Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2024-04-02 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-340-1128/2024

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2024-04-02
Bylos Nr.
II-340-1128/2024
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-00220-2024-3
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Linas Pukinskas
Pareiškėjas
R. K.
Kategorijos
Skundas administracinio nusižengimo bylojeNr. II-340-1128/2024
Teisminio proceso Nr. 4-68-3-00220-2024-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.7; 21.10.4
(S)VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2024 m. balandžio 2 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Linas Pukinskas,sekretoriaujant Rūtai Purickaitei,dalyvaujant pareiškėjui R. K.,nedalyvaujant institucijos, surašiusios skundžiamą nutarimą, atstovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo R. K., a. k. (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniojo tyrėjo 2024 m. sausio 10 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-973-2024.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniojo tyrėjo 2024 m. sausio 10 d. nutarimu R. K. pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 423 straipsnio 2 dalyje, ir už tai jam paskirta nuobauda – 170 Eur bauda.

R. K. nubaustas už tai, kad 2023 m. rugpjūčio 25 d. 20.15 val. (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį FORD TRANSIT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), prieš pradėdamas važiuoti neįsitikino, kad tai daryti bus saugu, nepaliko saugaus tarpo iš šono, kliudė dviratį, kurį vairavo mažametė O. I. Eismo įvykio metu apgadintas dviratis ir nukentėjo O. I., kuriai nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Šiais veiksmais R. K. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 9, 126 punktų reikalavimus.

Šalies argumentai

Nesutikdamas su minėtu nutarimu, R. K. Vilniaus miesto apylinkės teismui pateikė skundą, kuriuo prašo panaikinti nutarimą. Skunde pareiškėjas nurodo, kad įvykio vietoje kelias labai siauras, kitos dangos kelias miškingoje ir krūmais apaugusioje vietoje su blogu matomumu. Yra patyręs vairuotojas, todėl vairavo lėtai ir atidžiai, du kartus buvo sustojęs, kad neužvažiuotų ant vietinių gyventojų mažo šuns, kuris lindo po automobilio ratais. Nutarime nėra nustatyta aplinkybė, kad jam pradedant važiuoti kelyje jau buvo O. I., vairavusi dviratį. Nenustatyta, kaip ir kada ji kelyje atsirado, kuria kryptimi ji važiavo (ar vedė dviratį). Taip yra todėl, kad jos nebuvo kelyje pareiškėjui pradėjus važiuoti, ji staiga ir netikėtai išlindo į kelią iš už krūmų jam jau važiuojant, neįsitikinusi, kad tai daryti saugus. Nutarime nurodyta, kad pažeidė KET 9 ir 126 punktus, tačiau byloje nėra faktinių duomenų, kad būtent tai įvyko. KET 9 punktas yra bendro pobūdžio taisyklė, kuri galioja ir O. I., o KET 126 punktas reikalauja palikti iš šono tarpą saugiam eismui. Siekiant nustatyti šios taisyklės pažeidimą, reikia nustatyti, kad iš šono tuo metu važiavo dviratininkas, kurį jis kliudė netinkamai pasirinkęs atstumą iš šono.

Atsiliepimas

Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą, atsiliepimu į skundą prašo skundo netenkinti. Atsiliepime nurodo, kad iš byloje esančių nuotraukų matyti, kad automobilis po eismo įvykio sustojęs kelio vidury, o automobilio priekinė dalis yra nukreipta iš dešinės į kairę. Ties dešiniu priekiniu ratu užfiksuoti asfalto dangos apgadinimai, tikėtina, šioje vietoje dviratis jau buvo parblokštas ir per jį pravažiuota priekiniu ratu. Taigi akivaizdu, kad darydamas manevrą į dešinę užvažiavo ant dešinėje esančio dviračio ir sužalojo mažametę mergaitę. Ties kelio važiuojamąja dalimi yra tankiai pasodinta gyvatvorė (tujos), o už jų nesutvarkyta miško paklotė, todėl mažai tikėtina, kad mažas vaikas galėjo su dviračiu išvažiuoti būtent iš miško.

