Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

2009-12-18 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-771-209-2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2009-12-18
Bylos Nr.
1A-771-209-2009
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Stasys Lemežis (pirm.), Regina Pocienė, Laureta Ulbienė
Civilinis ieškovas
B. Š.
Nuteistasis
A. B.
Advokatai
Kęstutis Stasiulis
Kategorijos
Pranešėjas Stasys Lemežis Baudžiamoji byla Nr. 1A-771/09 m.

Teisėja Virginija Jurkštienė Procesinio sprendimo kategorija:

1.1.7.1.; 1.1.7.2.5.; 1.1.7.2.7.;

1.1.8.1.; 1.1.8.2.; 1.1.8.6.6.; 1.2.4.5.;

2.1.7.4.1.; 2.1.7.4.4.; 2.1.15.1.; (S).

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2009 m. gruodžio 18 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Stasio Lemežio,

teisėjų Reginos Pocienės, Lauretos Ulbienės,sekretoriaujant Vaidai Jurkevičiūtei,dalyvaujant prokurorei Dianai Kasparavičienei,teismo medicinos ekspertui Viačeslavui Kolomiec,nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui B. Š.,nuteistajam A. B.,gynėjui advokatui Kęstučiui Stasiuliui,vertėjai Ingridai Kaplun,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2009 m. gegužės 19 d. nuosprendžio, kuriuo jis nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str.1 d. laisvės atėmimu vieneriems metams, BK 75 str. 1 d., 2 d. 7 p. pagrindu bausmės vykdymą atidedant vieneriems metams ir šešiems mėnesiams, įpareigojant nuteistąjį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti ilgiau kaip septynioms paroms, bausmės pradžią skaičiuojant nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, iš A. B. B. Š. priteista 7000 (septyni tūkstančiai) Lt neturtinės, 1000 (vienas tūkstantis) Lt turtinės žalos atlyginimui ir 300 Lt advokato paslaugoms apmokėti.

Kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. B. nuteistas už tai, kad jis 2006-06-15 apie 19.00 val. (duomenys neskelbtini) g., prie namo Nr. (duomenys neskelbtini), buitinio konflikto metu sudavė nukentėjusiajam B. Š. kumščiu į akį ir koja spyrė jam į kairę krūtinės ląstos pusę, padarydamas B. Š. nesunkų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį kairės pusės 5-8 šonkaulių lūžiais, t.y. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu nuteistasis A. B. prašo Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2009 m. gegužės 19 d. nuosprendį pakeisti, jo veiksmus parkvalifikuojant iš BK 138 str. 1 d. į BK 140 str. 1 d. švelninant jam paskirtą bausmę, B. Š. ieškinį dėl 1000 Lt turtinės žalos atlyginimo atmesti, neturtinės žalos dydį sumažinti iki 1000 litų ir nurodo, kad nuosprendžio išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių dėl ko neteisingai kvalifikuota jo nusikalstama veika bei paskirta bausmė ir išspręstas nukentėjusiojo civilinis ieškinys. Jo aiškinimą apie tai, kad jis nespardė nukentėjusiojo, patvirtino liudytoja L. V., kuri parodė, kad įvykio dieną matė, kaip jis sudavė per veidą B. Š., tačiau jo nespardė. Šonkauliai nukentėjusiajam buvo sulaužyti dar 1992 metais, kai S. R. vogė iš sodo obuolius ir susimušė su B. Š.. B. Š. dėl praeityje buvusių konfliktų grasino atkeršyti L. V. šeimai, ką ir įvykdė jos žento – jo atžvilgiu. Jo aiškinimą bei liudytojos L. V. parodymus patvirtina 1993 m. vasario 12 d. teismo medicinos ekspertizės aktas Nr. 67/5080-92, kad tuo metu B. Š. buvo padarytas VIII šonkaulio lūžimas ir plaučio sužalojimas, nuosprendžio nuorašas baudžiamojoje byloje Nr. 13-227/93. Teismas vadovavosi liudytojos nukentėjusiojo žmonos G. Š. nenuosekliais parodymais. Teisme ji negalėjusi paaiškinti, kaip jis spyrė nukentėjusiajam, liudytojos parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu ir teisme skyrėsi. Ji yra suinteresuota jį apkalbėti, todėl jos parodymai vertintini kritiškai. Specialistų išvados ir ekspertizės aktas dėl šonkaulių sužalojimų B. Š. nėra nuoseklūs, nes vieni iš jų nurodo, kad galimai B. Š. 5-8 šonkauliai galėjo būti sužaloti 2006-06-15 suduodant smūgius kojomis. Specialisto išvadoje Nr. G 6805/06 (01) nurodyta, kad negalėjo būti sena trauma, nes rentgenogramoje būtų stebimi kaulų rumbai. Neaišku ar pirmosios specialistų išvados buvo objektyvios nustatydamos B. Š. nesunkų sveikatos sutrikdymą bei kokios rentgeno nuotraukos panaudotos šiam sveikatos sutrikdymui nustatyti, neaišku ar po įvykio buvo atlikta rentgenograma. Ekspertizės akto Nr. EKG 94/09-R 384/09 išvadoje nurodyta, kad B. Š. padaryta kraujosruva apie kairę akį, kairiųjų V ir VIII šonkaulių lūžiai, galimai aplinkybėse nurodytu laiku (2006-06-15) paveikus kietais bukais daiktais. Tuo pačiu nurodoma, kad B. Š. 1992-09-27 buvo padarytas kairiojo šonkaulio lūžis. Apie kitų šonkaulių lūžius duomenų nėra. Ekspertai V. K. ir J. R., atlikę ekspertizę, privalėjo suabejoti įrašų teisingumu, ar iš vis buvo atlikta rentgenograma, ar B. Š. galėjo pateikti seną nuotrauką rentgenogramos ekspertams, nes ekspertizės akto aprašomojoje dalyje nurodyta, kad „Informuojama, kad piliečio B. Š. a.k. (duomenys neskelbtini) rentgenograma Nr. 4910 daryta 2006-06-17 yra pas patį nukentėjusįjį“ (2009-01-13 VšĮ Naujosios Vilnios poliklinikos išrašas Nr. 1-015 iš (b.l 181)). Ekspertams B. Š. tvirtino, kad rentgenogramos Nr. 4910 neturi ir neturėjo, poliklinikoje jos nedavė. Šios aplinkybės patvirtina, kad nei specialistų išvados, nei ekspertizės atkas neįrodo, kad B. Š. buvo sužaloti šonkauliai, nes nėra pačios rentgenogramos, kuri tai patvirtintų, o įrašas, esantis kortelėje, galėjo būti klaidingas, B. Š. suklaidinus. B. Š. atsisakė bendrauti su ekspertais. Teismas privalėjo suabejoti ne tik B. Š. nenuosekliais parodymais, jo žmonos G. Š., bet ir specialistų išvA.is bei ekspertizės aktu. Skunde atkartojamos LAT senato 2003-06-20 nutarimo Nr. 40 3.1.8 p. nuostatos, kad nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčytinai tvirtinančios kaltinamojo kaltę padarius nusikaltimą ir kitas bylos aplinkybes. Pažymima, kad kaltinamojo kaltė turi būti įrodyta nesant abejonių. Todėl apelianto veiksmai negali būti kvalifikuojami pagal BK 138 str., o atitinka BK 140 str. sudėtį. Teismas nepagrįstai nepripažino jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, kad jam nusikalsti turėjo įtakos provokuojantis ir rizikingas nukentėjusiojo elgesys (BK 59 str. 1 d. 6 p.). Nukentėjusysis ir po įvykio bandė kurti naujas konfliktines situacijas, o tai patvirtina 2006 m. birželio, liepos mėnesiais L. V., O. B., J. G., A. Z. rašyti skundai ir pareiškimai. Teismas jo atžvilgiu buvo šališkas nurodydamas, kad jo „arogantiškas elgesys teisme prieš nukentėjusįjį rodo, kad jis nesuprato savo veikos pavojingumo“. Nukentėjusysis B. Š. nepateikė jokių įrodymų, kad jam būtų padaryta turtinė žala, todėl teismas nepagrįstai iš apelianto priteisė 1000 Lt turtinei žalai atlyginti. Teismas plečiamai aiškino CK 6.250 str. nuostatas, priteisdamas iš jo 7000 litų. Jis niekada nebuvo teistas, išlaiko tris nepilnamečius vaikus, konfliktines situacijas sukuria pats nukentėjusysis.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis A. B. palaikė savo apeliacinį skundą ir prašė jį tenkinti, jo gynėjas palaikė apeliacinį skundą. Prokurorė ir nukentėjusysis B. Š. prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo A. B. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Lietuvos Respublikos BPK 320 str. 3 d. nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose.

Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d.

Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme ir apeliacinės instancijos teisme A. B. neigė B. Š. kojomis sudavęs į krūtinę. Ikiteisminio tyrimo, 2006-06-19 įtariamojo apklausos metu, A. B. parodė, kad (b.l. 35-36) 2006-06 apie 20 val. pro šalį ėjo B. Š., kuris, jo nuomone, buvo neblaivus ir pradėjo jį visokiais žodžiais įžeidinėti ir nuėjo. 2006-06-15 apie 19 val. B. Š. jis pamatė prie daržo, dirbantį, buvo supykęs dėl įžeidinėjimų, todėl priėjo prie jo ir sudavė kumščiu vieną smūgį į kairę akį, o B., mėgindamas apsiginti, paėmęs medinį rėmą metė ir pataikė jam į galvą, po ko jis sudavė dar kelis smūgius į veidą. B. Š. dar mėgino apsiginti, tuo metu iš netoliese esančio šiltnamio išėjo B. Š. žmona, kuri pamačiusi juos besimušančius pradėjo šaukti, po ko jis nusiraminęs nuėjo namo. Į šonkaulius B. Š. tikrai nesudavė. Kaimynystėje su B. Š. gyvena apie 5 metus, tačiau rimtų konfliktų nebuvo. Ikiteisminio tyrimo, 2006-06-25 įtariamojo apklausos metu, A. B. parodė (b.l. 40), kad sudavė kaimynui B. Š. į kairę akį, nes šis prieš keletą dienų iki to įvykio įžeidinėjo jį įvairiais žodžiais bei įžeidė jo tautybę. B. Š. kojomis į šonkaulius nemušė. B. Š. yra konfliktiškas žmogus, pastoviai priekabiauja, įžeidinėja necenzūriniais žodžiais, dažni konfliktai kyla dėl jų šiukšlių konteinerio išvežimo, nes B. Š. neleidžia privažiuoti automobiliui išvežančiam šiukšles. 2006-06-30 B. Š. akistatos su A. B. metu (b.l. 41-42) A. B. davė iš esmės analogiškus parodymus, o B. Š. patvirtino jo parodymus apimtyje, kad prieš keletą dienų jis pastebėjęs A. B. skaldant malkas prie daržinės, eidamas pro šalį pasakė prietarą, kuriuo įžeisti negalėjo, kažką pasakė apie darbą ir pasakė „litovec židovec“, patvirtino, kad 2006-06-15 apie 19 val. po to, kai A. B. jam sudavė kumščiu, jis supyko ir mėgino apsiginti, todėl pagriebė prie daržinės stovėjusį medinį rėmą ir juo sudavė A. B. į galvą, po ko jis supykęs sudavė jam koja kelis smūgius į kairės pusės šonkaulius. Pirmosios instancijos teismo posėdyje A. B. paaiškino, kad (b.l. 174) 2006-06-15 žmona jam papasakojo, kad turėjo tempti šiukšlių konteinerį apie 300 metrų, nes kaimynas B. Š. ištempė laidą ir negalėjo pravažiuoti šiukšles išvežanti mašina. Pamatęs, kad nukentėjusysis B. Š. karučiu link tvarto veža žolę, priėjo prie jo ir paklausė kodėl taip daro ir trenkė į veidą, ne į akį. Nukentėjusysis pradėjo mojuoti botagu, paleido į jį šiltnamio rėmą. Pribėgo jo žmona, liepė nesikišti ir trenkė dar 2-3 kartus į veidą. Nukentėjusiojo žmona atėjo, kai jis metė į jį rėmą ir matė paskutinius A. B. smūgius, uošvė priėjo konflikto pabaigoje.

Kolegija mano, kad A. B. taip, tik iš dalies nuosekliai, pateikdamas įvykius, siekia išvengti baudžiamosios atsakomybės pagal BK 138 str. 1 d. (ikiteisminio tyrimo metu A. B. teigė, kad sudavė kumščiu vieną smūgį į kairę akį, pirmosios instancijos teismo posėdyje jis jau parodė, kad trenkė į veidą, ne į akį, be to, aiškino, priėjęs prie B. Š., jo paklausęs, kodėl taip daro, nukentėjusysis konflikto metu mojavo botagu, ko neparodė ikiteisminio tyrimo metu, akcentavo kitą konflikto motyvą, nei ikiteisminio tyrimo metu). A. B. versija atmetama todėl, kad ją pilnai paneigia kiti byloje esantys įrodymai, kuriais abejoti kolegija neturi pagrindo.

