Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Edvardas Paliokas, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės „Envestio SI“ OÜ pareiškimą dėl bankroto bylos atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Fasera“ iškėlimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei UAB „Fasera“ teisme priimtas Kauno apygardos teismo 2021 m. gegužės 18 d. nutartimi.

Siekiant pasiruošti civilinės bylos nagrinėjimui, Kauno apygardos teismo 2021 m. gegužės 18 d. nutartimi atsakovės vadovas A. J. buvo įpareigotas pateikti byloje aktualius JANĮ 17 straipsnio 2 dalies 3–7 punktuose nurodytus dokumentus. Atsakovei teismo procesiniai dokumentai įteikti vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 4 dalimi, tačiau teismo įpareigojimas neįvykdytas. Atsakovės pozicijos dėl pareiškimo pagrįstumo ir pareikalautų dokumentų nepateikimas nelaikytinas kliūtimi klausimui dėl bankroto bylos iškėlimo spręsti, teismas, nagrinėdamas klausimą dėl bankroto bylos atsakovei UAB „Fasera“ iškėlimo, vadovaujasi tiek prie pareiškimo pridėtais dokumentais, tiek teismo iniciatyva išreikalautais rašytiniais įrodymais (CPK 179 straipsnio 3 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkinamas, atsakovei UAB „Fasera“ keliama bankroto byla

Pažymėtina, kad nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojo naujas Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymas, reguliuojantis juridinių asmenų restruktūrizavimo ir bankroto procesus ir kuriam įsigaliojus neteko galios Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas (toliau – ir ĮBĮ) su visais pakeitimais ir papildymais (JANĮ 153 straipsnis). Nemokumo bylos nagrinėjamos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta ginčo teisenos tvarka, išskyrus JANĮ nustatytas išimtis (JANĮ 15 straipsnio 2 dalis).

Pagal JANĮ 21 straipsnio 2 dalį, bankroto byla keliama, jeigu juridinis asmuo yra nemokus ir jam nėra keliama restruktūrizavimo byla. Įmonės nemokumo sąvoka apibrėžta JANĮ 2 straipsnio 7 dalyje, kur nurodyta, kad įmonės nemokumas – juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę.

Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė UAB „Fasera“ Juridinių asmenų registre įregistruota nuo 2017 m. rugsėjo 21 d., kurios organai yra visuotinis akcininkų susirinkimas, o juridinio asmens vardu nuo 2020 m. sausio 29 d. veikia vadovas A. J.. Juridinių asmenų registro duomenimis, paskutiniai įregistruoti finansinės atskaitomybės dokumentai yra už 2018 m. Pagal paskutinius Juridinių asmenų registrui teiktus dokumentus (balansą, pelno (nuostolių) ataskaitą), bendrovė 2018 m. turto turėjo už 151 436 Eur (visas jis trumpalaikis (atsargos – 25 250 Eur, per vienerius metus gautinos sumos – 126 186 Eur), o jos mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai siekė 148 073 Eur sumą. Nors pagal šiuos duomenis atsakovės turimi įsipareigojimai ir neviršija nurodytos turto vertės, tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad šiuo atveju atsakovės vadovas nevykdė savo pareigos ir teismui nepateikė šiai dienai aktualių įmonės realią būklę atspindinčių finansinės atskaitomybės duomenų. Be to, pažymėtina, kad 2018 metais sudaryto balanso duomenimis galiojo Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas, kurio 2 straipsnio 8 dalyje buvo įtvirtinta nemokumo sąvoka – kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Taigi, pagal 2018 metų balanso duomenis ir tuo metu galiojusį teisinį reglamentavimą, darytina išvada, kad atsakovė UAB „Fasera“ jau 2018 metais buvo nemoki.

Viešųjų registrų duomenimis, atsakovė neturi nuosavybės teise registruotino nekilnojamojo turto. VĮ „Regitra“ duomenimis atsakovės vardu nėra registruota transporto priemonių. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis, atsakovės skolos Valstybinio socialinio draudimo fondui sudaro 0,76 Eur. Įmonėje nėra valstybiniu socialiniu draudimu apdraustų asmenų. Todėl darytina išvada, jog įmonė nevykdo ūkinės veiklos, negauna ar ateityje negaus pajamų, kuriomis galėtų atsiskaityti su kreditoriais. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad teismuose nėra bylų, kuriose šalimi dalyvautų atsakovė. Antstolių sistemos duomenimis, atsakovės atžvilgiu nėra vykdoma vykdomųjų bylų kitų kreditorių naudai.

