- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-03-17
- Bylos Nr.
- II-5-1001/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 4-08-3-00258-2025-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Ilona Kvalitaitė
- Pareiškėjas
- I. T.
- Advokatai
- Žygimantas Rutkauskas
- Kategorijos
- 22.10.4pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjos I. T. skundą dėl Valstybinės darbo inspekcijos 2025-10-10 nutarimo administracinio nusižengimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
skundžiamu nutarimu pareiškėja nubausta pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalį 3500 Eur bauda už tai, kad, būdama darbdave – fiziniu asmeniu, neužtikrino ir nekontroliavo, kad būtų laikomasi imperatyvių Darbo kodekso 42 straipsnio 2 dalies, 43 straipsnio 1 dalies nuostatų, nes nepilnametė S. J. ir D. T. laikotarpiu nuo 2025-05-24 iki 2025-06-29 nelegaliai dirbo I. T. naudai, t.y. neužtikrino, kad teisės aktų nustatyta tvarka būtų sudarytos rašytinės darbo sutartys ir pateikti pranešimai SODRAI apie šių darbuotojų darbo pradžią nuo 2025-05-24.
Šalies argumentai
Pareiškėja skundu prašo panaikinti skundžiamą nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti.
Skunde nurodė ir teismo posėdyje paaiškino, kad ji, dirbdama pagal verslo liudijimą, atsižvelgus į Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 2 straipsnio 7 dalies, 22 dalies nuostatas, negalėjo būti darbdave – sudaryti darbo sutarčių su kitais fiziniais asmenimis, vykdyti įstatymuose numatytų darbdavio pareigų, todėl nepagrįstai nubausta už nelegalų darbą.
Byloje nėra įrodymų, kad S. J. ir D. T. atliko darbo funkcijas, dirbo jos naudai, nes S. J. tik mokėsi dirbti, o D. T. su pareiškėja leido laisvalaikį. S. J. pateiktos telefoninė žinutės nepatvirtina nelegalaus darbo ir tereiškia tai, kad S. J. su pareiškėja kelis kartus vyko kartu. Byloje esančios S. J. ir D. T. nuotraukos su prijuostėmis tepatvirtina faktą, kad jos kartu leido laisvalaikį. Pareiškėja nėra atsakinga už S. J. ir D. T. tarpusavio telefoninius pokalbius, be to, S. J. neperspėjo D. T. apie telefoninių pokalbių įrašymą.
S. J. parodymai prieštaringi dėl darbo vietų, nes jos neatitinka pareiškėjos vykdytos veiklos pagal verslo liudijimą vietų darbo laiko. Byloje nėra įrodymų apie S. J. mokėtą atlyginimą, nes ši liudytoja nurodė, kad jai atlyginimą mokėjo D. T.. Byloje nėra įrodymų, kad pareiškėja žinojo liudytojos amžių.
Pareiškėja nurodo, kad S. J. suinteresuota bylos baigtimi, nes ji Darbo ginčų komisijoje iš pareiškėjos siekė prisiteisti neturtinės žalos atlyginimą, nors liudytoja vėliau atsiėmė savo reikalavimus.
Atsiliepimas
Skundžiamą nutarimą priėmusi institucija atsiliepimu ir teismo posėdyje prašė pareiškėjos skundą atmesti, nes skundžiamas nutarimas teisėtas ir pagrįstas.
Liudytoja S. J. teismo posėdyje parodė, kad su pareiškėja susisiekė ir apie įdarbinimą, atlyginimą bendravo per ,,Facebook“, pradėjo dirbti 2025 m. gegužės mėn. viduryje, dirbo apie 2 mėnesius savaitgaliais, mokslo metai buvo pasibaigę. Pareiškėja jai padėdavo dirbti, jei ji nespėdavo. Gamino vaflius, šerbetą. Jai, atidirbusiai darbo dieną, D. T. paduodavo po 100 Eur, pareiškėja tuo metu sėdėdavo už vairo. Pareiškėja davė maisto produktus darbui, keliavo pareiškėjos mikroautobusu. D. T. taip pat dirbo pareiškėjai, skuto bulves padėdavo jai (liudytojai), būdavo kiekvieną dieną, kai ji dirbdavo. Gautus už parduotus gaminius pinigus visada dėdavo į dėžutę, kuri visuomet būdavo pas pareiškėją, o D. T. suskaičiuodavo dienos uždarbį. Ji neturi pareiškėjai pretenzijų dėl atlyginimo. Vieną dieną susirgo, pranešė pareiškėjai, kuri ją išmetė iš darbo. Ji ėmė įrašinėti telefoninius pokalbius, kai D. T. ištrynė žinutes iš ,,Messenger“, nes suprato, kad bus kažkas negero, vėliau konsultavosi su advokatu. Ji manė, kad pareiškėja ją įdarbins teisėtai, bet pareiškėja nesutvarkė jokių popierių, ji tiesiog dirbo ir gaudavo atlyginimą. Ji sakė D. T., kad jai 16 metų. Su pareiškėja apie verslo liudijimą nekalbėjo.
