- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-09-21
- Bylos Nr.
- eI2-10848-484/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-07402-2023-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Jūratė Gaidytė-Lavrinovič, Violeta Balčytienė, Ina Kirkutienė
- Pareiškėjas
- R. R.
- Atsakovas
- Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Trečiasis asmuo
- uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Violetos Balčytienės, Jūratės Gaidytės-Lavrinovič ir Inos Kirkutienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atstovei K. K.,
trečiojo suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ atstovui E. O.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka nuotoliniu būdu išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. R. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo uždaroji akcinė bendrovės „(duomenys neskelbtini)“) dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas R. R. (toliau – ir pareiškėjas ar užsienietis) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas ar Migracijos departamentas) 2023 m. birželio 14 d. sprendimą Nr. 23S89186, kuriuo nuspręsta panaikinti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Sprendimas).
Pareiškėjas skunde nurodo, kad yra (duomenys neskelbtini) pilietis. Tuo pagrindu, kad ketino dirbti uždarojoje akcinėje bendrovėje (toliau – UAB) ,,(duomenys neskelbtini)“ (toliau – Bendrovė), Migracijos departamentui pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ir šią teisę patvirtinančius dokumentus. Migracijos departamentas, išnagrinėjęs prašymą, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – Įstatymas) 40 straipsnio 1 dalies 4 punktu bei 44 straipsnio 1 dalies 3 punktu priėmė sprendimą išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, galiojantį 2 metus.
Pareiškėjas, nesutikdamas su ginčijamu Sprendimu, teigia, kad Migracijos departamentas neturėjo teisinio pagrindo panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, o Sprendime nurodyti motyvai ir argumentai – formalūs.
Pareiškėjas paaiškina, kad Bendrovė, vykdydama Migracijos departamento nurodymą, nustatytais terminais pateikė paaiškinimą dėl laikotarpio, kuriuo pareiškėjui nebuvo mokėtas darbo užmokestis. Paaiškinime nurodyta, kad pareiškėjui buvo suteiktos nemokamos atostogos. Pareiškėjas skunde pripažįsta, kad jam nurodytu laikotarpiu buvo suteiktos nemokamos atostogos dėl asmeninių priežasčių. Išnykus aplinkybėms, dėl kurių jam buvo suteiktos nemokamos atostogos, jis toliau tęsė darbą Bendrovėje. 2023 m. birželio 14 d. Migracijos departamento patikrinimo metu jis dirbo statybvietėje.
Pareiškėjo tvirtinimu, vadovaujantis Darbo kodekso (toliau – DK) 2 ir 26 straipsniuose įtvirtintu nediskriminavimo principu (be kitų taip pat ir tautybės bei pilietybės pagrindu), teisė pasinaudoti tikslinėmis atostogomis (taip pat ir nemokamomis) nėra ribojama iš trečiųjų šalių atvykusiems darbuotojams. Priešingas tokios teisės aiškinimas nepagrįstai apribotų trečiųjų šalių piliečių, dirbančių Lietuvos Respublikoje teises, sumažintų jų galimybes pasinaudoti DK numatytomis garantijomis. Trečiųjų šalių piliečių teisės pasinaudoti nemokamomis atostogomis apribojimas taip pat sumažintų galimybę jiems, būnant toli nuo savo artimųjų, derinti darbo ir šeiminius įsipareigojimus (DK 28 straipsnis).
Šalies argumentai
Pareiškėjas nurodo, kad dėl tam tikrų asmeninių/šeimyninių aplinkybių susidarė ganėtinai ilgas laikotarpis, už kurį jis negavo darbo užmokesčio, nes tenkindamas savo ir artimųjų poreikius, naudojosi įstatymo suteikta galimybe pasinaudoti tikslinėmis (nemokamomis) atostogomis. Bendrovės vadovas neprieštaravo, kad jis, tvarkydamas savo asmeninius reikalus, pasinaudotų nemokamomis atostogomis. Pareiškėjo tvirtinimu, Migracijos departamentas nepagrįstai nemokamų atostogų laikotarpį laikė neatitinkančiu sąlygų, kurios nustatytos leidimui laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje gauti, todėl daro išvadą, kad Migracijos departamentas, priimdamas ginčijamą Sprendimą, grubiai pažeidė pareiškėjo teises ir interesus.
