- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2007-10-12
- Bylos Nr.
- 1A-388/2007
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Regina Gaudutienė (pirm.), Tomas Šeškauskas, Violeta Ražinskaitė
- Nuteistasis
- L. G., A. T.
- Nukentėjusysis
- J. K.
- Advokatai
- Simonas Bareika
- Kategorijos
Įžanginė dalis
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Reginos Gaudutienės,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios L. G. –B. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2007 m. birželio 12 d. nuosprendžio, kuriuo L. G. –B. nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 1 dalį (dėl L. B. N. turto vagystės) laisvės atėmimu vieneriems metams šešiems mėnesiams, BK 178 straipsnio 1 dalį (dėl J. K. turto vagystės) - laisvės atėmimu laisvės atėmimu vieneriems metams devyniems mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, šios bausmės subendrintos, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės, ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas dvejiems metams, bausmę paskiriant atlikti atvirojoje kolonijoje.
L. G. –B. baudžiamoji byla pagal BK 259 straipsnio 2 dalį nutraukta suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui.
Priteista solidariai iš L. G. –B. ir A. T. 5 390 Lt L. B. N. (L. B. N.), 15 223 Lt J. K. .
Priteista iš L. G. –B. 76 Lt ir A. T. 2 135,50 Lt proceso išlaidų valstybei.
Bylos tyrimo metu iš L. G. –B. paimtas mobiliojo ryšio telefono aparatas ,,Nokia 3310“ perduotas civiliniams ieškiniams atlyginti.
Tuo pačiu teismo nuosprendžiu yra nuteista A. T. . Dėl jos nuosprendis apeliacine tvarka neapskųstas.
Aprašomoji dalis
n ustatė:
L. G. –B. nuteista už tai, kad ji kartu su A. T. , veikdamos kaip bendrininkės, 2004 m. balandžio 5 d., naktį, apie 1 val. 30 min., būdamos viešbučio „K“, esančio (duomenys neskelbiami), 704 kambaryje, kuriame buvo apsigyvenęs Danijos pilietis L. B. N., įvykdė svetimo turto pagrobimą, pavogdamos minėto piliečio daiktų ir pinigų už 5 390 Lt: fotoaparatą „Canon“ už 1 500 Lt, videokamerą už 2 000 Lt, kitą fotoaparatą už 500 Lt, 50 Lt vertės piniginę su joje buvusiais pinigais – 500 Lt, vairuotojo pažymėjimą, kuris materialiai įvertintas 200 Lt, mobiliojo ryšio telefono aparatą „Siemens C-45“ su kortele už 600 Lt, dvi banko kredito korteles, kurios materialiai įvertintos 40 Lt.
L. G. –B. nuteista dar už tai, kad ji kartu su A. T. , veikdamos kaip bendrininkės, 2004 m. balandžio 29 d., naktį, apie 1 val., būdamos (duomenys neskelbiami) esančiame bute, kuriame laikinai buvo apsigyvenęs nukentėjusysis J. K. , įvykdė svetimo turto pagrobimą: nukentėjusiajam į butą pakvietus dvi iki tol nepažįstamas merginas, kaip vėliau paaiškėjo – nuteistąsias, ir begeriant alkoholinius gėrimus, nukentėjusiajam užmigus, nuteistosios pagrobė jam priklausančius pinigus – 1 560 eurų (5 398 Lt), 5 100 Lt, auksines grandinėles atitinkamai už 2 000 Lt ir 1 800 Lt, mobiliojo ryšio telefono aparatą su kortele už 925 Lt, iš viso 15 223 Lt vertės turto.
Nuteistoji L. G. –B. apeliaciniu skundu prašo paskirti jai bausmę, kuri būtų nesusijusi su realiu laisvės atėmimu.
