- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2021-05-03
- Bylos Nr.
- 1-224-1002/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-45156-2020-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Mantas Liesis
- Kaltinamasis
- V. R.
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
V. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) pilietė, (duomenys neskelbtini), pradinio išsilavinimo, netekėjusi, nedirbanti, registruota (duomenys neskelbtini) tarnyboje, faktiškai gyvenanti (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) r. sav., gyvenamoji vieta nedeklaruota, teista:
1) 2013 m. liepos 3 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 1 dalį 8 mėnesių laisvės apribojimo bausme. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 30 d. nutartimi laisvės apribojimo bausmė pakeista 90 parų areštu;
2) 2014 m. rugpjūčio 7 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 4 dalį galutine subendrinta 90 parų arešto bausme;
3) 2015 m. spalio 29 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį sumažinta 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme;
4) 2017 m. birželio 2 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį galutine subendrinta 1 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausme;
5) 2019 m. birželio 26 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 4 dalį sumažinta 20 parų arešto bausme;
6) 2020 m. spalio 8 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį sumažinta 8 mėnesių laisvės apribojimo bausme su įpareigojimais. 2020 m. gruodžio 31 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nutartimi Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. spalio 8 d. teismo baudžiamuoju įsakymu skirta sumažinta 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmė pakeista 90 parų arešto bausme, arešto bausmę paskiriant atlikti pataisos įstaigose, bausmės neatlikus, teistumui neišnykus,
kaltinama pagal BK 140 str. 1 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. R. 2020-11-12 apie 20.00 val., name, adresu (duomenys neskelbtini) ., kambaryje, žodinio konflikto metu, tyčia metė puodelį ir pataikė nukentėjusiajai R. G. į galvos sritį, dėl ko puodelis sudužo, bei tampė ją už plaukų, išpešdama kuokštą plaukų, tokiais savo veiksmais padarė nukentėjusiajai R. G. nežymų sveikatos sutrikdymą sukėlusius sužalojimus – galvos plaukuotosios dalies poodinę kraujosruvą su odos nubrozdinimu bei sukėlė jai fizinį skausmą.
Kaltinamoji V. R. kaltę pripažino visiškai ir paaiškino, kad nukentėjusioji pas ją ankščiau gyveno. Vakare ji jai paskambino ir ,,apvagino“ jos sugyventinį, kad jis ,,atseit“ pavogė telefoną. Nuėjo su sugyventiniu pasiaiškinti. Įvyko konfliktas, ji norėjo išeiti, o nukentėjusioji ją puolė ir pradėjo pešti už plaukų. Ji norėjo, kad ji ją paleistų, pamatė padėtą puodelį, norėjo trenkti su juo jai per ranką, bet ji kažkaip pasisuko ir netyčia pataikė į galvą, apsiverkė ir išėjo. Įvykis vyko apie 20 valandą vakaro. Įvykio datos nelabai pamena. Galėjo būti 2020-11-12, (duomenys neskelbtini). Santykiai iki konflikto su R. G. buvo geri. Iki įvykio ji gyveno pas ją, o likus iki įvykio 1 savaitei, ji ją išmetė iš savo sugyventinio namų. Ji buvo tą vakarą išėjusi pas kaimyną R. Š. ,,baliavoti“ į (duomenys neskelbtini) butą. Jos sugyventinis V. M.. Tą vakarą R. G. paskambino ir pasakė, kad jos sugyventinis V. M. pavogė iš jos telefoną. Ji su V. M. nuėjo pas R. Š., į (duomenys neskelbtini) butą, kur tuo metu buvo R. G.. V. M. su R. Š. kalbėjosi, o ji su R. G. sukonfliktavo. D. K. irgi buvo, bet nežino, kur tikslia, gal kieme. Ji buvo neblaivi, išgėrusi apie puse 0.5 l. silpno alaus, o R. G. buvo visiškai girta. Pripažįsta, jog metė į jos pusę puodelį. Sužalojimų pas ją nematė. Pripažįsta, kad per susistumdymą ir peštynes su R. G. išpešė kuokštą plaukų. Kai pataikė su puodeliu jai į galvą, išėjo į lauką ir pradėjo verkti. Sugyventinis apžiūrėjo jos galvą, nieko nebuvo. ir jie išėjo į namus. Po įvykio susitiko su R. G., ji jos atsiprašė, ji taip pat pripažino, kad buvo neblaivi ir pasikarščiavo. Ji jai atleido. Labai gailisi ir ateityje daugiau tai nepasikartos.
