- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2005-09-28
- Bylos Nr.
- 1A-468
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Nuteistasis
- A. M.
- Nukentėjusysis
- A. M.
- Civilinis ieškovas
- A. M.
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės V. R. ,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiosios A. M. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2005 m. birželio 14 d. nuosprendžio, kuriuo A. M. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (BK) 28 str. 3 d. ir 129 str. 1 d., ir pritaikius BK 62 str. 2 d. 5 p., 3 d. 3 p. nubaustas laisvės apribojimu 2 metams.
Vadovaujantis BK 48 str. 6 d. 1, 2, 3 p., A. M. įpareigotas per vienerius metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nukentėjusiajai A. M. 1754 Lt turtinę žalą, laisvės apribojimo laikotarpiu pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje, būti namuose nuo 23 iki 6 valandos.
Iš A. M. priteista nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei A. M. 1754 Lt žalos atlyginimo. Kita ieškinio dalis atmesta.
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. M. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad peržengdamas būtinosios ginties ribas nužudė M. S. , o būtent:
2004 m. liepos 23 d., tarp 14 ir 15 val., L. S. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), girtavo su savo motina N. M. ir jos sugyventiniu M. S. Išgertuvių metu tarp L. S. ir N. M. kilo konfliktas. M. S. abiem rankomis suėmė kambaryje stovinčios N. M. kaklą, ėmė smaugti ir grasino nužudyti. A. M. atstūmė M. S. nuo savo motinos, neleisdamas M. S. įvykdyti savo grasinimų. Tuoj po to M. S. iš virtuvės atsinešė peilį ir pradėjo juo mojuoti prieš A. M. veidą, grasindamas jį ir jo motiną nužudyti. A. M., gindamasis nuo pradėto pavojingo kėsinimosi į jo bei jo motinos sveikatą ar gyvybę, veikdamas būtinąja gintimi, išplėšė iš L. S. rankų peilį ir numetė jį ant grindų, o virtuvės link besitraukiančiam M. S. 4 kartus smogė kumščiu į veidą, dėl to M. S. pargriuvo ant grindų. Parkritusiam M. S. jis, peržengdamas būtinosios ginties ribas, 15 kartų sportiniu batu apauta koja spyrė į galvos sritį bei ne mažiau kaip 15 kartų spyrė į kitas kūno vietas – krūtinę, pilvą, rankas ir kojas. Nuo suduotų į galvą smūgių M. S. išsiliejo kraujas po kietuoju galvos smegenų dangalu abipus bei po minkštaisiais galvos smegenų dangalais, kraujui nutekėjus į šoninius galvos smegenų skilvelius, o nuo suduotų smūgių į krūtinės ląstą lūžo dešinės pusės VII-XII bei kairės pusės II ir V šonkauliai, visame kūne padarytos daugybinės kraujosruvos. Dėl nurodyto kūno sumušimo, besikomplikavusio trauminiu šoku, galvos smegenų ir nedidelio plaučių pabrinkimo M. S. savo bute 2004 m. liepos 24-25 d. mirė.
Šalies argumentai
Nukentėjusioji A. M. apeliaciniu skundu prašo nuosprendį pakeisti ir A. M. paskirti realią laisvės atėmimo bausmę. Nurodo, jog teismas netinkamai išnagrinėjo byloje surinktus įrodymus ir įvertino nuteistojo veiksmus. Nukentėjusioji sutinka, jog girto L. S. veiksmai buvo itin pavojingi A. M. bei N. M. sveikatai ir gyvybei. Taip pat ji pripažįsta, kad A. M. veiksmai, išplėšiant peilį iš L. S. rankų ir kelis kartus smogiant jam į veido sritį, taip siekiant apginti save bei motiną, buvo tinkami. Tačiau mano, jog teismas neatkreipė dėmesio į laiko tarpą tarp būtinosios ginties veiksmų ir vėlesnių tyčinių smūgių, kurie sukėlė L. S. mirtį. Teismas vadovavosi A. M. parodymais, sukuriančiais aplinkybes, kurių dėka atsiranda nepertraukiamumas tarp būtinajai ginčiai reikalingų veiksmų, po kurių M. S. pargriuvo, ir kitų smūgių, kuriuos sudavė nukentėjusiajam gulinčiam. Šios aplinkybės leistų manyti, kad A. M. peržengė būtinosios ginties ribas. Tačiau byloje surinkti įrodymai verčia abejoti A. M. parodymų nuoseklumu ir kaltės pripažinimu. Liudytoja N. M. parodė, kad konflikto metu sūnui pastūmus M. S. ir išmušus peilį, šis įėjo į virtuvę, o sūnus nuėjo paskui jį; smūgių į galvą ji nematė, nes iš tos vietos, kur stovėjo, nesimatė, kas vyksta; po to ji pamatė gulintį M. S. virtuvėje. Vadinasi, jokios būtinosios ginties virtuvėje jau nebuvo. Galbūt ten kilus naujam ginčui, A. M. ir sudavė smūgius M. S. , nes buvo supykęs, kad šis puolė mamą ir jį. Šie veiksmai neturi jokio priežastinio ryšio su būtinąja gintimi, todėl vertintini kaip tyčiniai. Apeliantės nuomone, net ir esant būtinajai ginčiai bei taikant BK 62 str. 2 d. 5 p. bei 3 d. 3 p., nuteistajam paskirta pernelyg švelni bausmė. Jam skirtina mažesnė, negu BK 129 str. 1 d. sankcijoje nurodyta minimali bausmė, tačiau su laisvės atėmimu susijusi bausmė, kuri atitiktų BK 41 str. numatytą bausmės paskirtį nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį ir užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.
Teismo posėdyje prokuroras, nuteistasis ir jo gynėja prašo nukentėjusiosios apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nukentėjusiosios A. M. apeliacinis skundas atmetamas.
Teisėjų kolegijos nuomone, A. M. kaltė padarius jam inkriminuotą nusikaltimą įrodyta I instancijos teismo nuosprendyje aptartais įrodymais. Teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, įvertino įrodymus nepažeidęs Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (BPK) 20 str. reikalavimų bei prasmės ir sutinkamai su BPK 303 str. 2 d. nuostatomis pagrįstai priėmė apkaltinamąjį nuosprendį.
Esminių BPK pažeidimų byloje nenustatyta.
Nukentėjusioji savo apeliaciniame skunde pripažįsta nuteistojo veiksmus ginant save bei motiną nuo girto L. S. pavojingo kėsinimosi peiliu buvus teisėtus ir adekvačius situacijai. Tačiau ji abejoja, ar būtinoji gintis dar buvo virtuvėje, ir galvoja, kad ten galėjo kilti naujas ginčas, kurio nematė kitoje patalpoje buvusi liudytoja N. M.
Šis apeliacinio skundo motyvas nepagrįstas.
Iš bylos medžiagos matyti, jog veiksmas vyko trumpą laiką, M. S. paėmus į ranką peilį susidarė labai pavojinga situacija, neabejotinai sukėlusi stresą A. M. ir N. M., todėl jie gali smulkiai neatsiminti visų įvykio detalių. Tačiau nustatyta, jog M. S. parkrito virtuvėje netoli durų (b. l. 89-92). Nuteistojo motina N. M. nematė, kas vyko virtuvėje, tačiau neabejotinai būtų naują ginčą girdėjusi, jeigu toks būtų kilęs, kadangi iš schemos prie įvykio vietos apžiūros protokolo (b. l. 9) matyti, kad butas nedidelis.
Pati nukentėjusioji, nebuvusi įvykio vietoje, neteigia, jog toks konfliktas buvo, o tik daro prielaidą, tačiau tokiai prielaidai pagrįsti duomenų byloje nėra.
Vertinant susiklosčiusią situaciją ir nuteistojo panaudotą fizinį smurtą prieš M. S. , reikia atsižvelgti į žmogiškąjį faktorių. A. M. emocijos, juo labiau, jau anksčiau L. S. buvus sužalotam peiliu, o dabar gynus motiną ir save, negalėjo nuslūgti tą pačią akimirką, kai baigėsi kėsinimasis. Dėl to nebūtinus apsigynimui smūgius (atsižvelgus į konkrečias įvykio aplinkybes) I instancijos teismas pagrįstai laikė turinčiais priežastinį ryšį su L. S. mirtimi, o jų sudavimą įvertino kaip būtinosios ginties ribų peržengimą. Nusikalstama veika pagrįstai kvalifikuota pagal BK 28 str. 3 d. ir 129 str. 1 dalį.
Teismas išsamiai motyvavo bausmės skyrimą.
Peržengus būtinosios ginties ribas, padarytas labai sunkus nusikaltimas, tačiau teismas, taikydamas BK 62 str. 2 d. 5 p., 3 d. 3 p. nuostatas, pagrįstai paskyrė švelnesnę bausmės rūšį, negu numatyta straipsnio sankcijoje už padarytą nusikalstamą veiką, t. y. su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę – laisvės apribojimą. Teismas atsižvelgė į nusikaltimo padarymo konkrečias aplinkybes, paties nužudytojo teisei priešingą elgesį, A. M. asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes (BK 59 str. 1 d. 2, 3, 6, 9 p.). Tiesa, teismas nustatė ir nuteistojo atsakomybę sunkinančią aplinkybę (BK 60 str. 1 d. 9 p.), tačiau lengvinančios aplinkybės savo svarba aiškiai dominuoja prieš pastarąją.
A. M. yra jauno amžiaus, neteistas, labai gerai charakterizuojamas, dvejus metus dirba pas tą patį ūkininką ir jo šeimoje gyvena kitoje aplinkoje, negu augo vaikystėje. Dar ikiteisminio tyrimo metu jis atlygino nukentėjusiosios A. M. pareikštą civilinį ieškinį (b. l. 42). I instancijos teisme pastarajai pareiškus papildomus reikalavimus, buvo priteistos paminklo pastatymo išlaidos. Apeliacinės instancijos teismui nuteistasis pateikė banko dokumentus, rodančius, jog jis atlygino beveik trečdalį priteistos sumos. Tai patvirtina, kad A. M. iš tiesų suprato savo kaltę ir dar nuosprendžiui neįsiteisėjus realiai vykdo teismo įpareigojimus. Kito įpareigojimo – užsiregistruoti darbo biržoje – jis negali įvykdyti, nes iki nuosprendžio įsiteisėjimo jam nepanaikinta kardomoji priemonė – dokumento (paso) paėmimas.
Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstą nukentėjusiosios apeliacinio skundo motyvą, jog tik reali laisvės atėmimo bausmė atitinka bausmės paskirtį nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį ir užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.
Nubaudimas negali būti suvokiamas atskirai nuo kitų bausmės tikslų ir yra priemonė tiems tikslams pasiekti. Teisingumo principas gali būti užtikrintas individualizuojant bausmę. Nuosprendyje ir šioje nutartyje nurodyti motyvai, kodėl bausmės paskirtis, teismų nuomone, bus pasiekta, neskiriant pačios griežčiausios bausmės rūšies.
Teisėjų kolegijos nuomone, paskirta bausmė atitinka bendruosius bausmės skyrimo pagrindus (BK 54 str.), bausmės skyrimo, kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taisykles (BK 61 str.), bausmės paskirtį (BK 41 str.) ir yra teisinga.
Apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo keisti nuosprendžio.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
nukentėjusiosios A. M. apeliacinį skundą atmesti.