Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Darius Pranka teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo V. K. skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 4 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo V. K. skundas dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – ir Komisija) 2022 m. spalio 3 d. nutarimo Nr. 58-265 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Priimtų sprendimų esmė

1. Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2013 m. kovo 22 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-88-92/2013, be kita ko, V. K. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 129 straipsnio 1 dalį, 140 straipsnio 1 dalį, paskirtos bausmės už šias padarytas atskiras veikas, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu subendrintos bausmės apėmimo būdu ir galutinė bausmė V. K. paskirtas laisvės atėmimas 10 (dešimčiai) metų bausmę atliekant pataisos namuose. Į bausmę įskaitytas V. K. sulaikymo ir suėmimo terminas nuo 2011 m. rugpjūčio 16 d, iki 2011 m. rugsėjo 5 d. Priteista solidariai iš V. K. ir A. K. neturtinės žalos atlyginimui D. R. 80 000 Lt, P. R. 80 000 Lt, J. R. 100 000 Lt, M. R. 100 000 Lt, nustatant įstatyminei atstovei J. R. uzufrukto teisę į nepilnametei dukrai priteistas lėšas, 742 Lt D. R. turtinei žalai atlyginti. Priteista solidariai iš V. K. ir A. K. J. R. naudai M. R. išlaikymui nuo 2013 m. kovo 22 d. kas mėnesį po 180,16 Lt iki 2022 m. vasario 11 d., t. y. iki M. R. pilnametystės. Priteista P. R. iš V. K. ir A. K. po 300 Lt išlaidoms advokato teisinei pagalbai atlyginti. Priteista valstybei iš V. K. ir A. K. po 748,55 Lt išlaidoms už D. R. suteiktą antrinę teisinę pagalbą atlyginti jas pervedant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą. Priteista J. R. iš V. K. ir A. K. po 750 Lt išlaidoms advokato teisinei pagalbai atlyginti.

2. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2014 m. sausio 27 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1A-115/2014, be kita ko, V. K. pagal BK 129 straipsnio 1 dalį išteisintas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Nuosprendžio dalis, kuria nuteistajam V. K. vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas 10 (dešimčiai) metų, panaikinta. Nuteistajam V. K. pagal BK 140 straipsnio 1 dalį paskirta bausmė 20 (dvidešimt) parų arešto. Vadovaujantis BK 66 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 65 straipsnio 1 dalimi, į paskirtą bausmę įskaitytas kardomasis kalinimas (suėmimas) nuo 2011 m. rugpjūčio 16 d. iki 2011 m. rugsėjo 5 d., vieną kardomojo kalinimo (suėmimo) dieną prilyginant vienai arešto parai, ir nuteistasis V. K. laikytinas jam paskirtą bausmę visiškai atlikusiu. Iš nuosprendžio aprašomosios dalies pašalinta kaltinimo dalis, kad nuteistasis A. K. nužudė M. R. veikdamas bendrininkų grupe su V. K.. Taip pat pašalinta kaltinimo dalis, kad nuteistasis A. K. kartu su V. K. nugriuvusiam sužalotam M. R. tyčia sudavė mažiausiai po vieną smūgį koja į viršutinę priekinę kūno dalį. Nuosprendžio dalis, kuria iš nuteistųjų V. K. ir A. K. priteisti turtinės ir neturtinės žalos atlyginimai ir išlaidos nukentėjusiųjų advokatų paslaugoms apmokėti panaikinta.

3. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2014 m. spalio 28 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K–398/2014 panaikintas Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 27 d. nuosprendis ir perduota byla nagrinėti iš naujo apeliacine tvarka.

4. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2016 m. gegužės 23 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1A-32-165/2016 Vilniaus apygardos teismo 2013 m. kovo 22 d. nuosprendžio dalis, kurioje A. K. ir V. K. nuteisti pagal BK 129 straipsnio 1 dalį, pakeista: iš nuosprendžio aprašomosios dalies pašalinta kaltinimo dalis, kad A. K. ir V. K. nugriuvusiam sužalotam M. R. tyčia sudavė mažiausiai po vieną smūgį koja į viršutinę priekinę kūno dalį.

8. Bausmės vykdymo pradžia – 2017 m. sausio 11 d., ½ dalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės V. K. atliko 2021 m. gruodžio 21 d., bausmės pabaiga – 2026 m. gruodžio 21 d., neatliktos bausmės dalis 2022 m. rugsėjo 27 d. (Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo lygtinio paleidimo klausimas) sudarė 4 metai 2 mėnesiai 24 dienos.

