Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjos I. J. pareiškimą suinteresuotiems asmenims R. J., valstybės įmonei Turto bankas, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2. Į teismo posėdį neatvyko suinteresuoto asmens VĮ Turto banko atstovas, kuriam apie teismo posėdžio datą, laiką ir vietą pranešta tinkamai, gautas atsiliepimas į pareiškimą, kuriuo VĮ Turto bankas nurodė pareiškėjos I. J. pareiškimą nagrinėti teisės aktų tvarka, teismo nuožiūra ir prašantis bylą nagrinėti jo atstovui nedalyvaujant, todėl byla nagrinėjama suinteresuoto asmens VĮ Turto bankas atstovui nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 443 straipsnio 5 dalis).

4. Į teismo posėdį neatvyko suinteresuoto asmens Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovas, kuriam apie posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai. Gautas atsiliepimas į pareiškimą, kuriame nurodo, jog pateiktam pareiškimui neprieštarauja ir su juo sutinka. Prašo pareiškimą nagrinėti teisės norminių aktų nustatyta tvarka ir teismo nuožiūra, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovui nedalyvaujant, todėl byla nagrinėjama suinteresuotam asmeniui nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 443 straipsnio 5 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkinamas.

5. Mirus fiziniam asmeniui, atsiranda paveldėjimo teisiniai santykiai. Jeigu fizinis asmuo savo turto arba jo dalies nepalieka testamentu, tada atsiranda paveldėjimas pagal įstatymą, kada įpėdiniais pagal įstatyme nustatytą eilę tampa asmenys, turintys tokią teisę palikimo atsiradimo momentu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.2 straipsnio 1, 2 dalys, 5.11 - 5.14 straipsniai). Tam, kad įpėdinis įgytų palikimą, jis turi šį priimti. Palikimo priėmimas yra aktyvūs valiniai įpėdinio veiksmai, kuriais įpėdinis išreiškia savo valią įgyti nuosavybės teisę į visą palikimą, o esant įpėdinių daugetui – į įpėdiniui tenkančią visą jo palikimo dalį sudarantį turtą (t. y. turtą, turtines teises, pareigas ir kai kurias asmenines neturtines palikėjo teises). Taigi, palikimo priėmimu pripažįstamas įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais sutikimą ir siekį įgyti visas teises į palikimą ir prisiėmimą visų pareigų, kylančių ar galinčių kilti iš palikimo. Įstatymo nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis kreipėsi į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto apyrašo sudarymo arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Tačiau jeigu įpėdinis palikimo nurodytais būdais nepriėmė, įstatymo įtvirtintas dar vienas, lygiavertis paminėtiems, palikimo priėmimo būdas – palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti (CK 5.50 straipsnio 2 dalis, 5.51 straipsnis). Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, nes tai yra asmens (įpėdinio) veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti civilines teises ir pareigas, t. y. įgyti nuosavybės teises į palikėjui priklausiusį turtą (CK 1.63 straipsnio 1 dalis). Įstatyme tiesiogiai nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, faktiškai pradėdamas jį valdyti, jeigu jis juo rūpinasi kaip savo (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius ir pan.) (CK 5.51 straipsnio 1 dalis). Kadangi palikimo negalima priimti dalimis (CK 5.50 straipsnio 1 dalis), tai įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.51 straipsnio 1 dalis). Kiekvienas palikimo priėmimo, faktiškai pradėjus turtą valdyti, atvejis yra individualus, todėl, sprendžiant, ar įpėdinis, paėmęs tam tikrą ar kelis palikėjo daiktus, priėmė palikimą ar ne, teismui reikia įvertinti konkrečios situacijos aplinkybes, konkretaus įpėdinio elgesį, jam šį daiktą ar daiktus paėmus, kitų įpėdinių požiūrį ir vertinimą dėl atitinkamų daiktų paėmimo, daiktų paėmimo aplinkybes ir pan.

6. Iš mirties ir santuokos liudijimų matyti, jog S. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini), buvo sudaręs santuoką su pareiškėja I. J.. Iš VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad pareiškėjos I. J. ir S. J. santuokos metu, I. J. vardu registruotas nekilnojamasis turtas – butas su rūsiu, esantis adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Iš 2019 m. lapkričio 8 d. Šiaulių miesto 1-ojo notarų biuro notaro Viktoro Žilinsko liudijimo, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, jog S. J., mirusio (duomenys neskelbtini), paveldėjimo byla neužvesta ir palikimas nėra priimtas. Iš suinteresuoto asmens R. J. pateikto atsiliepimo matyti, jog R. J., mirus jo tėvui S. J., prašo teismo pareiškėjos I. J. pareiškimą tenkinti. Nurodo, jog mirus tėvui, mama I. J. priėmė savo vyro S. J. palikimą faktiškai pradėjusi turtą valdyti, nurodytame turte tvarkosi viena, moka mokesčius. Suinteresuotas asmuo R. J. į (duomenys neskelbtini) mirusio tėvo S. J. turto dalį pretenzijų neturi.

7. Kaip paaiškino pareiškėja, pareiškėjos atstovė, po S. J. mirties (duomenys neskelbtini), jo sutuoktinė I. J. faktiškai valdydama priėmė visą savo sutuoktinio turtą, t. y. liko gyventi toje pačioje namų valdoje, pasiliko sutuoktinio asmeninius ir namų apyvokos daiktus, rūpinosi nurodytu nekilnojamuoju turtu, prižiūrėjo, valdė, mokėjo mokesčius, tačiau palikimo priėmimo dokumentų pas notarą nesusitvarkė. Faktines aplinkybes, kad pareiškėja sutuoktinio turtą po jo mirties prižiūrėjo, rūpinosi, jame gyveno tiek iki palikėjo mirties, tiek ir po mirties, patvirtino byloje pateikti rašytiniai dokumentai: 2020 m. gegužės 18 d. daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), savininkų bendrijos pažyma, kurioje nurodyta, kad pareiškėja I. J. po sutuoktinio mirties gyvena tame pačiame bute ir įsiskolinimų bendrijai neturi; pateikti mokėjimo dokumentai už buto, esančio (duomenys neskelbtini), komunalines paslaugas laikotarpiu nuo 2020 m. sausio mėn. iki 2020 m. balandžio mėn.

8. Pareiškėjos palikimo priėmimo faktiškai valdant sutuoktinio turtą fakto neginčijo suinteresuoti asmenys VĮ „Turto bankas“ bei Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, nurodė neturintys jokių duomenų, patvirtinančių ar paneigiančių faktinį pareiškėjos I. J. palikėjo S. J. palikto turto priėmimą valdyti. Iš aptarto nustatyta, jog po palikėjo S. J. mirties (duomenys neskelbtini), nei pareiškėja, nei palikėjo sūnus R. J. nesikreipė į notaro kontorą dėl S. J. turto paveldėjimo, tačiau pareiškėja faktiškai priėmė ir valdė jo turtą ir rūpinosi kaip savo turtu, todėl, atsižvelgiant į CK 5.51 straipsnio nuostatas, laikytina, kad I. J. priėmė sutuoktinio S. J. palikimą faktiškai jį valdydama ir šis juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 443 straipsnio 5 dalimi, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 445 - 448 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti ir nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad I. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) faktiškai valdydama priėmė sutuoktinio S. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.