- Teismas
- Utenos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2018-06-15
- Bylos Nr.
- 1-510-286/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-24072-2018-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Kęstutis Rimkus
- Kaltinamasis
- K. D.
Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų teisėjas Kęstutis Rimkus išnagrinėjo Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos apylinkės prokuratūros prokurorės Gražinos Valinčienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje
K. D., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, pagrindinio išsilavinimo, nedirbantis, darbo biržoje neregistruotas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas dėl vienos nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
K. D. 2018 m. gegužės 22 d. apie 10 val. 30 min. (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo kieme, dešinės rankos delnu sudavė vieną kartą savo žmonai J. D. į viršugalvį, tokiais veiksmais savo šeimos nariui – žmonai J. D. sukėlė fizinį skausmą.
K. D. ikiteisminio tyrimo metu kaltę pripažino ir paaiškino (b. l. 83-86; 94-96), kad J. D. yra jo žmona. Turi du vaikus – G. A., gimusią (duomenys neskelbtini). ir Kajų, gimusį (duomenys neskelbtini). Žmona kartu su vaikais ir žmonos mama B. A. kartu gyvena (duomenys neskelbtini). K. D. gyvena savo tėvų namuose, (duomenys neskelbtini). 2018 m. nuo balandžio mėnesio pabaigos sūnus K. būna kartu su juo. 2018 m. gegužės 22 d., apie 10 val. 30 min. į (duomenys neskelbtini) kaimą atvažiavo žmona su dukra G. ir žmonos mama. Konflikto metu dėl vaiko K., kieme savo žmonai dešinės rankos delnu vieną kartą griebdamas žmonai už kepurės, užkliudė jai viršugalvį ir taip sukėlė fizinį skausmą. Supranta, kad pasikarščiavo, dėl to nuoširdžiai gailisi.
Nukentėjusioji J. D. ikiteisminio tyrimo metu paaiškino (b. l. 12-15; 20-26), kad 2018 m. gegužės 22 apie 9 val. 30 min. kartu su mama B. A., dukra G. A. ir G. Č. atvažiavo į (duomenys neskelbtini). Minėtame kaime gyvena jos vyras K. D., pas kurį buvo likęs jų bendras mažametis vaikas K.. Konflikto metu dėl vaiko K., K. D. pribėgęs dešinės rankos delnu sudavė jai vieną kartą į viršugalvį. J. D. nurodė, kad po suduoto smūgio nukrito. Vyras šaukė ant jos, mėgino dar kartą suduoti, tačiau jo smūgių J. D. išvengė. Konfliktą vykusį tarp jos ir vyro matė mama B. A. ir dukra G. A.. K. D. jai sudavė smūgį į viršugalvį apie 10 val. 30 min. Smūgio metu J. D. juto fizinį skausmą.
Liudytoja B. A. parodė (b. l. 50-53), kad 2018 m. gegužės 22 d., prieš pietus, tikslaus laiko nepamena, kartu su dukra J. D., anūke G. A. ir vairuotoju G. Č. vyko į (duomenys neskelbtini). Norėjo paimti anūką K.. Konflikto metu žentas K. pribėgo prie dukros Jurgitos ir ranka trenkė jai per galvą.
Liudytojas K. P. parodė (b. l. 56-59), kad K. D. yra jo pusbrolis, kuris gyvena savo tėvų namuose (duomenys neskelbtini). Jo žmona yra J. D.. 2018 m. gegužės 22 d. ryte atvykus jam pas pusbrolį, pamatė, kad K. D. norėdamas nuimti J. D. kepurę, ranka griebdamas užkliudė jai veidą.
Liudytoja G. A. parodė (b. l. 70-72), kad gyvena su mama J. ir broliu K., (duomenys neskelbtini). K. D. yra jos patėvis. Paaiškino, kad praeitą savaitę, pirmadienį arba antradienį važiavo kartu su mama, močiute ir vairuotoju pas patėvį į (duomenys neskelbtini) kaimą. Konflikto metu matė, kaip patėvis vieną kartą trenkė mamai per smilkinį.
Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ignalinos rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos F. K. 2018 m. gegužės 22 d. pranešimas dėl filmuotos medžiagos įkėlimo patvirtina (b. l. 11), kad 2018 m. gegužės 22 d., apie 13 val. 30 min., policijos pareigūnams nuvykus pas J. D., kuri buvo blaivi ir paaiškino, kad pasiimant iš sutuoktinio K. D. jų sūnų, vyras sudavė jai į veidą, tokiu būdu sukėlė fizinį skausmą.
