- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-05-05
- Bylos Nr.
- 1A-321-1035/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-40903-2021-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Ugnė Gailiūnienė, Valerij Lauš, Darius Pranka
- Nuteistasis
- A. K.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ugnės Gailiūnienės, Valerijaus Laušo (Valerij Lauš) (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Dariaus Prankos, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios A. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2022 m. vasario 24 d. nuosprendžio, kuriuo A. K. pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalį ir jai paskirta 75 MGL dydžio (3750 Eur) bauda. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, A. K. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti visų rūšių transporto priemones) 2 (dvejiems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialios teisės sustabdymo taikymo pradžios, t. y. nuo 2021 m. lapkričio 24 d. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 4 dalimi, A. K. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – automobilio ,,Renault Laguna“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimas.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
A. K. nuteista už tai, kad ji 2021 m. lapkričio 23 d., apie 22.21 val., Elektrėnų sav., Vievio sen., Vievyje, Gėlių g., pažeisdama Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo M. K. priklausančią motorinę transporto priemonę – automobilį ,,Renault Laguna“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdama neblaivi, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jos iškvėptame ore yra 1,60 promilės etilo alkoholio koncentracija.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistoji A. K. prašo skirti jai įstatymo numatytą minimalią baudą, nustatyti baudos savanoriško sumokėjimo terminą 24 (dvidešimt keturiems) mėnesiams, nekonfiskuoti automobilio ,,Renault Laguna“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir atimti teisę vairuoti transporto priemones minimaliam 1 (vienerių) metų terminui. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Teismas nesivadovavo teisingumo, protingumo ir proporcingumo principais, netinkamai individualizavo paskirtos baudos dydį, baudžiamojo poveikio priemones (jų dydžius), todėl skundžiamas nuosprendis keistinas.
1.2. Teisingumo principo realizavimas suponuoja tai, kad bausmė būtų adekvati (proporcinga) nusikalstamai veikai. Teisinga bausmė paskiriama nebūtinai kreipiant dėmesį į aritmetinį sankcijoje nurodytų bausmių vidurkį, o kruopščiai įvertinant nusikalstamą veiką ir ją padariusį asmenį. A. K. kaltės forma – neatsargumas. Ji neteista, dirbanti, gaunanti minimalias pajamas, nenustatyta atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Be to, apeliantei nustatytas neblaivumas, kuris nežymiai viršija administracinę ir baudžiamąją atsakomybę skiriančią ribą, o tai rodo mažesnį veikos pavojingumą. Nuteistoji niekada nebuvo bausta administracine tvarka, todėl jos padaryta veika yra atsitiktinio pobūdžio. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, nuteistajai turėtų būti skiriama minimali bauda.
1.3. A. K. pajamos yra 500 Eur, neturi santaupų, jos sutuoktinis yra nedarbingas (45 proc. nedarbingumo lygis), dėl pandemijos šalyje buvo apribotos galimybės dirbti geriau apmokamą darbą, todėl galimybės sumokėti baudą per teismo nustatytą terminą nėra galimybės. Savanoriškai nesumokėjus baudos, ji bus vykdoma priverstinai, papildomai priskaičiavus antstolio išlaidas. Dėl šių priežasčių baudos savanoriško sumokėjimo terminas turėtų būti nustatytas 24 (dvidešimt keturiems) mėnesiams.
1.4. Transporto priemonės konfiskavimas pagal šioje byloje nustatytas aplinkybes ir apeliantę charakterizuojančią medžiagą yra neproporcinga (neadekvati) priemonė jos padarytam teisės pažeidimui. A. K. nėra teista ir bausta administracine tvarka, padarė nesunkų nusikaltimą, nėra neigiamai charakterizuojama kitų asmenų, be to, šia nusikalstama veika niekam nepadaryta žala. Konfiskuotas automobilis priklauso jos sutuoktiniui M. K., kuris yra neįgalus, todėl jam svarbu turėti automobilį. Sveikatos problemų turi ir nuteistoji, kuri taip pat prižiūri ir rūpinasi savo neįgalia kaimyne, su ja kartu vyksta pas gydytojus, į procedūras, kapines ir bažnyčią, nuperka maisto. Kaimynė prašo neatimti iš apeliantės vairuotojo pažymėjimo ir automobilio, teigiamai ją (apeliantę) apibūdina. A. K. prižiūri ir kitus kaimynus, todėl konfiskavus automobilį būtų apsunkinama ne tik apeliantės, jos sutuoktinio padėtis, bet ir kitų jos prižiūrimų asmenų. Sutuoktinis raštu patvirtino, kad jis nėra susijęs su A. K. padarytu nusikaltimu, nežinojo apie rengimąsi jį padaryti, neturėjo galimybių sustabdyti A. K. nusikalstamus veiksmus.
