Kauno apygardos teismo sprendimas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Olegas Šibkovas

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn traukiamo A. J. V. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. spalio 9 d. nutarties A. J. V. administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. J. V. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Eismo įvykių registravimo skyriaus vyresniojo tyrėjo 2017 m. liepos 18 d. nutarimu pripažintas kaltu padaręs administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 8 dalyje ir 426 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta subendrinta 600 Eur bauda už tai, kad jis 2017 m. kovo 30 d., apie 9.15 val., (duomenys neskelbtini) prie namo Nr. (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę „Opel Zafira“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nesiėmė visų atsargumo sąlygų, sankryžoje sukdamas į dešinę nepaliko saugaus tarpo iš šono, kad eismas būtų saugus, kliudė stovintį automobilį MB, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir jį apgadino, nesant nukentėjusiojo įvykio vietoje nesustojo ir nepranešė policijai ir iš įvykio vietos nuvažiavo, įvykio metu apgadintos abi transporto priemonės. Tokiais veiksmais A. J. V. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 126, 219.1, 222 punktų reikalavimus.A. J. V. nesutikdamas su Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Eismo įvykių registravimo skyriaus vyresniojo tyrėjo 2017 m. liepos 18 d. nutarimu padavė skundą Kauno apylinkės teismui. Kauno apylinkės teismas, išnagrinėjęs A. J. V. skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Eismo įvykių registravimo skyriaus vyresniojo tyrėjo 2017 m. liepos 18 d. nutarimo, nutartimi netenkino A. J. V. skundo, konstatavęs, kad byloje esančių įrodymų visuma patvirtina, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo padarė jam inkriminuotus administracinius nusižengimus, numatytus ANK 17 straipsnio 8 dalyje ir 426 straipsnio 1 dalyje. Apeliaciniame skunde A. J. V. skundžia Kauno apylinkės teismo nutartį ir prašo bylos medžiagą perduoti nagrinėti Kauno apygardos teismui.Skunde atkreipiamas dėmesys, kad byloje yra skundo autoriaus nuotrauka su jo automobiliu (joje matosi judesio-atstumo davikliai) ir kelios automobilio dešinės pusės nuotraukos, kuriose matosi paviršiaus pabraižymai ir korozijos pažeistos vietos. Anot apelianto, jie atsirado automobilį naudojant ištisus metus, kai teko važiuoti ir siaurais miško keliais, brūzgynais, o šakos pabraižė transporto priemonės paviršių.Skunde pažymima, kad apie nukentėjusį automobilį yra tik duomenys, kad jis buvo remontuotas, o nuotraukų su šios transporto priemonės pažeidimų vaizdu nėra. Pabrėžiama, kad skundo autoriui lankantis policijoje buvo parodyti laikmenoje esantys vaizdai su pažeistu nukentėjusio automobilio priekiniu sparnu, kur matėsi įlenkta įduba, po to iškylanti raukšlė bei mėlynų dažų dryžiai. Skunde tvirtinama, kad byloje esanti schema su nukentėjusio automobilio stovėjimo vieta ir sankryžos forma neteisinga. Be to, apeliantui kelia abejonių, kodėl nukentėjusiojo automobilis buvo pastatytas prie namo Nr. (duomenys neskelbtini), o ne namo Nr. (duomenys neskelbtini) kieme, kur nukentėjusysis gyvena. Pažymima, kad skundo autorius su nukentėjusiuoju nėra bendravęs ar davęs savo telefono numerį, ir kad su juo yra to paties namo gyventojai apeliantas sužinojo tik teismo posėdžio metu.Skunde nurodoma, kad liudytojo teiginiai, kad įvykio metu buvo karšta ir jis buvo atsidaręs langą, neatitinka tikrovės. Taip pat atkreipiamas dėmesys, kad „(duomenys neskelbtini)“ pažyma patvirtina, jog skundo autorius buvo sode. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos atsiliepime prašoma apeliacinio skundo netenkinti ir Kauno apylinkės teismo 2017 m. spalio 9 d. nutartį palikti nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

