- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-01-18
- Bylos Nr.
- AN2-62-873/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 4-48-3-00318-2017-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Nijolė Žimkienė
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal S. V. apeliacinį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 8 d. nutarties administracinio nusižengimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
1.1. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Trakų rajono policijos komisariato 2017 m. spalio 3 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 87ANN-120981585-17 S. V. nubaustas už tai, kad jis 2017 m. rugsėjo 2 d., apie 23.35 val., (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį lenkė kitą automobilį pėsčiųjų perėjoje, įvažiuodamas į priešpriešinio eismo juostą, tuo savo veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau ir – KET) 140.4 punkto reikalavimus, t. y. padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ir – ANK) 420 straipsnio 1 dalyje, jam paskirta 170 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 mėnesiams.
1.2. Trakų rajono apylinkės teismas 2017 m. gruodžio 8 d. nutartimi netenkino S. V. skundo ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Trakų rajono policijos komisariato 2017 spalio 3 d nutarimą paliko nepakeistą. Teismas nurodė, kad neturi pagrindo netikėti liudytojų R. S. ir E. B. parodymais, kurie yra nuoseklūs ir neprieštaraujantys byloje surinktiems įrodymams. Iš naujo perrašytas administracinio nusižengimo protokolas bei tai, kad nėra išlikęs pažeidimą fiksavęs vaizdo įrašas, teismui neduoda pagrindo priimtą nutarimą laikyti neteisėtu ar nepagrįstu ir jį naikinti. Teismas, išklausęs skundą padavusio asmens ir liudytojų parodymus, nenustatė pareigūnų sąmoningo tyčinio S. V. nubaudimo fakto.
Apeliacinio skundo argumentai
2. Apeliaciniu skundu S. V. prašo panaikinti skundžiamą nutartį ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
2.1. Apeliantas nurodo, kad nesutinka su pirmos instancijos teismo sprendimu tiek dėl nutarimo teisėtumo, tiek dėl pagrįstumo. Jis kaltinamas atlikęs lenkimo manevrą pėsčiųjų perėjoje, tačiau nuo pat nusižengimo įforminimo momento su tuo nesutiko, nurodė, kad policijos automobilio lenkimą atliko iki pėsčiųjų perėjos. Pareiškėjas policijos patrulių R. S. ir E. B. veiksmus vertina kaip šališkus ir neobjektyvius, mano, kad nagrinėjamo pažeidimo įforminimas yra įsižeidusių jaunų žmonių ambicijų realizavimas. (duomenys neskelbtini) kelių minučių intervale tie patys policijos patruliai jį sustabdė du kartus. Pirmą kartą sustabdę jokių pažeidimų nenustatė, jį tikrinusiam pareigūnui E. B. apeliantas išsakė pastabą dėl netinkamai pasirinktos vietos ir sukelto pavojaus stabdant tamsiu paros metu. Greičiausiai įsižeidęs dėl pastabos pareigūnas rado pretekstą antrą kartą apeliantą sustabdyti ir pritaikyti jam prievartos priemonę. Po pirmo sustabdymo lėtai važiuojantį (30-40 km/h) policijos automobilį apeliantas aplenkė prieš pėsčiųjų perėją ir čia pat buvo antrą kartą sustabdytas ir apkaltintas, kad lenkė per pėsčiųjų perėją. Išskyrus policijos pareigūnus, jokių liudytojų ar kitų transporto priemonių nakties metu (duomenys neskelbtini) gyvenvietėje nebuvo. Vienintelė objektyvi priemonė, galinti patvirtinti ar paneigti nusižengimo faktą, šioje situacijoje buvo tarnybiniame automobilyje esančio vaizdo registratoriaus įrašas.
2.2. Apeliantas nuo pat pradžių visais įmanomais būdais siekė, kad būtų peržiūrėtas policijos tarnybinio automobilio vaizdo registratoriaus įrašas: pateikė policijai prašymą dėl galimybės susipažinti su administracinės bylos medžiaga kartu su įrašu, bet jokios medžiagos ir vaizdo įrašo negavo, išskyrus perrašytą administracinio nusižengimo protokolą. Taip buvo pažeista jo teisė susipažinti su bylos medžiaga (ANK 577 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Šiuo klausimu į Trakų rajono PK kreipėsi du kartus: pirmą kartą jokio atsakymo negavo, po kelių savaičių nuvyko į Trakų rajono PK, kur susitiko Reagavimo skyriaus viršininką A. T., kuris paaiškino, kad įrašas yra gautas ir jau „traukiamas“ iš kompiuterio bei bus jam parodytas ir nukopijuotas. Tačiau 2017 m. spalio 3 d., atvykus į žodinį bylos nagrinėjimą Trakų rajono PK, paaiškėjo, kad dėl nesuprantamų priežasčių apelianto galimo pažeidimo vaizdo įrašo dalis „dingo“, nors iki jo pažeidimo ir po jo daryti to paties registratoriaus įrašai išliko. Nei minėti policijos patruliai, nei policijos vadovai negalėjo paaiškinti, dėl kokių priežasčių tai galėjo atsitikti, bet teismas į keistas dingimo aplinkybes nesigilino. Apeliantas įsitikinęs, kad tai nebuvo atsitiktinumas, nes vaizdo įrašo medžiaga disponavo išimtinai tik policijos pareigūnai ir, būdami šališki, jie galėjo įtakoti vaizdo įrašo „dingimą“.
