Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mefodijos Povilaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Donato Vansevičiaus ir Liudmilos Zaborovskos, dalyvaujant pareiškėjui V. K. (V. K.),

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. K. (V. K.) skundą atsakovams Lukiškių tardymo izoliatoriui-kalėjimui, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl sprendimų panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Bylos duomenims nustatyta, kad pareiškėjas V. K. 2017-07-19 prašymu Nr. 7.40(21)229 kreipėsi į Lukiškių TI-K, prašydamas padaryti prie prašymo pridėto skundo ir prie skundo pridedamų dokumentų kopijas (b. l. 49–50).

Lukiškių TI-K 2017-08-17 raštu Nr. 96-3791, atsakydamas į pareiškėjo 2017-07-19 prašymą Nr. 7.40(21)229, informavo pareiškėją, kad 2017-07-20 dienai jo asmeninėje sąskaitoje buvo 0,02 Eur, todėl buvo padarytos ir jam pasirašytinai įteiktos 45 dokumentų, pridėtų prie skundo, kopijos, paaiškinta, kad skundo kopijos daromos nebuvo, nes tuo metu pareiškėjas buvo nemokus (b. l. 13).

Pareiškėjas 2017-07-20 pareiškimu kreipėsi į Lukiškių TI-K, dėl laiške rastų daiktų, prašydamas imtis atitinkamų veiksmų, paaiškinti padėtį ir pateikti savo poziciją, kuri vėliau bus vertinama kompetentingų įstaigų ir tarnybų (b. l. 52–54).

Lukiškių TI-K 2017-08-02 raštu Nr. 96-3551 informavo pareiškėją, kad 2017-07-19 jo akivaizdoje patikrinus iš Vilniaus apylinkės teismo gautą laišką, voko viduje buvo aptikti neleistini daiktai, todėl dėl šio įvykio atliekamas tarnybinis patikrinimas, taip pat paaiškino, kad 2017-07-19 pareiškėjas buvo konvojuotas konsultacijai pas gydytoją psichiatrą, pareiškėjas sutiko, kad konsultacijos metu dalyvautų Lukiškių TI-K Sveikatos priežiūros tarnybos darbuotoja ir konvojaus pareigūnai (b. l. 14).

Pareiškėjas 2017-07-26 prašymu Nr. 7.40(22)-193 kreipėsi į Lukiškių TI-K, prašydamas sudaryti jam sąlygas nurodytą savaitę susipažinti su savo asmens byla ir padaryti nurodytų dokumentų kopijas (b. l. 57).

Lukiškių TI-K 2017-08-02 raštu Nr. 96-3556 informavo pareiškėją, kad jam yra suteikiama galimybė susipažinti su asmens byla Lukiškių TI-K administracijos darbo laiku (b. l. 20).

Lukiškių TI-K Kriminalinės žvalgybos skyriaus vyriausiojo specialisto A. B. tarnybiniu pranešimu įstaigos direktorius informuotas, jog 2017-08-10 apie 10 val. 30 min. pareiškėjas V. K. iškviestas pokalbiui į korpuso vyresniojo tarnybinį kabinetą; pokalbio metu nuteistasis nenorėjo aiškintis situacijos dėl savo elgesio grupinių užsiėmimų metu, pareiškė, kad jei administracija nevykdys jo reikalavimų, jis tyčia padarys nusikaltimą; po įspėjimo dėl baudžiamosios atsakomybės nuteistasis savavališkai pasišalino iš tarnybinio kabineto, grasindamas rašyti skundus bei nereagavo į reikalavimus grįžti į kabinetą (b. l. 43).

Lukiškių TI-K Kriminalinės žvalgybos skyriaus vyresniojo inspektoriaus R. R. J. tarnybiniu pranešimu nurodytos analogiškos aplinkybės (b. l. 44).

