Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Eglė Žakevičiūtė, sekretoriaujant Robertai Idzelytei - Baniulienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui R. S., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal R. S., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, nevedusio, nedirbančio, besiregistruojančio darbo biržoje, neteisto, skundą dėl 2015-02-10 Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro nutarimo Nr. 30N-25634088-15 panaikinimo, -

Aprašomoji dalis

nustatė:

teisme gautas administracinėn atsakomybėn patraukto R. S. skundas dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato nutarimo Nr. 30N-25634088-15 administracinio teisės pažeidimo byloje, kurioje jis pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau –ATPK) 124¹ straipsnio 1 dalį nubaustas teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 mėnesiams, panaikinimo. Skunde R. S. nurodo, kad su pažeidimu nesutinka, jis važiuodamas 60 km/h greičiu užbaigė manevrą, degant geltonam šviesoforo signalui, teisių atėmimas 3 mėnesiu laikotarpiui būtų nepatenkinama aplinkybe dirbančiam tėvui, auginančiam du vaikus ir nepadariusiam pažeidimo.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą, būtina nustatyti, ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, kurio padarymu asmuo yra kaltinamas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, taip pat išsiaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti (ATPK 284 str. 1 d.). Teismas, nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina organo (pareigūno) priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ATPK 301 str.).

Iš bylos medžiagos, jog R. S. 2015-02-02 surašytas administracinio pažeidimo protokolas pagal ATPK 124¹ straipsnio 1 dalį, kuriame nurodyta, jog jis vairuodamas transporto priemonę MB C270 CDI, valst. nr. (duomenys neskelbtini) įvažiavo į sankryžą, reguliuojama šviesoforų pagalba, degant draudžiamam šviesoforo signalui (raudonam), ir ją pravažiavo (b.l. 6). 2015-02-10 nutarimu R. S. paskirta administracinė nuobauda — teisė vairuoti transporto priemones atėmimas 3 mėnesiams. Nutarime nurodoma, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, jo atsakomybę sunkino tai, jog pakartotinai per metus padarytas tokios pačios rūšies teisės pažeidimas, už kurį asmeniui jau buvo paskirta administracinė nuobauda (b.l. 4).

R. S. teisme parodė, jog palaiko savo skundą, su nutarimu nesutinka ir prašo jį panaikinti. Nurodė, kad vasario 2 d. važiavo pasiimti žmonos iš darbo, jo greitis buvo 60 km/h, jis puikiai matė pareigūnus iš dešinės pusės, važiavo link miesto centro. Mirksėjo geltonas šviesoforas, jis turėjo arba greitai stabdyti arba užbaigti manevrą. Įvažiavo į sankryžą mirksint geltonam šviesoforui, sankryžą kirto 60 km/h greičiu, pareigūnai jį sustabdė pravažiavus dar vieną sankryžą. Atvažiavus į policiją, jam nieko nepaaiškinus, davė pasirašyti lapą, kad gali netekti teisių 3 mėn. Mano, kad pareigūnai suklydo. Sankryžą jis pervažiavo tikrai nedegant raudonam šviesoforo signalui. Yra padaręs pažeidimų, bet su visais sutikdavo, o šiuo atveju nesutinka su pareigūnais. Manė, jei sankryža filmuojama bus peržiūrima, paskui jam pasakė, kad niekas nežiūrėjo ir niekam neįdomu, kaip buvo kirsta sankryža.

Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas pareigūnas A. K. parodė, jog P. K. g. sustojo ties Taikos pr. šviesoforu, buvo su kolege V. G., jiems degė raudonas šviesoforas, po to užsidegė žalias šviesoforo signalas ir tik tada į sankryžą įvažiavo R. S. vairuojamas automobilis. Kai degė raudonos spalvos šviesoforo signalas, R. S. automobilio sankryžoje nebuvo. Tik tada, kai jiems užsidegė žalios spalvos šviesoforo signalas ir per pėsčiųjų perėją pradėjo eiti žmonės, į minėtą sankryžą įvažiavo R. S. vairuojamas automobilis. Jie stovėjo, o kai užsidegė žalias šviesoforas, būtų važiavę į dešinę pusę, link (duomenys neskelbtini) g., tačiau buvo išėję pėstieji ir jie negalėjo važiuoti. (duomenys neskelbtini) g. sustabdė transporto priemonę. Prisimena, kad Taikos prospektu prieš tai dar važiavo ir BMV automobilis, o jam iš paskos į sankryžą įvažiavo R. S. vairuojamas automobilis. Kai BMV automobilis važiavo, jiems dar nedegė žalias šviesoforo signalas. Protokolas pildomas kompiuteryje, yra įrašomas automobilio valstybinis numeris, tada išmetama automatiškai automobilio markė, savininkas. Matomai, rašant protokolą, buvo suklysta įvedant automobilio valstybinį numerį (vietoj GFP suklysta vieną raidę nurodant GEP), todėl atsirado ir kita automobilio markė bei savininkas, tada automobilio numeriai, markė ir savininkas pataisyti pagal jų tarnybinį pranešimą. Mano, kad tai techninė klaida. Jo su kolege sutapo nuomonės dėl įvykio.

Iš esmės tokias pačias aplinkybes pareigūnas A. K. nurodė ir savo tarnybiniame pranešime (b.l. 9), aplinkybė, jog R. S. vairuojamas automobilis į sankryžą įvažiavo degant draudžiamam raudonam šviesoforo signalui, nurodyta ir pareigūnės V. G. tarnybiniame pranešime (b.l. 8). Iš Klaipėdos AVPK Patrulių rinktinės rašto matyti, jog vaizdo įrašo iš įvykio vietos pateikti negali, nes keturiolikos dienų senumo įrašai automatiškai ištrinami.

Nors R. S. teigė, jog į sankryžą įvažiavo mirksint geltonos spalvos šviesoforo signalui, tačiau tokius jo teiginius paneigia nuoseklūs pareigūno A. K. parodymai, jog jam su kolege stovintiems P. K. gatvėje ir laukiantiems, kol užsidegs žalios spalvos šviesoforo signalas ir galės atlikti posūkio į dešinę (į Taikos per.) manevrą, tik tada, kai jiems užsidegė žalios spalvos šviesoforo signalas ir per pėsčiųjų perėją pradėjo eiti žmonės, į sankryžą įvažiavo R. S. vairuojamas automobilis. Prieš R. S. automobilį važiavęs kitas automobilis dar spėjo kirsti sankryžą, nedegant draudžiamam šviesoforo signalui, tuo tarpu R. S. automobilis į sankryžą įvažiavo jau degant signalui draudžiančiam važiuoti, kadangi jiems jau degė žalios spalvos šviesoforo signalas. Teismas neturi pagrindo netikėti nuosekliais pareigūno A. K. parodymais, jie sutama ir su V. G. tarnybiniame pranešime nurodytais duomenimis. Administracinėn patraukto asmens parodymus teismas vertina, kaip jo gynybinę versiją, siekiant išvengti administracinės atsakomybės.

Sprendžiant klausimą dėl administracinės nuobaudos skyrimo, institucija (pareigūnas) privalo vadovautis bendraisiais administracinės nuobaudos skyrimo pagrindais, numatytais ATPK 30 straipsnyje bei baudos skyrimo taisyklėmis, numatytomis ATPK 30² straipsnyje. R. S. veika pagal ATPK 124¹ straipsnio 1 dalį kvalifikuota teisingai, skiriant nuobaudą buvo atsižvelgta į padaryto pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, į atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą bei sunkinančią aplinkybę, todėl teismas daro išvadą, kad R. S. pagrįstai paskirta nuobauda – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 3 mėnesiams. Nuobauda paskirta teisingai, laikantis įstatymo reikalavimų, atitinkanti ATPK 20 straipsnyje įtvirtintus administracinės nuobaudos tikslus.

Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuojama, jog 2015-02-10 Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro nutarimas Nr. 30N-25634088-15 R. S. atžvilgiu yra teisėtas ir pagrįstas, juo paskirta ATPK 124¹ straipsnio 1 dalies sankcijos ribose numatyta nuobauda, todėl tenkinti R. S. skundo nėra pagrindo (ATPK 302 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 300-302 str., 302⁴ str. teismas,-

nutaria:

Administracinėn atsakomybėn patraukto R. S. skundo netenkinti ir Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro 2015-02-10 nutarimą Nr. 30N-25634088-15 palikti nepakeistą.

Nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.