1.5. Kadangi A. K. nėra bausta administracine tvarka, padarytas nusikaltimas yra nesunkus, ji nėra neigiamai charakterizuojama kitų asmenų, jai turėtų būti skiriamas minimalus baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise terminas, t. y. 1 (vieneri) metai. Šią poziciją pagrindžia aktuali teismų praktika, kai net sunkaus neblaivumo atvejais minėta priemonė skiriama trumpesniam terminui.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus vyriausiojo prokuroro pavaduotojas Darius Maleckas prašo apeliacinį skundą tenkinti iš dalies. Nurodo, kad nagrinėjamu atveju baudos vidurkis yra 1025 MGL, todėl teismo motyvas, kad 75 MGL baudos dydis yra kiek didesnis nei minimalus baudos, skiriamos už apysunkius nusikaltimus, dydis (50 MGL), yra pagrįstas. BK 68 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų, todėl teismo nustatytas uždraudimo naudotis specialia teise (teise vairuoti visų rūšių transporto priemones) 2 (dvejiems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams terminas yra mažesnis nei vidurkis (treji metai) ir yra proporcingas. Pasak prokuroro, būtina palikti automobilio konfiskavimą, nes jis yra nusikaltimo padarymo priemonė ir buvo perleistas kaltininko šeimos nariui, be to, automobilis yra bendras sutuoktinių turtas. Prokuroras sutinka su apeliante, kad teismo nurodymas sumokėti baudą per 2 (du) mėnesius yra neproporcingas, nes A. K. mėnesinis darbo užmokestis yra mažesnis nei 500 Eur, todėl baudos sumokėjimo terminas turėtų būti nustatomas ilgesniam laikotarpiui.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo išvados
Apeliacinis skundas atmestinas.
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatas apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Iš nuteistosios A. K. apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantė neginčija skundžiamu nuosprendžiu nustatytų aplinkybių, veikos kvalifikavimo, tačiau ginčija jai paskirtos baudos dydį, pirmosios instancijos teismo nurodytą baudos savanoriško sumokėjimo terminą, taip pat nesutinka su jai paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise terminu, konfiskavimo instituto taikymu.
Dėl paskirtos baudos dydžio ir jos sumokėjimo termino
BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyti bendrieji bausmių skyrimo pagrindai. Teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.
Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę A. K., visas BK 54 straipsnyje numatytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes nustatė ir įvertino teisingai. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad teismas įvertino A. K. padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumą, kaltės formą, atsižvelgė į jos asmenybę apibūdinančius duomenis. Įvertinęs visas šias aplinkybes ir nenustatęs A. K. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, pirmosios instancijos teismas jai už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą parinko švelniausią sankcijoje numatytą bausmės rūšį – baudą, kurios dydį nustatė artimą minimaliam (BK 47 straipsnis 3 dalis 2 punktas), t. y. 75 MGL (3750 Eur). Paskirta bausmė, atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, iš tiesų yra švelni, todėl nėra pagrindo jos dar labiau mažinti. Šiame kontekste pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo prerogatyva, o apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar sugriežtinti gali tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą ar aiškiai per švelnią bausmę.