Kadangi kaltinamoji kaltu prisipažino visiškai ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 str., įrodymų tyrimas buvo nutrauktas, nes kaltinamoji nebuvo kaltinama labai sunkaus nusikaltimo padarymu, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekėlė abejonių. Vadovaujantis BPK 291 str., teisme buvo paskelbti byloje esantys įrodymai.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamosios kaltė įrodyta jos prisipažinimu dėl nusikalstamos veikos ir ikiteisminio tyrimo metu surinktais įrodymais.
V. R. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad psichinėmis ligomis neserga, jai pateiktą pranešimą apie įtarimą suprato, nuorašą gavo, kalta prisipažįsta visiškai. Dėl įvykio gali paaiškinti, kad 2020 metų lapkričio mėn. viduryje, tiksliai dienos neprisimena, ryte ji su V. M. nuėjo į svečius pas R. Š., gyv. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) , (duomenys neskelbtini) . Pas R. buvo R. G., kuri prieš tai tą naktį pas juos miegojo, ji kaip ir neturi pastovios gyvenamosios vietos. Kiek laiko pas R. pabuvo, negali pasakyti, gal kokias dvi valandas, po to atėjo D. K., su kuriuo ji nebendrauja, todėl jie su V. M. išėjo į namus adresu (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) . Ji, būdama pas R. Š., alkoholio nevartojo, vartojo jos sugyventinis V. M.. Kai grįžo į namus, tada ji išgėrė alaus, bet apgirtusi nesijautė. Būnant jiems namuose apie 20.00 val. į jos sugyventinio V. M. telefoną iš R. Š. telefono paskambino R. G., kuri apkaltino jos sugyventinį, kad jis paėmė jos telefoną. Išgirdusi, kad V. jai sako, kad neėmė iš jos telefono, ji paėmė iš V. telefoną ir pasakė R., kad ji ateina ir išsiaiškins. Kai jie su V. M. nuėjo pas R. Š., buvo tik R. G.. Pradėjo aiškintis, ji kaltino jos vyrą kad jis paėmė jos telefoną, tarp jų įvyko žodinis konfliktas. R. G. buvo labai girta, ji jai čiupo už plaukų, pačiupusi laikė, ji tuo metu nuo mažo staliuko pačiupo raudonos spalvos puodelį ir tyčia metė į R., kadangi tuo metu ji buvo į ją šonu, todėl nematė, į kurią kūno vietą jai pataikė, po to matė, kad ant grindų buvo puodelio šukės, bet kad ji sužalojo R. G., nematė, nes viskas vyko labai greitai. Tiksliai dabar neprisimena, nes pati išsigando po to, kai metė į R. puodelį, pati buvo šoke, labai supykusi, todėl tiksliai neprisimena, ar ji jai dar čiupo už plaukų, bet galėjo, nes buvo labai pikta. R. G. ją savo elgesiu išprovokavo, kad nekaltai apkaltino vagyste V.. Ar jai atsirado tas telefonas, nieko nežino. 2020-11-18 apie 20.00 val. užsidegė medinio namo, kur ji gyveno su V. M., antras aukštas, apdegė visas namas, namas yra negyvenamas, sudegė visi daiktai, rūbai, jie su V. M. liko be pastogės. Namas priklauso V. M.. Dėl šio namo gaisro kol kas tyrimą atlieka priešgaisrinė tarnyba, kiek spėja, kad gaisras įvyko nuo elektros laidų. Šiuo metu jie gyvena pas R. Š. adresu (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) , (duomenys neskelbtini) ., kol atsistatys savo apdegusį namą, nes daugiau neturi, kur gyventi. Ji turi tik asmens tapatybės kortelę, kuri prieš įvykį sulūžo, nes buvo kišenėje ir ji atsisėdo, o dabar dar ir aprūko. Dokumentus dar spėjo pasiimti iš degančio namo. Dėl savo šio poelgio nuoširdžiai gailisi, įvykio metu buvo išgėrusi, bet apgirtusi nesijautė. Ji R. G. pretenzijų neturi, jai kai sugriebė už plaukų, fizinis skausmas sukeltas nebuvo. Daugiau nieko paaiškinti negali (1 t., b. l. 123-126). Papildomos apklausos (2020-12-01) metu V. R. parodė, kad jai pateiktą pranešimą apie įtarimą suprato, nuorašą gavo, kalta prisipažįsta visiškai. Visus parodymus davė pirminės apklausos metu, prašo jais vadovautis, daugiau nieko paaiškinti negali (1 t., b. l. 130-132).