Teismo posėdžio metu pareiškėjas nurodė, kad viskas įvyko važiuojamoje dalyje. Yra kelias, kur atitinkamai važiuoja automobiliai, dviratininkai, pėstieji, ir tai reguliuoja KET. Šitame nutarime nenustatė, iš kur atsirado mergaitė, neapklausė tos pačios mergaitės, berniuko, kuris buvo su šunimi ir tas berniukas matė, nes jis buvo keli metrai nuo automobilio. Kuo remiasi pareigūnai, kad yra kaltas, jie teigia, kad manevravo, o tai neatitinka teisybės, nes jis visą laiką važiavo tik tiesiai, o kai šuniukas pasipainiodavo, sustodavo, bet vis tiek važiavo tiesiai. Toje vietoje tujos, pievelė ir iš ten galėjo mergaitė išvažiuoti. Dėl užvažiavimo ant dviračio, tai jis važiavo tiesiai, o mergaitė iš šono, tai kaip jis galėjo užvažiuoti. Tai ji turėjo važiuoti stačiu kampu, kad pakliūtų po ratais. Toje vietoje siauras kelias ir jeigu ji iš miško išvažiavo, tai net neįmanoma matyti, kas darosi prie priekinio rato. Kad užvažiuoti ant dviračio, tai vis tiek turėjo važiuoti kažkokiu kampu, niekaip negalėjo važiuoti lygiagrečiai ir užvažiuoti ant dviračio. Mergaitės niekaip negalėjo matyti, o priekyje viskas buvo matyti. Jis išvažinėjo iš miško teritorijos. Kai važiavo, išbėgo mažas šuniukas, o kieme žaidė vaikai ir iš tų vaikų vienas vaikas išbėgo paimti tą šuniuką, gal berniukas (duomenys neskelbtini) metų. Tas šuo jo neklausė, bėgiojo po kelią, tai jis sustojo. Kitas dalykas, kad mažametė ant dviračio važiuojamoje dalyje be liemenės, šalmo, be suaugusio. Reiktų taip pat, kad tėvai paaiškintų, kaip jų vaikas atsirado važiuojamoje dalyje su dviračiu.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

Administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius (ANK 5 straipsnio 1 dalis). Pagrindinės administracinės atsakomybės nuostatos nustatytos ANK 2 straipsnyje, kurio 3 dalyje nurodyta, kad asmuo atsako pagal šį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo. Minėto straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad pagal šį kodeksą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta įstatymų uždrausta veika atitinka šiame kodekse nustatytus administracinio nusižengimo požymius. Iš viso to darytina išvada, kad asmuo atsako pagal ANK tik tuo atveju, jeigu yra kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo.

ANK 567 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pagal šį kodeksą įgaliotos institucijos pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės. Nagrinėjant administracinio nusižengimo bylas, teismas, taip pat institucija (pareigūnas), kai byla nagrinėjama ne teismo tvarka, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus ir nustatant bylai svarbias aplinkybes. Pagal ANK 569 straipsnio 2 dalį, įrodymus renka, prireikus skiria ekspertizę ar reikalauja specialisto išvados pareigūnai, atliekantys administracinio nusižengimo tyrimą. ANK 593 straipsnis reglamentuoja administracinius nusižengimus tiriančių pareigūnų įgaliojimus. Šio straipsnio 1 dalyje įtvirtintas didelis skaičius tyrimo veiksmų, kuriuos turi teisę atlikti administracinius nusižengimus tiriantys pareigūnai.