Pareiškėjo tvirtinimu, jokia žala nebuvo padaryta nei valstybės finansų sistemai, nei viešiesiems interesams ar valstybės saugumui. Panaikinus leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, bus sukelta neatitaisoma didelė žala tiek jam, tiek Bendrovei.
Šalies argumentai
Atsakovas Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepime nurodo, kad Migracijos departamentas, išnagrinėjęs surinktą informaciją ir, vadovaudamasis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 14 punktu, 50 straipsnio 1 dalies 2 punktu, priėmė sprendimą panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, nes jis neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui laikinai gyventi gauti konkrečiu Įstatyme nustatytu pagrindu, t. y. užsienietis neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje.
Atsakovas atsiliepime pažymi, kad Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 14 punkte įtvirtinti reikalavimai yra imperatyvūs, Įstatyme nėra nustatyta jokių išimčių dėl šių reikalavimų netaikymo. Todėl tvirtina, kad Migracijos departamentas turėjo ne tik teisę, bet ir pareigą panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.
Šalies argumentai
Atsakovas atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas savo prašyme išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje nurodė, kad jo pragyvenimo šaltinis darbo užmokestis. Jokių kitų pajamų, reikalingų pragyvenimui Lietuvoje, pareiškėjas nenurodė. Tvirtina, kad Migracijos departamento išvada, kad pareiškėjas neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje, yra pagrįsta.
Atsakovas taip pat pažymi, kad Migracijos departamentas stengėsi išsiaiškinti, ar pareiškėjas dirba ir gauna sutartyje numatytą darbo užmokestį, tačiau pareiškėjas nebuvo linkęs bendradarbiauti ir į Migracijos departamento prašymą nesureagavo, jokių papildomų duomenų nepateikė.
Atsiliepimas
Atsakovas abejoja ir pareiškėjo prašymo dėl nemokamų atostogų suteikimo pagrįstumu. Nurodo, kad nei Bendrovė, nei pareiškėjas nepateikė Migracijos departamentui, o su skundu ir teismui, jokių kitų dokumentų, kurie iš tiesų patvirtintų DK numatytus pagrindus dėl nemokamų atostogų suteikimo. Ginčijamame Sprendime pagrįstai nurodyta ir tai, kad pareiškėjas teikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ir dirbti Bendrovėje. Pareiškėjas Bendrovėje buvo įdarbintas 2021 m. birželio 29 d., tačiau nuo 2022 m. rugsėjo 1 d. jokio darbo užmokesčio Bendrovėje negauna.
Atsakovas nesutinka ir su pareiškėjo skundo argumentu, jog pareiškėjas, vadovaujantis DK 137 straipsniu, pagrįstai buvo nemokamose atostogose, nes, anot atsakovo, pareiškėjas Bendrovėje dirbo tik keturis mėnesius ir suteiktų nemokamų atostogų trukmė – 8 mėnesiai, viršijo pareiškėjo Bendrovėje dirbtą laiką. Nurodo, kad įstatymo leidėjas numatė konkrečius nemokamų atostogų suteikimo terminus ar įstaigą, kuri turi pateikti rekomendaciją dėl būtino buvimo nemokamose atostogose laiko. Nei pareiškėjas, nei Bendrovė nepateikė tokių duomenų. Mano, kad pareiškėjo skundo teiginys, kad jam buvo suteiktos nemokamos atostogos yra deklaratyvus.
Atsakovo tvirtinimu, pareiškėjo nurodyti argumentai, kad buvo pranešta Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai (toliau – Sodra) apie jo įdarbinimą, mokėtas atlyginimas ir mokesčiai iki nemokamų atostogų, nepadaryta žala valstybės finansams, viešiesiems interesams ir valstybės saugumui, neturi jokios teisinės reikšmės.
