Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų teisėja Audra Kriščiūnienė, sekretoriaujant V. L., dalyvaujant:

kaltinamojo gynėjui advokatui V. P.

A. K., (duomenys neskelbtini), teistas: ( trys teistumai išnykę BK 97 str. 6 d. tvarka), paskutinį kartą teistas 2019-04-30 pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 140 str. 2 d., 281 str. 7 d.- vadovaujantis BK 63 str. 1 d. 4 d;, 64¹ str., paskirta galutinė bausmė - 50 parų arešto. 2019-07-19 paleistas iš įkalinimo įstaigos atlikus bausmę. Teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 140 straipsnio 1 dalį (2022-01-03 fizinio skausmo sukėlimas buvusiai sugyventinei R. P.),

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kaltinamasis A. K., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2022 m. sausio 3 d., apie 21.00 val., bute, (duomenys neskelbtini), tyčia, sugriebęs už rankų riešų ir juos sukdamas, lenkė R. P. prie žemės, bei sugriebęs jai už kaklo smaugė, taip smurtaudamas sukėlė nukentėjusiajai R. P. fizinį skausmą.

Kaltinamasis A. K. kaltu padaręs nusikalstamą veiką prisipažino visiškai ir parodė, kad nukentėjusi – buvusi sugyventinė, su kuria kaip sugyventiniai gyveno 13 metų. Iki įvykio kartu negyveno apie šešis mėnesius. Su ja turi du bendrus vaikus, (duomenys neskelbtini). Vaikams šiuo metu išlaikymo neteikia, nes piktnaudžiauja alkoholiu. Nurodė, kad jis turi priklausomybę nuo alkoholio, sutiktų gydytis nuo šios priklausomybės. Penkis metus iš viso nevartojo alkoholio, buvo užsikodavęs, po to vėl pradėjo piktnaudžiauti alkoholiu, sunku atsikratyti šios priklausomybės. Nurodė, kad 2022 m. sausio 3 d. užėjo į butą pas nukentėjusiąją. Ko pas ją atėjo, nei pats nežino. Nukentėjusi pati atidarė buto duris, per prievartą į butą jis nesiveržė. Prieš tai buvo pas draugą, gyvenantį tame pačiame name, kaip ir nukentėjusi. Eidamas iš jo šiaip užėjo pas nukentėjusiąją. Buvo stipriai apsvaigęs nuo alkoholio, todėl kaip ir kas vyko pas nukentėjusiąją bute, tikrai visko neprisimena. Nurodė, kad jis pripažįsta, kad galėjo sugriebęs nukentėjusiajai už rankų riešų ir juos sukdamas, lenkti ją prie žemės, bei sugriebęs jai už kaklo galėjo ją smaugti. Pripažįsta, kad taip tikrai galėjo būti. Nurodė, kad jis tyrėjai (pagarsinti kaltinamojo parodymai ikiteisminio tyrimo metu: b. l. 86–89. ), davė teisingus parodymus, nurodė atliktus nusikalstamus veiksmus nukentėjusios atžvilgiu. Nurodė, kad buvo išgėręs, todėl pasakė nukentėjusiajai, kad ją apipils rūgštimi, bet taip tikrai niekada nepasielgtų. Gailisi padaręs nusikalstamą veiką. Nurodė, kad minėtą dieną gėrė alkoholį ne tik pas draugą, gėrė ir kitur. Gėrė ir namie, dar pas kitą draugą, gėrė visą dieną. Nepamena dėl ko užėjo pas nukentėjusiąją į butą. Per miglą atsimena, kad buvo konfliktas su nukentėjusiąja. Gal iš pavydo taip pasielgė, tikrai nepamena, bet neginčija padaręs nusikalstamą veiką. Nurodė, kad būdamas blaivus taip nebūtų pasielgęs. Tai pirmas kartas kai smurtavo prieš nukentėjusiąją. Yra teistas už smurtą prieš mamą.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo visiško prisipažinimo jo kaltė pilnai įrodyta teisiamojo posėdžio metu išanalizuotais kitais įrodymais, ištirtais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 291 straipsnyje nustatyta tvarka, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsnio pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimą.