Liudytoja D. T. parodė, kad pareiškėja jos ilgametė draugė. Pareiškėja jos nebuvo įdarbinusi, nemokėjo atlyginimo. Ji vykdavo su pareiškėja į šventes, koncertus. Pareiškėja tuo metu dirbdavo, o ji būdavo šalia, padėdavo panešti stalą, žaisdavo telefonu. Ji tuo metu buvo registruota Užimtumo tarnyboje, gaudavo nedarbo draudimo išmokas. S. J. nedirbo pareiškėjai, turėjo laisvą grafiką, ji tik stebėjo, kaip dirba pareiškėja, linksminosi, mokėsi dirbti. Vykdavo pareiškėjos mikroautobusu, pareiškėja jai nupirkdavo maisto, kartais pirkdavo pati. Ji ir S. J. užsivilkdavo prijuostes, kad neišsiteptų rūbų. Ji įdėjo skelbimą apie įdarbinimą pas I. T. savo pačios ,,Facebook, nes I. T. to nemoka padaryti. S. J. su jomis buvo kelis kartus, išsikepdavo vaflių, ją to išmokė pareiškėja. Nežinojo S. J. amžiaus. Įranga, palapinė, maisto produktai priklausė pareiškėjai. Neprisimena vietų, kuriose lankėsi.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
Liudytoja S. J. viso proceso metu nuosekliai teigė, kad pareiškėja ją įdarbino maisto gaminių pardavėja nuo 2025 m. gegužės vidurio iki 2025-06-29, su pareiškėja tarėsi dėl atlyginimo, darbo pobūdžio. Ji pasakė pareiškėjos draugei D. T., kad jai 16 metų. Pareiškėja jai sakė, kad įdarbins legaliai, tačiau jokie įdarbinimo dokumentai nebuvo sutvarkyti. Ji dirbo penktadieniais– sekmadieniais, pamaina trukdavo apie 16 val. Pareiškėja savo mikroautobusu vežiojo į prekybos vietas, suteikdavo produktus gaminių gaminimui, jai priklausė prekybos palapinė, darbo įrankiai, pareiškėja ją mokė, kaip reikia kepti vaflius, gaminti šerbetą ir juos pardavinėti. Nakvodavo pareiškėjos parūpintuose viešbučiuose, dirbo įvairiose vietose : Molėtuose, Prienuose, Raseiniuose, Šakių r., Rūdiškėse, Bezdonyse, Švenčionyse, Raguvoje, Dembavoje, Kaltinėnuose. Jai atlyginimas buvo mokamas iš karto po darbo dienos : per darbo dieną uždirbti pinigai būdavo dedami į bendrą dėžutę, kuri būdavo pas pareiškėją, o po darbo dienos automobilyje D. T. suskaičiuodavo pinigus ir jai paduodavo po 100 Eur, pareiškėja tuo metu vairuodavo. Neturi pretenzijų pareiškėjai dėl atlyginimo. Vieną dieną ji susirgo ir pranešė pareiškėjai, kuri jai vis tiek liepė dirbti, todėl atsisakė šio darbo, vėliau sužinojo, kad nebuvo legaliai įdarbinta.
Spręsdamas dėl S. J. pateiktų garso, vaizdo įrašų leistinumo, teismas remiasi teismų praktika, kurioje pripažįstama, kad privačių asmenų padaryti vaizdo ar garso įrašai gali būti pripažįstami įrodymais, jei jie nėra gauti įstatyme tiesiogiai draudžiamu būdu; įstatymai nedraudžia asmeniui slaptai įrašinėti savo pokalbių su kitais asmenimis (kasacinės nutartys Nr. 2K-7-277-788/2019; 2K-7-697-2022). Byloje nustatyta, kad liudytoja įrašus darė savo telefonu, ji juos padarė be pareigūnų įsikišimo ar provokacijos, jo neplatino tretiesiems asmenims ir nepanaudojo kitiems tikslams. Teismas šiuos įrašus vertina kaip leistinus ir patikimus įrodymus.