Apeliantė skunde ginčija jai teismo nuosprendžiu paskirtą bausmę. Apeliantės teigimu, atsižvelgiant į tai, kad ji neturi teistumo, apygardos teismas, nagrinėdamas iš naujo baudžiamąją bylą, jai bylą pagal BK 259 straipsnio 2 dalį nutraukė suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui, dėl ko sumažėjo jai inkriminuotų nusikalstamų veikų skaičius, be to, ji, būdama laisvėje (vienerius metus ir devynis mėnesius), laikėsi paskirtos kardomosios priemonės sąlygų, suprato blogai pasielgusi ir nusprendė pakeisti gyvenimo būdą, gyventi dorai, sąžiningai, buvo pagrindas iš naujo nagrinėjant bylą apygardos teisme skirti jai ne dvejų metų laisvės atėmimo bausmę, tai yra ne tokią pačią, kokia buvo paskira pirmą kartą nagrinėjant bylą apygardos teisme, o švelnesnę, nesusijusią su realiu laisvės atėmimu. Apeliantė tvirtina, kad ji įkalinimo vietoje yra jau vienerius metus penkis mėnesius dvidešimt keturias dienas ir šio laiko pakanka siekiant ją nubausti už padarytus nusikaltimus.
Teismo posėdyje apeliacine tvarka nuteistoji, jos gynėjas prašė patenkinti nuteistosios apeliacinį skundą, prokurorė prašė atmesti nuteistosios apeliacinį skundą.
Nuteistosios L. G. –B. apeliacinis skundas tenkintinas.
Iš nuteistosios L. G. –B. apeliacinio skundo turinio matyti, kad ji visiškai neginčija teismo išvadų dėl jos kaltės įrodymo ir padarytos nusikalstamos veikos kvalifikacijos. Ji tik nesutinka su jai paskirta bausme, prašo už nusikaltimus, kuriuos ji padarė, neskirti realios laisvės atėmimo bausmės. Apeliantės teigimu, atsižvelgiant į tai, kad ji dėl savo neteisėtų veiksmų jau padarė išvadas, suprato blogai pasielgusi ir nusprendė pakeisti gyvenimo būdą, neturi teistumų, sumažėjo jai inkriminuotų nusikalstamų veikų apimtis, ji įkalinimo vietoje yra jau vienerius metus penkis mėnesius dvidešimt keturias dienas, yra pagrindas daryti išvadą, jog to laiko, kurį ji jau praleido įkalinimo įstaigoje, pakanka siekiant ją nubausti už padarytus nusikaltimus ir jos daugiau nuo visuomenės neizoliuoti.
Nusikalstamą veiką padariusiam ir už tai nuteistam laisvės atėmimo bausme asmeniui išvengti realaus laisvės atėmimo bausmės vykdymo suteikia galimybę BK 75 straipsnis. Bausmės vykdymo atidėjimas, numatytas baudžiamojo įstatymo leidėjo BK 75 straipsnyje, išreiškia humanizmo, bausmės individualizacijos bei jos ekonomijos principus ir sudaro teismui teisines prielaidas individualizuoti bausmę ir paskirti tokias baudžiamojo poveikio priemones, kurių pakaktų nuteistojo resocializacijai. Teismas tuo atveju, jeigu asmuo nuteistas už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus ne daugiau kaip trejiems metams arba ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus, atsižvelgdamas į padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, kaltininko asmenybę ir kitas aplinkybes, gali nuspręsti, jog bausme siekiami tikslai bus įgyvendinti ir be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, ir atidėti paskirtos bausmės vykdymą, paskirdamas vieną ar kelis įpareigojimus, kurie numatyti BK 75 straipsnio 2 dalyje.
Nagrinėjamoje byloje L. G. –B. pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu yra pripažinta kalta pagal BK 178 straipsnio 1 dalį (dėl L. B. N. turto vagystės) ir BK 178 straipsnio 1 dalį (dėl J. K. turto vagystės), ir jai už šiuos nusikaltimus paskirtos vienerių metų šešių mėnesių ir vienerių metų devynių mėnesių laisvės atėmimo bausmės. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, šios bausmės subendrintos ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas dvejiems metams. L. G. –B. padaryti nusikaltimai yra nesunkūs, galutinė subendrinta bausmė jai paskirta laisvės atėmimas dvejiems metams. Kaip jau buvo minėta, teismas asmeniui, nuteistam už kelis nesunkius tyčinius nusikaltimus ne daugiau kaip trejiems metams, gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą, tačiau teismas tokiu atveju, be šitų formalių sąlygų, kuriomis baudžiamojo įstatymo leidėjas apriboja bausmės vykdymo atidėjimo taikymą, turi nustatyti, kad atidedant paskirtos bausmės vykdymą bus įgyvendinti bausme siekiami tikslai. Tokiu būdu esminis dalykas, kurį būtina nustatyti apeliacinės instancijos teismui, ar pirmosios instancijos teismo L. G. –B. paskirta reali laisvės atėmimo bausmė atitinka bausmės paskirtį - galutinį rezultatą, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė. Bausmės paskirtį įvardija BK 41 straipsnis. Minėto BK straipsnio 2 dalyje nuoseklia tvarka išdėstyti bausmės skyrimo tikslai: sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Skiriant bausmę, turi būti laikomasi visų šių reikalavimų, nei vienam iš nurodytų tikslų neturi būti suteikiama išskirtinė prioritetinė reikšmė, jų siekiai turi būti protingai subalansuoti.