Taigi, įvertinus aptartas aplinkybes, yra pagrindas teigti, kad atsakovė UAB „Fasera“ yra nemoki, nes įmonė nevykdo įsipareigojimų kreditoriui. Bylos duomenimis nenustatyta, kad atsakovei būtų inicijuotas restruktūrizavimo bylos iškėlimas. Minėti duomenys pagrindžia, jog tokia UAB „Fasera“ būsena atitinka JANĮ 2 straipsnio 7 dalyje reglamentuotą įmonės nemokumo sąvoką, todėl atsakovei keltina bankroto byla (JANĮ 21 straipsnio 2 dalis, 2 straipsnio 7 dalis).

Nutartimi, kuria iškeliama bankroto byla, vadovaujantis Nemokumo administratorių atrankos taisyklėmis bei naudojantis atrankos programa (JANĮ 34 straipsnio 3 dalis), kartu paskiriamas ir nemokumo administratorius (JANĮ 34 straipsnio 7 dalis).

Iš nemokumo administratorių atrankos kompiuterinės programos duomenų nustatyta, jog šios įmonės administratore atrinkta UAB „Konsultacijų srautas“. Duomenų, kad šios administratorės kandidatūra prieštarautų imperatyvioms JANĮ 37 straipsnio normoms teismas neturi, be to, nemokumo administratorė pateikė teismui duomenis, jog sutinka administruoti įmonę, todėl atrinkta kandidatūra skirtina administruoti UAB „Fasera“ (JANĮ 34 straipsnio 2 dalis). Teismo nutartis paskirti nemokumo administratorių neskundžiama (JANĮ 40 straipsnio 2 dalis).

Vadovaujantis JANĮ 26 straipsnio 3 dalies 1 punktu, jeigu teismas kelia bankroto bylą, teismo nutartyje papildomai nurodoma bazinio atlygio už bankroto proceso administravimą nemokumo administratoriui suma. JANĮ 77 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bazinis atlygis už bankroto proceso administravimą yra atlygio nemokumo administratoriui dalis už visą bankroto proceso administravimo laikotarpį ir jo sumą nustato teismas, vadovaudamasis Vyriausybės patvirtintais atlygio už bankroto proceso administravimą dydžiais, nustatytais atsižvelgiant į šio įstatymo 34 straipsnio 4 dalies 1 punkte nurodytus juridinį asmenį apibūdinančius kriterijus. JANĮ 77 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad paaiškėjus naujoms aplinkybėms dėl juridinį asmenį apibūdinančių kriterijų, teismas motyvuotu nemokumo administratoriaus arba kreditorių susirinkimo prašymu turi teisę pakeisti nustatytą bazinio atlygio už bankroto proceso administravimą sumą.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2019 m. rugsėjo 4 d. nutarimo Nr. 924 Dėl Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo įgyvendinimo (redakcija nuo 2019 m. gruodžio 21 d.) 2.2 punktu patvirtino bazinio atlygio už bankroto proceso administravimą dydžius, kurie, kaip minėta, nustatomi atsižvelgiantį į JANĮ 34 straipsnio 4 dalies 1 punkte nurodytus juridinį asmenį apibūdinančius kriterijus (nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, gautinas sumas, nematerialų turą, kitą turtą, kreditorių reikalavimų dydį ir skaičių, taikomą jurisdikciją), taikant atitinkamus vertės koeficientus. Bazinio atlygio dydis negali būti mažesnis už 5 MMA ir didesnis už 50 MMA.

Vadovaujantis nuo 2021 m. sausio 1 d. įdiegta nemokumo administratorių atrankos programa AVNIS, nemokumo administratorei nustatytinas 3 210 Eur dydžio bazinis atlygis.

Iškėlus bankroto bylą, iki šios nutarties įsiteisėjimo dienos areštuotinas įmonės ilgalaikis turtas, prie trumpalaikio turto priskiriamas nekilnojamasis turtas ar turtinės teisės (JANĮ 26 straipsnio 3 dalies 3 punktas).

