- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-12-01
- Bylos Nr.
- eI-10174-283/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-01806-2021-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) patenkintas visiškai.
- Teisėjas
- Dalytė Zlatkuvienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- UAB Tauragės regiono atliekų tvarkymo centras
- Atsakovas
- J. B., R. B.
- Advokatai
- Giedrius Gvildys
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės Tauragės regiono atliekų tvarkymo centro prašymą atsakovams J. B. ir R. B. dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą bei tvarkymą priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė Tauragės regiono atliekų tvarkymo centras (toliau – ir pareiškėja, ir Tauragės RATC) kreipėsi į administracinį teismą prašymu solidariai iš atsakovų J. B. ir R. B. (toliau – ir atsakovai, ir J. B. ir R. B.) priteisti 70,49 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą (toliau – ir vietinė rinkliava), apskaičiuotos nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. (toliau – ir ginčo laikotarpis) ir iš kiekvieno po 2,60 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Šalies argumentai
Pareiškėja nurodė, kad Tauragės rajono savivaldybės taryba (toliau – ir Taryba) 2017 m. gegužės 17 d. sprendimu Nr. 1-207 patvirtino Tauragės rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų tvarkytojų ir atliekų tvarkymą nuostatus (toliau – ir Nuostatai), kurie įsigaliojo nuo 2017 m. liepos 1 d. Pareiškėjai teisės aktų nustatyta tvarka yra pavesta administruoti vietinės rinkliavos surinkimą ir tvarkymą Tauragės rajono savivaldybės teritorijoje. Vietinė rinkliava skaičiuojama asmenims, gyvenantiems arba kitu pagrindu teisėtai valdantiems nekilnojamojo turto objektus Tauragės rajono savivaldybės teritorijoje. J. B. ir R. B. vietinė rinkliava apskaičiuota, vadovaujantis Nuostatų 5.2 ir 21.1, 21. 2 punktais, kaip 1/3 dalies nekilnojamojo turto objekto, esančio Tauragės rajono savivaldybės teritorijoje, savininkams. Atsakovams buvo siųsti vietinės rinkliavos mokėjimo pranešimai bei įspėjimas dėl vietinės rinkliavos skolos sumokėjimo, tačiau atsakovas į raginimą nereagavo ir vietinės rinkliavos nemokėjo.
J. B. ir R. B. atsiliepimo į prašymą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Prašymas tenkinamas.
Pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 31 punktą, Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 25 straipsnį, komunalinių atliekų tvarkymas, antrinių žaliavų surinkimas, perdirbimo organizavimas teisės aktais yra priskirtas savivaldybių funkcijoms. Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymas (toliau – Rinkliavų įstatymas) numato, kad savivaldybės taryba turi teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą (11 straipsnio 1 dalies 8 punktas), suteikia savivaldybės tarybai teisę savo sprendimu nustatyti vietinę rinkliavą ir tvirtinti vietinės rinkliavos nuostatus (12 straipsnio 1–2 punktai).
Tauragės rajono savivaldybės taryba 2011 m. spalio 19 d. sprendimu Nr. 1-188 patvirtino Tauragės rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatus. Tarybos 2017 m. gegužės 17 d. sprendimu Nr. 1-207 patvirtinti naujos redakcijos Nuostatai, reglamentuojantys vietinės rinkliavos mokėtojų registro sudarymą, vietinės rinkliavos apskaičiavimą, vietinės rinkliavos surinkimą iš atliekų turėtojų, išieškojimą, apskaitą ir administravimą, taip pat iš vietinės rinkliavos gautų savivaldybės biudžeto pajamų panaudojimą, įsigaliojo 2017 m. liepos 1 d. Vietinės rinkliavos sumokėjimo, permokų grąžinimo ir skolų išieškojimo administravimas pavestas komunalinių atliekų tvarkymo administratoriui, kuriuo paskirtas Tauragės RATC (Nuostatų 5.7 punktas).
Vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą yra įstatymo pagrindu ir savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka į savivaldybės biudžetą (Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalis, 11 straipsnio 1 dalies 8 punktas, 12 straipsnio 1 ir 2 punktai, 16 straipsnio 2 dalis). Vietinė rinkliava ir iš jos kylantys teisiniai santykiai yra viešosios teisės reguliavimo dalykas, vietinė rinkliava yra viešosios teisės nustatytas privalomasis mokėjimas, todėl pareiga mokėti minėtą rinkliavą atsiranda pagal tokias sąlygas, kurios yra numatytos ją nustatančiuose teisės aktuose (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. lapkričio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1984-502/2020; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-334/2014 ir kt.).
Pareiškėja atsakovų pareigą mokėti vietinę rinkliavą grindė Nuostatų 5.4 punktu, numatančiu, kad vietinę rinkliavą turi mokėti komunalinių atliekų turėtojai, privalantys mokėti vietinę rinkliavą. Vietinę rinkliavą privalo mokėti visi fiziniai ir juridiniai asmenys, gyvenantys arba kitu pagrindu teisėtai valdantys nekilnojamojo turto objektus savivaldybės teritorijoje (Nuostatų 28 punktas). Vietinės rinkliavos dydžius susidedančius iš dviejų dedamųjų – pastoviosios ir kintamosios, nustato Taryba visiems savivaldybės nekilnojamojo turto objektų savininkams arba nekilnojamojo turto objektų savininkų atstovams arba nekilnojamojo turto naudotojams arba kitiems asmenims, kaip nustatyta Atliekų tvarkymo įstatymo 30¹ straipsnio 1 dalyje (Nuostatų 21.1, 21.2 punktai). Vienos tonos komunalinių atliekų tvarkymo savivaldybės teritorijoje kaina tvirtinama atskiru Tarybos sprendimu, vietinės rinkliavos dydžiai pateikti Nuostatų 1 priede (Nuostatų 20, 27 punktai).
Nekilnojamojo turto registro 2021 m. lapkričio 5 d. išrašo duomenimis, J. B. ir R. B. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise valdo 1/3 gyvenamojo namo dalį, esančią (duomenys neskelbtini). Pažyma apie vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą skolą ir vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų tvarkymą mokėjimo pranešimai patvirtina, kad atsakovai nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. privalėjo sumokėti 70,49 Eur vietinės rinkliavos. Atsakovai šios vietinės rinkliavos sumos nesumokėjo. Nagrinėjant bylą nenustatyta duomenų, patvirtinančių, kad atsakovai ginčo laikotarpiu teisės aktų nustatyta tvarka kreipėsi dėl atleidimo nuo kintamosios vietinės rinkliavos dedamosios mokėjimo ir būtų atleisti nuo rinkliavos mokėjimo ir kad ginčo laikotarpiu atliekos nebuvo sukuriamos ir jos nebuvo šalinamos per Tauragės rajono savivaldyje veikiančią atliekų tvarkymo sistemą. Atsižvelgus į Nuostatų 1 priede „Komunalinių atliekų surinkimo iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymo vietinės rinkliavos dydžiai“ individualiems gyvenamiesiems namams, nustatytus vietinės rinkliavos pastoviosios ir kintamosios dalių parametrus ir rinkliavos dydžius metams, atsakovų valdomo nekilnojamojo turto objekto plotą, Nuostatų 21.1, 21.2, 24 ir 25 punktus, nėra pagrindo abejoti pareiškėjos apskaičiuotu atsakovų nesumokėtos vietinės rinkliavos dydžiu.
Remiantis byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir taikomu teisiniu vietinės rinkliavos reglamentavimu, daroma išvada, kad Tauragės RATC prašymas priteisti iš atsakovų 70,49 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos yra pagrįstas ir tenkinamas.
Pareiškėja prašė iš atsakovų priteisti po 2,60 Eur turėtų bylinėjimosi išlaidų.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą.