Nukentėjusysis B. Š. jau 2006-06-16 liudytojo apklausos metu (b.l. 6-7) parodė, kad 2006-06-15 apie 19.00 val. jis pastebėjo kaip link jo atbėga kaimynas A. B., kuris pribėgęs prie jo sudavė kumščiu vieną smūgį į kairę akį, po to kojomis sudavė kelis kartus į kairės pusės šonkaulio sritį, po ko iš karto nubėgo namo. Už ką jį sumušė nežino, konfliktų su kaimynu neturėjo. Kitą dieną po sumušimo kreipėsi į policiją, kadangi skaudėjo šonkaulius. 2006-06-16 liudytojo (nukentėjusiojo) parodymų patikrinimo vietoje metu B. Š. parodė (b.l. 12), kad atbėgęs kaimynas A. B. jam sudavė vieną smūgį kumščiu į kairę akį ir kelis smūgius kojomis į kairę šonkaulių sritį. Pirmosios instancijos teismo posėdyje (b.l. 151-152) nukentėjusysis B. Š. parodė, kad iki sumušimo santykiai su kaltinamuoju buvo geri. 2006-06-15 vežė arkliui žolę, žmona buvo darže. Netikėtai išbėgo A. B. ir trenkė kumščiu į dešinę akį dešine ranka. Po to dešine koja du kartus spyrė į šonkaulius. Iš daržo atbėgo jo žmona, paklausė, ko mušasi, atbėgo ir kaltinamojo uošvė. Nesitaikys, nes kaltinamojo visa šeima rašo skundus į įvairias instancijas, dėl to kentėjo, mokėjo baudas. Teismas neturi pagrindo netikėti nukentėjusiojo B. Š. parodymais apimtyje, kad jam A. B. sudavė kumščiu vieną smūgį į akį, po to kojomis sudavė į šonkaulius, nes jie nuoseklūs, atitinka jam specialistų išvA.is, ekspertizės aktu, teismo eksperto paaiškinimu, rentgenograma ir kitais įrodymais konstatuotus kūno sužalojimus, juos patvirtino G. Š. parodymai, iš dalies pačio nuteistojo A. B. parodymai, kad jis trenkė nukentėjusiajam į veido sritį.

Liudytoja G. Š. ikiteisminio tyrimo metu, 2006-06-16 liudytojo apklausos metu, parodė, kad (b.l. 26-27) 2006-06-15 dirbo darže, apie 19 val. šiltnamyje išgirdo kažką peršokant tvorą ir išbėgusi iš šiltnamio pamatė vyrą mušantį kaimyną A. kojomis į šonus. Ji kaimyną sudrausmino, o jis sušuko „baba jaga“ ir nubėgo link namų. Konfliktų su juo ir jo šeima neturėjo. Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu liudytoja G. Š. (b.l. 175-176) parodė, kad 2006-06-15 būdama šiltnamyje išgirdo šnaresį ir išėjusi pamatė muštynes, jos vyras su kaltinamuoju A. B. mušėsi rankomis. Iš pradžių A. B. vyrui trenkė per veidą, stūmė į krūtinės kairę pusę, tai buvo gal smūgis į krūtinę, nuo kurio vyras nugriuvo. Tada pradėjo spardyti. Spyrė 2-3 kartus. Liudytojos G. Š. parodymai apimtyje, kad A. B. mušė B. Š. kojomis į šonus yra nuoseklūs, jais netikėti kolegija, įvertinus įrodymų visumą, neturi pagrindo. Atsižvelgiama ir į liudytojos O. B. parodymus apeliacinės instancijos teismo posėdyje, kad su B. Š. žmona viskas gerai, todėl, įvertinus įrodymų visumą, nemanoma, kad G. Š. melagingai apkalbėjo nuteistąjį A. B..