10.5. Teismas teigiamai vertino V. K. jau pasiektus pokyčius bausmės atlikimo metu, tačiau nuteistojo padaryta pažanga, mažinant pakartotinio nusikalstamumo riziką, nėra tokia ženkli, jog būtų galima daryti pagrįstą išvadą, kad V. K. laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals. Dėl to šiuo metu yra reikalingos didesnės V. K. pastangos siekiant sumažinti savo nusikalstamo elgesio riziką. Nuteistasis turi siekti tokių savo elgesio ir asmenybės pokyčių, kad jie pataisos įstaigos vienareikšmiškai būtų įvertinti teigiamai ir būtų neabejotinas pagrindas manyti, jog nuteistasis nebedarys naujų nusikalstamų veikų.

Motyvuojamoji dalis

II. Skundo aukštesniajam teismui argumentai

11.10. Skunde nurodoma, kad nesutiktina, jog nuteistajam nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika leidžia abejoti, kad jis laisvėje laikysis įstatymų. Kalėjimų departamentas Lietuvos teismams savo raštu „Dėl vieningo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatų interpretavimo“ yra pateikęs paaiškinimą, kad pažanga yra suprantama kaip nusikalstamo elgesio rizikos veiksnių valdymas, t. y. tam tikri nuteistojo veiksmai, padedantys suvaldyti kriminogeninius veiksnius – sumažinti jų įtaką. Nustatydami asmens daromą pažangą laisvės atėmimo vietų įstaigų specialistai atsižvelgia į šiuos orientacinius kriterijus: individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymą; asmens elgesį laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu; stebimus asmens elgesio pokyčius laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu; užfiksuotą nusikalstamo elgesio rizikos (ar taškų) pokytį. Pažymėjo, kad naudojamos nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metodikos (OASys, HCR-20, SVR-20, SARA) asmens daromos pažangos iš esmės nevertina, todėl pažanga gali būti fiksuojama net ir tada, kai nusikalstamo elgesio rizika ar jos taškai nesikeičia. Nuteistojo lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos nėra jo atleidimas nuo likusios jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės, kadangi lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo atveju asmuo ir toliau yra prižiūrimas, o, pažeidęs jam nustatytus apribojimus ir sąlygas, gali būti grąžinamas į pataisos įstaigą atlikti likusią laisvės atėmimo bausmės dalį.

12. Atsiliepimų į nuteistojo skundą negauta.

III. Aukštesnės instancijos teismo argumentai ir išvados

14. Apygardos teismo vertinimu, apylinkės teismas priimdamas skundžiamą nutartį savo sprendimą pakankamai išsamiai argumentavo, aiškiai nurodė, kodėl šiuo metu nuteistajam taikoma probacija nepasiektų savo tikslo, o daryti priešingas išvadas nei padarė skundžiamą nutartį priėmęs teismas aukštesnysis teismas neturi pagrindo. Aukštesnysis teismas konstatuoja, kad apylinkės teismas spręsdamas V. K. lygtinio paleidimo klausimą teisingai vadovavosi BVK 157 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 164 straipsnio 2 dalies nuostatomis, BPK 360 straipsnio 4 dalies nuostatomis ir pagrįstai nusprendė atmesti nuteistojo skundą dėl Komisijos nutarimo, kuriuo nutarta netaikyti V. K. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

15. Iš pateiktos medžiagos yra matyti, kad nuteistasis yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas sudaro formalų pagrindą svarstyti jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, tačiau tam, kad jis galėtų būti paleistas lygtinai iš bausmės atlikimo vietos, vien paminėtos aplinkybės nepakanka. Būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažangą ją mažinant. Šiuo atveju nėra ginčo, kad V. K. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika vertinama kaip vidutinė. Sutinkama, jog nagrinėjamu atveju yra pastebimi teigiami nuteistojo elgesio pokyčiai – dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, pozityvaus užimtumo programose, yra daug kartų skatintas, bausmę atlieka lengvojoje grupėje, vykdo individualią veiklą, moka įsiskolinimus, bausmės atlikimo metu įgijo keturias specialybes, atliko nemokamus darbus, jam suteikta teisė išvykti be sargybos arba be palydos už pataisos įstaigos teritorijos ribų, laisvėje turėtų gyvenamąją vietą (asmens b. 2 t., l. 96, 177), palaiko ryšius su artimaisiais, problemų dėl alkoholio ir (ar) psichotropinių medžiagų vartojimo neturi. Vis dėlto tai tik parodo, jog nuteistasis atlikdamas jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas nuteistasis, ir šios aplinkybės nesudaro besąlyginio pagrindo konstatuoti pakankamos nuteistojo pažangos mažinant jo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Aukštesnysis teismas, įvertinęs tiek teigiamai, tiek neigiamai nuteistąjį V. K. charakterizuojančius duomenis, pritaria skundžiamoje nutartyje padarytai išvadai, jog teigiamai nuteistąjį charakterizuojantys duomenys nesudaro atsvaros išvadai, jog nuteistasis šiuo metu dar negali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės.

16. Sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo svarbiausios aplinkybės neturėtų būti susijusios su padarytų nusikaltimų sunkumu ir pavojingumu, tačiau, kita vertus, įvertinti, ar nuteistojo taisymosi progresas yra pakankamas, neįmanoma neatsižvelgiant į tai, už kokio pobūdžio ir kokio pavojingumo laipsnio nusikalstamų veikų padarymą nuteistasis atlieka bausmę, koks jo paties požiūris į padarytą nusikaltimą, taip pat kokia bausmės dalis yra likusi neatlikta. Apygardos teismo vertinimu, apylinkės teismas pagrįstai visų aplinkybių visumoje įvertino ne tik BVK 157 straipsnyje nurodytas formalias lygtinio paleidimo taikymo galimumo sąlygas, tačiau aptarė ir aukščiau paminėtas. V. K. subendrintą laisvės atėmimo bausmę atlieka už, be kita ko, tyčinių, visuomenei pavojingų nusikaltimų padarymą (nusikaltimus žmogaus gyvybei ir sveikatai). V. K.padarytos nusikalstamos veikos, už kurias jis šiuo metu atlieka bausmę, yra vertinamos kaip itin pavojingos, jomis keliama grėsmė žmogaus gyvybei, sveikatai. Tokio pobūdžio nusikaltimai ne tik atskleidžia didesnį nuteistojo pavojingumą visuomenei, bet ir rodo, kad šiuo atveju jis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos ir leidžia pagrįstai abejoti lygtinio paleidimo instituto efektyvumu jo atžvilgiu. Šią išvadą dar labiau sustiprina ir tai, jog V. K. atžvilgiu, dar prieš aptartų nusikaltimų padarymą, buvo ne kartą priimti apkaltinamieji nuosprendžiai, tačiau jais paskirtos bausmės, tarp jų ir realios laisvės atėmimo bausmės, jam teigiamos įtakos nepadarė ir jis vėl nusikalto. Šių aplinkybių, apibūdinančių nuteistojo asmenybę, vertinimas nelaikomas įstatymo nuostatų pažeidimu, o priešingai, jas būtina vertinti sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo klausimą, bet tik tiek, kiek tai leidžia atskleisti tam tikras nuteistojo asmenines savybes ir įvertinti jų pokytį laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu. Esant šioms aplinkybėms, aptarus nuteistajam inkriminuotų nusikaltimų sunkumą ir pobūdį, daroma išvada, kad rizika, jog nuteistasis nesilaikys įstatymų bei pakartotinai nusikals, išlieka.

17. Vertinant skundo argumentus, susijusius su V. K. įsidarbinimu (skunde jis nurodo, kad V. K. turi garantuotą įdarbinimo galimybę bei uždarbį, apie 2 000 Eur / mėn., laisvėje, be to, Vilniaus pataisos namų administracija neturi galimybių pasiūlyti darbo vietas), pažymima, kad teikimo ir asmens bylos medžiagoje yra 2022 m. rugpjūčio 1 d. UAB „B.“ raštas, tai yra rašytinis darbdavio patvirtinimas apie V. K. įdarbinimą UAB „B.“ jam išėjus iš pataisos įstaigos. Pastebima, kad šiame rašte nėra nurodytas būsimas V. K. atlyginimas (asmens b. 2 t., l. 179). Aukštesnysis teismas pabrėžia, jog V. K. rodomos pastangos ir pasiryžimas dirbti yra neabejotinai teigiamas veiksnys mažinant jo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. 2022 m. rugsėjo 19 d. socialinio tyrimo išvadoje ši aplinkybė taip pat buvo teigiamai įvertinta, nurodytas netgi apsauginis veiksnys, kad V. K. turės darbą po paleidimo iš laisvės atėmimo vietos (asmens b. 1 t., l. 162). Vis dėlto nurodyta rizika išlieka vidutinė dėl kitų, nesusijusių su V. K. darbu, aplinkybių. Taigi vien V. K. įsidarbinimas nenusveria kitų kriminogeninių veiksnių reikšmės.