Nagrinėjamu atveju R. K. nubaustas už tai, kad 2023 m. rugpjūčio 25 d. 20.15 val. (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį FORD TRANSIT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), prieš pradėdamas važiuoti neįsitikino, kad tai daryti bus saugu, nepaliko saugaus tarpo iš šono, kliudė dviratį, kurį vairavo mažametė O. I.. Eismo įvykio metu apgadintas dviratis ir nukentėjo O. I., kuriai nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Šiais veiksmais R. K. pažeidė KET 9, 126 punktų reikalavimus.

ANK 423 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad nežymų kitų asmenų sveikatos sutrikdymą sukėlęs Kelių eismo taisyklių pažeidimas užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno šimto penkiasdešimt iki trijų šimtų eurų ir neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims – nuo šešių šimtų iki aštuonių šimtų penkiasdešimt eurų. Taigi aptariamos teisės normos blanketinė dispozicija nukreipia į kitą teisės aktą, šiuo nagrinėjamu atveju į Kelių eismo taisykles, todėl jos pažeidimas galimas ne tik tada, kai nustatomas nežymus asmens sveikatos sutrikdymas, bet ir kai konstatuojamas kitame Lietuvos Respublikos teisės akte nustatytos konkrečios pareigos pažeidimas.

KET 9 punkte nurodyta, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti.

KET 126 punkte nurodyta, kad vairuotojas, atsižvelgdamas į greitį, privalo laikytis tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, jeigu ji būtų stabdoma, taip pat palikti tokį tarpą iš šono, kad eismas būtų saugus. Rekomenduojama, kad atstumas iki priekyje važiuojančios transporto priemonės būtų ne mažesnis kaip per dvi sekundes nuvažiuojamas atstumas arba ne mažesnis kaip pusė spidometro rodmens, paversto metrais, pavyzdžiui, kai greitis 70 km/h, atstumas turi būti ne mažesnis kaip 35 m., jeigu eismo sąlygos nereikalauja kitaip. Rekomenduojama, kad motorinių transporto priemonių, traktorių, savaeigių mašinų vairuotojai, apvažiuodami arba lenkdami dviratininkus, elektrinių mikrojudumo priemonių vairuotojus, tarp transporto priemonių paliktų ne mažesnį kaip 1,0 m šoninį atstumą, kai motorinių transporto priemonių, traktorių, savaeigių mašinų važiavimo greitis ne didesnis kaip 50 km/h, ir ne mažesnį kaip 1,5 m šoninį atstumą, kai motorinių transporto priemonių greitis didesnis kaip 50 km/h.

Teismas, patikrinęs skundžiamo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą, susipažinęs su bylos medžiaga, daro išvadą, jog skundžiamas nutarimas buvo priimtas skubotai, kruopščiai neištyrus visų reikšmingų bylos aplinkybių. Teismas pažymi, kad nutarimas administracinio nusižengimo byloje gali būti priimtas tik pasinaudojus visomis galimybėmis surinkti reikšmingus bylai duomenis. Teismas konstatuoja, kad institucija netinkamai įvertino surinktų įrodymų visumą, todėl padarė nepagrįstą išvadą, kad surinktų įrodymų visetas patvirtina R. K. kaltę, padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 423 straipsnio 2 dalyje.

