- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2013-12-06
- Bylos Nr.
- 1-2970-923/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 1-65-1-00780-13-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Lina Lesinskienė
- Nukentėjusysis
- V. D.
- Kaltinamasis
- S. V.
- Advokatai
- Regina Atkočaitienė
Kauno apylinkės teismo teisėja Lina Lesinskienė, sekretoriaujant Astai Žebrauskaitei, dalyvaujant prokurorui Aliui Juodviršiui, nukentėjusiajam V. D., kaltinamajam S. V., jo gynėjai advokatei Reginai Atkočaitienei, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
S. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Kauno r., Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, mokosi Kauno (duomenys neskelbtini), registruotas darbo biržoje, nevedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Kauno r., neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 138 str. 1 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
S. V. 2013-05-26, apie 05.00 val., Kauno rajone, (duomenys neskelbtini), prie namo, pažymėto Nr. 41, tyčia sudavė ne mažiau trijų smūgių rankomis ir kojomis V. D. į įvairias kūno vietas, padarydamas jam poodinę kraujosruvą dešinės akies vokuose, kraujosruvą po dešinės akies obuolio jungine, krūtinės dešinės pusės V, VI, VII šonkaulių lūžius, kairio plaučio sumušimą, ir sukėlė nukentėjusiajam nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl krūtinės dešinės pusės V, VI, VII šonkaulių lūžių, lydymų oro susikaupimo dešinėje krūtinplėvės ertmėje, kairio plaučio sumušimo V. D. sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 parų laikotarpiui.
Kaltinamasis S. V. kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad V. D., kuris yra jo giminaitis, jam skolingas 800 eurų. 2013-05-26 apie 05.00 val. ėjo žvejoti ir sutiko V. D., kurio paklausė, kada grąžinsi skolą. Nukentėjusysis pasakė, kad neatiduos ir pasilenkė užsirišti bato, o kai stojosi, pagalvojo, kad puls jį, todėl smogė jam delnu per veidą. Nuo jo smūgio V. D. nusirito į griovį. Jo gulinčio nespardė, buvo priėjęs, pažiūrėjo, kad sąmonės neprarado ir nuėjo. Nuėjęs apie 50 metrų atsisuko, matė, kad V. D. atsistojo. Mano, kad šonkauliai galėjo lūžti nukentėjusiajam atsitrenkus į kelmą griovyje.
Nukentėjusysis V. D. parodė, kad S. V. nėra skolingas. 2013-05-26 apie 05.00 val. ėjo šienauti, susitiko S. V.. Pastarasis jam kažką pasakė, ar jo paklausė, tačiau jo kalba buvo nerišli, mano, kad dėl girtumo. Po to iš karto smogė jam kumščiu į akį. Nuo smūgio jis nusirito į griovį. Priėjęs S. V. jam gulinčiam įspyrė į galvą ir du kartus į krūtinės sritį, dešinėje pusėje. Po smūgio minutę jis negalėjo įkvėpti oro. Tą pačią dieną į medikus nesikreipė, nes manė, kad sužalojimai nėra rimti. Kitą dieną sveikata pablogėjo, sutriko kvėpavimas, kreipėsi į gydytojus, penkias dienas gydėsi Kauno klinikose.
Liudytoja A. J. parodė, kad 2013-05-26 apie 05.00 val. V. D. išėjo šienauti. Netrukus grįžo, matė jo paaky mėlynę, klausė, kas atsitiko. Jis pasakė, kad gavo į akį, spyrė, tačiau kas taip padarė nesipasakojo. Kitą dieną jo sveikata pablogėjo, pradėjo mėlynuoti, sutriko kvėpavimas. Ji iškvietė greitąją medicinos pagalbą. V. D. buvo nustatyta trijų šonkaulių lūžiai. V. D. jai papasakojo, kad jį sumušė giminaitis S. V., minėjo kad pastarasis jam sudavė į veidą, o nukritus ir nusiritus šlaito, jį spardė. Apie tai, kad V. D. yra skolingas S. V., jai nėra žinoma.
Iš Įvykio vietos apžiūros protokolo nustatyta, kad įvykio vieta yra prie (duomenys neskelbtini) Kauno rajone. Prie pėsčiųjų tako yra nuokalnė (b.l. 7-11).
Specialisto išvadoje Nr. G 1968/13(02) V. D. konstatuota poodinė kraujosruva po dešinės akies obuolio jungine, krūtinės dešinės pusės V, VI, VII šonkaulių lūžiai, lydimi oro susikaupimu dešinėje krūtinplėvės ertmėje, kairio plaučio sumušimas. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu (-ais), kuo galėjo būti kumštis, koja ar kiti panašaus pobūdžio daiktai trijų ar daugiau trauminių poveikių pasėkoje. Sužalojimas vertinamas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl krūtinės dešinės pusės V, VI, VII šonkaulių lūžių, lydimų oro susikaupimu dešinėje krūtinplėvės ertmėje, kairio plaučio sumušimo V. D. sveikata buvo sutrikdyta daugiau 10 dienų laikotarpiui (b.l. 14-15).
Teismo ištirtų įrodymų visuma pagrindžia, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, S. V. tyčia kumščiu sudavė smūgį V. D. į akį, po ko nukentėjusysis nukrito ir nusirideno šlaitu į griovį. Priėjęs prie gulinčio nukentėjusiojo, S. V. koja spyrė į galvą, du kartus į krūtinės sritį dešinėje pusėje ir tokiu būdu V. D. padarė poodinę kraujosruvą po dešinės akies obuolio jungine, krūtinės dešinės pusės V, VI, VII šonkaulių lūžius, lydimus oro susikaupimu dešinėje krūtinplėvės ertmėje, kairio plaučio sumušimą. Kaltinamasis neigia spyręs nukentėjusiajam, tačiau teismas neturi pagrindo abejoti V. D. parodymais, kadangi juos patvirtina teismo medicinos specialisto išvada, kurioje nurodyta, jog sužalojimai padaryti kietu buku daiktu (-ais), kuo galėjo būti kumštis, koja ar kiti panašaus pobūdžio daiktai trijų ar daugiau trauminių poveikių pasekoje. Kadangi nukentėjusiojo sveikata dėl krūtinės dešinės pusės V, VI, VII šonkaulių lūžių, lydimų oro susikaupimu dešinėje krūtinplėvės ertmėje ir kairio plaučio sumušimo buvo sutrikdyta ilgiau negu 10 dienų, tokie S. V. veiksmai kvalifikuojami pagal LR BK 138 str. 1 d.
S. V. buvo kaltinamas tuo, kad nesunkų V. D. sveikatos sutrikdymą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Tačiau teisiamajame posėdyje kaltinamasis neigė buvęs apsvaigęs nuo alkoholio, kitų įrodymų, apart nukentėjusiojo parodymų, apie S. V. girtumą, byloje nėra. Nesant kitų objektyvių įrodymų apie girtumą, ši aplinkybė iš kaltinimo šalintina.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo S. V. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į tai, kad S. V. padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą, veikdamas tiesiogine tyčia, į tai, kad nusikaltimas baigtas. Vertinant S. V. asmenybę, pažymėtina, kad jis teisiamas pirmą kartą, baustas administracine tvarka, nedirba, registruotas darbo biržoje, mokosi, psichikos ir priklausomybės ligų įskaitoje neregistruotas.
LR BK 138 str. 1 d. sankcijoje yra numatytos laisvės apribojimo, arešto ir terminuoto laisvės atėmimo bausmės. Parinkdamas bausmės rūšį teismas vadovaujasi LR BK 55 straipsniu, kuriame nurodyta, kad asmeniui, pirmą kartą teisiamam už nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes. S. V. skirtina inkriminuojamo straipsnio sankcijoje numatyta laisvės apribojimo bausmė, nustatant žemesnį nei vidurkis dydį ir paskiriant LR BK 48 str. 6 d. 5 p. numatytą įpareigojimą.
Byloje nukentėjusysis V. D. pareiškė civilinį ieškinį dėl 5000 litų neturtinės žalos atlyginimo ir 300 litų atstovavimo išlaidų atlyginimo. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad jam būtų atlyginta nusikalstama veika padaryta žala (tiek turtinė, tiek neturtinė) ir dėl to pareikšti civilinį ieškinį (LR BPK 109 str.). Sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą, pažymėtina, kad pagal civilinį įstatymą neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Įstatymas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo – ją kiekvienoje byloje, dėl kiekvieno nukentėjusiojo turi įvertinti teismas. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (LR CK 6.250 str. 1, 2 d.). Esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus sužalojus sveikatą, yra sužalojimo padariniai ir dvasiniai išgyvenimai. Teismui nekyla abejonių, jog dėl S. V. veiksmų V. D., kuriam lūžo dešinės pusės V, VI, VII šonkauliai, buvo sumuštas kairysis plautis, patyrė fizinį skausmą, neabejojama, kad nukentėjusysis kentė fizinį skausmą ne tik įvykio metu, bet ir tam tikrą laiką po įvykio. Be fizinio skausmo nukentėjusysis patyrė ir nepatogumus kasdieniniame gyvenime, negalėjo dirbti buities darbų, sutriko miegas, apetitas, sumažėjo jo bendravimo galimybės. Sužalojimo metu nukentėjusysis patyrė pažeminimą, emocinį sukrėtimą, taip pat ir dvasinius išgyvenimus dėl ilgalaikio gydymo, kuris tęsėsi tris mėnesius, ir neaiškios pasveikimo galimybės. Nukentėjusysis nurodė, jog dėl sužalojimų prarado galimybę išvykti į Vokietiją dirbti gerai apmokamo darbo, tačiau jokių tai pagrindžiančių duomenų teismui nepateikė, todėl nustatant neturtinės žalos dydį, į šią nukentėjusiojo nurodytą aplinkybę neatsižvelgiama. Patirtą neturtinę žalą nukentėjusysis įvertino 5000 litų. Įstatymas įpareigoja teismą atsižvelgti ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į pagrįstus kaltininko interesus, t. y. į kaltininko turtinę padėtį, turtinės žalos dydį, žalos padarymo aplinkybes ir kita. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, padaryto sveikatos sužalojimo mastą, į tai, kad nukentėjusįjį S. V. sužalojo veikdamas tyčinės kaltės forma, kad kaltinamasis nedirba, mokosi, registruojasi darbo biržoje, ir į teismų praktiką tokio pobūdžio baudžiamosiose bylose. Atsižvelgiant į tai ir vadovaujantis teisingumo, protingumo bei sąžiningumo kriterijais, nukentėjusiojo V. D. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies.
Nukentėjusysis prašė teismo priteisti iš kaltinamojo jo turėtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti ir į bylą pateikė pinigų priėmimo kvitą, pagrindžiantį, jog atstovavimo išlaidas sudaro 300 litų (2 t., b.l. 19). Nors teisminiame procese advokatas nukentėjusiajam neatstovavo, tačiau nukentėjusysis į bylą teikė civilinį ieškinį. Šio procesinio dokumento surašymas yra viena iš atstovavimo sudėtinių dalių, todėl atsižvelgiant į tai, kad atstovavimo išlaidos pagrįstos, jų dydis atitinka protingumo, teisingumo ir sąžiningumo kriterijus, jos išieškotinos iš kaltinamojo (LR BPK 106 str. 2 d.).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
S. V. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 138 str. 1 d., ir paskirti jam 1 (vienerių) metų 2 (dviejų) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per šešis mėnesius neatlygintinai išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
S. V. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki bus pradėta vykdyti bausmė.
V. D. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš S. V. 3000 litų neturtinei žalai atlyginti.
Iš S. V. išieškoti 300 litų nukentėjusiojo V. D. atstovavimo išlaidoms apmokėti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno miesto apylinkės teismą.