Lukiškių TI-K 2017-08-14 protokolas dėl suimtojo/nuteistojo atsisakymo pasiaiškinti raštu Nr. 57-363 patvirtina, kad V. K. atsisakė pasiaiškinti raštu, tačiau žodžiu paaiškino, jog 2017-08-10 buvo pakviestas į pokalbį pas korpuso vyresnįjį, pareiškėjas nurodė priežastis, dėl kurių nenori grupėje dalyvauti kartu su E. S., tačiau teigė, kad tokios priežastys A. B. neatrodė pakankamos. Pareiškėjui pasiteiravus ar nusikaltimo atveju tai būtų objektyvi priežastis, A. B. pradėjo kreipti pareiškėjo pasakytus žodžius savo linkme. Pareiškėjui pasakius, jog jis padarė pareiškimą ir nori gauti raštišką atsakymą, A. B. pareiškė, kad tokie pareiškimai nebus registruoti, pareiškėjui atsakymo pateikta nebus ir tokie klausimai sprendžiami žodžiu (b. l. 45).

Lukiškių TI-K Drausmės komisija nutarė teikti Lukiškių TI-K direktoriui siūlymą dėl nuteistojo V. K. nubaudimo, skiriant draudimą vieną mėnesiui apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje (išskyrus higienos reikmenis ir kanceliarines prekes) (Lukiškių TI-K Drausmės komisijos 2017-08-16 posėdžio protokolas Nr. 31-36, b. l. 42).

Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo direktoriaus 2017-08-18 nutarimu dėl nuteistojo nubaudimo Nr. 62-667 pareiškėjui V. K. nutarta skirti nuobaudą – draudimą vienam mėnesiui apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje (išskyrus higienos reikmenis ir kanceliarines prekes) (b. l. 11).

Pareiškėjas, nesutikdamas su Lukiškių TI-K 2017-08-17 raštu Nr. 96-3791, 2017-08-02 raštu Nr. 96-3556, 2017-08-02 raštu Nr. 86-3551 bei 2017-08-18 nutarimu Nr. 62-667, kuriuo pareiškėjui paskirta nuobauda, 2017-08-21 skundu kreipėsi į Kalėjimų departamentą prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos.

Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2017-09-21 sprendimu Nr. 2S-5851 pareiškėjo skundo reikalavimų netenkino (b. l. 22–25).

Byloje yra kilęs ginčas dėl Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo raštų bei nutarimo panaikinimo, neturtinės žalos atlyginimo bei pagrindo įpareigoti Lukiškių tardymo izoliatorių-kalėjimą nutraukti persekiojimą pareiškėjo atžvilgiu, uždrausti valstybinių institucijų ir tarptautinių siuntų bet kokį patikrinimą ir kitokį cenzūravimą, laikytis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.738 straipsnio reikalavimų, daryti visas prašomas kopijas, kai pareiškėjas būna nemokus, ir sudaryti sąlygas laiku šiuos išsiųsti, prašyme nurodytą datą.

Dėl Lukiškių TI-K direktoriaus nutarimo dėl nuteistojo nubaudimo

Skundžiamu 2017-08-18 nutarimu Nr. 62-667 pareiškėjui nuobauda skirta už tai, kad jis, 2017-08-10 apie 10 val. 30 min. iškviestas pokalbiui į korpuso vyresniojo tarnybinį kabinetą pokalbio metu nenorėjo aiškintis situacijos dėl savo elgesio grupinių užsiėmimų metu, pareiškė, kad jei administracija nevykdys jo reikalavimų, jis tyčia padarys nusikaltimą; po įspėjimo dėl baudžiamosios atsakomybės nuteistasis savavališkai pasišalino iš tarnybinio kabineto, grasindamas rašyti skundus bei nereagavo į reikalavimus grįžti į kabinetą. Nutarime teigiama, jog tokiais savo veiksmais nuteistasis pažeidė Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 12 straipsnio 1 dalį, 2 dalį, 110 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimus (b. 1. 11).