18. Skunde yra nurodyta, kad priteistos sumos yra solidariai su V. K. broliu, o tokiu atveju skola tampa nebe 85 000 Eur o 42 500 Eur. Taip pat asmens byloje gausu duomenų apie vykdomus mokėjimus, skolos faktiškai mokamos. Apygardos teismas atkreipia pareiškėjo dėmesį į tai, kad kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog prievolės solidarumas reiškia, kad kreditorius turi teisę reikalauti, jog prievolę įvykdytų tiek abu skolininkai bendrai, tiek ir bet kuris jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.6 straipsnio 4 dalis). Solidarioji prievolė skirta kreditoriaus interesų apsaugai, nes vieno bendraskolio nemokumas neturi įtakos vykdant prievolę kreditoriui. Esant solidariajai prievolei pareiga neskaidoma į dalis ir, nors yra keletas skolininkų, prievolės dalykas išlieka vientisas, nedalomas, o solidarusis skolininkas yra visos prievolės šalis. Kitaip tariant, kreditoriui solidarieji skolininkai turi vieną bendrą skolą ir visi, iki bus grąžinta visa skola, turi pareigą ją grąžinti (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-30/2011, e3K-3-309-690/2016). Pažymima ir tai, jog įstatymas nenumato jokių solidariosios atsakomybės taikymo išimčių, tais atvejais kuomet žala nukentėjusiajam yra padaroma bendrais kitų asmenų veiksmais, o tai reiškia, kad solidarioji prievolė negali būti daloma ir už visą priteistą žalą vienodai atsakingi visi nuteistieji. Taigi galimas priteistų grąžintinų sumų pasiskirstymas tarp V. K. ir A. K. neturi įtakos bendrai kiekvieno iš šių skolininkų pareigai grąžinti visą sumą.

19. Skunde yra nurodyta, kad teisės pažeidėjas gali peržiūrėti savo bausmės ir priežiūros planą bei dėl jo pareikšti savo nuomonę, tačiau V. K. neturėjo galimybės pasinaudoti tokia teise. Apygardos teismas pažymi, kad asmens byloje nėra duomenų, kad jis išreiškė tokį prašymą peržiūrėti savo bausmės ir priežiūros planą bei dėl jo pareikšti savo nuomonę.

20. Pareiškėjas pastebėjo, kad 2017 m. vasario 23 d. V. K. Kybartų pataisos namuose pradėjus atlikti bausmę, nedalyvaujant jokiose programose, nevykdant individualios veiklos, nedirbant, elgesio rizika įvertinta kaip vidutinė. Vėliau, po V. K. perkėlimo į Vilniaus pataisos namus, ėmusis visų įmanomų pataisos įstaigoje resocializavimo būdų, atlikus nemokamus darbus, gavus 13 paskatinimų, įgijus 4 profesijas, gavus lengvąją grupę, vykdant individualią veiklą, gaunant faktines pajamas, dengiant ieškinius bei kitus įsiskolinimus, gavus leidimą išvykti be sargybos trims paroms atostogų į laisvę, Vilniaus pataisos namai iš esmės faktiškai 2022 m. rugsėjo 19 d. savo socialinio tyrimo išvadoje vėl riziką įvertino kaip vidutinę, t. y. teisiškai be pokyčių po tiek pastangų ir savęs telkimo. Aukštesnysis teismas pastebi, kad 2022 m. rugsėjo 19 d. socialinio tyrimo išvadoje yra paaiškinta, jog 2017 m. vasario 23 d., pirminio įvertinimo metu, Kybartų pataisos namuose buvo nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. 2020 m. balandžio 18 d. atsižvelgiant į vertinimo metu išskirtų rizikos veiksnių valdymą bei stebimus nuteistojo elgesio pokyčius ir jų pasekmes, nuteistojo asmens bylos duomenis bei interviu metu gautą informaciją atliekant V. K. nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimo peržiūrą, buvo pastebėta, kad anksčiau (2017 m. vasario 23 d.) atliktame vertinime nebuvo užfiksuoti reikšmingi, objektyvūs, su nuteistojo nusikalstamu elgesiu siejami kriminogeniniai poreikiai (nusikalstamo elgesio modelis, gyvenimo būdo ypatumai, alkoholio vartojimas bausmės atlikimo metu). Patikslinus V. K. atlikto nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą Vilniaus pataisos namuose buvo nustatyta (išliekanti) vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Vėlesnių peržiūrų metu nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatas išlieka nepakitęs – pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika vidutinė. Iš socialinio tyrimo išvados apibendrinimo matyti, jog V. K. laisvės atėmimo bausmės atlikimo eigoje nepasižymėjo nuosekliu teigiamu elgesiu (asmens b. 1 t., l. 161).