Žemesnės instancijos teismas
Taigi, S. J. parodymus patvirtina jos pateiktos telefono ekrano nuotraukos su susirašinėjimo tarp jos pareiškėjos ir D. T., garso įrašai. Iš susirašinėjimo matyti, kad pareiškėja praneša S. J., kad tądien nevažiuos dirbti dėl blogo oro, o rytoja pareiškėja paims liudytoją. Telefoninių pokalbių garso įrašuose užfiksuota, kad pareiškėja sako S. J. pykstanti ant jos, nes dėl ligos liudytoja neišvyko dirbti.
Pareiškėja skunde liudytojos parodymų nepatikimumą grindė ir tuo, kad pareiškėjai išduotame leidime prekiauti nurodytos vietos nesutampa su S. J. nurodytomis jos darbo vietomis. Teismas pirmiausia atsižvelgia į tai, kad pati pareiškėja patvirtino, kad liudytoja važinėjo kartu su ja ir buvo tose pačiose vietose, taigi, byloje nėra ginčo dėl liudytojos buvimo vietos. Darbo vietos nėra šios bylos dalykas, liudytoja dėl amžiaus galėjo kai kurias vietas nurodyti netiksliai, todėl ši neesminė aplinkybė jokios reikšmės liudytojos parodymų patikimumui neturi.
Byloje nėra jokių duomenų apie S. J. galimą suinteresuotumą bylos baigtimi. Liudytoja tiek darbo inspektoriams, tiek teismo posėdyje pabrėžė nereikalaujanti iš pareiškėjos jokios žalos atlyginimo, nes pareiškėja jai mokėjo už darbą, o į Darbo ginčų komisiją ji kreipėsi dėl to, kad pareiškėja nebesielgtų su kitais žmonėmis taip, kaip pasielgė su ja. Iš bylos medžiagos matyti, kad, S. J. atsiėmus prašymą I. T., procesas Darbo ginčų komisijoje nutrauktas ( 6-7 b.l.). Teismo posėdyje dalyvavusi darbo inspektorė nurodė, kad atliekamas dar vienas tyrimas dėl pareiškėjos galimai vykdyto nelegalaus darbo Sartų šventėje, kuomet ji taikė analogišką nagrinėjamam modelį : jai esą už dyką padėjo jos draugė.
Teismas atkreipia dėmesį, kad S. J. apklausų metu buvo nepilnamete, tai buvo pirmas jos, jauno žmogaus, susidūrimas su teisėsauga. Jaunam ir mažiau gyvenimiškos patirties už pareiškėją turinčiam žmogui buvo nelengva ne tik tapti nelegalaus darbo auka, bet ir įrodinėti savo poziciją tyrimo metu, atsakant į pareiškėjos klausimu, dalis kurių buvo nukreipti į jos asmenį. Liudytojos parodymai procese yra aiškūs, nuoseklūs, ji argumentuotai atsakinėjo į proceso dalyvių užduotus klausimus, ne tik atskleisdama bylos aplinkybes, bet ir rodydama savo socialinę brandą.
S. J. parodymuose atskleidžiami ir liudytojos D. T. veiksmai ir vaidmuo pareiškėjos veikloje. Tiek S. J., tiek D. T. nurodė, kad D. T. savo ,,Facebook“ paskyroje įdėjo skelbimą, kad pareiškėja siūlo darbą (10 b.l.). S. J. parodė, kad D. T. dirbo kartu su ja - kepė ir pardavinėjo bulves, jos viena kitai padėdavo, D. T. pareiškėjos nurodymu jai išmokėdavo po 100 Eur atlygį už dieną. S. J. pateiktuose telefoninių pokalbių garso įrašuose užfiksuota, kaip D. T. sako S. J. pykstanti ant jos dėl susirgimo, nes jai tenka dirbti vienai su I. T., D. T. sako, kad S. J. galėjo dirbti ir sirgdama, išgėrusi vaistų, nes jų darbas kolektyvinis, ji ir I. T. dirbo sirgdamos, joms 50-60 metų, o ne 16-17, S. J. reikia tartis su I. T.. S. J. pateiktose nuotraukose 2025-06-08 užfiksuota ji pati ir D. T., dėvinčios tokias pačias darbines prijuostes, o vaizdo įraše užfiksuota D. T. viešbučio kambaryje, pati D. T. patvirtino buvusi viešbutyje su S. J..