Bendrąsias nuteistųjų pareigas nustato Bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 12 straipsnis. Pagal šio straipsnio 1 dalį nuteistieji privalo vykdyti įstatymų reikalavimus ir laikytis jiems nustatytų elgesio taisyklių; pagal 2 dalį – privalo vykdyti bausmės vykdymo institucijos, įstaigos arba pareigūno nurodymus ir įsakymus. Specialiąsias nuteistųjų pareigas nustato atskirų rūšių bausmių vykdymo tvarką ir sąlygas reglamentuojantys šio kodekso skyriai. BVK 110 straipsnio 1 dalies 1 punktas numato, kad laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji privalo laikytis nustatytos pataisos įstaigų tvarkos, o 2 punktas numato, kad nuteistieji privalo vykdyti pataisos įstaigos administracijos reikalavimus. Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 73.2 punkte įtvirtinta, kad nuteistieji privalo vykdyti įstatymų reikalavimus ir laikytis jiems nustatytų elgesio taisyklių, įeiti ir išeiti iš patalpos, kurioje yra pataisos įstaigos atstovas tik jam leidus, kreiptis į pataisos įstaigos administracijos atstovą pasakydami savo pavardę.

Pažymėtina, kad nagrinėjamos bylos atveju, pareiškėjas neginčija aplinkybės, kad nuobauda jam skirta už rėžimo reikalavimų nesilaikymą ir pripažįsta, kad vartojo necenzūrinius žodžius, šaukė, atsisakė pasirašyti ir šiais savo veiksmais pažeidė nustatytus reikalavimus. Tačiau pareiškėjas nesutinka su paskirtos nuobaudos dydžiu, teigia, kad paskirta nuobauda už tokio pobūdžio pažeidimą yra per griežta, pareiškėjas dėl ligos negalėjo valdyti savo elgesio ar suprasti jo esmės, tačiau į tai skiriant nuobaudą atsižvelgta nebuvo.

Teismas pažymi, kad, pagal Bausmių vykdymo kodekso 142 straipsnio 1 dalį, už bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą nuteistiesiems gali būti skiriamos nuobaudos: 1) papeikimas; 2) pataisos įstaigos patalpų ir teritorijos tvarkymas be eilės; 3) draudimas iki vieno mėnesio apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje (išskyrus higienos reikmenis ir kanceliarines prekes); 4) nuteistųjų perkėlimas į kamerų tipo patalpas iki penkiolikos parų, o nepilnamečių nuteistųjų – iki dešimties parų. Šio kodekso 142 straipsnio 1 dalyje numatytos nuobaudos skiriamos tam įgalioto pareigūno nutarimu arba įsakymu. Turinčių teisę skirti nuobaudas pareigūnų sąrašą ir jų įgaliojimus nustato Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės. Skiriant nuobaudas, atsižvelgiama į pažeidimo padarymo aplinkybes, į paskirtų nuobaudų kiekį ir pobūdį, taip pat į nuteistojo rašytinį pasiaiškinimą dėl pažeidimo. Skiriamos nuobaudos turi atitikti padaryto pažeidimo sunkumą ir pobūdį (BVK 143 straipsnio 1, 2 dalys).

Byloje esanti medžiaga patvirtina, kad pareiškėjui ginčijamu Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo direktoriaus 2017-08-18 nutarimu Nr. 62-667 paskirta nuobauda – draudimas vienam mėnesiui apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje (išskyrus higienos reikmenis ir kanceliarines prekes). Teismo vertinimu nuobauda pareiškėjui paskirta pagrįstai dėl piktybiško pobūdžio veiksmų ir pareigūnų reikalavimų nevykdymo. Pareiškėjas nevykdė įkalinimo įstaigos pareigūnų nurodymų, nesant leidimo išėjo iš patalpos. Analizuojant įvykio dėl kurio pareiškėjui skirta nuobauda aplinkybes matyti, kad pareiškėjo veiksmai buvo sąmoningi, manipuliacinio ir grasinamojo pobūdžio, nėra duomenų, kad po šio įvykio pareiškėjas būtų kreipęsis į medikus dėl savo būklės. Nors pareiškėjas Drausmės komisijos posėdžio metu teigė, kad jis savavališkai nepasišalino (b. l. 42), jokių kitų objektyvių įrodymų dėl tokio pareiškėjo elgesio, išskyrus paties pareiškėjo paaiškinimus, nėra. Teismas neturi pagrindo abejoti oficialių valstybės atstovų duotais paaiškinimais dėl ginčo įvykio (b. l. 43,44), todėl pasikliauti vien pareiškėjo subjektyvia pozicija nėra teisinio pagrindo. Vertinant pareiškėjui paskirtą nuobaudą, nustatyta, kad ji nėra griežčiausia iš galimų, nors pareiškėjo pareigūnams išreikšti grasinimai buvo pakankamai reikšmingi, o veiksmai agresyvūs. Todėl teigti, kad nuteistajam skirta nuobauda neproporcinga nėra objektyvaus pagrindo.