21. Skunde yra atkreipiamas dėmesys į tai, kad nenurodytas nei vienas nei statinis, nei dinaminis veiksnys, keliantis vidutinę pakartotinio nusikalstamumo riziką. Apygardos teismas pastebi, kad iš 2022 m. rugsėjo 19 d. socialinio tyrimo išvados matyti, kad joje yra nurodyti 3 statiniai, 7 dinaminiai ir 6 apsauginiai veiksniai (asmens b. 1 t., l. 162). Neabejojama, jog lygtinis paleidimas iš nuteisto asmens reikalauja maksimalios jo elgesio korekcijos, kuri leistų daryti abejonių nekeliančią išvadą dėl tolesnio, išimtinai vien tik teisėto, nuteisto asmens elgesio šiam būnant laisvėje, todėl bet kokia vis dar galima (likusi iki statinių (nekintamų) kriminogeninių veiksnių svertinių taškų sumos) tokio asmens elgesio korekcija turi būti analizuojama itin atidžiai, įvertinant nuteistojo elgesį pataisos namuose ne tik tam tikru vertinamu laikotarpiu, bet viso jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu. Šiuo atveju dinaminių balų skaičiaus egzistavimas sudaro pagrįstą pagrindą manyti, kad nepaisant visų nuteistojo skunde itin akcentuojamų jo dedamų pastangų keičiant savo elgesį teigiama linkme V. K. pataisos procesas vis dar nėra baigtas.

22. V. K. skunde nurodė, kad pareigūnams, neturėjusiems specializuotų žinių, sunkiau įvertinti įvairias V. K. elgesio, emocines, mąstymo būsenas. Metodiką gali taikyti specialiuose mokymuose dalyvavę įvairių profesijų darbuotojai, turintys skirtingą išsilavinimą, darbo su žmonėmis bei savirefleksijos patirtį. Aukštesnysis teismas atkreipia V. K. dėmesį į tai, kad iš nuteistojo socialinio tyrimo išvados matyti, kad ją parengė Resocializacijos skyriaus vyriausioji specialistė D. Ž.. Ji turi aukštąjį išsilavinimą, teisės psichologijos magistro laipsnį, „OASys“ tikslinių mokymų pažymėjimą (asmens b. 1 t., l. 148). Taigi apygardos teismas neturi pagrindo suabejoti šios socialinio tyrimo išvados rengėjos kompetencija.