D. T. yra išsilavinusi, turinti gyvenimiškos patirties žmogus, tačiau jos parodymuose yra detalių, kurios tokio žmogaus elgesiui neturėtų būti būdingos. Liudytoja nurodė, kad nagrinėjamu laiku nedirbo, gaudavo nedarbo draudimo išmoką, tačiau važinėjo su pareiškėja į šventes, kultūrinius renginius, jai kelionėse maistą dažnai pirkdavo pareiškėja, važinėjo pareiškėjos mikroautobusu, kartais užsidėdavo prijuostę, kad neišsiteptų rūbų. Pradėjus I. T. nelegalaus darbo tyrimą, D. T. nedelsdama įsigijo verslo liudijimą. D. T. teigė, kad I. T. į darbo vietas pasiimdavo svetimą žmogų S. J. tiesiog iš geraširdiškumo, ją mokė kepti vaflius. Taigi, pasak D. T., prekybos vietose dirbo viena pareiškėja, kuri vežiodavosi kartu abi liudytojas ir prisidėdavo prie jų išlaikymo, mokė S. J. ir taip veikė tik iš altruizmo. Liudytoja teigė nežinanti S. J. amžiaus, tačiau iš aptarto telefoninio pokalbio matyti, kad jos amžių ji žinojo. Liudytoja teigė, kad S. J. nedirbo, turėjo laisvą grafiką, tačiau laisvas grafikas reiškia būtent samdomo darbuotojo darbo laiko organizavimo būdą. Teismas D. T. prieštaringus parodymus apie jos pačios ir S. J. veiklos pobūdį pas pareiškėją vertina kaip nepatikimus, duotus, siekiant padėti pareiškėjai išvengti atsakomybės.
Pareiškėja skunde didžiausią dėmesį skiria aplinkybei, kad ji, dirbdama pagal verslo liudijimą, remiantis teisės aktais, negalėjo sudaryti darbo sutarčių su kitais fiziniais asmenimis. Pareiškėja analogiškus argumentus pateikė ir bylos Valstybinėje darbo inspekcijoje nagrinėjimo metu. Šis klausimas skundžiamame nutarime išnagrinėtas, teismas padarytas išvadas pripažįsta teisingomis. Teismas papildomai pažymi, kad pareiškėja nepagrįstai mano, kad vien ta aplinkybė, jog ji, vykdydama pasirinktą darbinės veiklos formą, pagal teisės aktus negalėjo įdarbinti jai pavaldžių darbuotojų, ją atleidžia nuo jos neteisėtų veiksmų vertinimo. Pareiškėja nagrinėjamu laikotarpiu atliko S. J. darbdavės funkcijas. Jos, kaip faktinės darbdavės, neteisėti veiksmai jai negali suteikti teisinių privilegijų ir būti pripažinti teisėtais vien todėl, kad jai įstatymas apskritai neleidžia tapti darbdave. Draudimas būti darbdaviu nereiškia teisės faktiškai juo būti, bet nevykdyti jokių darbdavio pareigų. Pareiškėja vykdė darbdavės funkcijas, neužtikrindama darbuotojai S. J. įstatymais numatytos socialinės apsaugos, todėl privalo atsakyti už savo veiksmus.
Apibendrindamas teismas sprendžia, kad Valstybinė darbo inspekcija, skundžiamame nutarime nustatydama darbo santykių ir nelegalaus darbo faktą, pagrįstai rėmėsi liudytojos S. J. parodymais ir jos pateiktais įrodymais ir atmetė pareiškėjos ir liudytojos D. T. nepatikimus parodymus. Valstybinės darbo inspekcijos nutarime išsamiai aptarti nelegalaus darbo teoriniai aspektai, detaliai išanalizuota, kaip nagrinėjamoje byloje pareiškėja vykdė nelegalų darbą. Teismas šias išvadas vertina kaip pagrįstas, teisingas ir pripažįsta įrodyta, kad pareiškėją padarė jai inkriminuotą nusižengimą nutarime nurodytomis aplinkybėmis, todėl pagrįstai nubausta pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį.
Pareiškėjos padarytas nusižengimas, atsižvelgus į tai, kad ji nelegaliai įdarbino du žmones, į pažeidimo trukmę, yra pavojingesnis už rūšinį tokių nusižengimų pavojingumą. Pareiškėjai skirta nuobauda, lygi inkriminuotos veikos sankcijoje numatytam vidurkiui, įvertinus jos veikos pavojingumą, nesant jos atsakomybę lengvinančių, sunkinančių aplinkybių, yra individualizuota tinkamai, todėl nekeistina.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies punktu,
nutarė:
I. T. skundo netenkinti ir palikti nepakeistą Valstybinės darbo inspekcijos 2025-10-10 nutarimą administracinio nusižengimo byloje.
Nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo nutarties išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.