Bylos duomenimis, teisines paslaugas Tauragės RATC teikė advokatas Giedrius Gvildys.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS143-375/2008 yra konstatavusi, jog atstovavimo išlaidų priteisimas viešojo administravimo subjektui iš bylą pralaimėjusios šalies yra galimas, tačiau administracinis teismas, spręsdamas, ar priteisti ir kokio dydžio atstovavimo išlaidas priteisti viešojo administravimo subjekto naudai, turi kompleksiškai įvertinti, ar, atsižvelgiant į atitinkamo viešojo administravimo subjekto vidinius administravimo pajėgumus ir bylos pobūdį, advokato pasitelkimas buvo būtinas. Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pasisakęs, kad viešojo administravimo subjektas, veikdamas specifinėje srityje, privalo užtikrinti tokią savo vidaus administravimo struktūrą, kuri leistų jam tinkamai įgyvendinti viešojo administravimo funkcijas, tuo tikslu jam skiriami atitinkami valstybės (savivaldybių) biudžeto asignavimai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. gegužės 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. Nr. eA-3910-662/2020, 2020 m. kovo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-5449-575/2019). Nors bylinėjimasis teismuose nėra tiesioginis viešojo administravimo subjektų uždavinys, šie subjektai turi būti pajėgūs teisme atstovauti savo pozicijoms, kylančioms iš atitinkamų administracinių teisinių santykių (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. rugpjūčio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-552-556/2018; 2019 m. vasario 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1571-629/2018).
Ginčas dėl vietinės rinkliavos išieškojimo, dėl kurio pareiškėja buvo priversta prašymu kreiptis į teismą, nelaikomas kaip išskirtinis, dėl šių ginčų yra suformuota plati jurisprudencija. Teismo vertinimu, prašymui dėl vietinės rinkliavos priteisimo parengti naudojimasis profesinėmis advokatės paslaugomis yra susijęs su perteklinėmis išlaidomis, tokio pobūdžio darbas gali būti atliekamas ir naudojantis Panevėžio RATC žmogiškaisiais ištekliais. Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo aiškinimu, jog viešojo administravimo subjektas, veikdamas specifinėje srityje, privalo užtikrinti tokią savo vidaus administravimo struktūrą, kuri leistų jam tinkamai įgyvendinti viešojo administravimo funkcijas, teismas vertina, kad pareiškėja Panevėžio RATC prašymą dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo turėjo galimybę parengti savo vidinio administravimo pajėgumais. Nagrinėjamo ginčo atveju nauja teisinė problematika nebuvo keliama, byla nebuvo sudėtinga dėl jos apimties, faktinių aplinkybių, įrodymų vertinimo, ginčą reglamentuojančių teisės normų taikymo. Pažymėtina, jog nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojus Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 103 straipsnio ir II dalies II skyriaus pakeitimo įstatymui, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas papildytas V skirsniu „Pareiškimas dėl teismo įsakymo išdavimo“, kuriuo remdamasi, pareiškėja galėjo pateikti teismui pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, naudodama vienodas procesinių dokumentus formas, patvirtintas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2002 m. gruodžio 19 d. įsakymu Nr. 362.
Remiantis tuo, kas nurodyta, sprendžiama, kad prašomos atlyginti bylinėjimosi išlaidos neatitinka būtinumo kriterijaus, todėl Tauragės RATC prašymas priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40, 41, 84, 86 ir 87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
nusprendžia:
prašymą tenkinti.
Uždarajai akcinei bendrovei Tauragės regiono atliekų tvarkymo centrui priteisti solidariai iš J. B. ir R. B. 70,49 Eur (septyniasdešimt eurų ir 49 euro centus) vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, apskaičiuotos už 2018 m. sausio 1 d. – 2020 m. gruodžio 31 d. laikotarpį.
Uždarosios akcinės bendrovės Tauragės regiono atliekų tvarkymo centro prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas netenkinti.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmus.