Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Virgilijaus Valančiaus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2010 m. kovo 25 d. nutarimo J. P. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija n ustatė:

I.

Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento Prienų agentūros (toliau – ir Institucija) pareigūnas J. P. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad jis, būdamas medžiotojų klubo „Lokupis“ nariu, vadovavo ančių medžioklei, vykusiai 2009 m. rugsėjo 20 d. Vaitiškių kaime, Birštono savivaldybėje medžiotojų klubo „Lokupis“ medžioklės plotų vienete, kurios metu medžiotojai K. S. ir D. Č. šaudė antis arčiau kaip 200 metrų nuo gyvenamųjų sodybų ir naudojamų pastatų, be jų savininko sutikimo. Tuo pažeidė Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymo 12 straipsnio 2 dalies 2 punkto reikalavimus, Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių V skyriaus 26.2, 26.5, 26.7, 26.10 punktų ir XI skyriaus 74.11 punkto reikalavimus. Institucijos 2009 m. spalio 12 d. nutarimu J. P. už pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 85 straipsnio 1 dalyje, paskirta 200 Lt bauda.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

II.

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Nagrinėjamu atveju administracinis kaltinimas J. P. suformuluotas už tai, jog jis vadovavo medžioklei ir du medžiotojai šaudė antis arčiau nei 200 m nuo gyvenamųjų pastatų ir jiems priklausančių statinių ir kaip to pagrindimas nurodyti Medžioklės taisyklių 26.2, 26.5, 26.7, 26.10 ir 74.11 punktai (redakcija, galiojusi veikos padarymo metu). Šiuose Taisyklių punktuose nurodyta, jog Kai medžioklėje dalyvauja daugiau kaip vienas medžiotojas, medžioklei turi vadovauti medžioklės vadovas, kurį paskiria medžioklės plotų naudotojas (juridinio asmens atveju – juridinio asmens vadovas arba jo įgaliotas asmuo), išduodantis medžioklės lapą. Medžioklės vadovas privalo: organizuoti medžioklę Medžioklės taisyklių nustatyta tvarka (26.2 p.); priminti visiems medžioklėje dalyvaujantiems medžiotojams saugaus elgesio medžioklėje reikalavimus (26.5 p.); nurodyti medžiotojams jų individualios sėlinimo teritorijos ribas, jeigu bus medžiojama sėlinant (26.7 p.); per 48 valandas informuoti atitinkamo Aplinkos ministerijos regiono aplinkos apsaugos departamento rajono agentūrą apie medžioklės metu padarytus Medžioklės taisyklių pažeidimus (26.10 p.). Draudžiama šaudyti arčiau kaip per 200 metrų nuo gyvenamųjų sodybų ir naudojamų pastatų, išskyrus atvejį, kai jų šeimininkai tam neprieštarauja (74.11 p.).

Tam, kad J. P. pripažinti kaltu padarius jam inkriminuojamus pažeidimus, visų pirma reikia nustatyti faktą, kad kartu medžioję asmenys šaudė į antis arčiau nei 200 metrų nuo gyvenamųjų pastatų ir jiems priklausančių statinių. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą išaiškinęs, jog kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, remiantis kuriais tik yra galima manyti, kad administracinis teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Nagrinėjamoje byloje esantys įrodymai neleidžia daryti vienareikšmiškos išvados, jog medžiotojai šaudė antis arčiau nei per 200 metrų nuo sodybos. Pažymėtina, kad sodybos šeimininkai J. V. Ž. ir O. Ž. nurodė, jog matė tik asmenis, prie tvenkinio vaikštančius su šautuvais, tačiau negirdėjo jų šaudant (b. l. 57, 65). Šie liudytojai yra tiesiogiai stebėję situaciją asmenys, pareigūnų parodymai nagrinėjamuoju atveju yra grindžiami tik informacija, gauta iš sodybos šeimininkų. Tai, kad medžiotojai netoli sodybos vaikščiojo su ginklais, neleidžia vienareikšmiškai konstatuoti, jog jie ir šaudė būtent toje vietoje. Vaikščiojimas su į dėklą neįdėtu ginklu gali būti priežastis tirti, ar nebuvo pažeisti kiti Taisyklių punktai, tačiau pažymėtina, jog įgaliotas organas (pareigūnas) nagrinėja bylą tik to asmens atžvilgiu ir tik pagal tokį administracinį kaltinimą, pagal kurį jam perduota medžiaga (ATPK 261 str. 1 d., 284 str. 1 d.). Administracinių teisės pažeidimų bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N9-990/2006). Neginčijamai nenustačius, jog medžiotojai pažeidė Taisyklių reikalavimus, šaudydami arčiau gyvenamųjų pastatų nei leistina, negalima spręsti kad J. P., kaip medžioklės vadovas, pažeidė jam numatytas pareigas. Dėl šių priežasčių darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nutraukė administracinio teisės pažeidimo bylą. Tenkinti apeliacinio skundo nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento apeliacinio skundo netenkinti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2010 m. kovo 25 d. nutarimą J. P. administracinio teisės pažeidimo byloje palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.