Skiriant nuobaudą taip pat buvo laikomasi Bausmių vykdymo kodekso 143 straipsnio 3 ir 4 dalyse numatytų reikalavimų, t. y. nuobaudą skirti tik pažeidimą padariusiam nuteistajam, nuobaudą skirti ne vėliau kaip per dešimt parų nuo pažeidimo atskleidimo dienos. Drausmės komisijos posėdžio protokolas patvirtina, kad pareigūnas A. B. pareiškėjo svarstymo metu nuo jo nusišalino, todėl laikytina, kad Drausmės komisijos siūlymas dėl pareiškėjo nubaudimo priimtas objektyviai įvertinus ginčo situaciją. Nuobauda paskirta Lukiškių TI-K direktoriaus nutarimu, kaip tai nustatyta Bausmių vykdymo kodekso 143 straipsnio 7 dalyje. Pareiškėjas nepasinaudojo teise dėl ginčo įvykio pasiaiškinti raštu, nors tokia galimybė jam buvo išaiškinta (b. l. 45). Pareiškėjas pasinaudojo savo teise skųsti Lukiškių TI-K direktoriaus nutarimą Kalėjimų departamentui. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, konstatuotina, kad ginčijamas Lukiškių TI-K direktoriaus 2017-08-18 nutarimas Nr. 62-667 dėl nuteistojo nubaudimo yra teisėtas ir pagrįstas, todėl naikinti jo nėra teisinio pagrindo.

Dėl Lukiškių TI-K 2017-08-17 rašto Nr. 96-3791 teisėtumo bei pagrįstumo

Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 192¹ punktą, nuteistojo prašymu pataisos įstaigos administracija privalo padaryti dokumentų ar kitos medžiagos kopijas, išspausdinti nuteistojo nurodytoje interneto svetainėje ar pateiktoje elektroninėje laikmenoje esančią informaciją. Šios paslaugos nuteistajam suteikiamos vadovaujantis Dokumentų kopijų parengimo išlaidų atlyginimo tvarka, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000-09-01 nutarimu Nr. 1039 „Dėl Dokumentų kopijų parengimo išlaidų atlyginimo tvarkos patvirtinimo“, ir tik tada, kai nuteistasis yra mokus. Tuo tarpu Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 193 punktas įtvirtina, kad jeigu nuteistasis nori prie pasiūlymo, prašymo (pareiškimo), peticijos ar skundo pridėti dokumentų ar kitos medžiagos kopijas, pataisos įstaigos administracija privalo nuteistajam padaryti prašomų dokumentų ir medžiagos kopijas, o šioms kopijoms parengti reikalinga suma iš nuteistojo asmeninės sąskaitos nurašoma, kai jis tampa mokus.