Įmonės valdymo organams nustatytinas 10 dienų terminas nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos perduoti nemokumo administratorei įmonės valdomą ir naudojamą turtą pagal nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenis, visus įmonės dokumentus, buhalterinės apskaitos registrus ir kitą įmonės informaciją, susijusią su jos veikla (JANĮ 26 straipsnio 3 dalies 2 punktas, 57 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktai). Išaiškintina, kad valdymo organams, nustatytu terminu neperdavus nemokumo administratorei nurodyto turto ir (ar) informacijos, teismas gali skirti iki vienos MMA dydžio baudą už kiekvieną pareigos nevykdymo dieną (JANĮ 57 straipsnio 3 dalis).

Pagal JANĮ 41 straipsnio 1 dalies nuostatas, kreditoriai savo reikalavimus ir jų pagrindimo dokumentus per 30 dienų nuo teismo nutarties iškelti nemokumo bylą paskelbimo priežiūros institucijos interneto svetainėje dienos pateikia paskirtam nemokumo administratoriui, taip pat nurodo, kaip yra užtikrintas šių reikalavimų įvykdymas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Juridinių asmenų nemokumo įstatymo 2 straipsnio 7 dalimi, 21 straipsnio 2 dalimi, 22 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais, teismas

nutaria:

iškelti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Fasera“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas: (duomenys neskelbtini), bankroto bylą.

Paskirti uždarosios akcinės bendrovės „Fasera“ nemokumo administratore uždarąją akcinę bendrovę „Konsultacijų srautas“, įmonių bankroto administravimo paslaugas teikiančių asmenų sąrašo Nr. N-JA0121 (adresas (duomenys neskelbtini), telefonas: (duomenys neskelbtini), el. paštas (duomenys neskelbtini)).

Nustatyti paskirtai nemokumo administratorei 3 210 Eur (trijų tūkstančių dviejų šimtų dešimties eurų) bazinio atlygio sumą už bankroto proceso administravimą.

Areštuoti uždarosios akcinės bendrovės „Fasera“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas: (duomenys neskelbtini), ilgalaikį turtą, prie trumpalaikio turto priskiriamą nekilnojamąjį turtą ar turtines teises. Šioje dalyje nutartį vykdyti skubiai. Turto areštas galioja iki šios nutarties įsiteisėjimo dienos.

Nustatyti 10 (dešimties) dienų nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos terminą, per kurį netekę įgaliojimų uždarosios akcinės bendrovės „Fasera“ valdymo organai privalo perduoti paskirtai nemokumo administratorei juridinio asmens valdomą ir naudojamą turtą pagal nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenis; visus juridinio asmens dokumentus, buhalterinės apskaitos registrus ir kitą juridinio asmens informaciją, susijusią su jo veikla (toliau – juridinio asmens informacija); perduoti administratorei įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus. Nustatytu terminu neperdavus nemokumo administratorei nurodyto turto ir (ar) informacijos, teismas gali skirti valdymo organams iki vienos MMA dydžio baudą už kiekvieną pareigos nevykdymo dieną.

Kreditoriai per 30 (trisdešimties) dienų terminą nuo teismo nutarties iškelti nemokumo bylą paskelbimo Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Finansų ministerijos interneto svetainėje dienos gali pateikti paskirtai nemokumo administratorei savo reikalavimus ir jų pagrindimo dokumentus, kartu nurodant, kaip yra užtikrintas šių reikalavimų įvykdymas.

Pavesti nemokumo administratorei atlikti Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 59 straipsnyje nustatytus veiksmus. Jai taip pat pavesti sušaukti pirmąjį kreditorių susirinkimą Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 60 straipsnio 1 dalyje nustatytu terminu.

Ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo šios nutarties priėmimo dienos išsiųsti jos patvirtintą kopiją ieškovei, atsakovei, nemokumo administratorei, Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir Turto arešto aktų registrui.

Ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos išsiųsti jos patvirtintą kopiją Juridinių asmenų registrui, antstoliams elektorinio pašto adresu (duomenys neskelbtini), Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Garantinio fondo administratoriui – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Alytaus skyriui ir Turto arešto aktų registrui.

Nutartis, išskyrus jos dalį dėl nemokumo administratorės kandidatūros skyrimo, per septynias dienas nuo jos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.