Atsakovas, pasisakydamas dėl pareiškėjo skundo argumentų, kad ginčijamas Sprendimas yra neproporcingas, pažymi, kad teisė atvykti į Lietuvos Respubliką ir joje gyventi nėra prigimtinė teisė, trečiųjų šalių piliečiams ji nėra suteikiama automatiškai ir įgyjama tik tada, jeigu šie asmenys atitinka Įstatymo reikalavimus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-858-2720-2014).
Migracijos departamento teigimu, pareiškėjas nepagrįstai nurodo apie apribotą jo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalyje numatytą teisę laisvai pasirinkti darbą. Ginčijamu Sprendimu neribojama pareiškėjo teisė pasirinkti darbą, tačiau nustačius, jog užsienietis neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje, t. y. jis neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje darbo pagrindu, buvo pagrįstai priimtas Sprendimas panaikinti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.
Atsakovas pažymi, kad ginčijamas Sprendimas pagrįstas objektyviais duomenimis, Migracijos departamento disponuojamais duomenimis ir teisės aktų normomis, pateiktos išsamios ir motyvuotos išvados. Ginčijamame Sprendime nebuvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, faktinės aplinkybės aptartos pakankamai aiškiai, nustatytos ne pavienės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, jos susietos su taikomomis teisės normomis, todėl teigia, kad ginčijamas Sprendimas atitinka tiek Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ), tiek teismų praktikos suformuluotus reikalavimus, t. y. priimtas nešališkai ir objektyviai, pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepime atkreipia dėmesį ir į tai, kad ginčijamas Sprendimas savaime neužkerta kelio pareiškėjui teisės aktų nustatyta tvarka kreiptis dėl naujo leidimo laikinai gyventi išdavimo, jeigu pareiškėjas atitiks vieną iš Įstatyme įtvirtintų leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo pagrindų ir Įstatymo 26 straipsnyje įtvirtintas leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo sąlygas.
Šalies argumentai
Trečiasis suinteresuotas asmuo uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ su pareiškėjo skundu sutinka ir prašo užsieniečio skundą patenkinti.
Atsiliepimas
Bendrovė atsiliepime nurodo iš esmės tuos pačius argumentus, kaip ir pareiškėjas skunde.
Teismo posėdyje pareiškėjo atstovas ir Bendrovės atstovas pareiškėjo skundą prašė tenkinti vadovaudamiesi atsiliepimuose nurodytais motyvais.
Atsakovo atstovė teismo posėdyje pareiškėjo skundą prašė atmesti atsiliepime nurodytais motyvais.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2023 m. birželio 14 d. sprendimo Nr. 23S89186, kuriuo nuspręsta panaikinti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Nr. (duomenys neskelbtini), teisėtumo ir pagrįstumo.
Byloje nustatyta, kad pareiškėjas 2022 m. kovo 24 d. Migracijos departamentui pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punkte ir 44 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytu pagrindu. Pareiškėjas prašyme nurodė, kad ketina dirbti Bendrovėje mūrininku.
Migracijos departamentas, išnagrinėjęs užsieniečio prašymą, vadovaudamasis 40 straipsnio 1 dalies 4 punktu ir 44 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2022 m. gegužės 3 d. priėmė sprendimą Nr. 22S51591, kuriuo nusprendė išduoti pareiškėjui du metus galiojantį leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Šio sprendimo pagrindu pareiškėjui 2022 m. gegužės 9 d. buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, galiojantis iki 2024 m. gegužės 9 d. (toliau – Leidimas). Pareiškėjui Leidimas įteiktas 2022 m. gegužės 17 d.
Migracijos departamentas, vykdydamas užsieniečių kontrolę, patikrino Sodros informacinėje sistemoje esančius duomenis ir nustatė, kad pareiškėjas Bendrovėje buvo įdarbintas 2021 m. birželio 29 d., tačiau nuo 2022 m. rugsėjo 1 d. darbo užmokestis jam nebuvo mokamas.
Migracijos departamentas per MIGRIS komunikaciją 2023 m. gegužės 25 d. pareiškėjui išsiuntė prašymą pateikti paaiškinimą, dėl kokių priežasčių jam Bendrovė nemokėjo darbo užmokesčio. Pareiškėjas Migracijos departamentui jokio paaiškinimo nepateikė.
