Panevėžio apylinkės teismo nutarimas

2016-07-11 · Byla Nr. A2.1.-220-783/2016

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2016-07-11
Bylos Nr.
A2.1.-220-783/2016
Teisminio proceso Nr.
4-26-3-00186-2016-9
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Virginijus Skaraitis
Pažeidėjas
V. R.
Kategorijos
  • 2.2.1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.1.-220-783/2016Teisminio proceso Nr. 4-26-3-00186-2016-9Procesinio sprendimo kategorija 2.2.1.2. (S)
ROIK:16057385664NUTARIMAS2016 m. liepos 11 d.Kupiškis
Kupiškio rajono apylinkės teismo teisėjas Virginijus Skaraitis,sekretoriaujant Vidai Suslikienei, dalyvaujant:institucijos, surašiusios protokolą, atstovams Aidui Vaidinauskui, Svetlanai Žemčiugovai,administracinėn atsakomybėn traukiamam V. R.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje V. R., gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, susituokęs, dirbantis (duomenys neskelbtini),, gyvenantis (duomenys neskelbtini),, neteistas,

kaltinamas padaręs Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 41³ straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. R., būdamas (duomenys neskelbtini),, neužtikrino, kad 2016 m. balandžio 14 d. 10.50 val. skerdykloje, esančioje (duomenys neskelbtini),, G. V. dirbtų skerdyklos darbuotoju (duomenys neskelbtini), naudai tik po to, kai sudaryta bei pasirašyta darbo sutartis, darbuotojui įteiktas antrasis darbo egzempliorius bei pranešta Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie asmens darbo pradžią ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios, tuo pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 98 str. 1 d. 1 p. ir 2 p., 99 str. 2, 3 ir 6 d.

V. R. kaltę dėl jam inkriminuojamo pažeidimo pripažįsta iš dalies, paaiškino, jog 2016 m. balandžio 13 d. pas jį į darbovietę atėjęs vyriškis, pristatęs G. (G. V.), paklausė, ar jiems nereikia skerdikų, sakė, kad anksčiau yra dirbęs tokį darbą. Kadangi planavo ateityje išleisti darbuotojus atostogų, pasiūlė ateiti kitą dieną, nes tą 2016 m. balandžio 13 d. jie nedirbo. Apie darbo pobūdį, darbo užmokestį su G. V. nekalbėjo. Kitą dieną jis pats išvyko pirkti gyvulių ir kitą dieną darbovietėje nebuvo, apie atvykusius VMI darbuotojus sužinojo iš jam paskambinusio darbuotojo. Dėl kokių priežasčių G. V. inspektoriai užtiko dirbantį bendrovės teritorijoje, paaiškinti negali. Pats jis apie tai, kad ateis G. V., niekam iš bendradarbių nesakė, tą 2016 m. balandžio 13 d. darbe buvo vienas. Pripažįsta, jog su G. V. buvo kalbėta apie galimybę įsidarbinti, ketinta aiškintis, ar jis turi gebėjimų dirbti pavestą darbą, tačiau nei apie darbo užmokestį, nei apie garantijas įdarbinti kalbos nebuvo.

Motyvuojamoji dalis

Nors V. R. kaltę dėl jam inkriminuojamo pažeidimo pripažįsta iš dalies, jo kaltė įrodyta šiais teismo posėdyje ištirtais įrodymais:

Liudytojas valstybinės mokesčių inspekcijos pareigūnas Arvydas Letkauskas parodė, jog 2016 m. balandžio 14 d. ryte kartu su kitais mokesčių inspekcijos darbuotojais atvyko į (duomenys neskelbtini),, tikrino bendrovės pinigines įplaukas, buhalterinius dokumentus, taip pat tikrino bendrovėje dirbančius asmenis. Atvykę bendravo su O. P., nustatė tam tikrus buhalterinius pažeidimus. Po to kartu su O. P. nuėjo į gamybos patalpas, kur matė dirbančius 5 asmenis, iš kurių buvo trys vyrai, dvi moterys. Visi buvo apsirengę darbo rūbais, avėjo darbinę avalynę (guminius batus), matė, kad vienas iš vyrų, kaip vėliau paaiškėjo, G. V., peiliu dorojo skerdieną, rankoje turėjo plovimo žarną. Iš pradžių jis nuėjo prie dirbusių moterų, paklausė jų pavardžių, ir bendraudamas su moterimis pastebėjo, kaip O. P. mostu G. V. parodė pasišalinti. Šis padėjo peilį, žarną bei pradėjo eiti link išėjimo, po ko jis G. V. sustabdė, paklausė, ką šis čia veikiąs. G. V. atsakė, jog direktorius jam leido pabandyti, teigė, kad nežino, ar tiksiąs šiam darbui, sakė, kad yra anksčiau dirbęs tokį pat darbą. Nuvedus G. V. į administracines patalpas, šis toliau bendravo su kitais VMI darbuotojais. Girdėjo, jog G. V. teigė, jog sutartį su bendrove žadėjo pasirašyti ateinantį pirmadienį.

Liudytojas G. V. parodė, jog iš R. P. sužinojęs, jog (duomenys neskelbtini), trūksta skerdikų, nuvyko pas direktorių V. R. tartis dėl darbo. Nuvykęs paklausė V. R. dėl darbo, šis jam pasakė, kad tą dieną jie nedirba, pasiūlė atvykti kitą dieną išbandyti. Kitą dieną atvyko apie 9 val., šiek tiek pavaikščiojo po teritoriją. Tą dieną skerdykloje dirbo A. K., D. K., kurie jam pasiūlė ateiti ir pažiūrėti darbo bei pasiūlė užsijuosti prijuostę, kad neapsitaškytų. Užsijuosęs prijuostę stebėjo, kaip D. K. ir A. K. doroja kiaulę, ją svilina, po to ir pats pabandė svilinti, plauti kiaulę. Klausė A. K. ir D. K., kiek jiems moka, šie sakė, kad minimumą. Neneigia, jog atėjus į skerdyklą O. P. ir A. L., jis plovė kiaulę, o po O. P. mosto nunešė prie durų žarną. Suprato, kad O. P. davė jam ženklą baigti. Teismo posėdyje neigė, kad jam O. P. prieš pradedant išbandymą, parodė jam, ką reikės dirbti, jis bendravo tik su A. K. ir D. K.. Kodėl taip parašyta paaiškinime, apsakyti negali, gal iš išgąsčio.

Liudytojas A. K. parodė, jog kaip įprasta tą 2016-04-14 atėjo į darbą, pradėjo dirbti. Apie 9 val. į skerdyklą atėjo vyriškis, vardu G., sakė, jog atėjo darbo apsižiūrėti. Kadangi jiems reikėjo skerdiko, pasiūlė G. parodyti, ką šis moka, davė jam prijuostę. Ar buvo dėl tokio bandymo sutaręs su direktoriumi, neprisimena. Tačiau G. net nespėjo parodyti, kai atėję mokesčių inspekcijos darbuotojas jį išsivedė.

Liudytojas D. K. parodė, jog 2016-04-14 buvo skerdykloje ir matė vaikščiojant pašalinį asmenį, vilkint prijuostę. Tačiau ką jis darė skerdykloje, nematė, apie to žmogaus susitarimus su direktoriumi V. R. ar kitu skerdiku A. K. jam nėra nieko žinoma.

Liudytoja O. P. parodė, jog dirba bendrovėje vyr. buhaltere. 2016-04-14 ryte atvykusi į darbą nematė jokio pašalinio asmens, jį (G. V.) skerdykloje pamatė, kai palydėjo vieną iš VMI darbuotojų į skerdyklos patalpas, kur dirbo skerdikai. Pamačiusi nepažįstamą asmenį ji ranka jam parodė pasišalinti, tačiau šis nespėjo. Neigia tą rytą bendravusi su G. V., neigia nurodžiusi jam ką daryti.