Analizuojant nurodytą teisinį reglamentavimą matyti, kad pareiškėjui esant nemokiam įstaigos administracija neturi pagrindo atsisakyti daryti prašomų dokumentų, kurie bus pridedami prie pasiūlymo, prašymo (pareiškimo), peticijos ar skundo, kopijas ir tokiu atveju kopijų parengimo išlaidų sumą atskaitoma pareiškėjui tapus mokiam. Tuo tarpu įstaigos administracija neturi pareigos, pareiškėjui esant nemokiam, daryti kitų dokumentų, šiuo atveju pačio pareiškėjo skundo, kopijas, nes tokių dokumentų kopijos daromos tik atsiskaičius už jų parengimą. Atsižvelgiant į susiklosčiusią faktinę situaciją, pareiškėjui buvo padarytos dokumentų, pridedamų prie skundo kopijos, nepaisant aplinkybės, kad jis tuo metu buvo nemokus. Tuo tarpu Lukiškių TI-K pagrįstai atsisakė padaryti pareiškėjo skundo kopiją, nesant galimybės už šią paslaugą atsiskaityti, taip, kaip ir numato Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 192¹ punktas. Todėl apibendrinant, darytina išvada, jog Lukiškių TI-K administracija nepažeidė teisės aktų reikalavimų ir aiškiai 2017-08-17 raštu Nr. 96-3791 pareiškėjui išdėstė kokia tvarka daromos ir pateikiamos dokumentų kopijos, o prašymą padaryti skundo kopiją pagrįstai atsisakė tenkinti.

Dėl Lukiškių TI-K 2017-08-02 rašto Nr. 96-3551 pagrįstumo bei teisėtumo

Bylos medžiaga patvirtina, kad pareiškėjas 2017-07-20 pareiškimu kreipėsi į Lukiškių TI-K, dėl laiške rastų daiktų, prašydamas imtis atitinkamų veiksmų, paaiškinti padėtį ir pateikti savo poziciją, kuri vėliau bus vertinama kompetentingų įstaigų ir tarnybų (b. l. 52–54). Lukiškių TI-K 2017-08-02 raštu Nr. 96-3551 informavo pareiškėją, kad 2017-07-19 jo akivaizdoje patikrinus iš Vilniaus apylinkės teismo gautą laišką, voko viduje buvo aptikti neleistini daiktai, todėl dėl šio įvykio atliekamas tarnybinis patikrinimas, taip pat paaiškino, kad 2017-07-19 pareiškėjas buvo konvojuotas konsultacijai pas gydytoją psichiatrą, pareiškėjas sutiko, kad konsultacijos metu dalyvautų Lukiškių TI-K Sveikatos priežiūros tarnybos darbuotoja ir konvojaus pareigūnai (b. l. 14).

Pažymėtina, kad Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 91 nustato, jog vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 99 straipsnio 5 dalimi, nuteistųjų gaunami ir siunčiami laiškai gali būti pataisos įstaigos direktoriaus motyvuotu nutarimu arba teismo (teisėjo) nutartimi tikrinami, kad būtų užkirstas kelias pažeidimams ar nusikalstamoms veikoms arba apsaugotos kitų asmenų teisės ir laisvės, arba laikinai (iki trijų mėnesių) sustabdytas laiškų išsiuntimas ir įteikimas. Laikinai sustabdžius nuteistojo laiškų išsiuntimą ir įteikimą, nuteistojo siunčiami laiškai nepriimami, o gaunamus nuteistojo vardu laiškus saugo pataisos įstaigos direktoriaus įgaliotas darbuotojas. Pasibaigus laiškų išsiuntimo ir įteikimo sustabdymo terminui, nuteistojo vardu gauti laiškai perduodami nuteistajam. Pataisos įstaigoje nuteistųjų vardu gautus laiškus įteikia šiems nuteistiesiems pataisos įstaigos direktoriaus įsakymu įgaliotas darbuotojas. Nuteistajam atsiųstas vokas su laišku prieš jį įteikiant nuteistojo akivaizdoje atplėšiamas ir neskaitant patikrinamas, ar jame nėra kitų objektų. Voke ar laiške rasti kiti objektai, išskyrus nuotraukas, atvirukus, pašto ženklus vokus ir dokumentus, kuriuos leidžiama turėti nuteistajam, perduodami saugoti arba sunaikinami šių taisyklių 57–59 punktuose nustatyta tvarka (Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 93 punktas).