Asmens apžiūros protokolas (b. l. 27-32) patvirtina, kad J. D. apžiūros metu 2018 m. gegužės 22 d. 14 val. 45 min. nurodė į kurią kūno vietą ranka buvo suduotas vienas smūgis. Apžiūrint J. D. viršugalvio sritį smurto žymių nenustatyta.
Įvertinęs nukentėjusiosios J. D., liudytojų B. A., K. P., G. A. ir paties kaltinamojo K. D. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, atsižvelgdamas į asmens apžiūros protokolą, pareigūnės F. K. tarnybinį pranešimą dėl filmuotos medžiagos įkėlimo, teismas pripažįsta, jog šių įrodymų pakanka konstatuoti, kad K. D. 2018 m. gegužės 22 d. apie 10 val. 30 min., mušdamas sukėlė fizinį skausmą šeimos nariui – žmonai J. D., t. y. padarė nusikaltimą, numatytą Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje.
Motyvuojamoji dalis
K. D. atsakomybę lengvinančia aplinkybe yra tai, kad prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (Baudžiamojo kodekso 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Pagal Baudžiamojo kodekso 55 straipsnį asmeniui, pirmą kartą teisiamam už neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes. Skirdamas laisvės atėmimo bausmę, teismas privalo motyvuoti savo sprendimą. Aplinkybių, dėl kurių K. D. turėtų būti paskirta laisvės atėmimo, o ne kita švelnesnės rūšies Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta bausmė, nėra, todėl K. D. terminuoto laisvės atėmimo ar trumpalaikio laisvės atėmimo (arešto) bausmės neskiriamos. Teismas, atsižvelgdamas į atsakomybę lengvinančią aplinkybę, tai, kad nusikalto pirmą kartą ir padarė nesunkų nusikaltimą, sprendžia, jog bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą švelniausią bausmės rūšį – viešuosius darbus, kurių dydis, atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančią aplinkybę, nustatomas artimas Baudžiamojo kodekso 46 straipsnio 2 ir 3 dalyse numatytos viešųjų darbų bausmės dydžio minimumui.
Baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, o K. D. prisipažįsta esąs kaltas, todėl jam paskirta bausmė mažinama vienu trečdaliu (Baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnis).
Nukentėjusioji J. D. ieškinio nepareiškė (b. l. 47).
K. D. 2018 m. gegužės 23 d. Utenos apylinkės teismo nutartimi buvo paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas nuo 2018 m. gegužės 23 d. iki 2018 m. rugpjūčio 23 d. gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios J. D., gyvenančios (duomenys neskelbtini), nesiartinti arčiau nei 50 metrų atstumu prie nukentėjusiosios, nebendrauti ir neieškoti ryšių su nukentėjusiąja J. D. ir nesilankyti nukentėjusiosios gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini) (b. l. 100-101).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,
nusprendžia:
K. D. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti bausmę – viešuosius darbus trims mėnesiams, įpareigojant neatlygintinai dirbti visuomenės labui po 10 valandų per mėnesį ir per bausmės laiką atlikti 30 valandų viešųjų darbų.
Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu iki dviejų mėnesių viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai dirbti visuomenės labui po 10 valandų per mėnesį ir per bausmės laiką atlikti 20 valandų viešųjų darbų.
K. D. paskirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą nuo 2018 m. gegužės 23 d. iki 2018 m. rugpjūčio 23 d. gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios J. D., gyvenančios (duomenys neskelbtini), nesiartinti arčiau nei 50 metrų atstumu prie nukentėjusiosios, nebendrauti ir neieškoti ryšių su nukentėjusiąja J. D. ir nesilankyti nukentėjusiosios gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui, panaikinti.
Daiktinius įrodymus – kompaktinį diską (CD) su įrašyta vaizdo medžiaga palikti saugoti prie bylos medžiagos.
Kaltinamasis, nesutikdamas su šios bausmės paskyrimu, per 14 dienų nuo šio baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo dienos turi teisę paduoti Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Teismas, gavęs kaltinamojo prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu, o jeigu baudžiamasis įsakymas tai numato, gali būti paskirta ir laisvės atėmimo bausmė. Kaltinamajam šia teise nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.