L. V. ikiteisminio tyrimo metu, 2006-09-22 liudytojo apklausos metu, parodė (b.l. 28-29), kad A. B. yra jos žentas, 2006-06-15 apie 19.00 val. ji išgirdo kaimyną B. Š. šaukiant pagalbon savo žmoną, paėjo link garažų pusės, kur šaukė kaimynas, ir pamatė, kaip B. Š. meta į A. medinį rėmą. A. nespėjo išsisukti, ir rėmas jam pataikė į kairę pusę ties galva, kaklu. T. A. atsakomai B. ranka sudavė į veidą, apsisuko ir nuėjo į namus. A. B. tik sudavė ranka į veidą B., kadangi pastarasis įžeidinėjo A. įvairiais necenzūriniais žodžiais bei dėl tautybės. Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu L. V. parodė, kad (b.l. 174-175) kaltinamasis yra jos žentas. Ji pamatė, kad eina B. Š.. Nuteistasis jo paprašė palaukti. Priėjo ir trenkė. Nukentėjusysis žentui trenkė šiltnamio rėmu, jis šį rėmą atmetė atgal. Įvyko muštynės, kurios truko 5-7 sekundes. Į šonkaulius žentas B. Š. nemušė, į veidą trenkė 2-3 kartus. Kolegija, įvertinusi, kad L. V. parodymai nenuoseklūs ir prieštaringi, be to, A. B. yra jos žentas, todėl ji turi motyvą siekti palengvinti jo teisinę padėtį, vadovaujasi jais iš dalies, toje apimtyje, kad A. B. trenkė B. Š..

Liudytoja apeliacinės instancijos teismo posėdyje apklausta O. B. parodė, kad nuteistasis yra jos vyras. Ji mano, kad konfliktas su B. Š. prasidėjo nuo 1992 metų. Ji tada pamačiusi du vyriškius vagiančius obuolius kolūkio sode, B. Š. pakvietė padėt, bet nukentėjusysis pribėgo ir puolė muštis, o tie vyrai sulaužė nukentėjusiajam šonkaulius ir jis ją dėl to kaltinęs. 1999 m. kažkas vogdavo elektrą, nukentėjusysis aiškino, kad tai kiti kaimynai, jie buvo priversti kviesti inspekciją ir buvo pagautas nukentėjusįsis Š. ir nubaustas, dėl ko labai supyko. Nukentėjusiajam nepatiko, kad per kelią pravažiuoja šiukšliavežė, jis puolė vairuotojus, vieną dieną vairuotojai pasakė, kad daugiau pas juos nevažiuos. Ji apsiverkė, pasakiusi vyrui, kad jai jau atsibodo, kiek ji gali kentėt. Su vaikais išėjo į sodą pasėdėt, staiga išgirdo riksmus, kai priėjo, viskas buvo baigta. Ji nukentėjusiojo nesupranta, nes jis sako, kad jo pinigų nereikia, jo dukrai padeda, su jo žmona viskas gerai. Iš liudytojos O. B. parodymų matyti, kad ji fizinio konflikto tarp A. B. ir B. Š. nematė, jos nurodyti įvykiai, dėl kurių B. Š. būtų galėjęs turėti motyvą apkalbėti A. B., įvyko apie dešimt metų ir anksčiau prieš įvykį, o nurodyta aplinkybė apie šiukšliavežę mašiną kaip tik patvirtina, kad A. B. galėjo pykti ant B. Š.. Šios aplinkybės, atsižvelgus į tai, kad B. Š. buvo specialistų išvadomis, ekspertizės aktu, teismo eksperto paaiškinimu ir kitais įrodymais konstatuoti sužalojimai, nepaneigia B. Š. ir G. Š. parodymų.