Dėl baudos sumokėjimo termino pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 22 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad baudos bausmė įvykdoma savanoriškai arba priverstinai, o to paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog teismas išaiškina nuteistajam, kad jis privalo sumokėti baudą į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos ar per kitą teismo nustatytą laikotarpį. Taigi, įstatymas numato dviejų mėnesių savanoriško baudos sumokėjimo terminą, nebent teismas nustato kitą laikotarpį.
Nagrinėjamu atveju teismas, priimdamas nuosprendį, priešingai nei teigia apeliantė ir prokuroras, nenustatė kito baudos sumokėjimo termino, o tiesiog išaiškino A. K., kad paskirta bauda turi būti sumokėta per įstatymo numatytą terminą, t. y. du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Apeliaciniame skunde nurodyta, kad nuteistoji neturi santaupų, jos pajamos yra minimalios, o sutuoktiniui nustatytas neįgalumas. Teisėjų kolegija atkreipia apeliantės dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismui nebuvo pateikti duomenys, patvirtinantys nuteistosios sunkią materialinę padėtį. Tokių duomenų, išskyrus sutuoktinio neįgalumo pažymėjimo kopiją, apeliantė nepateikė ir kartu su apeliaciniu skundu. Dėl šių priežasčių teisėjų kolegija taip pat neturi pagrindo nustatyti ilgesnį, nei numatyta įstatymo, baudos sumokėjimo terminą. Kita vertus, tai neužkerta kelio nuteistajai BPK 362 straipsnio nustatyta tvarka, nepasibaigus įstatymo numatytam dviejų mėnesių savanoriško baudos sumokėjimo terminui, kreiptis į skundžiamą nuosprendį priėmusį pirmosios instancijos teismą ir, pateikus jos sunkią materialinę padėtį patvirtinančius duomenis, prašyti nustatyti ilgesnį terminą.
Dėl paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise termino
Baudžiamojo poveikio priemonė – teismo skiriama valstybės prievartos priemonė, kuri apriboja pilnamečio asmens, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės arba bausmės arba lygtinai paleisto iš pataisos įstaigos, teises ir laisves bei nustato specialias pareigas ir kuri padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą tiek skiriant bausmę, tiek atleidžiant kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės ar atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą.
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad A. K. jai inkriminuotą nusikalstamą veiką padarė naudodamasi specialia teise, t. y. teise vairuoti kelių transporto priemones. Apeliaciniame skunde neginčijamas šios baudžiamosios poveikio priemonės paskyrimo teisėtumas ir pagrįstumas, tačiau nesutinkama su jos taikymo trukme. Teisėjų kolegijos vertinimu, paskirdamas baudžiamojo poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 2 (dvejiems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams pirmosios instancijos teismas baudžiamojo įstatymo nepažeidė. Tiek paskiriant šią priemonę, tiek nustatant jos trukmę, buvo įvertintos visos reikšmingos bylos aplinkybės, apibūdinančios apeliantės padaryto nusikaltimo pavojingumą, jos asmenybę.
A. K. automobilį vairavo būdama apsvaigusi nuo alkoholio, jai nustatyta 1,60 promilės etilo alkoholio koncentracija (b. l. 26). Apeliantė yra teisi teigdama, kad ji nėra teista ar bausta administracine tvarka už panašaus pobūdžio veikas, tačiau apeliantės argumentai, susiję su suvartoto alkoholio kiekiu, teigiant, kad nustatytas 1,60 promilės neblaivumas tik nežymiai viršija baudžiamosios atsakomybės taikymo ribą, atskleidžia jos netinkamą požiūrį į padarytos veikos pavojingumą. Pati A. K. parodė, kad prieš vairuojant jai ėmė svaigti galva, ji pradėjo svirduliuoti, vairuodama automobilį jautėsi mieguista (b. l. 74, 112), tačiau nuteistoji vis tiek sėdo už vairo. Taip pat iš nuteistosios parodymų matyti, kad ji nuo baudžiamojo proceso pradžios laikėsi pozicijos, jog alkoholio nevartojo, o išgėrė vaistų, nors bylos duomenys atskleidžia kitokius duomenis. Apklaustas liudytoju pareigūnas S. V. parodė, kad įvykio metu eismas buvo intensyvus, A. K. važiavo magistraliniu keliu, nuteistosios vairuojamas automobilis vinguriavo. Nuo nuteistosios sklido alkoholio kvapas, jos judesiai buvo nekoordinuoti (b. l. 112, 34). Kiekvienas įtariamasis, kaltinamasis turi teisę laikytis savo pasirinktos gynybinės pozicijos ir dėstyti įvykio versijas, tačiau nepasitvirtinus kaltininko teiginiams ir esant priimtam apkaltinamajam nuosprendžiui, toks kaltininko pozicijos laikymasis parodo, kad asmuo rimtai nevertina savo veiksmų. Pabrėžtina, kad apeliaciniu skundu A. K. neginčija nuosprendžiu nustatytų faktų, kaltės, o skundas paduotas tik nuteistosios teisinės padėties švelninimo motyvais. Be to, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad, pasak liudytojo pareigūno S. V., nuteistoji vengė tikrintis neblaivumą, pūtė orą į save ar trumpai, todėl nustatyti neblaivumą pavyko tik iš penkto ar šešto karto (b. l. 112). Būtent šios aplinkybės atskleidžia apeliantės neatsakingumą ir jos pavojingumą. Teisėjų kolegija neabejoja, kad neteisėti apeliantės veiksmai, nors jais ir nebuvo sužaloti asmenys ar padaryta turtinė žala, galėjo sukelti didelį pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių bei paties apeliantės sveikatai ar net gyvybei, to išvengta buvo tik laimingo atsitiktinumo dėka.
Apeliaciniame skunde pabrėžiama, kad teisė vairuoti transporto priemones, kaip ir automobilis, reikalinga vykti į sveikatos priežiūros įstaigas, prižiūrėti kitus asmenis. Teisėjų kolegija sutinka, kad teisės vairuoti transporto priemones laikinas netekimas sukelia apeliantei tam tikrų nepatogumų, tačiau pabrėžia, kad, atsižvelgiant į nusikaltimų, susijusių su transporto priemonių vairavimu asmenims esant neblaiviems, pavojingumą, kaltininko patiriami sunkumai paprastai nėra laikytini pakankamu pagrindu neatimti asmeniui specialios teisės ar nustatyti minimalų jos terminą. Be to, teisėjų kolegija pastebi, kad apeliantės nurodomos aplinkybės jai buvo žinomos veikos padarymo metu, tačiau jos nesustabdė nuo nusikalstamos veikos padarymo – ji vairavo transporto priemonę būdama neblaivi ir rizikavo prarasti teisę vairuoti transporto priemones. Apeliaciniame skunde nurodyti teismų procesiniai sprendimai, iš kurių matyti, kad asmens uždraudimas naudotis specialia teise buvo taikomas tik 1 (vieneriems) metams arba 1 (vieneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams, priimti iki 2019 metų, t. y. iki BK 68 straipsnio 2 dalies redakcijos pakeitimo. Pagal šios teisės normos ankstesnę redakciją teismas galėjo uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis nuo 1 (vienerių) iki 3 (trejų) metų, tačiau įstatymu Nr. XIII-1929, priimtu 2019 m. sausio 11 d., šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo terminas buvo pailgintas iki penkerių metų, atitinkamai padidinant priemonės taikymo termino vidurkį. Dėl kitos skunde išdėstytos teismų praktikos teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad nurodytose bylose kaltininkai buvo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, priešingai nei A. K.. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apeliaciniame skunde pateikta teismų praktika šioje byloje nėra aktuali, todėl skundžiamu nuosprendžiu nustatytas baudžiamojo poveikio priemonės terminas, kuris, kaip teisingai nurodyta prokuroro atsiliepime į skundą, yra mažesnis nei vidurkis, netrumpintinas.
Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo nustatytas uždraudimo naudotis specialia teise terminas yra pakankamai individualizuotas, adekvatus padaryto nusikaltimo pavojingumui ir A. K. asmenybei. Siekiant bausmės paskirčiai keliamų tikslų įgyvendinimo, o kartu ir užtikrinti kitų visuomenės narių apsaugą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė 2 (dvejų) metų ir 6 (šešių) mėnesių baudžiamojo poveikio priemonės taikymo terminą.
