Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje nuotoliniu būdu išnagrinėjo civilinę pagal ieškovės T. V. ieškinį atsakovui V. G. V. dėl turto pripažinimo asmenine nuosavybe.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Nepavykus įteikti procesinių dokumentų atsakovui ir nesant duomenų apie jo gyvenamąją vietą, 2023-07-12 teismo nutartimi buvo paskelbta jo paieška, nutarta dokumentus įteikti per policiją. Paieškos vykdymo metu buvo nustatyta, kad V. G. V. Lietuvoje nėra deklaravęs savo gyvenamosios vietos. Asmuo nebaustas, neteistas, užimtumo tarnyboje neregistruotas, nėra duomenų, jog V. G. V. gyvena Lietuvoje, jokių kitų duomenų apie minėtą asmenį duomenų registruose nėra. Dėl nurodyto, apie bylos nagrinėjimą atsakovui paskelbta viešai. Atsakovas iki teismo posėdžio prašymų ar atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Nustatyta, kad šalys (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką.

(Duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto spalio rajono Liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovė buvo pripažinta pagrindine buto (duomenys neskelbtini), nuomininke.

(Duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto valdybos potvarkiu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo leista V. G. V. įsūnyti sutuoktinės sūnų J. I. O., gimusį (duomenys neskelbtini), suteikiant įsūniui pavardę V..

Nuo (duomenys neskelbtini) ieškovė nustojo kartu gyventi su atsakovu ir (duomenys neskelbtini) ieškovė įteikė Vilniaus miesto antram apylinkės teismui ieškinį dėl santuokos su V. G. V. nutraukimo.

Santuokos nutraukimo proceso metu (duomenys neskelbtini) ieškovė už savo asmenines lėšas įsigijo (privatizavo) butą (duomenys neskelbtini), ką patvirtina ieškovės (duomenys neskelbtini) sudaryta su Vilniaus miesto valdybos Lazdynų seniūnija sutartis, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini).

Atsakovas rašytiniame pareiškime ((duomenys neskelbtini)) ieškovei nurodė, kad sutinka išsideklaruoti iš T. V. buto (duomenys neskelbtini), su sąlyga, kad ieškovė atsisakys reikalavimo mokėti alimentus jos sūnui J. V. V., kurį atsakovas buvo įvaikinęs.

Pagal ieškovės ieškinį šalių santuoka (duomenys neskelbtini) buvo nutraukta, ką patvirtina Vilniaus miesto valdybos (duomenys neskelbtini) išduotas ištuokos liudijimas, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini).

Santuokos ir šeimos kodekso 22 straipsnio 1 dalis numatė, kad turtas, priklausęs sutuoktiniams iki santuokos sudarymo, taip pat gautas santuokos metu kaip dovana arba paveldėtas, yra kiekvieno iš jų nuosavybė. Aktualiu ginčui laikotarpiu galiojęs Santuokos ir šeimos kodeksas, dėl iki tol buvusių visuomeninių santykių specifikos aiškiai nereglamentavo sutuoktinio teisės turėti asmenine nuosavybe reikšmingą (pvz. nekilnojamąjį) turtą.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 25 straipsnio 1 dalis numato, kad Civilinio kodekso trečiosios knygos VI skyriaus antrojo skirsnio normos, susijusios su sutuoktinių turto pagal įstatymus nustatytu teisiniu režimu, taikomos nepaisant to, ar tas turtas įgytas iki šio kodekso įsigaliojimo, ar jam įsigaliojus. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punktas numato, kad asmenine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, sutuoktinio įgytas už asmenines lėšas arba lėšas, gautas realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtą, jeigu to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn.

Teismo nuomone, nagrinėjamu atveju yra akivaizdu, kad ieškovė, būdama pagrindine buto (duomenys neskelbtini), nuomininke pagal Butų privatizavimo įstatymą įgijo minėtą butą už savo asmenines lėšas ir aiškiai išreiškė savo valią įgyti turtą asmeninės nuosavybės teise. Buto pirkimo – pardavimo sutartį ieškovė sudarė (duomenys neskelbtini), t.y. tuo metu, kad vyko šalių santuokos nutraukimo procesas ir, labai tikėtina, kad sutuoktiniai tuo metu jau nevedė bendro ūkio. Nepaneigta ieškovės nurodyta aplinkybė, kad iš karto po santuokos nutraukimo atsakovas išvyko gyventi į (duomenys neskelbtini) ir daugiau jokių žinių ieškovė apie atsakovą negavo. Labai tikėtina, kad atsakovas, nuo jo išvykimo į (duomenys neskelbtini), į Lietuvos Respubliką daugiau niekada nebuvo atvykęs, jo buvimo vieta (duomenys neskelbtini) nežinoma, jis pats per daugiau kaip (duomenys neskelbtini) metų laikotarpį nei karto nesidomėjo nei ieškove, nei savo įsūniu. Dėl nurodyto teismas sprendžia, kad yra visos sąlygos manyti, kad ieškovė butą (duomenys neskelbtini), įsigijo už savo asmenines lėšas ir minėtas turtas, esant aiškiai išreikštai ieškovės valiai jį įsigyti asmeninės nuosavybės teise turi būti pripažintas jos asmenine nuosavybe.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.

Teikdama ieškinį ieškovė sumokėjo 110 Eur žyminį mokestį ((duomenys neskelbtini)), todėl, tenkinant ieškinį, jis priteistinas iš atsakovo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260 263 –265, 270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Pripažinti, kad butas su rūsiu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso ieškovei T. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise.

Priteisti iš atsakovo V. G. V., gim. (duomenys neskelbtini), ieškovei T. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 110 Eur žyminio mokesčio.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.