Nukentėjusi R. P. parodė, kad kaltinamasis - buvęs sugyventinis. Kaip sugyventiniai gyveno 13 metų. Iki įvykio kartu negyveno apie šešis mėnesius. Su juo turi du bendrus vaikus. Vaikams iš kaltinamojo priteistas išlaikymas. Iš pradžių kaltinamasis išlaikymo nemokėjo, kreipėsi su vykdomuoju raštu pas antstolę, po to pradėjo mokėti, vykdomąjį raštą atšaukė, po to vėl nemokėjo išlaikymo. Nurodė, kad 2022 m. sausio 3 d. kaltinamasis telefonu paskambinęs sūnui jo klausė, kur ji yra. Po 20 val. kaltinamasis jai paskambinęs pradėjo priekaištauti, kur ji valkatauja. Ji tuo metu buvau išvažiavusi išsiųsti broliui (duomenys neskelbtini) siuntinį. Kai su drauge grįžo į namus, draugė nuėjo į savo namus, esančius toje pačioje laiptinėje, tik penktame aukšte. Netrukus į buto duris kažkas pasibeldė, buvo apie 21 val. Nepažiūrėjusi per duryse esančią akutę kas beldžiasi, ji tiesiog atidarė buto duris. Kaltinamasis įėjo į koridorių, jis buvo stipriai apsvaigęs nuo alkoholio. Koridoriuje įvyko žodinis konfliktas, kaltinamasis jai priekaištavo, kur ji valkatauja, išvadino necenzūriniais žodžiais. Po to savo rankomis pagriebė jai už abiejų rankų riešų, juos suko ir spaudė. Kai vieną ranką ji išlaisvino, tuomet kaltinamasis jai viena ranka griebė už kaklo ir smaugė, o kitą jos ranką suko toliau, o išeidamas pasakė, kad apipils jos veidą rūgštimi. Nurodė, kad sužalojimų jai nustatyta nebuvo. Tvirtina, kad abu veiksmai, t. y. suėmimas už rankų riešų ir jų sukimas, bei smaugimas, jai sukėlė fizinį skausmą. Nurodė, kad kaltinamasis yra prieš ją vieną kartą dar vartojęs smurtą, tačiau ji pareiškimo nerašė. Nurodė, kad kaltinamasis taip elgiasi tik būdamas neblaivus. Nurodė, kad ji nori, kad kaltinamasis prie jos nesiartintų.

Iš byloje esančio pranešimo apie pradėtą ikiteisminį tyrimą matyti, kad ikiteisminio tyrimo pradėjimo pagrindas yra 2022-01-03 pareiškėjos R. P. protokolas-pareiškimas, kad 2022-01-03 apie 21,00 val. A. K. (duomenys neskelbtini), pas savo buvusią sugyventinę R. P. (duomenys neskelbtini), buto koridoriuje ėmė su ja konfliktuoti, laužė jai rankas, taip pat sugriebęs R. P. už kaklo ją smaugė, ko pasėkoje R. P. jautė fizinį skausmą. Po konflikto A. K. iš buto pasišalino. R. P. išduota užduotis atlikti objektų tyrimą (b. l. 1-8, 17-19);

Iš byloje esančio 2022-01-03 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta, (duomenys neskelbtini), buto koridorius. Butas tvarkingas. Įvykio vieta fotografuota ( b. l.26-33).

Iš byloje esančio 2022-01-03 tarnybinio pranešimo dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo matyti, kad nustatyta smurtą patyręs asmuo - R. P. (duomenys neskelbtini), smurtu įtariamas asmuo, buvęs sugyventinis, A. K., jis nesulaikytas. R. P. paaiškino, jog A. K. ją 2022-01-03, apie 21,00 val. buto koridoriuje rankomis sugriebė už abiejų rankų riešų ir lenkė ją prie žemės, atleidęs vėl sugriebė abiem rankomis už kaklo ir pradėjo smaugti, taip sukeldamas fizinį skausmą. A. K. iš buto pasišalinęs (b. l. 34-36);

Iš byloje esančio alkoholio kiekio matavimo prietaiso panaudojimo registracijos žurnalo kopijos matyti, kad R. P. 2022-01-03, 21,13 val. buvo blaivi (b. l. 37-38).

Iš byloje esančios 2022 m. sausio 4 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvados Nr. G 6/2022(02), matyti, kad R. P. sužalojimų nekonstatuota. Sveikatos sutrikdymo mastas nekonstatuotas. Esant byloje duomenų apie buvusį mušimo ar kitą smurtavimo faktą, neatmestina, kad R. P. patyrė fizinį skausmą ( b. l. 60-61).

2022-01-04 tyrėjas A. M. tarnybiniu pranešimu pranešė, jog 2022-01-03 apie 21,05 val. dirbant savo pamainoje su vyr. patruliu E. G. buvo gautas pranešimas iš Kauno a. VPK budėtojo apie smurtą. Nuvykus nurodytu adresu paaiškėjo, kad A. K. (duomenys neskelbtini), atėjęs adresu (duomenys neskelbtini), pas savo buvusią sugyventinę R. P. (duomenys neskelbtini), buto koridoriuje ėmė su ja konfliktuoti, laužė jai rankas, taip pat sugriebęs R. P. už kaklo ją smaugė, ko pasėkoje R. P. jautė fizinį skausmą. Po konflikto A. K. iš buto pasišalino. Su tikslu sulaikyti A. K. buvo nuvykta jo gyvenamuoju adresu (duomenys neskelbtini), tačiau buto durų niekas neatidarė, bute buvo tylu. Iš nukentėjusios buvo priimtas pareiškimas, išduota užduotis specialistui (b. l. 71).