23. V. K. argumentuoja, kad Komisija peržengė savo kompetencijos ribas rekomenduodama V. K. savo trumpalaikių išvykų metu kreiptis į Elektrėnų psichikos sveikatos centrą. Atkreipė dėmesį, jog tokio pobūdžio rekomendacijas gali teikti medicinos gydytojai, turintys akreditavimo tarnybos išduotą mediko licenciją nustatyti diagnozes bei siųsti specialistų konsultacijoms. Pažymėjo, jog V. K. asmens byloje nėra duomenų apie gydymą psichiatrijos įstaigoje, juolab pataisos namų šeimos gydytoja savo kompetencijos ribose tokių siuntimų nėra teikusi. Tai rodo komisijos šališkumą, nes tokio pobūdžio formuluotės brandaus amžiaus, šeimą sukūrusio bei išlaikančio, dirbančio, negydyto psichiatrijos įstaigoje vyro atžvilgiu kaip „nuteistasis turi emocinės gerovės problemų“ stokoja adekvatumo situacijai. Aukštesnysis teismas pažymi, kad iš Komisijos nutarimo yra matyti, jog Komisija rekomendavo V. K. konsultuotis su įstaigos socialine darbuotoja dėl galimybės savaitgalio išvykų metu gauti specialistų konsultacijas Psichikos sveikatos centre laisvėje (asmens b 1 t., l. 164). Nors 2022 m. rugsėjo 19 d. socialinio tyrimo išvadoje V. K. nėra pateiktos rekomendacijos, tačiau yra pateikta panaši apibendrinanti išvada kaip ir Komisijos rekomendacija. Nurodyta, kad siekiant pozityvių pokyčių nusikalstamo elgesio rizikos valdymo procesuose svarbiu aspektu išlieka motyvacijos pokyčiams išlaikymas, gebėjimų atsiriboti nuo rizikingų situacijų stiprinimas, dalyvavimo tikslinėse intervencinėse priemonėse tęstinumas, pro-socialaus užimtumo galimybės (asmens b. 1 t., l. 161). Apygardos teismas atkreipia dėmesį į teisinį reguliavimą. Socialinio tyrimo išvados formų ir Socialinio tyrimo išvados rengimo metodinių rekomendacijų 8.10 papunktį formos Nr. 1 8.1 papunktyje pateikiamos rekomendacijos dėl galimų kaltinamojo probacijos sąlygų (rekomenduojamos probacijos sąlygos turi būti susijusios su kriminogeninių veiksnių, įrašytų socialinio tyrimo išvados 7.2 papunktyje, mažinimu, atkuriamojo teisingumo įgyvendinimu). Vadovaujantis 8.11 papunkčiu 8.2 papunktyje nurodoma, kaip būtų siekiama kriminogeninių veiksnių šalinimo ir atkuriamojo teisingumo įgyvendinimo atsižvelgiant į rekomenduojamas probacijos sąlygas, kokios būtų kaltinamojo galimybės vykdyti probacijos sąlygas ar jų laikytis. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. V-107 „Dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nuostatų patvirtinimo“ patvirtintų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nuostatų 16.4 papunktyje yra nurodyta, kad Komisija priėmus motyvuotą nutarimą BVK 157 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytam nuteistajam netaikyti lygtinio paleidimo, teikia rekomendacijas pataisos įstaigai ir (ar) nuteistajam dėl nuteistojo socialinės reabilitacijos ir (ar) nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo, nustato šių rekomendacijų įgyvendinimo terminą ir pakartotinio svarstymo dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų datą. Taigi tiek socialinio tyrimo išvados rengėjas, tiek ir atitinkamai po to Komisija gali nustatyti tokias rekomendacijas, kurios būtų susijusios su kriminogeninių veiksnių, įrašytų socialinio tyrimo išvados 7.2 papunktyje, mažinimu ir atkuriamojo teisingumo įgyvendinimu. Šiuo atveju tai ir buvo padaryta atsižvelgiant į socialinio tyrimo išvadoje nurodytais V. K. motyvacijos pokyčiams išlaikymu, gebėjimais atsiriboti nuo rizikingų situacijų stiprinimu ir kita. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad nuteistasis jau buvo kreipęsis psichologinės pagalbos į asociaciją „L.“ siekdamas pakeisti įprastą gyvenimo būdą, žalingus įpročius, nekonstruktyvaus elgesio modelius, pagalba jam buvo teikiama (asmens b. 2 t., l. 88). Be to, jis dalyvavo psichologinės savianalizės grupėje pagal programą, kurią vykdė Vilniaus šeimos centras (asmens b. 2 t., l. 134). Taigi Komisijos rekomendacija nereiškia, kad Komisija peržengė savo kompetencijos ribas ar kad V. K. turi rimtų psichikos sutrikimų, psichologinė pagalba gali būti teikiama ir padedant V. K. resocializuotis, pakeisti gyvenimo būdą.

24. Skundą nagrinėjantis teismas atsižvelgdamas į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes daro išvadą, kad nuteistasis V. K. neatitinka BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygų – nenustatyta akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Apylinkės teismas spręsdamas V. K. lygtinio paleidimo klausimą, be kita ko, įvertino ir nuteistąjį teigiamai charakterizuojančias aplinkybes, o tai, jog žemesniojo teismo priimtas sprendimas neatitinka nuteistojo lūkesčių, nesudaro pagrįsto pagrindo išvadai, kad apylinkės teismas šias aplinkybes vertino netinkamai. Aukštesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas atmesdamas nuteistojo skundą dėl Komisijos nutarimo netaikyti nuteistajam lygtinį paleidimą netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ar nukrypo nuo teismų praktikos panašaus pobūdžio bylose, todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 4 d. nutartis paliekama nepakeista, o nuteistojo V. K. skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 7 dalimi, 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo V. K. skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 4 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.