Nukentėjusioji R. G. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2020-11-12 apie 08:00 val. ryte atėjo į svečius pas iš matymo pažįstamą vyriškį, kurio vardas R.. Jis gyvena adresu (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) , (duomenys neskelbtini) . Apie 11:00 val. taip pat pas R. atėjo jai pažįstami V. R. ir V. M.. Jie visi kartu visą dieną vartojo įvairius alkoholinius gėrimus, bendravo. Vakare, apie 20:00 val., garsiai klausėsi muzikos, o V. R. ją vis reguliuodavo tai tyliau, tai garsiau. Ji V. R. pasakė, jog nustotų taip elgtis ir taip dažnai nekeistų skambančių dainų. Ji dėl jos žodžių labai susinervino ir pasiėmusi puodelį juo trenkė jai į galvą, pradėjo ją tampyti už plaukų. Puodelis nuo smūgio sudužo. Ji pastebėjo, jog jai yra išrautas kuokštas plaukų. Visą įvykį matė R. ir V. M.. R., pamatęs kas nutiko, iškvietė jai medikus, o su jais kartu atvyko ir policijos pareigūnai, kurie jai nustatė girtumą. Tą vakarą visi jie buvo neblaivūs. Dėl V. R. veiksmų ji patyrė fizinį skausmą. Medikai jai suteikė pirmąją pagalbą, tačiau su jais kartu į ligoninę vykti atsisakė, nes nebūtų turėjusi, kaip grįžti atgal į namus. Ji bijo V. R., nes ji yra neprognozuojama ir bijo dėl savo sveikatos ir gyvybės, jog jos einančios gatvėje neužpultų. Prašo ją apsaugoti nuo V. R.. Nusikalstamos veikos padarymo įrankį (puodelio šukes) ir jos išrautus plaukus pateikti gali. Dėl šio įvykio nieko daugiau paaiškinti negali. Jai yra išaiškinta teisė pareikšti civilinį ieškinį. Išaiškinimą ji suprato ir civilinio ieškinio nereikš (1 t., b. l. 7-9). Papildomos apklausos (2020-11-26) metu nukentėjusioji R. G. parodė, kad prie jau duotų parodymų, kurie buvo surašyti teisingai, nori patikslinti, kad įvykio metu ji buvo neblaivi, jai buvo nustatytas 3,50 prom. girtumas, jei gerai prisimena, todėl negali tiksliai pasakyti, ar į ją metė puodelį, ar juo sudavė, bet pamena, kad pajuto smūgį, tada pabiro nuo jos galvos šukės, jos buvo nuo molinio puodelio, todėl suprato, kad V. su tuo puodeliu jai sužalojo galvą, dar dabar yra guzas galvoje, o kaip ji metė ar trenkė, ji negali tiksliai pasakyti, nes tuo metu buvo nusisukusi. O kai pajuto smūgį, atsisuko į ją ir tada ji jau ją puolė bei išrovė kuokštą plaukų. Nori pasakyti, kad dėl girtumo tiksliai visko nepamena, tačiau net ir būdama girta, sugebėjo susirinkti tas puodelio šukes, plaukų kuokštą, kurį V. numetė, ir ryte kreipėsi į policiją, nes skausmas buvo didelis, jis nepraėjęs ir dabar, todėl neketina jai atleisti, nors ji prašo. Daugiau papildymų neturi (1 t., b. l. 48-50).
