Klaipėdos apygardos teismo nutartis

dalyvaujant nukentėjusiosios V. K. atstovei pagal įstatymą S. K., atstovui advokatui Valdui Andrijauskui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą pagal nukentėjusiosios V. K. atstovės pagal įstatymą S. K. apeliacinį skundą dėl 2017 m. kovo 10 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutarimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. R. administracinėn atsakomybėn patrauktas už tai, kad jis 2017-01-09, apie 18.09 val., ties (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, vairuodamas transporto priemonę „Nissan Qashqai“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nepraleido per nereguliuojamą pėsčiųjų perėją ėjusios nepilnametės pėsčiosios, ją partrenkė ir sužalojo. Pėsčiajai eismo įvykio metu sukeltas nežymus sveikatos sutrikdymas.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad apeliantė, 2017-03-09 apie 13.30 val. su dukra nuvykusi į Klaipėdos miesto apylinkės teismą, pamatė, jog skelbimų lentoje apie jų bylą nebuvo jokios informacijos. Tuomet ji kreipėsi į teismo raštinės darbuotojus ir buvo nukreipta į administracinių bylų raštinę, tačiau jai buvo pasakyta, kad tokios bylos Klaipėdos miesto apylinkės teisme apskritai nėra. Ant šaukimo nurodytas policijos pareigūnas patvirtino, kad byla Klaipėdos miesto apylinkės teismui buvo išsiųsta 2017-03-03. Šią informaciją perdavė teismo raštinės darbuotojams, tačiau šie nieko paaiškinti negalėjo. Todėl dėl kažkieno kaltės nukentėjusioji ir jos atstovė negalėjo dalyvauti administracinės bylos nagrinėjime bei išreikšti nuomonės dėl nuobaudos skyrimo administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui I. R..

Apeliaciniame skunde taip pat išreiškiama pozicija, kad I. R. buvo paskirta per švelni administracinė nuobauda. Pažymima, kad I. R. anksčiau baustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124 str. už greičio viršijimą, jis neatlygino padarytos žalos, bet to jo prisipažinimas ir gailėjimasis nelaikytinas nuoširdžiu.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 575 str. 1 d. numato, kad administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantys asmenys yra administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, nukentėjusysis, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovai, nukentėjusiojo atstovai ir institucijos, kurios pareigūnas atliko administracinio nusižengimo tyrimą, atstovas. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 578 str. 1 d. be kita ko numato, kad nukentėjusiuoju administracinio nusižengimo byloje laikomas fizinis arba juridinis asmuo, kuriam administraciniu nusižengimu padaryta fizinė, turtinė ar neturtinė žala. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 584 str. numato, kad, kai administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo ir nukentėjusysis yra nepilnamečiai arba dėl fizinių ar psichinių trūkumų negali patys pasinaudoti savo teisėmis administracinių nusižengimų bylose, jų interesams turi teisę atstovauti jų atstovai pagal įstatymą (tėvai, globėjai, rūpintojai). Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 579 str. 1 d. 2 p. įtvirtina nukentėjusiojo teisę dalyvauti nagrinėjant bylą žodinio proceso tvarka ir duoti parodymus.

Iš atskleisto reguliavimo akivaizdu, kad nukentėjusysis ir jo įstatyminis atstovas turi teisę dalyvauti administracinio nusižengimo bylos nagrinėjime, o administracinio nusižengimo bylą nagrinėjantis teismas turi pareigą užtikrinti, kad minėti proceso dalyviai turėtų objektyvią galimybę pasinaudoti šia savo teise. Iš nagrinėjamos bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusioji V. K. buvo kviečiama atvykti į Klaipėdos miesto apylinkės teismą 2017 m. kovo 9 d. 14 val., tačiau bylos nagrinėjimas žodinio proceso tvarka vyko 2017 m. kovo 8 d. 11 val. Tokia situacija reiškia procesinę pirmosios instancijos teismo klaidą ir nukentėjusiosios V. K. bei jos atstovės pagal įstatymą S. K. teisių pažeidimą. Apygardos teismas, siekdamas ištaisyti apylinkės teismo klaidą ir užtikrinti nukentėjusiosios ir jos atstovės pagal įstatymą teisių įgyvendinimą, nukentėjusiosios V. K. atstovės pagal įstatymą S. K. apeliacinį skundą išnagrinėjo žodinio proceso tvarka, kaip tą numato Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 651 str. 3 d., užtikrindamas galimybę pasisakyti visoms proceso šalims, tiesa, administracinėn atsakomybėn patrauktas I. R. šia galimybe nepasinaudojo ir į 2017 m. gegužės 15 d. Klaipėdos apygardos teismo posėdį neatvyko.

Apeliaciniame skunde be procesinių nukentėjusiosios ir jos atstovės pagal įstatymą teisių pažeidimų keliamas ir nuobaudos administracinėn atsakomybėn patrauktam I. R. individualizavimo klausimas. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 423 str. 2 d. sankcija užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno šimto penkiasdešimt iki trijų šimtų eurų. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 423 str. 4 d. numato, kad už šio straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą gali būti skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo vienų iki dvejų metų.

Kaip matyti, transporto priemonės konfiskavimas už Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 423 str. 2 d. numatyto administracinio nusižengimo padarymą nėra numatytas, todėl apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantės teiginiais, jog apylinkės teismas skundžiamo nutarimo rezoliucinėje dalyje nepagrįstai nurodė, jog administracinėn atsakomybėn patrauktam I. R. skiriama 150 Eur bauda be transporto priemonės „Nissan Qashqai“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimo. Ši apylinkės teismo klaida esminės įtakos proceso šalių ar visuomenės interesams neturi, tačiau, apygardos teismo vertinimu, įneša teisinio neaiškumo.

Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 str. 2 d. numatyta, kad baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Apygardos teismas nemato aplinkybių, kurios leistų daryti neabejotiną išvadą, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas I. R. gailisi nenuoširdžiai, todėl nėra teisėto pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo pripažintą pažeidėjo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 35 str. 1 d. 1 p. I. R. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, jis administracinėn atsakomybėn traukiamas už netyčinio nusižengimo padarymą, visgi, šis nusižengimas sukėlė skaudžias pasekmes – buvo sutrikdyta nepilnametės V. K. sveikata, administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo žalos nukentėjusiajai neatlygino, todėl, apygardos teismo vertinimu, yra teisėtas pagrindas I. R. skirtą administracinę nuobaudą – 150 Eur baudą didinti iki apeliaciniame skunde nurodomos sumos, kuri atitinka Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 423 str. 2 d. sankcijos vidurkis.

Apeliaciniame skunde taip pat prašoma administracinėn atsakomybėn patrauktam I. R. taikyti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 1 metams 6 mėnesiams. Kaip minėta, Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 423 str. 4 d. nurodoma, jog už šio straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą gali būti skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo vienų iki dvejų metų. Nors administracinio poveikio priemonė už Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 423 str. 2 d. numatyto pažeidimo padarymą yra neprivaloma, apeliacinės instancijos teismo nuomone, dėl minėtų kilusių skaudžių padarinių ir padarytos veikos pavojingumo, Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 423 str. 4 d. numatytos administracinio poveikio priemonės netaikymas I. R. yra nesuderinamas su visuomenės ir nukentėjusiojo asmens interesu į kelių eismo saugumą. Tačiau Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje taip pat pažymėta, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 str. 5 d. be kita ko numato, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į minėtą nustatytą I. R. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kaltės formą bei į tai, kad jis anksčiau administracine tvarka baustas vos kartą, konstatuoja, kad teisės vairuoti transporto priemones atėmimo taikymas I. R. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 423 str. 4 d. numatytose ribose, t. y. nuo 1 iki 2 metų, reikštų neproporcingą šio asmens suvaržymą, todėl siekdamas ne formalaus ar nominalaus teisingumo principo įgyvendinimo, taiko Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 str. 5 d. ir administracinėn atsakomybėn patrauktam I. R. skiria administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 3 mėnesiams.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 654 straipsniu,

nutaria:

nukentėjusiosios V. K. atstovės pagal įstatymą S. K. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 10 d. nutarimą pakeisti.

Panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 10 d. nutarimo dalį, kuria I. R. už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 423 str. 2 d., padarymą paskirta 150 Eur (šimto penkiasdešimties eurų) bauda be transporto priemonės „Nissan Qashqai“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimo.

I. R. už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 423 str. 2 d., padarymą paskirti 225 Eur (dviejų šimtų dvidešimt penkių eurų) baudą ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso 423 str. 4 d., 34 str. 5 d., teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 3 (trims) mėnesiams.

Kitą Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 10 d. nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.