- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2021-06-23
- Bylos Nr.
- AN2-196-606/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 4-10-3-00001-2021-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Panaikinti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) administracinio nusižengimo byloje ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti
- Teisėjas
- Edita Lapinskienė (pirm.)
- Pažeidėjas
- L. G.
- Institucija
- BĮ Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariato Palangos PK
- Advokatai
- Marius Navickas
- Kategorijos
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Edita Lapinskienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi L. G. administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto L. G. atstovo advokato Mariaus Navicko apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2021 m. balandžio 29 d. nutarties,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
1. Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2021 m. balandžio 29 d. nutartimi paliktas nepakeistas Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Klaipėdos apskrities VPK) 2020 m. lapkričio 25 d. nutarimas, kuriuo L. G. pripažintas padaręs Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 4 dalyje numatytą nusižengimą ir nubaustas 80 Eur bauda su specialiosios teisės atėmimu (vairuoti transporto priemones) 3 mėnesiams už tai, kad 2020 m. spalio 23 d. 7.48 val., (duomenys neskelbtini) sankryžoje, (duomenys neskelbtini), vairuodamas transporto priemonę įvažiavo į sankryžą degant (šviečiant) draudžiamam (geltonam) šviesoforo signalui.
Šalies argumentai
2. Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patraukto L. G. atstovas advokatas M. Navickas prašo panaikinti Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2021 m. balandžio 29 d. nutartį bei Klaipėdos apskrities VPK 2020 m. lapkričio 25 d. nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną L. G. nutraukti.
2.1. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad ANK 609 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog administracinio nusižengimo protokole, be kita ko, nurodoma administracinio nusižengimo padarymo vieta, laikas ir esmė, šio kodekso straipsnis, straipsnio dalis ar kitas atsakomybę už šį nusižengimą nustatantis teisės aktas, kurio reikalavimus pažeidė asmuo. Vadovaujantis ANK 618 straipsnio 2 dalimi ne teismo tvarka priimtame nutarime turi būti išdėstytos ir motyvuotai įvertintos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės, nurodytas ANK straipsnis, jo dalis, kuriuose nustatyta atsakomybė už asmens padarytą administracinį nusižengimą, nurodytas specialusis įstatymas ar kitas teisės aktas, kurio reikalavimus asmuo pažeidė.
2.2. Teismų praktikoje yra pažymėta, kad administracinio nusižengimo protokolas turi dvejopą reikšmę: jis yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio nusižengimo padarymu, taip pat yra dokumentas, kuriame fiksuojami nustatyti įrodymai, kitos aplinkybės ir žinios, reikšmingos nagrinėjant bylą. Administracinio nusižengimo protokolu apibrėžiamos administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo ribos. Nuo teisingo protokolo surašymo priklauso ir administracinio nusižengimo bylos baigtis, administracinio nusižengimo protokolas turi lemiamą reikšmę nustatant asmens kaltę. Administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui kaltinimas turi būti suformuluotas aiškiai, t. y. nurodant, kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu buvo padarytas administracinis nusižengimas. Protokolas surašomas tam, kad asmuo galėtų gintis nuo kaltinimo, o gintis nuo pareikšto kaltinimo yra įmanoma tik tada, kai iš administracinio nusižengimo protokolo galima suvokti, už kokią veiką norima taikyti administracinę atsakomybę. Tai yra svarbi asmens, kaltinamo nusižengimo padarymu, procesinių teisių gintis nuo pareikšto kaltinimo garantija, nes veikos teisinis kvalifikavimas gali lemti ir gynybos strategiją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-84-942/2016, 2AT-97-942/2017, 2AT-53-788/2017).
2.3. Taip pat nurodoma, kad ANK 417 straipsnis numato atsakomybę už kelio ženklų, žmonių vežimo reikalavimų nesilaikymą ar kitą Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) pažeidimą. Šio straipsnio 4 dalyje nurodyta, jog važiavimas esant draudžiamam šviesoforo signalui arba reguliuotojo gestui, nesustojimas prieš pėsčiųjų perėją, kai to reikalaujama pagal taisykles, užtraukia baudą vairuotojams nuo šešiasdešimt iki devyniasdešimt eurų. Ši teisės norma blanketinė, todėl, taikant administracinę atsakomybę pagal minėtą straipsnį, būtina nustatyti, kokias Kelių eismo taisykles pažeidė administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo. Iš tokios įstatymo formuluotės matyti, jog L. G. yra traukiamas administracinėn atsakomybėn už Kelių eismo taisyklių pažeidimą, taigi nutarime turi būti nurodytas ir konkretus KET punktas.
2.4. Teismas, išnagrinėjęs administracinę bylą, nors ir pripažino, kad skundžiamame policijos nutarime inkriminuotas KET 73.8 punkto reikalavimų pažeidimas yra suformuluotas netinkamai, nusprendė ištaisyti Klaipėdos apskrities VPK 2020 m. lapkričio 25 d. nutarime pažeistų KET taisyklių „73.8“ punktą į „73.7“ punktą ir skundžiamą policijos nutarimą palikti nepakeistą. Apelianto teigimu, nagrinėjamu atveju teismas skundžiamoje nutartyje pažeidė imperatyvius ANK 642 straipsnyje numatytus, reglamentuojančius teismo priimamų sprendimų rūšis, reikalavimus. Teismas, nustatęs, kad teisės aktas, nustatantis atsakomybę už padarytą pažeidimą, buvo pritaikytas netinkamai, turėjo ANK 642 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta tvarka panaikinti nutarimą ir paskirti administracinę nuobaudą remiantis tinkamu teisės aktu. Šiuo atveju teisės aktas, nustatantis konkretaus asmens atsakomybę už padarytą pažeidimą, įvertinus itin abstraktų inkriminuotą ANK 417 straipsnio 4 dalį, yra konkretaus KET reikalavimų pažeidimas. Teismas, pripažinęs, kad nutarimas turi būti ne naikinamas, o keičiamas, tokiu atveju turėjo vadovautis ANK 642 straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodytais reikalavimais. Teismas, palikdamas skundžiamą policijos nutarimą nepakeistą, tačiau kartu keisdamas inkriminuotą teisės aktą iš netinkamo tinkamu, ir tai įvardyti „ištaisymu“, neturėjo teisės.
2.5. Apeliantas nurodo, kad teismas, pripažinęs, jog vaizdo įrašas nepatvirtina pažeidimo fakto, skundžiamoje nutartyje rėmėsi išimtinai pareigūno M. R. parodymais, kad jis matė ir fiksavo įvykį, jog L. G. įvažiavo į sankryžą degant draudžiamam (geltonam) šviesoforo signalui, ir jam tai nesukėlė jokių abejonių. Teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad teismui nekelia abejonių pareigūno parodymai, nes pareigūnas parodė, kad matė, kaip L. G. į sankryžą įvažiuoja jau užsidegus geltonam šviesoforo signalui. Tačiau šiuo atveju apeliantas atkreipia dėmesį, kad pareigūnas buvo tame pačiame automobilyje, iš kurio buvo fiksuojamas teismui pateiktas vaizdas. Taigi, teismui konstatavus, kad važiuojančių transporto priemonių žibintai, ryškus sankryžos apšvietimas sudaro kliūtis identifikuoti pareiškėjo įvažiavimo į sankryžą aplinkybes, tas pats taikytina ir automobilyje sėdėjusiam bei tas pačias aplinkybes, kaip ir užfiksuota vaizdo įraše, mačiusiam policijos pareigūnui. Be to, L. G. įvažiuojant į sankryžą, policijos automobilis buvo už L. G. automobilio daugiau kaip 100 metrų atstumu. Todėl tiek matyti, tiek ir įvertinti, kurioje vietoje buvo L. G. automobilis, t. y., kiek jis buvo įvažiavęs į sankryžą persijungus šviesoforo signalui iš žalios į geltoną, policijos pareigūnas neturėjo objektyvios galimybės. Be to, policijos pareigūnas buvo apklausinėjamas apie įvykį, įvykusį net prieš pusę metų, ir šios apklausos teisme metu parodė bendro pobūdžio frazes, t. y. kad, jeigu surašė protokolą ir sustabdė pareiškėją, reiškia tuo metu šis pažeidimas jiems abejonių nekėlė. Be to, pateikus pareigūnui peržiūrai jo tarnybiniame automobilyje užfiksuotą vaizdo įrašą, jis jau nebuvo toks kategoriškas, ir į gynėjo klausimą, ar jame užfiksuotas pažeidimo faktas, nurodė, kad mano, jog taip.