Migracijos departamentas 2023 m. gegužės 26 d. el. paštu: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) dėl pareiškėjo darbo sąlygų kreipėsi į Bendrovę.
Bendrovė 2023 m. birželio 6 d. Migracijos departamentui pateikė paaiškinimą, kuriame nurodė, kad pareiškėjui buvo suteiktos nemokamos atostogos dėl asmeninių priežasčių, bei pateikė pareiškėjo prašymą suteikti neapmokamas atostogas dėl asmeninių priežasčių.
Migracijos departamentas, įvertinęs turimus duomenis apie pareiškėjo darbą Bendrovėje ir gyvenimą Lietuvos Respublikoje, 2023 m. birželio 14 d. priėmė sprendimą Nr. 23S89186, kuriuo nusprendė panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Nr. (duomenys neskelbtini), galiojantį iki 2024 m. gegužės 9 d. Šį Sprendimą Migracijos departamentas priėmė vadovaudamasis Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 punkte ir Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 14 punkte numatytais pagrindais.
Nagrinėjamoje byloje susiklosčiusiems teisiniams santykiams taikytinos Įstatymo nuostatos. Įstatymo 26 straipsnyje (2006 m. lapkričio 28 d. įstatymo Nr. X-924 redakcija) nurodyta, kad leidimas gyventi užsieniečiui gali būti išduodamas arba keičiamas, jeigu užsienietis: 1) atitinka Šengeno sienų kodekse nustatytas atvykimo sąlygas (2008 m. vasario 1 d. įstatymo Nr. X-1442 redakcija); 2) turi galiojantį sveikatos draudimą patvirtinantį dokumentą, kai Lietuvos Respublikos įstatymų numatytais atvejais nėra apdraustas privalomuoju sveikatos draudimu, arba Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytais atvejais ir tvarka turi patvirtintą Lietuvos Respublikoje gyvenančio Lietuvos Respublikos piliečio arba užsieniečio įsipareigojimą apmokėti išlaidas už gyvenimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu jam suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas; 3) turi pakankamai lėšų ir (ar) gauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje; 4) pateikia rašytinį pasižadėjimą, kad deklaruos savo gyvenamąją vietą gyvenamojoje patalpoje, kurios gyvenamasis plotas, tenkantis kiekvienam pilnamečiam asmeniui, deklaravusiam joje gyvenamąją vietą, bus ne mažesnis kaip 7 kvadratiniai metrai (2020 m. lapkričio 10 d. įstatymo Nr. XIII-3412 redakcija) ; 5) pateikia išvykų ir gyvenimo užsienio valstybėse sąrašą (2015 m. birželio 25 d. įstatymo Nr. XII-1894 redakcija); 6) pateikia išsamią informaciją apie save, ryšius (buvusius ir (ar) esamus) su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis (įskaitant kitų užsienio valstybių piliečius, gyvenančius Lietuvos Respublikoje), taip pat ryšius su užsienio valstybių žvalgybos, saugumo ir (ar) karinėmis institucijomis (2015 m. birželio 25 d. įstatymo Nr. XII-1894 redakcija).
Pagal Įstatymo (redakcija, galiojusi Leidimo išdavimo metu) 40 straipsnio 1 dalies 4 punktą leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas ar keičiamas užsieniečiui, jeigu jis ketina dirbti Lietuvos Respublikoje pagal šio Įstatymo 44 straipsnio nuostatas. Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, kuris ketina dirbti Lietuvos Respublikoje, kai jis atitinka šias sąlygas: a) pateikiamas darbdavio įsipareigojimas įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį ne trumpesniam negu 6 mėnesių laikotarpiui; b) pateikiama darbdavio informacija apie užsieniečio turimą kvalifikaciją, jos atitiktį darbo vietai ir ne mažesnę negu vienerių metų darbo patirtį pagal turimą kvalifikaciją per pastaruosius 5 metus, išskyrus šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytus atvejus; c) Užimtumo tarnyba socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka priima sprendimą dėl užsieniečio darbo atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus atvejus.