Pirmosios instancijos teismas, nuosprendyje padaręs išvadą, kad L. G. –B. tik paskyrus realią laisvės atėmimo bausmę bus įgyvendinti bausme siekiami tikslai, atsižvelgė į padarytų nusikaltimų pavojingumo visuomenei laipsnį, įvertino žemus šių nusikaltimų darymo motyvus, konkrečias nusikaltimų aplinkybes, nuteistosios asmenybę (charakterizuojamas neigiamai, nedirbo, pragyveno iš visuomenei nepriimtinos veiklos), atsakomybę sunkinančias aplinkybes (veikas padarė veikdama bendrininku grupe ir būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui), tai, kad nėra nustatyta nei vienos jos atsakomybę lengvinančios aplinkybės. Tokiu būdu nusikaltimų pavojingumo visuomenei laipsnis, L. G. –B. asmenybę charakterizuojantys duomenys iki nusikaltimų padarymo, jos atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės buvo tos aplinkybės, kurios sąlygojo tokį teismo sprendimą. Tačiau nors nuteistojo asmeninės savybės, nusikaltimų pavojingumo visuomenei laipsnis, atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės yra svarbios aplinkybės ir į tai turi būti atsižvelgiama skiriant bausmę, tačiau šios aplinkybės negali būti prioritetinės ir nulemti bausmės skyrimą ar nuvertinti kitų įstatymo reikalavimų. Visos baudžiamojo įstatymo nuostatos, reglamentuojančios bausmės skyrimą, konkrečioje baudžiamojoje byloje yra vienodai svarbios, todėl kiekvienos iš jų reikalavimai turi būti nuosekliai vykdomi, įvertinant kiekvieną nustatytą aplinkybę atskirai, taip pat ir bendrą jų visumą. Kolegija laiko, kad pirmosios instancijos teismas, nusprendęs, jog bausmės tikslai bus pasiekti tik paskyrus L. G. –B. realią laisvės atėmimo bausmę, neatsižvelgė į daigelį teisiškai reikšmingų ir palankių bausmei L. G. –B. bausmei paskirti aplinkybių, todėl paskyrė jai neteisingą bausmę.
Svarbia aplinkybe teisėjų kolegija laiko tai, kad baudžiamosios bylos nagrinėjimas teisme truko nepateisinamai, pernelyg ilgai (nuo nusikalstamų veikų padarymo iki bylos išnagrinėjimo praėjo daugiau kaip trejų metų laikotarpis) ir L. G. –B. teisė ilgai nelikti nežinioje dėl savo likimo nebuvo užtikrinta. Kaip matyti iš bylos medžiagos, nusikalstamos veikos, už kurių padarymą L. G. –B. yra nuteista pirmosios instancijos teismo 2007 m. birželio 12 d. nuosprendžiu, padarytos 2004 m. balandžio 5 d. ir 2004 m. balandžio 29 d. Kaltinamasis aktas kartu su medžiaga Klaipėdos apygardos teismui, kuriam ta byla teisminga, buvo perduotas 2004 m. spalio 15 d. 2004 m. spalio 21 d Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas, susipažinęs su baudžiamąja byla, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 231 straipsnio 1 dalimi, šią bylą rengti nagrinėti teisme ir po perdavimo nagrinėti teisiamajame posėdyje ją nagrinėti paskyrė teisėją. Paskirtasis teisėjas viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą ir 2006 m. rugpjūčio 30 d. paskelbė nuosprendį. Šio nuosprendžio įstatymo nustatyta tvarka patvirtintas nuorašas buvo įteiktas nuteistajai L. G. –B. Vėliau šis paskelbtas nuosprendis, kurio originalo byloje nėra, buvo ištaisytas ir įdėtas į baudžiamąją bylą. Nuteistoji L. G. –B. pasinaudojo jai BPK 312 straipsnio suteikta teise apskųsti teismo nuosprendį apeliacine tvarka. Lietuvos apeliacinis teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą pagal nuteistosios apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2006 m. rugpjūčio 30 