2.3. Apeliantas gyvena ir dirba (duomenys neskelbtini), puikiai žino eismo organizavimą bei reguliavimą ne tik (duomenys neskelbtini) gyvenvietėje, bet ir kitose Trakų rajono vietose. Pažymėtą pėsčiųjų perėją įvykio vietoje puikiai žino. Joks sveiko proto vairuotojas negalėtų taip neatsakingai ir įžūliai pažeisti KET policijos patrulių akivaizdoje. Jo vairavimo stažas yra 31 metai, jis turi „B“ ir „C“ vairavimo kategorijas, per šį laikotarpį yra padaręs tik kelis mažareikšmius nusižengimus, dėl KET pažeidimų nėra praradęs vairuotojo pažymėjimo, nė karto nėra patekęs į eismo įvykį.
2.4. Nagrinėjamu atveju vieninteliai faktiniai duomenys yra šališki dviejų patrulių parodymai ir apelianto prieštaravimas. Vien tik du kartus vienas po kito sekę apelianto automobilio stabdymai tuščiame kelyje nakties metu kelia abejonę dėl policijos veiksmų nešališkumo. Vaizdo įrašo nepaaiškinamas dingimas sustiprina šias abejones. Policijos patruliai, surašę administracinio nusižengimo protokolą, jau kitą dieną po įvykio kreipėsi į apeliantą su prašymu pasirašyti kitą, perrašytą AN protokolą, tai reiškia, kad šiems pareigūnams trūksta kompetencijos forminant administracinius nusižengimus ir specialių žinių naudotis vaizdo registratoriumi.
2.5. Teismų praktikoje asmens kaltė gali būti konstatuota, kai ištyrus proceso metu surinktus įrodymus nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka kaltinimą pateikusiai institucijai, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą nekaltumo prezumpcijos principą visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai.
2.6. Šiuo atveju lieka nepašalinta abejonė, kad apeliantas galėjo ir nepadaryti jam inkriminuojamo nusižengimo, kad įsižeidę pareigūnai turėjo šališką nusistatymą jį nubausti sustabdę antrą kartą, todėl visos pateiktos abejonės turėtų būti aiškinamos jo naudai. Atsižvelgiant į tai, administracinio nusižengimo bylos teisena, pradėta pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį, turėtų būti nutrauktina nesant administracinio nusižengimo įvykio ir sudėties.
Atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikta.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
3.S. V. apeliacinis skundas netenkintinas.
3.1.Susipažinęs su bylos medžiaga ir apeliacinio skundo argumentais, apygardos teismas konstatuoja, kad apylinkės teismas pagrįstai atmetė S. V. skundą, bylos duomenis įvertino nepažeisdamas įrodymų vertinimo taisyklių, padarė pagrįstas išvadas.
3.2.Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu buvo apklausti liudytojai R. S. ir E. B.. Šių liudytojų parodymais apygardos teismas abejoti neturi jokio pagrindo, kadangi parodymai neprieštaringi ir nuoseklūs, atitinka tuojau po įvykio, 2017 m. rugsėjo 3 d., surašyto Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Trakų rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiojo patrulio R. S. tarnybinio pranešimo (b. l. 28-29) duomenis.