A. J. V. apeliacinis skundas netenkinamas.ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Nagrinėjamu atveju apeliaciniame skunde keliamas įrodymų vertinimo pagrįstumo klausimas. Apeliaciniu skundu ginčijamas pažeidėjo veiksmų pagal ANK 417 straipsnio 8 dalį ir 426 straipsnio 1 dalį kvalifikavimas.Asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis. Teismas kiekvienu atveju turi visapusiškai įvertinti visus byloje surinktus įrodymus ir nuspręsti, ar jų pakanka konstatuoti, kad buvo padarytas administracinis nusižengimas. Administracinio nusižengimo byloje priimtas nutarimas (nutartis) laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės (ANK 563, 567, 569 straipsniai). ANK 569 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ANK 569 straipsnio 4 dalies taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu, kuris turi būti pagrįstas įrodymais, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma, taip pat vadovaujamasi teisingumo ir protingumo kriterijais. Pažymėtina, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios ir teismas negali teikti pirmenybės atitinkamiems įrodymams.Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas šių reikalavimų nepažeidė, išsamiai, visapusiškai ir nešališkai išnagrinėjo reikšmingas bylai teisingai išspręsti aplinkybes bei išsamiai įvertino surinktus įrodymus, jų visumą. Teismo išvados pagrįstos bylos medžiaga, išsamia surinktų įrodymų analize ir yra motyvuotos.ANK 417 straipsnio 8 dalyje numatyta, kad Kelių eismo taisyklių pažeidimai, išskyrus šiame kodekse numatytuosius, užtraukia įspėjimą arba baudą vairuotojams nuo 10 iki 12 Eur.ANK 426 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles, kai padaryta žala neviršija 15 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, užtraukia baudą vairuotojams nuo 600 iki 850 Eur. Be to, už šio administracinio nusižengimo padarymą gali būti skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo 1 iki 3 metų (ANK 426 straipsnio 7 dalis).Apeliantas savo kaltę dėl jo veiksmų kvalifikavimo pagal ANK 417 straipsnio 8 dalį ir 426 straipsnio 1 dalį ginčija, teigdamas, jog eismo įvykio nepadarė, o ant jam priklausančio automobilio esantys nubrozdinimai atsirado jį naudojant ištisus metus, kai šakos apibraižė transporto priemonės paviršių. Be to, anot skundo autoriaus, ant nukentėjusio automobilio esančių nubraukimų žymių spalva neatitinka jam priklausančios transporto priemonės spalvos. Aukštesnysis teismas atmeta šiuos apeliacinio skundo argumentus kaip nepagrįstus, nes jie yra paneigti byloje surinktais, teismo ištirtais ir skundžiamoje nutartyje aptartais įrodymais. Byloje esantys duomenys – administracinio nusižengimo protokolas (administracinio nusižengimo byla Nr. 17069292278, b. l. 1), policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai (administracinio nusižengimo byla Nr. 17069292278, b. l. 4, 17), eismo įvykio vietos schema (administracinio nusižengimo byla Nr. 17069292278, b. l. 5), transporto priemonės techninės apžiūros aktas (administracinio nusižengimo byla Nr. 17069292278, b. l. 13-16), P. M. paaiškinimas ir parodymai (administracinio nusižengimo byla Nr. 17069292278, b. l. 6-8, t. 1 b. l. 20), liudytojo A. N. paaiškinimai ir parodymai (administracinio nusižengimo byla Nr. 17069292278, b. l. 9, t. 1, b. l. 20-21), iš dalies paties A. J. V. paaiškinimai ir parodymai (administracinio nusižengimo byla Nr. 17069292278, b. l. 11, t. 1, b. l. 11) bei kita byloje esanti medžiaga, patvirtina, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo apgadintas svetimas turtas, tačiau ji iš įvykio vietos pasišalino. Šie duomenys neginčijamai patvirtina, kad pažeidėjas iš tiesų padarė jam inkriminuotus ANK pažeidimus. Nors, kaip minėta, pats A. J. V., ginčidamas savo atsakomybę pagal ANK 17 straipsnio 8 dalį ir 426 straipsnio 1 dalį, tvirtina, kad nesukėlė eismo įvykio, šiuos jo teiginius paneigia byloje esantys nuoseklūs liudytojo A. N. paaiškinimai, kad matė, jog įvykio dieną apie 9 val. priešais jį sankryžoje, (duomenys neskelbtini) stovėjęs automobilis „Opel Zafira“, sukdamas į dešinę (į (duomenys neskelbtini)), užkabino stovėjusį automobilį „Mercedes Benz“ ir iš įvykio vietos nuvažiavo. Šis liudytojas taip pat nurodė A. J. V. transporto priemonės duomenis. Netikėti šio liudytojo parodymais teismas neturi pagrindo. A. N. nurodytos aplinkybės sutampa