Liudytoja R. P., dirbanti bendrovėje pagalbine darbininke, parodė, jog matė, kaip 2016-04-14 ryte buvo atėjęs į skerdyklą G. V. dėl darbo, norėjo pasižiūrėti darbo pobūdį. Kas davė jam prijuostę, ji nematė, G. V. dėl darbo bendravo su A. K..

Liudytoja R. L. parodė, jog 2016-04-14 matė, kaip į skerdyklą atėjęs G. (G. V.) ieškojo darbo, norėjo pasimokyti, tačiau jam tik atėjus atvyko inspektoriai. Mano, jog G. iki atvykstant inspektoriams nespėjo nieko padaryti.

Iš Operatyvaus patikrinimo pažymos (6-9 b. l.) matyti, jog 2016-04-14 apie 10.50 val. pradėjus (duomenys neskelbtini), skerdyklos, esančios Kupiškio r., (duomenys neskelbtini),, planinį patikrinimą, skerdyklos gamybinėse patalpose rastas bei neįtrauktas į darbuotojų sąrašus G. V., kuris patikrinimo metu buvo apsirišęs prijuostę, plovė nusvilintą kiaulę. Iš G. V. paaiškinimo (11 b. l.) matyti, jog jis savo ranka surašė paaiškinimą, jog 2016-04-14 8.30 val. atėjo į skerdyklą, joje patikrinimo metu svilino ir plovė paskerstą kiaulę, dėl darbo tarėsi su „direktoriumi V.“, ką reikės daryti, jam tą dieną parodė buhalterė, darbo prijuostę davė bendradarbiai, sutartas atlyginimas buvo minimalus, darbo sutartį žadėjo pasirašyti pirmadienį, tą dieną buvo nusvilinęs ir nuplovęs dvi kiaules.