Bylos medžiaga patvirtina (b. l. 15, 16–19), kad 2017-07-14 Lukiškių TI-K gautas laiškas adresuotas pareiškėjui, siuntėjas nurodytas Vilniaus miesto apylinkės teismas. Šiame voke aptikus neleistinus turėti daiktus (2 vnt. dovanų kortelė „IKI“, leidinys „IKI Plius“, pasiūlymas „Moment kredit“ brošiūra), šie daiktai, asmeninių pinigų, vertybių ir daiktų priėmimo aktu Nr. 1422 buvo perduoti saugoti į sandėlį (b. l. 15). Pažymėtina, kad byloje nėra ginčo, jog nurodytas vokas atplėštas pareiškėjo akivaizdoje, tai užfiksuota ir asmeninių pinigų, vertybių ir daiktų priėmimo akte Nr. 1422. Kadangi Lukiškių TI-K turėjo diskrecijos teisę tikrinti nuteistųjų gaunamus laiškus siekiant užkirsti kelią nusikalstamoms veikoms ar kitiems teisės aktų pažeidimams, šiuo atveju laikytina, kad atsakovas neteisėtų veiksmų neatliko.

Vertinant pareiškėjo teiginius dėl jo apsilankymo pas gydytoją, Lukiškių TI-K administracija ginčijamu raštu pareiškėjui paaiškino, kad kiti asmenys konsultacijos pas gydytoją metu dalyvavo pačiam pareiškėjui sutikus, todėl tokios atsakovo pozicijos išdėstymas laikytinas pagrįstu ir tinkamu. Pareiškėjas nenurodė realios jam kilusios žalos, atsiradusios dėl konsultacijos metu dalyvavusių kitų asmenų, be to, skunde pats nurodo, kad asmens sveikatos istorijoje yra gydytojos psichiatrės įrašas, kad pati gydytoja prašė kitų asmenų dalyvavimo konsultacijos metu. Dėl nurodytų priežasčių, laikytina, kad Lukiškių TI-K ginčijamu 2017-08-02 raštu Nr. 96-3551, pareiškėjo prašymu pateikė savo poziciją dėl voko atplėšimo ir vizito pas gydytoją, toks atsakymas laikytinas tinkamu ir pagrįstu.

Dėl Lukiškių TI-K 2017-08-02 rašto Nr. 96-3556 pagrįstumo bei teisėtumo

Pagal byloje esančią rašytinę medžiagą nustatyta, kad pareiškėjas 2017-07-26 prašymu Nr. 7.40(22)-193 kreipėsi į Lukiškių TI-K, prašydamas sudaryti jam sąlygas nurodytą savaitę susipažinti su savo asmens byla ir padaryti nurodytų dokumentų kopijas (b. l. 57). Lukiškių TI-K 2017-08-02 raštu Nr. 96-3556 informavo pareiškėją, kad jam yra suteikiama galimybė susipažinti su asmens byla Lukiškių TI-K administracijos darbo laiku (b. l. 20).

Pastebėtina, kad pagal Susipažinimo su nuteistųjų ir suimtųjų asmens bylų dokumentais taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento direktoriaus 2006-09-26 įsakymu Nr. V-218, 5 punktą, asmenys, norintys susipažinti su nuteistųjų arba suimtųjų asmens bylų dokumentais, turi pateikti rašytinį prašymą ir gauti leidimą, o leidimą susipažinti su nuteistojo arba suimtojo asmens bylos dokumentais išduoda probacijos tarnybos arba laisvės atėmimo vietos vadovas (Susipažinimo su nuteistųjų ir suimtųjų asmens bylų dokumentais taisyklių 8 punktas). Pagal nurodytų taisyklių 10 punktą, nuteistojo arba suimtojo asmens bylos dokumentai susipažinti pateikiami probacijos tarnybos patalpose, o laisvės atėmimo vietose – įskaitos tarnybos arba kitose laisvės atėmimo vietos vadovo nustatytose patalpose.