2.6. Apelianto teigimu, nagrinėjamu atveju, vertinant pažeidimo padarymo faktą yra aktualus ir pareigūno pateiktas aiškinimas, nuo kada prasideda sankryža, t. y. nuo prieš šviesoforus esančios pėsčiųjų perėjos. Atsižvelgiant į tai, kad L. G. yra nubaustas už tai, jog įvažiavo į sankryžą degant (šviečiant) geltonam šviesoforo signalui, turėjo būti nustatyta, kad šis signalas užsidegė L. G. dar net nekirtus prieš sankryžą esančios pėsčiųjų perėjos. Teismui pateiktoje iš vaizdo įrašo sustabdyto kadro nuotraukoje akivaizdžiai matyti, kad dar degant žaliam šviesoforo signalui, L. G. buvo kirtęs ne tik prieš šviesoforą esančią pėsčiųjų perėją, bet ir pravažiavęs priešais esantį šviesoforą (jo galiniai žibintai buvo maždaug vienoje linijoje su degančiu žaliu šviesoforo signalu), todėl įvažiavęs sankryžą degant žaliam šviesoforo signalui, turėjo teisę pabaigti šį manevrą.
2.7. Teismas, pripažinęs, kad vaizdo įraše užfiksuota būtent taip, kaip nurodyta skunde, t. y. užfiksuota, kad L. G. automobilis įvažiuoja į sankryžą degant žaliam šviesoforo signalui ir, persijungus šviesoforo signalui į geltoną, yra nuvažiavęs toliau nei pirmieji prieš sankryžą esantys šviesoforai, šiuos neatitikimus siekia paaiškinti ne objektyviai L. G. nekaltumą pagrindžiančiais vaizdo įraše užfiksuotais duomenimis, o subjektyviu tų pačių aplinkybių vertinimu, t. y. pagal vaizdo įraše esančius matomus šviesų srautus ir intensyvumą, teismas sprendžia, kad sankryžos ryškus apšvietimas bei intensyvi šviesoforų signalų spalva yra žymiai ryškesnė, nei L. G. transporto priemonės galiniai žibintai, dėl to gali atrodyti, kad (persijungiant šviesoforo signalui iš žalios) L. G. transporto priemonė yra toliau nei pirmas sankryžos šviesoforas. Iš šitų vertinimų apeliantas daro išvadą, kad teismas, pripažinęs, jog vaizdo įraše užfiksuoti duomenys sudaro kliūtis identifikuoti L. G. įvažiavimo į sankryžą aplinkybes ir, kad iš vaizdo įrašo atrodo, jog (persijungiant šviesoforo signalui iš žalios į geltoną) L. G. transporto priemonė yra toliau nei pirmas sankryžos šviesoforas, šiam vaizdo įrašui prieštaraujančias išvadas padarė remdamasis subjektyviu pareigūno pateiktu tų pačių vaizdo įraše užfiksuotų aplinkybių vertinimu, t. y. kaip jam šis įvykis pasirodė būnant tame pačiame automobilyje, ir matant šį įvykį tuo pačiu atstumu ir iš tos pačios vietos (kai jam trukdė tie patys žibintai ir apšvietimas), kuriame ir buvo fiksuojamas byloje pateiktas vaizdo įrašas.
2.8. Apeliantas pažymi, kad ir skundžiamą nutarimą priėmusios institucijos atstovas teismui pateiktame atsiliepime akcentuoja ne tai, kokiam šviesoforo signalui degant L. G. įvažiavo į sankryžą, o tai, kad L. G. turėjo iš anksto lėtinti greitį ir, matydamas, kad tuoj pasikeis šviesoforo signalas, kad pradėjo mirksėti žalias šviesoforo signalas, privalėjo prieš sankryžą lėtinti greitį ir sustoti. Anot pareigūno, sustojimas nebūtų buvęs staigus ir nebūtų sukėlęs jokio pavojaus eismui. Šie atsakingo pareigūno atsiliepime išsakyti teiginiai, t. y. apie draudimą įvažiuoti į sankryžą mirksint žaliam šviesoforo signalui ar privalomumą prieš tai sustoti, neatitinka KET reikalavimų. Iš tokių atsiliepimų argumentų akivaizdu, kad pareigūnas, susipažinęs su vaizdo įrašu, jau įrodinėja ne įvažiavimą į sankryžą degant draudžiamam šviesoforo signalui, o būtinybę sustoti prieš sankryžą jau mirksint žaliam (tai prieštarauja KET reikalavimas, nes tokio draudimo KET nėra numatyta, be to, tuo L. G. net ir nėra kaltinamas).
2.9. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, į tai, kad byloje nėra neginčijamų duomenų, iš kurių būtų galima patikimai nuspręsti, jog L. G. padarė inkriminuotą administracinį nusižengimą, apeliantas daro išvadą, jog administracinio nusižengimo teisena L. G. turėtų būti nutraukta, nes nepadaryta veika, turinti administracinio nusižengimo požymių. Apelianto teigimu, pirmos instancijos teismas netinkamai įvertino objektyviai nustatytas bylos aplinkybes, skundžiamą sprendimą priėmė ne bešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, o vadovaudamasis subjektyviu – kitokiu vaizdo įraše užfiksuotų aplinkybių vertinimu, todėl skundžiama nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta bei turėtų būti panaikinta.
Motyvuojamoji dalis
3. Apeliacinis skundas tenkintinas.
4. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą.
5. Apeliaciniu skundu ginčijama administracinėn atsakomybėn patraukto L. G. kaltė dėl administracinio nusižengimo padarymo, numatyto ANK 417 straipsnio 4 dalyje, t. y. tvirtinama, kad L. G. įvažiavo į sankryžą dar degant žaliam šviesoforo signalui, todėl nepažeidė Kelių eismo taisyklių 73.7 punkto reikalavimų, nes turėjo teisę pabaigti manevrą.
6. Pagal ANK 5 straipsnio 1 dalį, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Taigi asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio 1 dalies nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. ANK 569 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, sprendžia teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas). Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.
7. Skundžiama nutartimi konstatuota, kad L. G. 2020 m. spalio 23 d. 7.48 val., (duomenys neskelbtini) sankryžoje, (duomenys neskelbtini), vairuodamas transporto priemonę įvažiavo į sankryžą degant (šviečiant) draudžiamam (geltonam) šviesoforo signalui.
8. Iš byloje esančių vaizdo įraše užfiksuotų duomenų, kurie fiksuoti tarnybiniame automobilyje buvusia vaizdo priemone, nustatyta bei, kaip pripažino ir skundžiamoje nutartyje apylinkės teismas, vaizdo įrašas nėra informatyvus, kad iš jo objektyviai būtų galima nustatyti faktą, būtent kokios spalvos (žalios ar geltonos) šviesoforo signalui degant L. G. įvažiavo į sankryžą. Iš vaizdo įrašo nustatyta, kad švinta, matosi prieblanda, policijos tarnybinis automobilis važiuoja paskui L. G. vairuojamą automobilį, tačiau pakankamai dideliu atstumu, iš priekio šviečia važiuojančių transporto priemonių žibintai, jų ryški šviesa trukdo matomumui, ir tai trukdo objektyviai nustatyti L. G. transporto priemonės įvažiavimo į sankryžą aplinkybę, t. y. būtent kokios spalvos (žalios ar geltonos) šviesoforo signalui degant L. G. įvažiavo į sankryžą.