Iš Mykolo Romerio universiteto teismo medicinos instituto Vilniaus skyriaus specialisto išvados (b.l. 20-21) Nr. G 5373/06 (01) matyti (specialistas Dr. P. P.)), kad minėta išvada padaryta remiantis pateikta asmens sveikatos istorija (kreipėsi 2006-06-16: vakar susimušė su kaimynu. Dabar skauda krūtinės ląstą iš kairės pusės Dgn.: veido sumušimas, (gyd. N. B.)) ir Radiologo konsultacija (rentgenogramoje Nr. 4920 kairės krūtinės ląstos pusės 5-8 šonkaulių lūžimas be dislokacijos. 2006-06-22 skauda lūžimo vietą, negali kvėpuoti. Dgn.: kairės pusės 5,8 šonkaulių lūžimas, (gyd. R. M.)) ir nustatyta, kad B. Š. nustatyti kairės krūtinės ląstos pusės 5-8 šonkaulių lūžiai, kurie kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes dėl šonkaulių lūžių jo sveikata sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui (1 išvada), sužalojimai nebūdingi kritimui (4 išvada), kūno sužalojimai buvo padaryti vienu trauminiu poveikiu, kuris aiškintinas smūgio sudavimu (7 išvada). Mykolo Romerio universiteto teismo medicinos instituto Vilniaus skyriaus papildomoje specialisto išvadoje (b.l. 24-25) Nr. G 6805/06 (01) (specialistas Dr. P. P.) remiamasi Mykolo Romerio universiteto teismo medicinos instituto Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. G 5373/06 (01) ir iš jos matyti, kad B. Š. nustatyti kairės krūtinės ląstos pusės 5-8 šonkaulių lūžiai galėjo būti padaryti 2006-06-15, suduodant kelis smūgius kojomis (1 išvada), tačiau šie lūžiai negalėjo būti sena trauma, nes tuomet rentgenogramoje būtų stebimi kauliniai rumbai, kurie susidaro sugijus šonkauliams (2 išvada). Iš Mykolo Romerio universiteto teismo medicinos instituto Vilniaus skyriaus ekspertizės akto Nr. EKG 94/09 (01)-R384/09 matyti (b.l. 190-193), kad jame remtasi Teismo medicinos eksperto aktu 67/5080-92, minėtomis specialisto išvA.is ir medicininiais dokumentais (VU „R. K.“ ligoninės gydymo stacionare istorija Nr. 9411/727, VšĮ Naujosios Vilnios poliklinikos asmens sveikatos istorija, 2009-01-13 išrašu Nr. 1-015 iš VšĮ Naujosios Vilnios poliklinikos) ir padaryta išvada, kad B. Š. padaryta kraujosruva apie kairę akį, kairiųjų V ir VIII šonkaulių lūžiai, galimai aplinkybėse nurodytu laiku (2006-06-15), paveikus kietais bukais daiktais (1 išvada), sužalojimai būdingi smūgių sudavimui (2 išvada). Apeliacinės instancijos teismo posėdyje teismo medicinos ekspertas V. K., jam pateikus 2009 09 17 B. Š., gim. (duomenys neskelbtini) m. rentgenogramą Nr. 6949, paaiškino, kad, iš šios nuotraukos atskirti, kur yra 1992 m. ir 2006 m. sužalojimai negalima. Galima atskirti tik tada, kai skirtumas yra apie mėnesį. Neturi reikšmės, ar tas 8 šonkaulio lūžis buvo, nes nuo to sveikatos sutrikdymo mastas nesikeičia, sužalojimo laipsnis lieka tas pats, nes 5 šonkaulio lūžis kvalifikuojamas nesunkiu sveikatos sutrikdymus, net jei atmetama, kad lūžo 8 šonkaulis. Mėlynė po akimi kvalifikuojama nežymiu sveikatos sutrikdymu. Šiuo atveju komplikacijų nebuvo, jokie vidaus organai neplyšo. Jis nuotraukoje aiškiai mato 2 senus trauminius poveikius. 1992 m. buvo nustatytas tik vieno šonkaulio lūžis.

Kolegija neturi pagrindo abejoti, kad B. Š. buvo padarytas nesunkus kūno sužalojimas, kadangi, kaip teismo posėdyje paaiškino ekspertas, jis 2009 09 17 B. Š., gim. (duomenys neskelbtini) rentgenogramoje Nr. 6949 aiškiai mato 2 senus trauminius poveikius, o 1992 m. buvo nustatytas tik vieno šonkaulio lūžis, todėl akivaizdu, kad B. Š. buvo padarytas bent vienas naujas trauminis poveikis. Šią aplinkybę teismas vertina, kaip patvirtinančią, kad B. Š. buvo padarytas ir kitas trauminis poveikis, kas atitiktų Radiologo konsultaciją apie rentgenogramoje Nr. 4920 stebėtus kairės krūtinės ląstos pusės 5-8 šonkaulių lūžimus be dislokacijos, konstatuotus 2006-06-16, kai buvo galima skirti nesenai padarytus sužalojimus. Įvertinus įrodymų visumą, tame tarpe liudytojų parodymus, darytina teismui abejonių nekelianti išvada, kad 2006-06-15 apie 19.00 val. A. B. B. Š. koja spyrus į kairę krūtinės ląstos pusę, buvo padaryti kairės pusės 5 ir 8 šonkaulių lūžiai.