Teismui susipažinus su bylos medžiaga, matyti, kad neabejotinai nustatyta, kad tiriamo įvykio metu buvo apgadintas dviratis ir O. I. nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Pažymėtina, kad nagrinėjant pažeidimus, susijusius su eismo įvykiais, itin reikšmingas pažeidimo sudėties elementas – priežastinis ryšys tarp veikos ir kilusių pasekmių. Vertinant Kelių eismo taisyklių pažeidimus būtina nustatyti, kurio eismo dalyvio veika lėmė susidūrimą ir žalos atsiradimą. Nagrinėjamu atveju nei iš protokolo, nei iš nutarimo neaišku, kokiais įrodymais remiantis institucija padarė išvadą, kad R. K. padarė KET pažeidimus ir kad būtent dėl jo kaltės įvyko eismo įvykis. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad, vadovaujantis ANK 618 straipsnio 2 dalies nuostatomis, ne teismo tvarka išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą, pareigūnas priimtame nutarime, be kita ko, turi išdėstyti ir motyvuotai įvertinti bylos nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes. Akivaizdu, kad byloje nustatytų aplinkybių motyvuotas vertinimas turi būti grindžiamas administracinio nusižengimo tyrimo metu surinktų įrodymų analize. Iš skundžiamo nutarimo visiškai neaišku, kokiais administracinio nusižengimo byloje surinktais ir ištirtais įrodymais yra grindžiama R. K. kaltė padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 423 straipsnio 2 dalyje, ar būtent R. K. veiksmai ir buvo pagrindinė priežastis eismo įvykiui kilti ir pasekmėms atsirasti, nutarime nepateikti jokie įrodymų vertinimo motyvai, apskritai nėra aišku, kokiais įrodymais nutarimas grindžiamas.

Teismui pateiktame Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 1-ojo policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus tyrėjo 2023 m. rugpjūčio 25 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad R. K. paaiškino, jog važiuodamas važiuojamąja kelio dalimi pastebėjo į kelią išbėgusį šunį, pastebėjęs šunį asmuo sustojo, priėjo vaikas prie automobilio ir paėmė šunį, vairuotojas pradėjo važiuoti, po kiek laiko šuo vėl pribėgo prie automobilio ir vėl visiškai sustojo. Pradėjęs važiuot pajuto smūgį, sustojęs pilnai išlipo iš automobilio, pastebėjo, jog guli dviratis šalia automobilio ir stovėjo šalia mergaitė, kuri teigė, jog jai skauda koją, mergaitė informavo savo tėvus ir mergaitės tėvas kreipėsi į bendrą pagalbos centrą (b. l. 9). R. K. 2023 m. rugpjūčio 25 d. paaiškinime nurodytos iš esmės analogiškos įvykio aplinkybės (b. l. 14). R. K. 2023 m. gruodžio 7 d. apklausos protokole, be kita ko, nurodė, kad jokios mergaitės su dviračiu kelio važiuojamoje dalyje nevažiavo, visi vaikai tuo metu buvo kieme. Iš kur mergaitė atsidūrė šalia jo vairuojamo automobilio pasakyti negali, jis jos tikrai neapvažinėjo. Automobilį patraukė iki policijos atvykimo, kadangi tuo metu važiavo kitos transporto priemonės (b. l. 18). J. I. 2023 m. rugpjūčio 25 d. paaiškinime nurodyta, kad vaikas važiavo dviračiu, mašina bandė pravažiuoti ir važiuojant užkabino vaiką, vaikas nukrito ir prispaudė koją dviračiu (b. l. 15). 2023 m. spalio 6 d. vyresniosios tyrėjos tarnybiniame pranešime nurodyta, kad buvo skambinta O. I. motinai J. I. telefonu ir buvo paprašyta papildyti paaiškinimą, J. I. pasakė skambinti jos vyrui Ž. I., kuris matė įvykį. Tą pačią dieną buvo susiskambinta su Ž. I. ir paklausta, ar patį eismo įvykį matė, jis atsakė, kad nematė, nes buvo tamsu, tik girdėjo, kai priėjo prie vaiko ir pamatė, kad vaikas buvo prie automobilio priekinės dešinės pusės. Buvo paprašyta parašyti paaiškinimą, Ž. I. atsakė, ar tai bus naudinga tyrimui, ar tai ką nors keis, kad vyresnioji tyrėja gali surašyti tarnybinį pranešimą, ką telefonu pasakė Ž. I. (b. l. 31). 2023 m. lapkričio 8 d. Ž. I. apklausos protokole nurodė, kad 2023 m. rugpjūčio 25 d. apie 16.00 val., tiksliai laiko nepamena, bet tikrai buvo šviesus paros metas. Būdamas terasoje matė važiuojantį automobilį, kurio greitis nebuvo didelis, tuo metu jo dukra O. I. važinėjo su dviračiu ir kieme bėgiojo jų šuo ir kai pamatė, kad važiuoja automobilis, bėgo link automobilio. Jis sėdėdamas terasoje išgirdo garsą ir staigiai pribėgo prie dukros ir pamatė, kad dešinės priekinio rato gulėjo dviratis pusiau ant važiuojamosios dalies ir už kelio ribos dukra gulėjo ant žemės (b. l. 32).