3.3.Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Trakų rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiojo patrulio R. S. 2017 m. rugsėjo 3 d. tarnybiniame pranešime (b. l. 28-29) nurodyta, kad patruliuojant kartu su vyriausiuoju patruliu E. B. patruliniu automobiliu „Škoda“ Trakų rajone, (duomenys neskelbtini) gatvėje, patikrinimui sustabdė automobilį „Audi-A6“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) patikrinus vairuotojo dokumentus, pažeidimų nenustatyta. Paleidus automobilio vairuotoją, jie toliau važiavo (duomenys neskelbtini) g. Jiems važiuojant apie 40 km/h greičiu, pravažiuojant nereguliuojamą pėsčiųjų perėją, kuri buvo apšviesta gatvės apšvietimu ir labai gerai matėsi, jų automobilį, pėsčiųjų perėjoje, įvažiuodamas į priešpriešinio eismo juostą, aplenkė ką tik buvęs sustabdytas automobilio „Audi-A6“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairuotojas. Šis automobilis 23.45 val., įjungus mėlynos ir raudonos spalvų švyturėlius, (duomenys neskelbtini) g. buvo sustabdytas. Sustabdžius minėtą automobilį jis priėjo prie vairuotojo ir prisistatęs paprašė vairuotojo reikiamų dokumentų. Vairuotojas paaiškino, kad pačių KET taisyklių jis nepažeidė, o kai jų automobilį lenkė, jokios pėsčiųjų perėjos nebuvo. Šis pažeidimas buvo fiksuotas automobilyje „Škoda“ esančiame vaizdo registratoriuje.
3.4.Apeliaciniame skunde teigiama, kad liudytojų parodymai vertintini kritiškai, kaip keliantys abejonių, dėl to, kad apeliantas pirmo jo sustabdymo metu jį tikrinusiam pareigūnui E. B. išsakė pastabą dėl netinkamai pasirinktos vietos ir sukelto pavojaus stabdant tamsiu paros metu, tačiau teismas atkreipia dėmesį, kad antro sustabdymo metu prie apelianto priėjo kitas pareigūnas - patrulis R. S., kuriam apeliantas nebuvo sakęs pastabos. Be to, teismo manymu, apelianto išsakyta pastaba nebuvo pakankamas motyvas jį nepagrįstai apkalbėti dėl neva įvykdyto administracinio nusižengimo.
3.5.Apygardos teismas mano, kad apeliantas, neigdamas, jog 2017 m. rugsėjo 2 d., apie 23.35 val., (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį lenkė kitą automobilį pėsčiųjų perėjoje, įvažiuodamas į priešpriešinio eismo juostą ir teigdamas, kad aplenkė minėtą automobilį iki pėsčiųjų perėjos, siekia išvengti administracinės atsakomybės. S. V. versija atmetama todėl, kad ją paneigia kiti byloje esantys įrodymai.
3.6.Įstatymas nenustato vaizdo įrašo buvimo privalomumo siekiant nubausti asmenį už KET pažeidimus, o taip pat nesuteikia galimybės atleisti žmogų nuo administracinės atsakomybės, jei nėra padarytų jo administracinių nusižengimų vaizdo įrašų. Apeliantas teigia, kad teismas į keistas vaizdo įrašo dingimo aplinkybes nesigilino, tačiau apylinkės teismas šias aplinkybes tyrė. Liudytojai parodė, kad automobilyje įvykio metu buvo įjungtas vaizdo registratorius, tačiau dėl kokių priežasčių neišliko šio konkretaus įvykio vaizdo medžiaga, pasakyti negali. Pažymėtina, kad apeliantas taip pat gali naudoti vaizdo registratorių ir fiksuoti visas vairavimo aplinkybes. Tai, kad pildant administracinio nusižengimo protokolo administracinio nurodymo dalį buvo netiksliai nurodyta siūloma savanoriškai įvykdyti nuobauda (buvo nenurodyta apie specialiosios teisės atėmimą), taip pat nėra pagrindas manyti, kad apeliantas nepadarė administracinio nusižengimo.
3.7.Apeliaciniame skunde pagrįstai nurodyta, jog teismų praktikoje asmens kaltė gali būti konstatuota, kai ištyrus proceso metu surinktus įrodymus nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Šiuo atveju teismui apelianto kaltė dėl administracinio nusižengimo padarymo abejonių nekelia.
3.8. Skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, apelianto nurodytos aplinkybės, kad jis puikiai žino eismo organizavimą bei reguliavimą ne tik (duomenys neskelbtini) gyvenvietėje, bet ir kitose Trakų rajono vietose, pažymėtą pėsčiųjų perėją įvykio vietoje puikiai žino, jo vairavimo stažas yra 31 metai, jis turi „B“ ir „C“ vairavimo kategorijas, per šį laikotarpį yra padaręs tik kelis mažareikšmius nusižengimus, dėl KET pažeidimų nėra praradęs vairuotojo pažymėjimo, nė karto nėra patekęs į eismo įvykį, nepaneigia jo kaltės dėl administracinio nusižengimo padarymo.
3.9.Įvertinus aplinkybių visumą, teismas daro išvadą, kad skunde nurodytais motyvais panaikinti pirmosios instancijos teismo nutarties nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
palikti Trakų rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 8 d. nutartį nepakeistą ir S. V. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis neskundžiama.