesnę reikšmę turi visuotinai žinomų aplinkybių, tam tikrų reiškinių atitikties visuotinai priimtos moralės ir etikos normoms bei vertinimams kriterijai. Taigi įrodinėjant neturtinę žalą ypatingą reikšmę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti išvadą, kad egzistuoja kitas, materialiojo teisinio pobūdžio faktas (nagrinėjamu atveju – neturtinės žalos padarymo faktas). Įrodžius tokius faktus, kurie neabejotinai turėtų lemti neigiamą poveikį nukentėjusiam asmeniui (neigiamus fizinius ar dvasinius išgyvenimus), gali būti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija yra konstatavusi, kad dėl kalinimo perpildytoje kameroje asmuo gali patirti papildomų neigiamų dvasinių išgyvenimų ir fizinių nepatogumų, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių jis nebūtų patyręs, jei būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis (2008 m. balandžio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444–619/2008, publikuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenyje „Administracinė jurisprudencija“, Nr. 4 (14), 2008).
Tai, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis, antisanitarinėmis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji apibrėžta Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje, yra konstatuota ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (2008 m. lapkričio 18 d. sprendimas byloje S. prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 871//02).
Apibendrinus šį teisinį reglamentavimą ir faktines bylos aplinkybes, apibūdinančias pareiškėjo kalinimo sąlygas, darytina išvada, kad buvo pažeidžiama pareiškėjo subjektinė teisė būti kalinamo kameroje, kurioje jam tektų ne 3,6 kv. m kameros ploto. Šiuo atveju buvo pažeista konstitucinė pareiškėjo teisė į orumą (Konstitucijos 21 str. 2 d.). Netinkamomis ir neteisėtomis valstybės institucijos (Lukiškių TI-K, neatsižvelgiant į jo kaltę) veikomis pažeidus konstitucinę asmens teisę į orumą, neabejotinai buvo padaryta žala pareiškėjui – teisės doktrinoje visuotinai pripažįstama, kad neteisėtomis veikomis visuomet yra padaroma žala. Pažymėtina ir tai, kad ši žala yra padaryta ne tik konstitucinės teisės normų saugomam gėriui – konstitucinei teisei į orumą, bet ir civilinės teisės saugomam gėriui – asmeniui jaustis oriam, visaverčiam ir lygiateisiam Lietuvos Respublikos piliečiui. Taigi gyvenimas kamerose, neatitinkančiose teisės normų reikalavimų (nesilaikant nustatytų ploto reikalavimų), sukėlė pareiškėjui esminių nepatogumų ir dvasinių kančių, todėl jo reikalavimas dėl piniginės kompensacijos priteisimo yra pagrįstas.
Pagal įstatymą nustatyti neturtinės žalos dydį, t. y. teisingą piniginę kompensaciją už nukentėjusio asmens patirtus neturtinio pobūdžio praradimus, yra teismo diskrecija (Civilinio kodekso 6.250 str.). Teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą.
Nustatydamas priteistinos neturtinės žalos dydį dėl kalinimo kamerose, kuriose pareiškėjui tektų ne mažiau nei 3,6 kv. m kameros ploto, teismas atsižvelgia į pažeidžiamos vertybės pobūdį, pareiškėjo subjektinės teisės būti kalinamo tinkamomis sąlygomis, atitinkančiomis Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus, pažeidimo mastą, intensyvumą ir trukmę (atsižvelgtina į tai, kad per 173 dienas (beveik pusė metų), kurias pareiškėjas buvo Lukiškių TI-K, tik 1,5 dienos jis buvo laikomas kamerose, kai jose vienam asmeniui tenkantis plotas atitiko teisės aktų reikalavimus, taigi kamerose, kuriose plotas neatitiko teisės aktų reikalavimų, pareiškėjas kalintas apytiksliai 171,5 dienos) bei Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio ir pragyvenimo sąlygas (minimali mėnesinė alga – 850 Lt, vidutinis darbo užmokestis – apie 2 138 Lt), teismų praktiką panašiose bylose (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys bylose Nr. A756-122/2010, Nr. A502-1774/2011, Nr. A502-913/2011, Nr. A146-1622/2012) ir pareiškėjui padarytos neturtinės žalos dydį įvertina 1 010 Lt.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1 ir 5 p., 127 ir 129 str.,
nusprendžia:
Pareiškėjo M. B. skundą tenkinti iš dalies.
Pareiškėjui M. B. priteisti 1 010 Lt (vieną tūkstantį dešimt litų) neturtinės žalos atlyginimo iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo.
Kitą skundo dalį atmesti.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.