Dėl bausmės skyrimo

Pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam A. B. bausmę, pažeidė Lietuvos Respublikos BK 41 str. ir 54 str. įtvirtintus bausme siekiamus tikslus bei bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, kadangi, nors ir apibūdino padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą, A. B. asmenybę, atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių nebuvimą, tačiau paskyrė neteisingą, aiškiai per griežtą, bausmę.

Nuteistasis A. B. padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą (BK 11 str. 3 d., 138 str. 1 d.). A. B. asmenybė charakterizuojama pakankamai teigiamai: jis anksčiau neteistas (b.l. 50), į narkologinę įskaitą neįrašytas (b.l. 53), nuolatos dirba (b.l. 56), darbovietės charakterizuojamas (b.l. 57) kaip atsakingas bei visų gerbiamas darbuotojas. Nuteistasis A. B. teisiamas pirmą kartą už nesunkų tyčinį nusikaltimą, todėl jam, sutinkamai su Lietuvos Respublikos BK 55 str., paprastai skirtina su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė, o skirdamas laisvės atėmimo bausmę, teismas privalo motyvuoti savo sprendimą.

Atsižvelgus į išdėstytą, t.y. A. B. asmenybę, tai, kad nusikalstama veika buvo padaryta kaimyno, su kuriuo buvo nesutarimų, atžvilgiu, nusikalstamos veikos nežymias pasekmes, nors pirmosios instancijos teismas ir motyvavo savo sprendimą A. B. paskirti laisvės atėmimo bausmę, kolegija daro išvadą, kad, šiuo atveju, nėra išskirtinų aplinkybių, dėl kurių A. B. turėtų būti paskirta laisvės atėmimo bausmė, nors ir atidedant bausmės vykdymą ir jam skirtina su laisvės atėmimu nesusijusi, BK 138 str. 1 d. numatyta alternatyvi bausmė, nustatant ją mažesnę nei tos bausmės rūšies vidurkis (BK 48 str.).

Dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo

Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. numatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais, neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Ieškininiame pareiškime (b.l. 10) B. Š. nurodė, kad prašo 10 000 Lt turtinei ir neturtinei žalai, į žalą jis įskaičiavo vaistus, transporto išlaidas, darbininkų samdymą pjauti šienui, arkliui prižiūrėti ir laukui apdirbti. Iš B. Š. 2008-11-24 patikslinto ieškinio baudžiamojoje byloje matyti, kad turtinę žalą jis vertina 1000 Lt, kurią sudaro išlaidos vaistams, transporto išlaidos, važinėjimas pas ekspertus, į polikliniką, darbininkų šienui nupjauti samdymas ir nurodo, kad jam fizinis skausmas pasireiškė daugiau kaip 10 dienų, po sumušimo jis negalėjo kvėpuoti, judėti, jis patyrė dvasinius išgyvenimus ir pažeminimą. Jam buvo padaryta kraujosruva po akimi, todėl vaikščiodamas po miestą jis patyrė gėdą, buvo susitaręs dėl sanatorijos Druskininkuose, bet dėl sumušimo ten negalėjo nuvykti, jam kitos atostogos nebuvo suteiktos, jis gydėsi atostogų metu, jaučia nuoskaudą, kad jį, senyvo amžiaus žmogų, sumušė jauno amžiaus žmogus. Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu nukentėjusįsis analogiškai motyvavo savo patirtą žalą, tame tarpe nurodė, kad buvo gėda vaikščioti su mėlyne paakyje, konkretesnio civilinio ieškinio pateikti negali, jokių turėtus nuostolius patvirtinančių įrodymų neišsaugojo. B. Š. žmona liudytoja G. Š. parodė, kad gyvulius šėrė ji. Vyrui buvo bloga, skaudėjo kairįjį šoną.

Pirmosios instancijos teismo posėdyje A. B. paaiškino, kad 9000 litų neturtinės žalos nepripažįsta, galėtų sumokėti 2-3 tūkstančius litų, turtinės žalos galėtų sumokėti 900 litų, 300 litų už advokato pagalbą sutinka sumokėti.