Analizuojant susiklosčiusią faktinę situaciją matyti, jog Lukiškių TI-K ginčijamu TI-K 2017-08-02 raštu Nr. 96-3556 paaiškino pareiškėjui, kad jis turi galimybę susipažinti su savo asmens byla administracijos darbo laiku. Teismas pažymi, kad tokio Lukiškių TI-K atsakymo naikinti nėra teisinio pagrindo, nes pareiškėjui pagrįstai paaiškinta kada jis galės susipažinti su savo asmens byla, jam tokia galimybė suteikta administracijos darbo laiku. Tokia Lukiškių TI-K pozicija laikytina pagrįsta ir teisinga, todėl naikinti TI-K 2017-08-02 rašto Nr. 96-3556 nėra teisinio pagrindo.

Dėl Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos sprendimo teisėtumo bei pagrįstumo

Teismas pažymi, kad Kalėjimų departamento funkcijas nustato Kalėjimų departamento nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012-02-28 įsakymu Nr. 1R-58, kurių 8.31 punkte įtvirtinta, kad Departamentas nagrinėja asmenų prašymus, skundus ir pranešimus, priskirtinus Departamento kompetencijai. Departamento Darbo reglamento, patvirtinto 2006-01-27 Kalėjimų departamento direktoriaus įsakymo Nr. 4/07-31 130 punkte nustatyta, kad asmenys Departamente aptarnaujami, jų prašymai, skundai ir pranešimai nagrinėjami Viešojo administravimo įstatymo, Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007-08-22 nutarimu Nr. 875, kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Darbo reglamento 131 punkte nustatyta, kad nagrinėjant suimtųjų ir nuteistųjų prašymus, skundus ir pranešimus reglamento 130 punkte nurodytų teisės aktų nuostatos taikomos tiek, kiek to nereglamentuoja Bausmių vykdymo kodeksas, Suėmimo vykdymo įstatymas ir Probacijos įstatymas.

Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1–3 dalys numato, jog individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Individualiame administraciniame akte turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos bei nurodyta akto apskundimo tvarka. Individualus administracinis aktas turi būti pasirašytas jį priėmusio pareigūno ar valstybės tarnautojo arba viešojo administravimo subjekto vadovo, jo pavaduotojo ar įgalioto asmens ir patvirtintas antspaudu.

Bylos medžiaga patvirtina, kad pareiškėjas, nesutikdamas su Lukiškių TI-K 2017-08-17 raštu Nr. 96-3791, 2017-08-02 raštu Nr. 96-3556, 2017-08-02 raštu Nr. 86-3551 bei 2017-08-18 nutarimu Nr. 62-667, kuriuo pareiškėjui paskirta nuobauda, 2017-08-21 skundu, kreipėsi į Kalėjimų departamentą, nurodydamas argumentus dėl šių aktų neteisėtumo. Kalėjimų departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą, 2017-09-21 sprendimu Nr. 2S-5851 pareiškėjo skundo reikalavimų netenkino (b. l. 22–25). Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, susijusias su pareiškėjui skirtos nuobaudos bei Lukiškių TI-K ginčijamų atsakymų pagrįstumu, teismo vertinimu Kalėjimų departamento sprendimas netenkinti pareiškėjo reikalavimų yra teisėtas ir pagrįstas. Kalėjimų departamentas ginčijamame 2017-09-21 sprendimu Nr. 2S-5851 nurodė pareiškėjui tokio savo sprendimo teisinį pagrindą, individualiai vertinant kiekvieno ginčijamo Lukiškių TI-K rašto bei nutarimo dėl nuobaudos skyrimo priėmimo aplinkybes. Ginčijamas Departamento sprendimas pasirašytas Kalėjimų departamento direktoriaus pavaduotojo, nurodyta šio sprendimo apskundimo tvarka. Šis ginčijamas Kalėjimų departamento sprendimas atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus, jis yra pagrįstas išanalizuotais faktiniais duomenimis teisingai pritaikant aktualias teisės aktų nuostatas. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, pareiškėjo reikalavimo panaikinti Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2017-09-21 sprendimą Nr. 2S-5851 nėra teisinio pagrindo.

Dėl neturtinės žalos atlyginimo

Pareiškėjas prašo iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K priteisti 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Teismas pažymi, kad Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalis nustato, jog turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama CK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 straipsnio 4 dalis). Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims būtinoms sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6. 247 straipsnis); 3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 straipsnis). Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.