su pareigūnų L. Č. ir R. V. tarnybiniuose pranešimuose užfiksuotais duomenimis, neprieštarauja nukentėjusiojo P. M. parodymams. Be to, minėti parodymai duoti liudytojui esant įspėtam dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą. Duomenų apie tai, kad liudytojas būtų šališkas, suinteresuotas bylos baigtimi ir veiktų priešingai apelianto interesams, nėra. Liudytojas įvykio dieną įvykio vietoje atsirado atsitiktinai, jis su pažeidėju nėra susietas jokiais ryšiais, duomenų, kad jis būtų suinteresuotas bylos baigtimi apeliantas nepateikė. Kita vertus, pats A. J. V. nors teigė įvykio nesukėlęs, tačiau neneigė, kad įvykio dieną, apie 8.30 val. buvo sustojęs (duomenys neskelbtini) ir suko į dešinę, į (duomenys neskelbtini). O, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo suprato nubraukęs kitą transporto priemonę, tačiau iš įvykio vietos pasišalino, patvirtina liudytojo A. N. parodymai, kad ne tik matė eismo įvykį, bet ir girdėjo braukimo garsą. Nors apeliantas tvirtina, kad liudytojas negalėjo girdėti susidūrimo momento, tačiau šiuos jo teiginius paneigia byloje esanti eismo įvykio vietos schema, kurioje užfiksuota, kad P. M. automobiliui „Mercedes Benz“ buvo padaryti priekinės kairės pusės sparno, priekinio bamperio kairėje pusėje apgadinimai, bei „IF P&C INSURANCE AS“ pateikta šio automobilio remonto sąmata (administracinio nusižengimo byla Nr. 17069292278, b. l. 20-25), kas įrodo, jog buvo kontaktas su kitais objektais, kuris atitinkamai turėjo būti ne tik juntamas, bet ir girdimas. Be to, tai, kad iš tiesų apelianto automobiliu buvo padaryti nurodyti apgadinimai patvirtina jam priklausančios transporto priemonės techninės apžiūros aktas su fotonuotraukomis, kur užfiksuotos braukimo žymės ant priekinių ir užpakalinių dešinės pusės durelių. O apeliacinio skundo teiginiai, kad byloje nėra nukentėjusio automobilio nuotraukų, pažeidėjo kaltės dėl kitos transporto priemonės apgadinimo ir pasišalinimo iš eismo įvykio vietos neeliminuoja, kadangi tai nustatyta anksčiau minėtais liudytojų A. N. ir P. M. paaiškinimu ir parodymais, policijos pareigūnų tarnybiniais pranešimais, eismo įvykio vietos schema, transporto priemonės techninės apžiūros aktu, iš dalies paties A. J. V. paaiškinimais ir parodymais. Be to, Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdyba su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikė CD laikmeną, kurioje užfiksuotos apgadinto automobilio nuotraukos. Iš šių nuotraukų matyti, kad automobiliui „Mercedes Benz“ buvo padaryti priekinės kairės pusės sparno, priekinio bamperio kairėje pusėje apgadinimai, kurie atitinka administracinėn atsakomybėn patraukto asmens transporto priemonės techninės apžiūros akte užfiksuotus apgadinimus. Apeliantas teigia, kad nukentėjusio automobilio nuotraukose matyti mėlynų dažų braukimo žymės, tačiau tai paneigia pateiktos nuotraukos. Taigi, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nurodytos aplinkybės patvirtina, kad iškart po eismo įvykio pažeidėjas turėjo ir galėjo suprasti, jog jis eismo įvykio metu apgadino kitą automobilį, ir tokiu būdu padarė žalą šios transporto priemonės savininkui, todėl nagrinėjamu atveju negalėjo pasišalinti iš eismo įvykio vietos apie tai nepranešusi nukentėjusiajam ir policijai. Nežiūrint to, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių reikalavimus A. J. V. sąmoningai ir tikslingai pasišalino iš eismo įvykio vietos. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, aukštesnės instancijos teismas daro išvadą, kad Kauno apylinkės teismas, priimdamas 2017 m. spalio 9 d. nutartį, tinkamai pritaikė materialines ir procesines teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti A. J. V. apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo. Dėl šių priežasčių skundžiama apylinkės teismo nutartis paliekama nepakeista, o A. J. V. apeliacinis skundas – atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

palikti Kauno apylinkės teismo 2017 m. spalio 9 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje nepakeistą ir A. J. V. apeliacinio skundo netenkinti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.