Dėl l paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo
BK 72 straipsnyje yra nustatyta, kad konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Kelių transporto priemonė, kuri buvo panaudota darant nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, pripažįstama nusikalstamos veikos padarymo priemone. Nusikalstamos veikos padarymo priemonės, kitaip nei rezultato, konfiskavimo tikslas – pirmiausia atimti galimybę dar kartą panaudoti šią priemonę nusikalstamais tikslais, taip pat daryti atitinkamą prevencinį poveikį taip veikti linkusiems asmenims.
Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad automobilis ,,Renault Laguna“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nuteistajai inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo priemonė, pagrįstai nutarė taikyti BK 72 straipsnio nuostatas. Teismas teisingai pažymėjo, kad jeigu kaltininkas darydamas nusikalstamą veiką kaip priemonę panaudojo turtą, kuris bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso ir kitam asmeniui, toks bendraturtis nelaikytinas „kitu asmeniu“ pagal BK 72 straipsnio 3 dalies 1 punktą ar 4 dalį, todėl sprendžiant klausimą dėl turto konfiskavimo neturi reikšmės ta aplinkybė, ar jis suteikė turtą arba turėjo ir galėjo žinoti, kad toks turtas panaudotas darant nusikalstamą veiką. Nustatyta, kad automobilio ,,Renault Laguna“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas iš tiesų yra nuteistosios sutuoktinis M. K. (b. l. 44), tačiau duomenų, kad šis turtas M. K. priklausytų ne bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise, o asmeninės nuosavybės teise, byloje nėra. Priešingai, iš VĮ ,,Regitros“ pateiktos informacijos matyti, kad aptariamas automobilis įsigytas 2011 metais, o iš santuokos liudijimo matyti, kad A. K. ir M. K. susituokė (duomenys neskelbtini) metais (b. l. 177). Po santuokos sudarymo pradedamas taikyti bendro turto teisinis režimas (bendra jungtinė nuosavybė), jei sutuoktiniai nėra sudarę vedybų sutarties, o šiuo atveju nesant tokių duomenų teisėjų kolegija daro išvadą, kad automobilis ,,Renault Laguna“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) yra bendra A. K. ir M. K. nuosavybė. Skundžiamame nuosprendyje taip pat teisingai pažymėta, kad sutuoktinis, nukentėjęs dėl kito sutuoktinio veiksmų, kai dėl jų sumažėja bendroji jungtinė nuosavybė, gali kreiptis į teismą civilinio proceso tvarka bei gauti kompensaciją dėl bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimo.
Papildomai pažymėtina, kad ikiteisminio tyrimo metu apklaustas M. K. nurodė, kad automobiliu naudojasi tik jo sutuoktinė – A. K., jis šiuo metu neturi teisės vairuoti transporto priemones (b. l. 40), teisiamajame posėdyje parodė analogiškas aplinkybes (b. l. 150–151). Nuteistoji taip pat pažymėjo, kad ji šiuo automobiliu nuolat važinėja į darbą (b. l. 74). Taigi, iš aptartų duomenų darytina išvada, kad minėtas automobilis priklauso A. K., ji yra faktinė automobilio savininkė. A. K., priimdama sprendimus dėl automobilio valdymo ir naudojimo, prisiėmė atsakomybę ir už visus galimus neteisėto automobilio panaudojimo teisinius padarinius, tarp jų – šios transporto priemonės konfiskavimą, todėl automobilis buvo pagrįstai konfiskuotas, nes pagal BK 72 straipsnio 3 dalį kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais.
Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nuteistajai A. K. paskyrė teisingą bausmės dydį, baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise terminą ir tinkamai taikė turto konfiskavimą reglamentuojančias teisės normas. Keisti ar naikinti skundžiamą nuosprendį apeliaciniame skunde dėstomais motyvais nėra jokio pagrindo, todėl nuteistosios apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
atmesti nuteistosios A. K. apeliacinį skundą.
Ši nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.