Nagrinėjamos bylos atveju nenustačius neteisėtų veiksmų, kurie galėtų būti vertinami kaip žalą sukėlęs veiksnys, negalimas ir prašomos neturtinės žalos atlyginimas. Taigi nesant būtinųjų CK 6.271 straipsnyje nustatytų valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusių dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygų, pareiškėjo reikalavimas priteisti neturtinės žalos atlyginimą netenkintinas. Kadangi atsakovo neteisėtų veiksmų nenustatyta ir laikytina, kad atsakovo veiksmai atitiko teisės aktų reikalavimus, pareiškėjo išvestinis skundo reikalavimas įpareigoti Lukiškių TI-K nutraukti persekiojimą pareiškėjo atžvilgiu, uždrausti valstybinių institucijų ir tarptautinių siuntų bet kokį patikrinimą ir kitokį cenzūravimą, ir griežtai laikytis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.738 straipsnio reikalavimų būnant pas gydytoją, taip pat daryti visas prašomas kopijas, kai pareiškėjas būna nemokus, ir sudaryti sąlygas laiku šiuos išsiųsti, prašyme nurodytą datą, taip pat netenkintinas. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo skundas visa apimtimi atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl kreipimosi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą

Pareiškėjas skundu taip pat prašė kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą spręsti dėl Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 143 straipsnio 5 dalies ir 8 dalies dėl skundo padavimo nuobaudos vykdymo nesustabdymo nuostatų atitikties Konstitucijai klausimą. Taip pat prašė ištirti Bausmių vykdymo kodekso 142 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatų atitiktį Konstitucijos 21 straipsnio 2 daliai ir 3 daliai dėl draudimo nuobaudos vykdymo metu įsigyti vandens, kavos, arbatos, vaisų ir daržovių, tabako gaminių, nuo kurių yra išsivysčiusi priklausomybė ar yra kitokia būtinybė juos gauti.

Konstitucijos 110 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas negali taikyti įstatymo, kuris prieštarauja Konstitucijai. Tais atvejais, kai yra pagrindo manyti, jog įstatymas ar kitas teisės aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja Konstitucijai, teisėjas sustabdo šios bylos nagrinėjimą ir kreipiasi į Konstitucinį Teismą, prašydamas spręsti, ar šis įstatymas ar kitas teisinis aktas atitinka Konstituciją (Konstitucijos 110 straipsnio 2 dalis).

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 4 straipsnio 1, 2 dalyse nustatyta, kad teismas negali taikyti įstatymo, kuris prieštarauja Konstitucijai. Jeigu yra pagrindas manyti, kad įstatymas ar kitas teisės aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja Konstitucijai, teismas sustabdo bylos nagrinėjimą ir, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo kompetenciją, kreipiasi į jį su prašymu nuspręsti, ar tas įstatymas ar kitas teisės aktas atitinka Konstituciją. Vadinasi, pareiga kreiptis į Konstitucinį Teismą atsiranda tik tuo atveju, jei teismas suabejoja byloje taikytino įstatymo ar kito teisės akto atitiktimi Konstitucijai. Šalių pozicija šiuo klausimu nėra lemiama ir teismui nėra privaloma. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad klausimas dėl teismo kreipimosi į Konstitucinį Teismą yra bylą nagrinėjančio teismo diskrecija ir pagrindu teismui kreiptis į Konstitucinį Teismą su atitinkamu paklausimu gali būti tik paties bylą nagrinėjančio teismo pagrįstas manymas (pagrįstos abejonės) dėl taikytino teisės akto atitikimo Konstitucijai (LVAT 2012-07-02 nutartis administracinėje byloje Nr. A662-2007/2012). Nagrinėjamu atveju teismui nekyla abejonių dėl byloje taikytų teisės aktų nuostatų atitikties Konstitucijai, todėl pareiškėjo prašymas kreiptis į Konstitucinį Teismą netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniais, teismas

nusprendė:

pareiškėjo V. K. (V. K.) skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.