Pagal BPK 20 str. nuostatas, įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka teisėtais būdais gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais, o tai, ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teisėjas ar teismas kurio žinioje yra byla. BPK 20 str. 3 d. nustatyta, kad įrodymais gali būti duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bet vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra konstatuota, kad tiesioginiai įrodymai neturi pranašumo prieš netiesioginius, ir vieni, ir kiti yra įrodinėjimo proceso elementai. Svarbu, kad įrodymai būtų įvertinti pagal įstatymo reikalavimus. Ar įrodymai yra patikimi, nustatoma išanalizavus jų gavimo tvarką, bei palyginus juos su kitais byloje esančiais įrodymais (kasacinė nutartis Nr. 2K-287/2013).

Vadovaujantis BPK 20 str. 301 str. 1 d., teismas išanalizavęs įrodymų visumą daro išvadą, kad kaltinamasis padarė minėtą nusikalstamą veiką, t. y. 2022 m. sausio 3 d., apie 21.00 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, bute, (duomenys neskelbtini), tyčia, sugriebęs už rankų riešų ir juos sukdamas, lenkė R. P. prie žemės, bei sugriebęs jai už kaklo smaugė, taip smurtaudamas sukėlė nukentėjusiajai R. P. fizinį skausmą.

Teismas daro išvadą, kad kaltinamojo veiksmai pagal tyčios turinį ir kryptingumą, pagal nusikaltimo padarymo vietą, veiksmų pobūdį bei pagrindinį nusikalstamų veiksmų objektą vertinami kaip nusikaltimai prieš asmenį, t. y. nusikaltimai žmogaus sveikatai. Teismas daro išvadą, kad kaltinamasis naudojo smurtą nukentėjusios atžvilgiu iš asmeninių motyvų. Nusikaltimas baigtas, nes buvo sukeltos straipsnio dispozicijoje numatytos pasekmės – nukentėjusiai buvo sukeltas fizinis skausmas. Tarp kaltinamojo veikos ir pasekmių yra tiesioginis priežastinis ryšys. Smurtinį veiksmą kaltinamasis atliko suvokdamas pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, būdamas suaugęs ir psichiškai sveikas, kaltinamasis privalėjo numatyti ir numatė, kad dėl jo veiksmų, t. y. tyčia nukentėjusiai sugriebus už rankų riešų ir juos sukant, lenkiant R. P. prie žemės, bei sugriebus jai už kaklo smaugiant, jai bus sukeltas fizinis skausmas, gali būti sutrikdyta sveikata, jis šių pasekmių norėjo, todėl kaltinamasis, tokiu būdu smurtaudamas, tai yra veikdamas tiesiogine tyčia, padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1d., jo veika kvalifikuota teisingai, atitinka Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. Nustatyta, kad kaltinamasis smurtą vartojo ne gynybos, o puolimo tikslams.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės yra tai, kad nusikaltimą padarė būdamas recidyvistu (neišnykęs teistumas), bei būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikaltimo padarymui.

Kaltinamojo padarytas nusikaltimas nesunkus ( BK 11 str.), nusikaltimas sunkių pasekmių nesukėlė. Atsižvelgia į kaltinamojo asmenybę. Kaltinamasis teistas, turi vieną neišnykusį teistumą, jis baustas administracine tvarka 1-ną kartą (b. l. 105-106), nedirbantis, neregistruotas Užimtumo tarnyboje (b. l. 111, 110); Psichikos sveikatos ir Priklausomybės ligų priežiūros grupėse nėra registruotas (b. l. 109), yra atsakomybę lengvinanti viena aplinkybė ir dvi atsakomybę sunkinančios aplinkybės. Kaltinamasis kaltu padaręs nusikalstamą veiką prisipažino visiškai ir nuoširdžiai gailisi, kritiškai vertina savo elgesį. Nustatyta, kad kaltinamasis piktnaudžiauja alkoholiu, sutinka gydytis. Teismas kaltinamajam bausmę skiria vadovaujantis BK 54, 61 straipsnių nuostatomis, atsižvelgdamas į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį bei teisingumo principą, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir jį paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Teismas sprendžia, kad kaltinamajam skirta bausmės ankstesniu nuosprendžiu - areštas, nebuvo efektyvi. Kaltinamasis neišnykus teistumui vėl padarė nusikalstamą veiką. Bausmė turi būti teisinga. Bausmės teisingumas yra vienas pamatinių baudžiamosios teisės principų, kurio esmė yra ta, kad teismo paskirta bausmė turi atitikti du reikalavimus – padarytos nusikalstamos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Teismas mano, jog kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką turi būti skiriama laisvės atėmimo bausmė, bei yra pagrindo skirti laisvės atėmimo bausmę mažesnę nei sankcijos vidurkis.