9. Tačiau apylinkės teismas, konstatuodamas L. G. kaltę pažeidus Kelių eismo taisyklių 73.7 punkto reikalavimus, rėmėsi teismo posėdyje duotais liudytojo policijos pareigūno M. R. parodymais, t. y. kad policijos pareigūnas matė, kaip L. G. įvažiavo į sankryžą degant draudžiamam geltonos spalvos šviesoforo signalui, bei tikėjo policijos pareigūno parodymais, kad jis nefiksuoja pažeidimo, jei pažeidimo faktas kelia abejonių.
10. Pažymėtina, kad šuo atveju galbūt ir nebūtų pagrindo netikėti teismo posėdyje duotais kaip liudytojo policijos pareigūno M. R. parodymais dėl to, kad L. G. įvažiavo į sankryžą degant draudžiamam geltonos spalvos šviesoforo signalui, tačiau, atsižvelgiant į vaizdo įraše užfiksuotus ir aptartus duomenis, t. y. kad iš priekio švietė važiuojančių transporto priemonių žibintai, o tarp policijos pareigūnų tarnybinio automobilio ir L. G. vairuoto automobilio buvo pakankamai didelis atstumas matomumo prasme, yra pagrindo manyti, kad policijos pareigūnas galėjo sąžiningai klysti dėl to, kad L. G. įvažiavo į sankryžą degant jau draudžiamam geltonos spalvos šviesoforo signalui, o ne dar degant žalios spalvos šviesoforo signalui. Šiuo atveju apygardos teismas neturi pagrindo nesutikti su apeliacinio skundo argumentu, kad policijos pareigūnas M. R., taip pat ir policijos pareigūnė G. J. buvo tame pačiame automobilyje, iš kurio buvo fiksuojamas teismui pateiktas vaizdas, todėl yra pagrindo manyti, kad policijos pareigūnams matomumas lygiai taip pat nebuvo nepriekaištingas, todėl objektyviai nepaneigta, kad policijos pareigūnai dėl L. G. padaryto nusižengimo galėjo ir suklysti.
11. Akcentuotina, kad asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Be to, sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai.
12. Šiuo atveju byloje surinkti ir ištirti įrodymai objektyviai nepatvirtina L. G. kaltės dėl to, kad jis, vairuodamas transporto priemonę, įvažiavo į sankryžą degant (šviečiant) draudžiamam (geltonam) šviesoforo signalui bei taip pažeidė Kelių eismo taisyklių 73.7 punkto reikalavimus, o visos abejonės ir neaiškumai, kurie šiuo atveju negali būti pašalinti, nes, esant iš vaizdo įrašo nustatytoms aplinkybėms, t. y. kad buvusioje situacijoje – esant prieblandai ir šviečiant iš priekio atvažiuojančių transporto priemonių žibintų šviesoms – matomumas dėl L. G. vairuotos transporto priemonės įvažiavimo į sankryžą momentas iš tarnybinio automobilio tikrai nebuvo geras, lieka nepašalinta abejonė dėl L. G. padaryto nusižengimo fakto.
13. Atsižvelgiant į nustatytų ir aptartų aplinkybių visumą, Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2021 m. balandžio 29 d. nutartis, kuria paliktas nepakeistas Klaipėdos apskrities VPK 2020 m. lapkričio 25 d. nutarimas, ir Klaipėdos apskrities VPK 2020 m. lapkričio 25 d. nutarimas, kuriuo L. G. nubaustas pagal ANK 417 straipsnio 4 dalį, naikintini, L. G. administracinio nusižengimo teisena pagal ANK 417 straipsnio 4 dalį nutrauktina (ANK 591 straipsnio 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas
nutaria:
Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2021 m. balandžio 29 d. nutartį bei Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2020 m. lapkričio 25 d. nutarimą, kuriuo L. G. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 4 dalį 80 Eur dydžio bauda, atimant teisę vairuoti transporto priemones trims mėnesiams, panaikinti, bei L. G. administracinio nusižengimo teiseną pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 4 dalį nutraukti (ANK 591 straipsnio 1 punktas).
Nutarimas neskundžiamas.