Klaipėdos apylinkės teismo nutarimas

2014-08-07 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A2.6.-193-890/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2014-08-07
Bylos Nr.
A2.6.-193-890/2014
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Eglė Žakevičiūtė
Pažeidėjas
I. B.
Kategorijos
  • 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.6.-193-890/2014Teisminio proceso Nr. 4-10-3-00119-2014-6Procesinio sprendimo kategorija 39.2.; 45.4.3.; 52.5. (S)
PALANGOS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2014 m. rugpjūčio 7 d.Palanga

Palangos miesto apylinkės teismo teisėja Eglė Žakevičiūtė, sekretoriaujant Ingridai Šakickienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui I. B., jo atstovui advokatui A. J., institucijos, surašiusios protokolą, Klaipėdos VPK Palangos miesto PK atstovui R. V., teismo posėdyje išnagrinėjusi I. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą, -

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. B. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 5 d. dėl to, kad jis, 2014-03-21, apie 23.00 val., Palangoje, Bangų Ganyklų gatvių sankryžoje, vairavo automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas I. B. tiek paaiškinime pareigūnams (b.l. 4), tiek teisme su pažeidimu nesutiko, aiškino, kad paprašius pareigūnui automobilį nuvairavo iki komisariato, automobilį vairavo ir iki tol. Vyko reidas, juos išlaipino, apžiūrėjo automobilį, jo netikrino. Jis jautėsi puikiai. Jį patikrino alkotesteriu tik komisariate. Pareigūnai jam neaiškino dėl ko, bet sakė, kad komisariate atliks kelis tyrimus. Kadangi pas jo draugą rado negerų dalykų, pareigūnai nusprendė patikrinti ir jo apsvaigimą. Jis yra profesionalus kovotojas, narkotikų nevartoja, tačiau kovo 17 d. Olandijoje rūkė kaljaną, nežinojo, kokių medžiagų ten buvo, parūkius, pasidarė linksma, apie kovo 20 d. grįžo į Lietuvą Su specialisto išvados duomenimis nesutinka, po kelių dienų pakartotinai pasitikrino, duomenų, kad apsvaigęs, nebuvo.

Liudytojas A. P. teisme parodė, kad buvo organizuota prevencinė priemonė dėl neleistinų medžiagų vartojimo, gabenimo ir pan. Kartu su juo buvo pareigūnai M. Ž., E. G. ir kt. Prie Bangų g. sustabdė automobilį BMW, šalia vairuotojo sėdėjo jam iš anksčiau iš tarnybos žinomas nekart teistas asmuo. Automobilio gale sėdėjo dar du asmenys. Visų paprašė išlipti, kad automobilį būtų galima patikrinti. Vienas iš asmenų išmetė folijos gniužulą, visus asmenis sulaikė. Būnant ten I. B. pradėjo jaudintis, skambino advokatui. Kai I. B. vairavo į komisariatą, jis sėdėjo šalia. I. B. pradėjo pergyventi, nerišliai kalbėti, daug kalbėjo, gestikuliavo, be klausė, kodėl važiuoja į komisariatą, toks elgesys sukėlė įtarimų. Jis atsakęs, kad buvo rasti narkotikai, todėl bus aiškinamasi, kas vartojo, kam priklauso. I. B. nurodė, kad anksčiau vartojo ir dėl to bijo.

Liudytojas M. Ž. teisme nurodė iš esmės tokias pačias aplinkybes kaip ir liudytojas A. P., paaiškino, kad I. B. jam sukėlė įtarimų, nes buvo pernelyg nervingas, vairuotojas su pareigūnu A. P. nuvyko į komisariatą, kur buvo patikrintas alkotesteriu, tada jis kartu su I. B. važiavo į ligoninę nustatinėti apsvaigimo nuo narkotinių medžiagų. Gautame akte buvo nurodyta, kad I. B. vartojęs narkotinių medžiagų, tik vėliau pastebėjo, kad nepažymėta grafa –gali ar negali vairuoti.

Liudytoja B. P. teisme parodė, kad ji yra gydytoja ir 2014-03-22 apžiūrėjusi I. B., surašė byloje esantį Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktą. Buvo atliekamas šlapimo tyrimas – kokybinis tyrimas, greitasis testas. Kiekybiniai tyrimai atliekami Vilniuje, pagal ligoninės tvarką šlapimo tyrimai į Vilnių paprastai nesiunčiami. Sprendimą, kokį tyrimą atlikti, priima ligoninės administracija. Marihuana kraujyje išsilaiko ilgesnį laiką, jei vartojo nuolat. Iš akte aprašytų I. B. požymių teigia, jog apsvaigimo požymių nematė, išskyrus kalbėjimą, bet tai gali būti žmogaus būdo bruožas. Negali atsakyti, kodėl nepažymėta grafa, jog gali ar negali vairuoti.