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis kaltu prisipažino ir nuoširdžiai gailisi, sutinka gydytis nuo alkoholizmo, pažada teismui dirbti, keisti gyvenimo būdą, padėti išlaikyti du vaikus, teismas daro išvadą, kad bausmės tikslai kaltinamajam bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, taikant jo atžvilgiu Lietuvos Respublikos BK 75 str. 2 d. 4 d. 5 d. 3 p. 5 p. 6 p. 10 p., teismas mano, kad bausmės vykdymo atidėjimas užtikrins teisingo nubaudimo principą, kaltinamajam suteiktina galimybė įrodyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo. BK 75 str. nėra nurodytas draudimas taikyti bausmės vykdymo atidėjimą teistumą turinčiam asmeniui. Ši išimtinė bausmės realizavimo forma, galima tada, kai bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, kad laisvės atėmimo bausmė realiai gali būti neatliekama; kilus dėl to pagrįstų abejonių, šis institutas neturi būti taikomas (kasacinė byla 2K-106-511/2017). Kaltinamajam atidėjus bausmės vykdymą tikslinga skirti įpareigojimus, kurie įtakotų jo elgesį bei suteiktų galimybę toliau keisti gyvenimo būdą. Teismas daro išvadą, kad paskirti kaltinamajam įpareigojimai, turės didesnį efektą siekiant BK 41 str. 2 d. numatytų bausmės tikslų, kurie šiuo atveju gali būti pasiekti ir be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, bei teismo įsitikinimu, laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas užtikrins teisingo nubaudimo principą. Siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, kaltinamajam skirtini įpareigojimai: pradėti dirbti, tęsti darbą, arba užsiregistruoti ir būti registruotam Užimtumo tarnyboje; dalyvauti elgesio pataisos programoje, gydytis priklausomybės ligas ( nuo alkoholizmo), nevartoti psichiką veikiančių medžiagų ( tame tarpe alkoholio);

Kaltinamajam vadovaujantis BK 67 str. 1 d. 3 d. 72¹ str. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį nesiartinti prie nukentėjusios R. P. arčiau kaip 50 m. atstumu.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.

Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nėra.

Proceso išlaidų nėra.

Kaltinamąjį gynė adv. V. P. (teikė antrinę teisinę pagalbą), pateikta pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų – 145,73 Eur (b. l. 120-123). Atsižvelgiant į tai, kad gynėjas byloje kaltinamajam paskirtas prokuroro prašymu, atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis įgyvendina savo teisę į gynybą, kuri jokiais būdais negali būti ribojama, o valstybė turi pareigą užtikrinti galimybę šia teise pasinaudoti kiekvienam baudžiamojon atsakomybėn traukiamam asmeniui ( byla nagrinėjama pagreitinto proceso tvarka, gynėjo dalyvavimas būtinas BPK 51 str. 1d. 9 p. Atsižvelgiant į kaltinamojo sunkią turtinę padėtį, jis nedirba, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, iš kaltinamojo nepriteistinos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos, susidariusios dėl būtino gynėjo dalyvavimo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 str. 291 str., 297 str., 302-305 str., teismas,

nusprendžia:

A. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalyje ir nubausti jį: laisvės atėmimu šešis (6) mėnesius.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę paskirti laisvės atėmimą keturis (4) mėnesius.

Taikyti BK 75 str. 2 d. 4 d., 5 d. 3 p. 5 p. 6 p. 10 p. ir laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti vienų (1) metų laikotarpiui, įpareigojant nuteistąjį bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu:

pradėti dirbti, tęsti darbą, arba užsiregistruoti ir būti registruotam Užimtumo tarnyboje; dalyvauti elgesio pataisos programoje, gydytis priklausomybės ligas ( nuo alkoholizmo) ir visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką nevartoti psichiką veikiančių medžiagų ( tame tarpe alkoholio);

Vadovaujantis BK 67 str. 1 d. 3 d. 72¹ str. A. K. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį nesiartinti prie nukentėjusios R. P. arčiau kaip 50 m. atstumu.

Kardomąją priemonę, rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo, o nuteistajam nuo jo nuorašo išsiuntimo dienos, apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant skundą bylą nagrinėjusiam teismui.

Apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Jeigu bus teikiamas skundas, skunde turi būti nurodyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjamas rašytinio ar žodinio proceso tvarka.