Liudytojas R. Š. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) , (duomenys neskelbtini) . Gyvena vienas minėtu adresu. Pas jį paskutiniu metu į svečius užsuka R. G., su kuria pažįstami neseniai, gal mėnesį ar du. Jei gerai pamena, buvo 2020-11-12 rytas, kiek galėjo būti valandų, nepamena, kai pas jį į namus atėjo R., o paskui užsuko ir pažįstami V. R. ir V. M.. Jie visi vartojo alkoholinius gėrimus: alų, bendravo. Viskas buvo kaip ir gerai, tačiau jam būnant virtuvėje, išgirdo, kad moterys kažko „riejasi“, kas ten joms netiko ar kuo nepasidalino, net nesuprato, o pasižiūrėjęs pamatė, kad „pareina“ į galvą puodukas, jo pats „skaniausias“ (iš jo visada gerdavo arbatą) ir V. griebė dar R. už plaukų. Kai V. metė puodelį į galvą R., pataikė maždaug į vieną kurį tai šoną, nepasakys į kurį, ir subyrėjo į šukes. Puodelis buvo raudonas, ,, (duomenys neskelbtini) “, keramikinis, toks rimtas, ne šiaip koks. V. tą puodelį metė stovėdama kažkur metro atstumu nuo R. ir tada pripuolusi dar griebė už plaukų. Po to R. pasiėmė jo telefoną ir paskambino 112 bei iškvietė policiją. Matė, kad R. prakirsta galva, ten buvo ir nemažas guzas. Atvykę medikai, davė vaistų, o pareigūnai pasižiūrėjo, nustatė girtumą, ir viskas. R. sekančią dieną nuėjo į policiją ir, kiek žino, parašė pareiškimą. Dėl ko įvyko konfliktas, tikrai neįsivaizduoja, nelabai kaip ir buvo dėl ko joms pyktis, o ir nesikišo pats į moterų reikalus. V. M. tuo metu sėdėjo ant fotelio tame pačiame kambaryje ir taip pat nesikišo į jų konfliktą. Šiaip, tą dieną buvo išgėrę nemažai alaus, bet jis asmeniškai jautėsi normaliai, kaip kas vyko, pamena lyg ir viską gerai, o tie moterų reikalai jam neįdomūs, tegul jos aiškinasi savo santykius pačios (1 t., b. l. 53-56).
Liudytojas V. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad įtariamoji V. R. yra jo sugyventinė, su ja kartu gyvena, veda bendrą ūkį apie 5 metus, todėl prieš ją parodymus duoti atsisako (1 t., b. l. 59-61).
Iš pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo matyti R. G. pareiškimas, jos pirminiai parodymai ir kiti duomenys. Iš įvykio vietos paimta: puodelio šukės ir išrauti plaukai (1 t., b. l. 7-10).
Iš daiktų apžiūros protokolo matyti, kad atlikta daiktų - puodelio šukių ir kuokšto išrautų plaukų - apžiūra. Apžiūros metu fotografuota (1 t., b. l. 19-24).
Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad atlikta įvykio vietos, esančios (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) , (duomenys neskelbtini) ., apžiūra. Apžiūros metu fotografuota (1 t., b. l. 27-35).
Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvados Nr. G (duomenys neskelbtini) matyti, kad R. G. nustatytas sužalojimas: galvos plaukuotosios dalies poodinė kraujosruva su odos nubrozdinimu. Sužalojimas galėjo būti padarytas 3 parų laikotarpyje iki apžiūros, galimai užduotyje nurodyto įvykio aplinkybėmis ir laiku. Sužalojimas galėjo būti padarytas vienu trauminiu poveikiu. R. G. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (1 t., b. l. 66).
Iš daiktų apžiūros protokolo matyti, kad atlikta nukentėjusiosios R. G. pokalbio su BPC operatoriumi įrašo apžiūra (1 t., b. l. 71-74).
BK 140 straipsnyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už fizinio skausmo sukėlimą ar nežymų sveikatos sutrikdymą. BK 140 straipsnyje nustatyta nusikalstama veika objektyviai pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant, arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti.
Įvertinus byloje surinktus įrodymus darytina išvada, kad kaltinamoji V. R. sukėlė fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą nukentėjusiajai R. G., o būtent: 2020-11-12 apie 20.00 val., name, adresu (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) , (duomenys neskelbtini) kambaryje, žodinio konflikto metu tyčia metė puodelį ir pataikė nukentėjusiajai R. G. į galvos sritį, dėl ko puodelis sudužo bei tampė ją už plaukų, išpešdama kuokštą plaukų, tokiais savo veiksmais padarė nukentėjusiajai R. G. nežymų sveikatos sutrikdymą sukėlusius sužalojimus – galvos plaukuotosios dalies poodinę kraujosruvą su odos nubrozdinimu bei sukėlė jai fizinį skausmą. Be kaltinamosios duotų paaiškinimų, jos kaltę pagrindžia ir byloje esantys ir teismo posėdžio metu ištirti įrodymai.
Padarytos nusikalstamos veikos objektas – žmogaus sveikata. Objektyvioji pusė pasireiškė tyčiniu smurtavimu, tokiu būdu sukeliant nukentėjusiajam fizinį skausmą ir padarant nežymų sveikatos sutrikdymą. Subjektyvinė pusė pasireiškė tiesiogine tyčia. Kaltinamosios V. R. kaltė, padarius jai inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, visiškai įrodyta ir teisingai kvalifikuota.