Apeliacinės instancijos teismas vertina nukentėjusiojo B. Š. patirtų sužalojimų pobūdį (šonkaulių lūžiai) ir pasekmes (lūžiai sugijo be komplikacijų), atsižvelgia, kad santykinai neilgą laiko tarpą B. Š. pagal traumos pobūdį jautė fizinį skausmą (jis nurodė, kad jautė skausmą daugiau nei 10 dienų), kad traumą B. Š. patyrė vasarą, atostogų metu, ir patyrė neženklų galimybių bendrauti sumažėjimą, nevyko atostogauti į Druskininkus, o taip pat vertina ir nuteistojo A. B. nuomonę išsakytą pirmosios instancijos teismo posėdyje kiek jis galėtų sumokėti neturtinės ir turtinės žalos, atsižvelgdamas, kad A. B. yra B. Š. kaimynas ir turėjo galimybę matyti jo atliekamus darbus ir vertinti A. B. patiriamą turtinę ir neturtinę žalą ir mano, kad B. Š. priteistina 3000 Lt dydžio neturtinei žalai atlyginti (L. V. ikiteisminio tyrimo metu, 2006-09-22 liudytojo apklausos metu, parodė (b.l. 28-29), kad 2006-06-16 B. Š. lauke pjovė šieną, 2009-06-17 iš daržinės krovė ir vežiojo mėšlą, 2006-06-25, 2007-05-17 įtariamojo apklausos metu A. B. parodė, kad (b.l. 40, 107-108) sekančias dvi dienas nukentėjusysis pjovė šieną, vežiojo mėšlą ir t.t.). Vadovaujantis protingumo principu, įvertinus B. Š. patirtus protingo dydžio nuostolius, tai, kad, nors jis galimai ir dirbo tam tikrus ūkio darbus, tačiau mažesniu pajėgumu, dėl ko turėjo samdytis kitus asmenis, turėjo transporto, gydymo išlaidų, jam paliekamas priteistas 1000 Lt turtinės žalos atlyginimas.

Apeliacinio skundo argumentas, kad G. Š. yra suinteresuota apkalbėti apeliantą, apeliaciniame skunde nemotyvuojamas, be to, kolegija, įvertinusi aplinkybių visumą, tokios išvados nepadarė. Pažymima, kad nuteistojo A. B. kaltė padarius BK 138 str. 1 d. numatytą nusikalstamą veiką kolegijai abejonių nekelia. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nepripažino apelianto atsakomybę lengvinančios aplinkybės, kad jam nusikalsti turėjo įtakos provokuojantis ir rizikingas nukentėjusiojo elgesys (BK 59 str. 1 d. 6 p.), kadangi, kaip matyti iš bylos medžiagos (nukentėjusiojo B. Š., liudytojos G. Š., pačio nuteistojo A. B. paaiškinimų), A. B. 2006-06-15 pats priėjo prie nukentėjusiojo B. Š. ir B. Š. nei žodžiu, nei veiksmais neskatinant konflikto, trenkė jam ranka į veido sritį. Byloje taip pat nėra duomenų, iš kurių būtų galima daryti išvadą, kad tolimesni B. Š. veiksmai buvo neadekvatūs situacijai, provokuojantys nusikalstamą veiką prieš jį. Pažymėtina, kad vertindamas bylos aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas nesivadovavo pirmosios instancijos teismo išvada apie nuteistojo arogantišką elgesį teisme prieš nukentėjusįjį, kadangi ši išvada pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nėra motyvuota ir pagrįsta konkrečiomis aplinkybėmis, tačiau nemano, kad minėta išvada rodo pirmosios instancijos teismo šališkumą.

Esant tokioms aplinkybėms, Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2009 m. gegužės 19 d. nuosprendis keistinas neteisingai paskyrus bausmę ir netinkamai išsprendus kitus nuosprendžio klausimus.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 3 p., 2 d. 2 p., BPK 328 str. 2, 4 p.,

nusprendė:

Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2009 m. gegužės 19 d. nuosprendį pakeisti.

A. B., pripažintam kaltu ir nuteistam pagal BK 138 str. 1 d. laisvės atėmimu vieneriems metams, vadovaujantis BK 75 str., 1d., 2 d., 7 p. pagrindu bausmės vykdymą atidedant vieneriems metams ir šešiems mėnesiams, įpareigojant nuteistąjį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti ilgiau kaip septynioms paroms, bausmę pakeisti laisvės apribojimu 1 (vieneriems) metams ir, vadovaujantis BK 48 str., įpareigoti be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos ir uždrausti A. B. bendrauti su B. Š..

Iš A. B. B. Š. priteistą 7000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, sumažinti iki 3000 (trijų tūkstančių) Lt neturtinės žalos atlyginimo.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkas Stasys LemežisTeisėjai Regina PocienėLaureta Ulbienė