Liudytoja J. B. teisme parodė, kad ji yra gydytoja, dirba priklausomybės ligų centre. Ji 2014-03-25 apžiūrėjusi I. B., surašė Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktą. I. B. norėjo nusistatyti, ar vartojo narkotinių medžiagų, buvo praėjusios gal 3 paros nuo pirmo tyrimo. Asmuo nurodė, kad iki pirmo sustabdymo buvo rūkęs kaljaną, tą dieną atrodė normalus. „Žolė“ pasišalina per 1 mėnesį iš organizmo, kitos medžiagos pasišalina per 3-4 paras. Kokainas galėjo išnykti per 3 paras. Apsvaigęs žmogus nebūna visą mėnesį, sprendimas priimamas pagal žmogaus būseną, pagal elgesį, išvaizdą, kaip bendrauja, pagal žvilgsnį, reakciją, mąstymo nuoseklumą, kalbos rišlumą, artikuliaciją. Kokainas stimuliuoja. Ar gali vairuoti, sprendžia iš būsenos, klinikinio vaizdo, tuo metu, kai rašomas aktas, bet reikalinga ir galutinė išvada, kurią gauna po kuri laiko, kai atsiunčia Vilnius. Pagal I. B. vaizdą apžiūros dieną, jis vairuoti galėjo.

Motyvuojamoji dalis

Byla nutrauktina.

Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 5 d. nustatyta atsakomybė už transporto priemonių vairavimą, esant vairuotojams apsvaigusiems nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, apsvaigimo patikrinimo vengimą, taip pat narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimą po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo.

Nagrinėjamu atveju I. B. administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo surašytas už tai, kad jis vairavo transporto priemonę apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų.

Institucija, surašiusi I. B. administracinio teisės pažeidimo protokolą, jo kaltę grindė 2014-03-22 tarnybiniais pranešimais, iš kurių matyti, jog sustabdyto automobilio vairuotojas I. B. pareigūnams sukėlė įtarimų, nes buvo nervingas, suirzęs, judesiai buvo staigūs, visą laiką kažkam skambino, to dėl buvo pristatytas į komisariatą, kur alkotesteriu girtumas nenustatytas, tačiau kilus įtarimų dėl apsvaigimo nuo narkotinių medžiagų, surašytas siuntimas atlikti medicininę apžiūrą dėl apsvaigimo nuo psichiką veikiančių medžiagų, Klaipėdos m. ligoninėje atlikus šlapimo tyrimą I. B., medikai nustatė, kad jis yra vartojęs kokaino ir kanabinoidų, todėl surašytas protokolas (b.l. 5-6). Minėtas tarnybiniuose pranešimuose nurodytas aplinkybes teisme iš esmės patvirtino liudytojai A. P. ir M. Ž.. Iš byloje esančios alkotesterio šaknelės matyti, kad I. B. rezultatas 2014-03-21, 23.22 val. – 0,00 promilių, alkotesteris tinkamas naudoti (b.l. 10-11).

2014-03-21 23.16 val. pareigūnas M. Ž. surašė siuntimą I. B. į Klaipėdos miesto ligoninę įvertinti bendrą būklę, ar gali vairuoti transporto priemonę, paimti šlapimą ir pateikti išvadą dėl atlikto tyrimo, nustatyti psichiką veikiančias medžiagas (b.l. 12).

Iš 2014-03-22 toksinių-narkotinių medžiagų nustatymo šlapime tyrimo matyti, jog 2014-03-22, 1.25 val. atlikus I. B. šlapimo tyrimą, šlapime Kanabinoidų/Marihuanos (THC) ir kokaino (COC) tyrimo rezultatas buvo teigiamas (b.l. 13). 2014-03-22 Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akte pateikta išvada, kad I. B. yra vartojęs psichoaktyviųjų medžiagų – kokaino, kanabinoidų/marihuanos, grafoje – „gali/negali vairuoti“ jokio įrašo nėra, I. B. paaiškinimais vartojęs prieš 4 dienas marihuanos, akto 13–jame punkte „Elgsena, nuotaika“ nurodyta, kad asmuo judrus, kalbus (b.l. 14).

2014-03-25 Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akte Nr. 291 pateikta išvada, kad I. B. gali vairuoti, akto 13–jame punkte „Elgsena, nuotaika“ nurodyta, kad asmuo judrus, kalbus (b.l. 38).

Kaltė asmens, kaltinamo padarius administracinį teisės pažeidimą, gali būti įrodinėjama visomis ATPK 256 straipsnio 2 dalyje numatytomis įrodinėjimo priemonėmis, tačiau įrodymų turi būti surinkta tiek, kad nekiltų jokių abejonių dėl asmens kaltės padarius pažeidimą.