Iš šių asmenų parodymų akivaizdu, kad R. K. ir Ž. I. bei J. I. parodymai skiriasi. Nepaisant to, institucija išsamesnio tyrimo neatliko, esant tam tikroms abejonėms, ar eismo įvykio kilimą negalėjo sąlygoti abiejų eismo dalyvių veiksmai, nesiėmė visų priemonių (tiksliai nesiaiškino ir nenustatė, kas iš tiesų matė eismo įvykį, neapklausė kitų asmenų, mačiusių eismo įvykio, neatliko ekspertizės, kitų proceso veiksmų), kad būtų visapusiškai ištirtos veikos aplinkybės ir padaryta kategoriška išvada dėl R. K. kaltės padarius administracinį nusižengimą. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad J. I. 2023 m. rugpjūčio 25 d. paaiškinime nėra jos parašo, tai laikytina procesiniu pažeidimu, taigi šis proceso pažeidimas turi būti ištaisytas.

Pažymėtina, kad administracinio nusižengimo tyrimas yra svarbi administracinio nusižengimo teisenos stadija, nuo kurios priklauso, kaip kokybiškai ir operatyviai bus toliau nagrinėjama administracinio nusižengimo byla. Atsižvelgiant į tai, šios stadijos metu ypatingai svarbu surinkti visus įrodymus ir juos tinkamai įforminti, o bet koks procesinis sprendimas gali būti priimamas tik tinkamai įvykdžius šiuos reikalavimus. Todėl teismas, gavęs administracinio nusižengimo bylą, turi įvertinti, ar nėra kliūčių nagrinėti bylą iš esmės, ar joje nėra trūkumų, dėl kurių negalėtų būti pasiekti bylos nagrinėjimo stadijai keliami tikslai ir tuo pačiu neįgyvendinti administracinių nusižengimų bylų teisenos paskirties greitai ir objektyviai, visapusiškai ir išsamiai ištirti administracinius nusižengimus, tinkamai taikyti įstatymus, patraukti kaltuosius asmenis administracinėn atsakomybėn (ANK 563 straipsnis). Vadovaujantis ANK 567 straipsnio 1 dalimi, pagal šį kodeksą įgaliotos institucijos pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad institucija, kuriai įstatymo leidėjo deleguota pareiga ne tik nustatyti administracinį nusižengimą, bet ir surinkti įrodymus, negali savo pareigos perkelti kitai institucijai, o šiuo konkrečiu atveju – teismui.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, jog šioje byloje neatlikus papildomo tyrimo, negalima daryti kategoriškos išvados dėl R. K. kaltės padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 423 straipsnio 2 dalyje. Visapusiškam aplinkybių ištyrimui reikalinga atlikti išsamų tyrimą, todėl atsižvelgiant į ANK 563 straipsnyje įtvirtintus administracinių nusižengimų teisenos uždavinius Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniojo tyrėjo 2024 m. sausio 10 d. nutarimas naikinamas kaip nepagrįstas ir byla grąžinama institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą (ANK 642 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 646 straipsnio 1, 2 dalimis,

nutaria:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniojo tyrėjo 2024 m. sausio 10 d. nutarimą panaikinti ir grąžinti bylą institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą, papildomam administracinio nusižengimo tyrimui atlikti.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Linas Pukinskas