Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Egidijaus Tamašausko,

sekretoriaujant Vilijai Noreikienei, dalyvaujant ieškovei V. P., atsakovui J. K., atsakovo SB „Jaučakiai“ atstovei J. S., atsakovų atstovei advokatei Valdai Grigonytei viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. P. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. sausio 19 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės V. P. ieškinį atsakovams SB „Jaučakiai“ ir J. K. dėl neturtinės žalos priteisimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, nustatė, kad tarp šalių, t.y. ieškovės ir bendrijos, buvo susiformavę elektros energijos tiekimo sutartiniai santykiai, kaip tarp abonento ir subabonento, nesant rašytinės sutarties, nes bendrija tiekė elektrą ieškovei, o ji už elektrą bendrijai mokėjo. Nustatęs, kad bendrijos tuometinis pirmininkas J. K., kontroliuodamas elektros energijos tiekimą V. P. namų valdai, ir manydamas, kad ieškovė ją naudoja neteisėtai, organizavo elektros tiekimo atjungimą, pirmosios instancijos teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos CK 6.390 straipsnio 4 dalies nuostatomis, numatančiomis, kad elektros energijos tiekimą nutraukti leidžiama tik šalių susitarimu, išskyrus atvejus, kurie šiuo atveju netaikomi, sprendė elektros energijos tiekimo nutraukimas V. P. prieštaravo tai reguliuojančioms įstatymo normoms (CK 6.389 str. 1 d.).

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1dalis), t.y. pirma, apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir neanalizuoja tų sprendimo dalių teisėtumo ir pagrįstumo, kurios nėra skundžiamos. Antra, apskųstojo teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas tikrinamas tik analizuojant apeliaciniame skunde nurodytus argumentus ir savo iniciatyva teismas negali išplėsti skundo argumentų sąrašo ir pradėti analizuoti tokius argumentus, kuriais skunde nesiremiama, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis.

Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, t.y. sprendimo dalimi, kuria teismas iš ieškovės priteisė išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu valstybei bei atsakovei SB „Jaučakiai advokato atstovavimo išlaidas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas ieškininio reikalavimo priteisti neturtinę žalą netenkino.

Bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Pagal CPK 88 str. 1 d. 1 p. ir 6 p. prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, priskiriamos sumos, išmokėtos ekspertams bei išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Civilinio proceso kodekso 98 straipsnis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymas Nr.1R-85 ,,Dėl rekomendacijų civilinėse bylose priteisimo užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“).

Ieškovui atsisakius ieškinio, atsakovas jo turėtų išlaidų neatlygina. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str. 1 d.). Atsižvelgiant į šį bylinėjimosi išlaidų atlyginimo teisinį reglamentavimą, spręstina, kad ieškovui atsisakius ieškinio dėl to, kad pareiškus ieškinį, atsakovas ieškovo reikalavimus patenkino, ieškovo prašymu jo patirtos išlaidos priteistinos iš atsakovo (CPK 94 straipsnio 1 dalis).

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė pradiniame ieškinyje pareiškė du reikalavimus: įpareigoti atsakovą atlikti veiksmus-pajungti elektros energiją ir sudaryti su ja, ieškove, elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartį bei priteisti iš atsakovo neturtinę žalą, kuriuos apmokėjo 568 Lt žyminiu mokesčiu. Pateikusi patikslintą ieškininį pareikšimą (b.l. 78-79), ieškovė nurodžiusi, jog elektros energijos teikimas buvo atnaujintas, palaikė tik reikalavimą priteisti neturtinę žalą. Darytina išvada, jog ieškovės reikalavimas įpareigoti atsakovą pajungti elektros energiją buvo patenkintas iki bylos išnagrinėjimo, tokiu būdu atsirado teisinis pagrindas, patenkintų reikalavimų dalyje, reikalauti ir patirtų atstovavimo išlaidų (CPK 94 straipsnio 1 dalis). Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė be sumokėto žyminio mokesčio, nagrinėjamojoje byloje patyrė 2500 Lt atstovavimo išlaidų (2008-03-28 sumokėta 800 Lt, 2009-08-17 sumokėta 1700 Lt) (b.l. 4, 106). Pateikti kvitai patvirtina, kad šios išlaidos patirtos tiek už konsultacijas bei surašymą procesinių dokumentų, tiek už advokato atstovavimą teismo posėdyje. Nustačius, kad dalis ieškovės reikalavimų buvo patenkinta iki sprendimo priėmimo, spręstina, kad iš atsakovų priteistina proporcingai patenkintų reikalavimų daliai dalis ieškovės sumokėto žyminio mokesčio 118 Lt (patenkintų neturtinio pobūdžio reikalavimo dalyje) bei patirtos atstovavimo išlaidos (2500:2) (CPK 94, 98 straipsniai).

Išdėstytų argumentų pagrindu teisėjų kolegija sprendžia, jog ieškovei nepalaikius dalies ieškininių reikalavimų dėl to, jog pareiškus ieškinį atsakovas patenkino dalį ieškovės reikalavimų, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai visas bylinėjimosi išlaidas priteisė iš ieškovės, o ieškovės turėtų bylinėjimosi išlaidų nepriteisė iš atsakovų. Esant šioms aplinkybėms, teismo sprendimo dalis, kuria netenkintas ieškovės prašymas dėl byloje turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, keistina (CPK 326 str. 1 d. 3 p.). Iš atsakovų SB „Jaučakiai“ bei J. K. priteistinas žyminis mokestis (patenkintų neturtinio pobūdžio reikalavimo dalyje) 118 Lt (118 : 2 = po 59 Lt) ir atstovavimo išlaidos – 2500 Lt (2500 : 2 = po 1250 Lt).

Iš dalies patenkinus apeliacinį skundą, proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, iš ieškovės atsakovams priteistinos patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme (CPK 93, 98 str.).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno rajono apylinkės teismo 2010 m. sausio 19 d. sprendimą dalį, kuria išspręstas bylinėjimosi išlaidų klausimas, pakeisti.

Priteisti iš atsakovų SB „Jaučakiai“ bei J. K. po 1309 Lt ieškovei V. P. už sumokėtą žyminį mokestį bei išlaidas advokato pagalbai apmokėti.

Priteisti iš ieškovės V. P. po 225 Lt atsakovams SB „Jaučakiai“ bei J. K. atstovavimo išlaidų.

Kitoje dalyje sprendimą palikti nepakeistą.