Iš ištirtų įrodymų nustatyta, jog V. R., būdamas (duomenys neskelbtini),, neužtikrino, jog G. V. (duomenys neskelbtini), skerdykloje, esančioje Kupiškio r., (duomenys neskelbtini),, nuo 2016 m. balandžio 14 d. dirbtų tik po to, kai su juo būtų sudaryta rašytinė darbo sutartis, kaip tai reikalaujama Darbo kodekso 99 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, nustatyta tvarka pranešta Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie asmens priėmimą į darbą, tuo nesilaikant Darbo kodekso 99 straipsnio 6 dalyje numatyto reikalavimo, todėl V. R. veika tinkamai kvalifikuota pagal ATPK 41³ straipsnio 1 dalį. DK 98 straipsnyje yra apibrėžtas nelegalus darbas – darbas, kuris atliekamas darbdavio naudai ir jam vadovaujant ar jam prižiūrint, kai darbuotojas, atlikdamas darbo funkcijas, paklūsta nustatytai darbo organizavimo tvarkai ir kuris atitinka bent vieną iš šių požymių: 1) yra DK 93 straipsnyje nustatyti darbo sutarties požymiai, o darbas dirbamas nesudarius rašytinės darbo sutarties; 2) darbdavys prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios nėra pranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie asmens darbo pradžią; 3) darbą dirba užsienio valstybių piliečiai ar asmenys be pilietybės, įdarbinti nesilaikant jiems norminių teisės aktų nustatytos įsidarbinimo tvarkos; 4) darbą dirba trečiosios šalies piliečiai, įdarbinti nesilaikant šio Kodekso 98 straipsnio 1 dalies 1, 2, 3 ir 5 punktuose nustatytų reikalavimų. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, jog V. R. su G. V. prieš šiam pradedant darbą skerdykloje 2016 m. balandžio 14 d. buvo aptarę darbo sutarties sąlygas (susitarė, jog G. V. dirbs skerdykloje, jam bus mokamas minimalus atlygis, tai yra jis dirbs paklusdamas darbovietėje nustatytai tvarkai, o darbdavys įsipareigojo suteikti nustatytą darbą, mokėti sulygtą darbo užmokestį ir užtikrinti darbo sąlygas), tačiau nebuvo sudaryta rašytinė darbo sutartis, V. R. prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios nepranešė Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie asmens darbo pradžią. Iš pateiktos medžiagos matyti, jog iškart nustačius G. V. nelegalaus darbo faktą, šis neneigė dirbą nelegaliai, nurodė, jog buvo sutartas ir darbo atlygis, ką jis tą dieną, kai buvo sulaikytas, atliko darbą ir ateityje buvo planuojama sudaryti darbo sutartį, šiuo įrodymu teismas remiasi pripažindamas nelegalaus darbo faktą. Nors teismo posėdyje šiuos savo paaiškinimus G. V. lyg ir pradėjo neigti, teismo posėdyje apklausto pareigūno A. Letkausko parodymais apie G. V. poziciją 2016-04-14 pagrindo abejoti nėra. Teismas atmeta administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens, liudytojų parodymus, jog su G. V. nebuvo tartasi dėl darbo, jis tik atėjo pasižiūrėti, ką reikės dirbti, nes G. V. veiksmai (ryto apie 8.30 val. atvyko į darbą, nuo 9 val. iki 10.50 val., kada atvyko VMI darbuotojai, spėjo nusvilinti ir nuplauti dvi kiaules) yra asmens, pradėjusio darbo dieną ir vykdančio jam priskirtas pareigas. Teismo neįtikino teismo posėdyje apklaustų liudytojų A. K., O. P., R. L., R. P. ir D. K. parodymai, jog G. V. atėjo į skerdyklą atsitiktinai, tik pasižiūrėti, koks yra darbo pobūdis, jam išduota darbo priemonė (prijuostė), jis savarankiškai nuplovė ir nusvilino dvi kiaules. Neįtikėtina, kad pirmą kartą atėjusiam asmeniui į skerdyklą, kurioje darbui yra keliami tam tikri kvalifikaciniai reikalavimai, yra taikomi aukštesni higienos ir švaros reikalavimai, yra išduodama prijuostė, asmuo savarankiškai, nieko neprižiūrimas, atlieka darbines funkcijas, o atvykus Valstybinės mokesčių inspekcijos pareigūnams, viena iš administracijos darbuotojų (finansininkė O. P., kuri, kaip teigė, G. V. pirmą kartą pamatė skerdykloje), gestu parodo G. V. kuo skubiau pasišalinti iš skerdyklos. Todėl teismas daro išvadą, jog šie liudytojų parodymai yra nukreipti tik į siekimą bendrovės vadovui išvengti atsakomybės už nelegaliai įdarbintą asmenį ar ją sušvelninti.

Skiriant administracinę nuobaudą V. R. už padarytą pažeidimą atsižvelgiama į padaryto pažeidimo pobūdį, pavojingumo laipsnį (nelegalus darbas mėsos pramonėje, tačiau nenustatyta, jog būtų dirbama ilgą laiko tarpą, žala valstybei nėra žymi, nelegalus darbuotojas aptiktas ne pagal gautą informaciją, bet atliekant eilinį patikrinimą). Taip pat atsižvelgia ir į asmenybę – anksčiau teismo neteistas, administracine tvarka nebaustas (nepateikti duomenys), nėra jo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių. Nustačius šias aplinkybes manoma, jog nuobaudos tikslai, numatyti ATPK 20 str., bus pasiekti V. R. paskyrus administracinę nuobaudą – baudą, jos dydį nustatyti sankcijos minimumo ribose. Pagrindų, dėl kurių būtų galima taikyti ATPK 30¹ straipsnyje numatytas administracinės atsakomybės išimtis, nenustatyta.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 24 straipsniu, 41³ straipsnio 1 dalimi, 286-288 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

V. R. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos ATPK 41³ straipsnio 1 dalį ir nubausti 868 € (aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų) bauda.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą per nutarimą priėmusį teismą.

Teisėjas Virginijus Skaraitis