Pabrėžtina, kad vien formalus Įstatymo 44 straipsnyje numatytų sąlygų egzistavimas per se (lot. – savaime) nereiškia, kad užsieniečiui turi būti išduotas atitinkamas leidimas arba, kad šis leidimas nebus panaikintas iki pasibaigiant jo galiojimo terminui.
Įstatymo 50 straipsnio, reglamentuojančio leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindus, 1 dalies 2 punktas nustato, kad leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu paaiškėja, kad yra šio Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nustatyti pagrindai.
Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 14 punkte nustatyta, kad išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu jis neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui gyventi gauti konkrečiu šiame Įstatyme nustatytu pagrindu.
Vadovaujantis nurodytu teisiniu reglamentavimu, sprendžiant ginčijamo Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimą, nagrinėjamu atveju būtina įvertinti, ar pareiškėjas atitinka Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytus reikalavimus. Pažymėtina, kad Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtinti reikalavimai nėra alternatyvūs. Norint gauti (ir išlaikyti) leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu, yra būtina, kad pareiškėjas atitiktų šioje normoje įvirtintų reikalavimų (sąlygų) visumą.
Byloje duomenų, jog pareiškėjas nuo Leidimo išdavimo iki ginčijamo Sprendimo priėmimo dienos neatitiko Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytų reikalavimų, nėra. Šių aplinkybių neįrodinėja ir atsakovas.
Kaip matyti iš skundžiamo Sprendimo, atsakovas neatitikimą Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytiems reikalavimams grindžia tuo, jog užsienietis, pateikdamas prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi ir dirbti Bendrovėje, nurodė, kad ketina dirbti pagal darbo sutartį Bendrovėje, tačiau faktiškai savo ketinimo neįvykdė, nes Bendrovėje nuo 2022 m. rugsėjo 1 d. nedirba. Tokią išvadą Migracijos departamentas padarė vadovaudamasis Sodros informacinės sistemos duomenimis.
Byloje ginčo, kad pareiškėjas buvo įdarbintas Bendrovėje, nėra. Įrodymų, patvirtinančių, jog darbo sutartis su pareiškėju yra nutraukta ir pareiškėjas yra atleistas iš Bendrovės, nėra.
Byloje pripažįstama aplinkybė, kad pareiškėjui ginčo laikotarpiu Bendrovė darbo užmokesčio nemokėjo, tačiau ši aplinkybė nesudaro pagrindo išvadai, kad išduodant Leidimą, pareiškėjas neatitiko ir šiuo metu neatitinka sąlygų, numatytų Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 3 punkte.
Ginčijamame Sprendime pažymėta, kad pareiškėjas, Bendrovėje negaudamas darbo užmokesčio, neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna kitų reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje, ir dėl to jis neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui laikinai gyventi gauti konkrečiu Įstatymo nustatytu pagrindu, t. y. Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 3 punkte.
Tokia Migracijos departamento išvada yra nepagrįsta.
Jeigu užsienietis neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje, išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 5 punkto pagrindu, o ne Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 14 punkto pagrindu.
Atsižvelgiant į šias aplinkybes, Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2023 m. birželio 14 d. sprendimas Nr. 23S89186, kuriuo užsieniečiui panaikintas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 14 punkto pagrindu, yra neteisėtas iš esmės, nes prieštarauja Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 14 punktui ir todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnio 1 dalies 1 punktu turi būti panaikintas.
Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą nereiškia įpareigojimo detaliai atsakyti į kiekvieną proceso šalių argumentą. Kadangi kiti pareiškėjo skunde ir atsakovo atsiliepime nurodyti argumentai bylos procesinei baigčiai jokios įtakos neturi, todėl teismas jų nevertina ir dėl jų atskirai nepasisako.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40-41 straipsniais, 84–87 straipsniais, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 3 dalies 2 punktu,
nusprendžia:
Pareiškėjo R. R. (R. R.) skundą patenkinti.
Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2023 m. birželio 14 d. sprendimą Nr. 23S89186 panaikinti.
Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.