Bausmės paskirtis pagal BK 41 straipsnio 2 dalį yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bausmės paskirties požiūriu teisingumo principas reiškia, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati padarytai veikai, atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį.
Skirdamas kaltinamajai bausmę, teismas atsižvelgia į LR BK 54 straipsnyje numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, t. y. į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltinamosios asmenybę, į atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.
V. R. padarė vieną nusikalstamą veiką, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (LR BK 11 str. 3 d.), veika baigta. Nusikalto būdama teista. Administracine tvarka bausta (1 t., b. l. 110-113). Pripažino padariusi nusikalstamą veiką, gailėjosi dėl savo netinkamų veiksmų, kas yra jos atsakomybę lengvinanti aplinkybė (LR BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkina, kad veiką padarė apsvaigusi nuo alkoholio bei būdama recidyvistė. Nedirbanti. Kaltinamoji yra teista, paskutinį kartą laisvės apribojimo bausme, kuri, ją netinkamai vykdžius, buvo pakeista į arešto bausmę, kas rodo, jog būdama laisvėje, V. R. ignoruoja visuotinai pripažintas moralės normas ir toliau vykdo nusikalstamas veikas. Įvertinęs visas šias skiriamos bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, teismas pripažįsta, jog bausmės tikslai (LR BK 41 straipsnis) bus pasiekti paskyrus V. R. mažesnę nei sankcijos vidurkis laisvės atėmimo bausmę, kuri byloje atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą ir kaltinamajai pripažįstant kaltę, tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama 1/3 (BK 64-1 str.).
Vadovaujantis BK 64 str. 1 d., 2 d. sumažinta bausmė subendrinama su 2020-10-08 Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų baudžiamuoju įsakymu paskirta sumažinta 8 mėnesių laisvės apribojimo bausme, kuri 2020-12-31 Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nutartimi pakeista į 90 parų areštą. Teismas bausmes bendrina vadovaudamasis BK 64 straipsniu, nes veiką, dėl kurios kaltinamoji yra teisiama, padarė neatlikusi 2020-10-08 Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės. Panevėžio pataisos namų atsiųstame 2021-04-27 rašte nurodyta, kad V. R. likusi neatliktos bausmės dalis 2021 m. gegužės 3 dienai pagal 2020-12-31 Šiaulių apylinkės teismo nutartį yra 26 paros arešto. Taikomas dalinis bausmių sudėjimas, atsižvelgus į kaltinamosios asmenybę, padarytų veikų pavojingumą.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba patyrė 59,94 eurų išlaidų dėl kaltinamajai suteiktos teisinės pagalbos. Teismo vertinimu, atsižvelgus į socialinę padėtį (paaiškino, kad sudegė namai), į tai, kad gynėjas skirtas imperatyviais įstatymo numatytais pagrindais, išlaidos iš V. R. nepriteistinos.
Kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., b. l. 133-134) paliktina galioti ir panaikintina nuosprendžiui įsiteisėjus.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi,
nusprendžia:
V. R. pripažinti kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį ir nuteisti laisvės atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams. Pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64-1 straipsnį, bausmę sumažinti 1/3 iki 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, šiuo nuosprendžiu skirtą bausmę dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinti su pagal 2020-12-31 Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nutartį, kuria 2020-10-08 Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų baudžiamuoju įsakymu paskirta sumažinta 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmė pakeista į 90 parų arešto bausmę, neatlikta bausmės dalimi ir galutinę subendrintą bausmę V. R. paskirti laisvės atėmimą 4 mėnesiams ir 13 dienų.
Laisvės atėmimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos – 2021 m. gegužės 3 d.
Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti, nuosprendžiui įsiteisėjus.
Daiktinius įrodymus: puodelio šukes ir išrautų plaukų kuokštą, priduotus saugojimui į Šiaulių AVPK daiktų saugyklą, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti. Kompaktinį diską su garso įrašu, esantį voke prie bylos galinio viršelio, palikti saugoti prie bylos medžiagos.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išlaidų iš V. R. nepriteisti.
Į konkrečią pataisos įstaigą, nustatytą Kalėjimų departamento, nuteistąjį siunčia kardomojo kalinimo vietos administracija atsižvelgdama į nuteistojo asmenybės pavojingumą, visuomenės saugumą, padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir pobūdį, nuteistojo sveikatą, psichologines savybes, amžių, darbingumą, turimą specialybę ir požiūrį į darbą.
Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo, nuorašo išdavimo ar išsiuntimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.