Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Prano Kuconio, Albino Sirvydžio ir pranešėjo Antano Klimavičiaus,

teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. P. kasacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 5 d. nuosprendžio.

Pakruojo rajono apylinkės teismo 2005 m. liepos 21 d. nuosprendžiu R. P. išteisintas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 6 dalį, 180 straipsnio 2 dalį, nenustačius, kad jis dalyvavo padarant šį nusikaltimą.

Šiuo nuosprendžiu taip pat nuteisti R. L. ir R. L., tačiau dėl jų kasacinis skundas nepaduotas.

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 5 d. nuosprendžiu Pakruojo rajono apylinkės teismo 2005 m. liepos 21 d. nuosprendžio dalis dėl R. P. išteisinimo panaikinta ir jo atžvilgiu priimtas apkaltinamasis nuosprendis: R. P. nuteistas pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 180 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu trejiems metams ir trims mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirta bausmė subendrinta iš dalies sudedant su Tauragės rajono apylinkės teismo 2002 m. lapkričio 8 d. nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausme, nuo kurios dalies R. P. buvo lygtinai atleistas prieš terminą, ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas trejiems metams ir šešiems mėnesiams. Į bausmės laiką įskaitytas sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2004 m. lapkričio 9 d. iki 2004 m. lapkričio 25 d.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nuteistojo ir jo gynėjos bei prokurorės, prašiusių kasacinį skundą patenkinti, paaiškinimų,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. P. nuteistas už tai, kad bendrininkavo įvykdant plėšimą įsibraunant į patalpą, t. y. žinodamas, kad R. L., R. L. ir T. R. ketina plėšimo būdu užvaldyti svetimą turtą, jis 2004 m. birželio 29 d. vakare, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą valandą automobiliu „AUDI 100“ (valst. Nr. duomenys neskelbtini), priklausančiu V. G., nuveždamas juos iš Šiaulių miesto į Pakruojo r. (duomenys neskelbtini), palaukdamas jų nusikaltimo vietoje ir parveždamas iš (duomenys neskelbtini) į Šiaulių miestą po nusikaltimo padarymo, padėjo R. L., R. L. ir T. R., išdaužus gyvenamojo namo, esančio Pakruojo r., (duomenys neskelbtini) ir priklausančio A. V., langą, įsibrovus į gyvenamąjį namą ir panaudojus fizinį smurtą prieš nukentėjusiąją A. V., taip atimant galimybę jai priešintis, užvaldyti nukentėjusiosios A. V. turtą – 300 Lt.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo R. P. kasacinis skundas tenkintinas.

Dėl BPK 305 straipsnio 1 dalies 1 punkto pažeidimo

Kolegija sutinka su kasatoriaus teiginiu, kad apeliacinės instancijos teismas nesilaikė BPK 305 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyto reikalavimo išdėstyti įrodytas pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybes. Teismas nepagrįstai aprašomojoje nuosprendžio dalyje nurodė veiką, kurios padarymu kasatorius buvo kaltinamas ir dėl kurios pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu jis buvo išteisintas. Kolegija sutinka su kasatoriaus argumentu, kad šis procesinis pažeidimas yra esminis. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003 m. birželio 20 d. nutarime Nr. 40 „Dėl teis­mų prak­ti­kos tai­kant Bau­džia­mo­jo pro­ce­so ko­dek­so nor­mas, reg­la­men­tuo­jan­čias nuosp­ren­džio su­ra­šy­mą“ 5.3 punkte teismams yra išaiškinta, kad tais atvejais, kai pir­mo­sios ins­tan­ci­jos teis­mo ištei­si­na­ma­sis nuosp­ren­dis pa­nai­ki­na­mas dėl ap­lin­ky­bių, nu­ma­ty­tų BPK 329 straipsnyje, ir pri­ima­mas nau­jas nuosp­ren­dis, ape­lia­ci­nės ins­tan­ci­jos teis­mas nau­jo nuosp­ren­džio ap­ra­šo­mo­sios da­lies su­ra­šy­mui tai­ko pir­mo­sios ins­tan­ci­jos teis­mo ap­kal­ti­na­mo­jo nuosp­ren­džio su­ra­šy­mo tai­syk­les. To paties nutarimo 3.1.1 punkte imperatyviai nurodyta, kad pirmosios instancijos teismo ap­kal­ti­na­mo­jo nuosp­rendžio ap­rašomo­ji da­lis pra­de­da­ma teis­mo nu­sta­ty­tos nu­si­kals­ta­mos vei­kos, už ku­rios pa­da­ry­mą kaltininkas šiuo nuosp­ren­džiu nu­tei­sia­mas, ap­lin­ky­bių ap­ra­šy­mu, o nu­si­kals­ta­mos vei­kos ap­ra­šy­mą le­mia bau­džia­ma­ja­me įsta­ty­me nu­ma­ty­ti nu­si­kals­ta­mos vei­kos su­dė­ties po­žy­miai, bū­ti­ni nu­si­kals­ta­mos vei­kos kva­li­fi­ka­vi­mui. Taigi apeliacinės instancijos teismas, priimdamas sprendimą, kuriuo galutinai išsprendžiama byla, privalėjo tiksliai vykdyti BPK 305 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimus, nurodant įrodytas pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybes, t .y. jos padarymo vietą, laiką, būdą, padarinius ir kitas svarbias aplinkybes.

Kadangi apeliacinės instancijos teismo apkaltinamasis nuosprendis surašytas ydingai, kasacinės instancijos teismas nenagrinėja kitų kasatoriaus argumentų, susijusių su BPK 20 straipsnio ir 331 straipsnio 2 dalies pažeidimais.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panaikinti Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 5 d. nuosprendį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.