d. nuosprendžių, įvertinęs teisėjo objektyviai atliktus veiksmus (nuosprendžio rezoliucinės dalies pakeitimas po nuosprendžio paskelbimo ir šių veiksmų atlikimas ne pasitarimų kambaryje ir ne įstatymo nustatyta tvarka), konstatavo, jog apygardos teismas nebuvo teisingas ir nešališkas, o pakeisdamas savo paskelbtą neįsiteisėjusį nuosprendį pažeidė ir teismingumo taisykles, numatytas BPK 40 ir 311 straipsniuose (tai galėjo padaryti tik apeliacinės instancijos teismas, šiuo atveju Lietuvos apeliacinis teismas), ir, vadovaudamasis BPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, Klaipėdos apygardos teismo 2006 m. rugpjūčio 30 d. paskelbtą nuosprendį ir tos pačios datos pakeistą nuosprendį, kuriais nuteista L. G. –B., panaikino ir bylą perdavė iš naujo nagrinėti Klaipėdos apygardos teismui. Šio teismo teisėjas, išnagrinėjęs iš naujo bylą teisiamajame posėdyje, dėl L. G. –B. nuosprendį priėmė 2007 m. birželio 12 d. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje ne kartą konstatuota, jog tais atvejais, kai pripažįstama, kad byloje buvo nepateisinami procesiniai delsimai, viena iš tinkamų ir pakankamų teisinės gynybos dėl pernelyg ilgo proceso trukmės priemonių yra bausmės sumažinimas kaltinamiesiems. Be to, kaip matyti, nusikaltimai L. G. –B. padaryti 2004 metais, t. y. prieš pakankamai daug laiko, tuo metu ji teista nebuvo. Nuo to laiko nėra duomenų, kad L. G. –B. būtų vertusis nusikalstama veikla ar padariusi kokius nors teisės pažeidimus. L. G. –B. šiuo metu yra sukūrusi šeimą.
Kolegijos nuomone, nuteistosios asmenybės ir jos gyvenimo pokyčiai bei kitos, iš esmės išimtinės bylos aplinkybės rodo, kad bausmės tikslai šioje byloje gali būti pasiekiami ir neskiriant L. G. –B. realios laisvės atėmimo bausmės. Kita vertus, paskyrus L. G. –B. realią laisvės atėmimo bausmę, būtų pažeisti ir neseniai sukurti šeimos santykiai. Kolegijai nustačius, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, įvertinus tai, jog nusikaltimai, už kurių padarymą nuteistajai skirtos laisvės atėmimo bausmės, priskiriami nesunkių nusikaltimų kategorijai, jai paskirta subendrinta laisvės atėmimo bausmė, ne didesnė kaip treji metai, nuteistajai L. G. –B. galima atidėti laisvės atėmimo bausmės vykdymą, tuo suteikiant jai galimybę permąstyti savo poelgį. Kartu teismas nustato L. G. –B. gan ilgą trejų metų bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį, per kurį jos elgesys bus kontroliuojamas, ir jei ji nevykdys paskirtų įpareigojimų ar iš naujo nusikals, bausmės vykdymo atidėjimas bus panaikintas ir ji turės atlikti anksčiau teismo paskirtą bausmę.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 2 punktu,
Rezoliucinė dalis
n usprendžia:
Klaipėdos apygardos teismo 2007 m. birželio 12 d. nuosprendį pakeisti.
L. G. –B., pripažintai kalta pagal BK 178 straipsnio 1 dalį (dėl L. B. N. turto vagystės), BK 178 straipsnio 1 dalį (dėl J. K. turto vagystės) ir nubaustai subendrinta bausme - laisvės atėmimu dvejiems metams, šios paskirtos bausmės vykdymą, pritaikius BK 75 straipsnio 1 dalį, 2 dalies 4, 7 punktus, atidėti trejiems metams, įpareigojant nuteistąją L. G. –B. pradėti dirbti ar užsiregistruoti darbo biržoje, be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.
L. G. –B. į bausmės laiką įskaityti sulaikymo ir suėmimo laiką nuo 2004 m. gegužės 3 d. iki 2005 m. spalio 27 d.
Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.