Apsvaigimas – asmens psichikos būsena ar elgesio sutrikdymas, kuriuos sukelia pavartotos psichiką veikiančios medžiagos (narkotinės priemonės, psichotropinės ir kitos svaigiosios medžiagos), išskyrus etilo, metilo, propilo, butilo, amilo, heksilo alkoholį (toliau vadinama – alkoholis) (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 patvirtintų Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklių (toliau – ir Apsvaigimo nustatymo taisyklės) 2 punktas).

Asmenų apsvaigimo nustatymo tvarka yra reglamentuota Apsvaigimo nustatymo taisyklių IX dalyje. Išvada, jog asmuo yra apsvaigęs, gali būti padaryta nustatyta tvarka atlikus medicininę apžiūrą, kuri Apsvaigimo nustatymo taisyklių 2 punkte yra apibrėžiama kaip specialių žinių ir reikiamą kvalifikaciją turinčių visų rūšių asmens sveikatos priežiūros įstaigų asmens sveikatos priežiūros specialistų, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka suteikta teisė atlikti medicininę apžiūrą, pagal sveikatos apsaugos ministro patvirtintą metodiką, suderintą su vidaus reikalų ministru, atliekami veiksmai, kuriais nustatoma, ar asmuo yra neblaivus (girtas) arba apsvaigęs.

Teismas atkreipia dėmesį, jog nors I. B. po to, kai pareigūnams kilo įtarimų, jog vairavo apsvaigęs, nustatyta tvarka buvo medikų apžiūrėtas ir byloje yra I. B. 2014-03-22 Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktas (b.l. 14), tačiau vien minėto akto išvada, jog I. B. yra vartojęs psichoaktyviųjų medžiagų nėra pakankama išvadai, jog I. B. vairavo automobilį būdamas apsvaigęs nuo minėtų psichoaktyviųjų medžiagų, padaryti.

Liudytoja B. P., pagal pareigūno siuntimą atlikusi minėtą apžiūrą, teisme negalėjo paaiškinti kodėl akte liko neužpildyta akto grafa, kurioje nurodoma ar asmuo „galėjo ar negalėjo vairuoti“, nors siuntimo užduotyje tokį reikalavimą aiškiai buvo nurodęs siutimą rašęs pareigūnas. Negana to, liudytoja B. P. teisme parodė, jog iš klinikinių I. B. požymių, nurodytų minėtame akte, sprendžia, jog jis apsvaigęs nebuvo, išskyrus pastarojo kalbėjimą, bet tai gali būti asmens būdo bruožas.

Liudytoja J. B., kuri po keleto dienų pačiam I. B. prašant atliko pastarojo apžiūrą ir surašė aktą Nr. 291 teigė, jog marihuana iš organizmo šalinama ilgai, tačiau tai nereiškia, jog visą tą laikotarpį asmuo yra apsvaigęs, tokį sprendimą galima padaryti tik įvertinus visumą duomenų – gautą išvadą iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR TM Toksikologijos laboratorijos ir asmens klinikinius duomenis - išvaizdą, elgseną ir kt., gydytojos teigimu, po apžiūros ji konstatavo, kad I. B. nebuvo apsvaigęs ir vairuoti galėjo. Teismas pažymi ir tai, kad požymiai, sukėlę abejonių pareigūnams dėl I. B. būklės – jo judrumas, kalbumas, pažymėti abiejuose aktuose po I. B. medicininės apžiūros, todėl po vėlesnio medicininės apžiūros akto - 2014-03-25 -išvados, jog I. B. vairuoti gali, teismas sprendžia, jog minėti požymiai yra paties I. B. asmenybės bruožai, o ne požymiai, liudijantys pastarojo apsvaigimą. Vien ta aplinkybė, kad I. B. šlapime buvo rasta psichoaktyviųjų medžiagų nepatvirtina, kad jis buvo apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų, vairuodamas transporto priemonę, nes, kaip minėta, tokį sprendimą priima gydytojas, apžiūrėjęs asmenį nustatyta tvarka.

Asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Administracinių teisės pažeidimų procese galiojančią nekaltumo prezumpciją paneigti turi institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo.

Įvertinęs teisme ištirtų įrodymų visumą, teismas konstatuoja, kad šioje byloje ATPK 126 str. 5 d. nurodyto administracinio teisės pažeidimo padarymo faktas nėra įrodytas. Kadangi byloje nesurinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad I. B., vairuodamas automobilį, buvo apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų, darytina išvada, kad jo veikoje nėra pažeidimo, numatyto ATPK 126 str. 5 d., sudėties, todėl administracinio teisės pažeidimo byla jo atžvilgiu nutrauktina (ATPK 250 str.1 d. 1p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 224 str., 250 str. 1 p., 286 str., 287 str. 1 d. 2 p., teismas,

nutaria:

Administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje I. B. traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 5 d., nutraukti, nesant jo veikoje administracinio teisės pažeidimo sudėties.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Palangos miesto apylinkės teismą.

Teisėja Eglė Žakevičiūtė