Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

2014-05-14 · Byla Nr. A2.6.-4812-716/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2014-05-14
Bylos Nr.
A2.6.-4812-716/2014
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-04206-2014-0
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Mindaugas Striaukas
Nukentėjusysis
T. J.
Pažeidėjas
M. N.
Kategorijos
  • 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. A2.6.-4812-716/2014Proceso Nr. 4-68-3-04206-2014-0Procesinio sprendimo kategorija: 45.4.4. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2014 m. gegužės 14 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Striaukas, sekretoriaujant Virginijai Miliauskienei, dalyvaujant nukentėjusiajam T. J., administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui M. N., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), teismo posėdyje išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. N. 2014-02-28, apie 19.15 val., Šiaurės g. ties Palydovo gatve, Vilniuje, vairuodamas automobilį „Opel“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) prieš pradėdamas važiuoti neįsitikino, kad tai daryti bus saugu, pavažiavo atbulas ir kliudė pristabdžiusį automobilį „Seat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), eismo įvykio metu apgadino abi transporto priemones. Vairavo automobilį, neapdraustą privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu.

Be to, M. N. pasišalino iš eismo įvykio vietos pažeisdamas Kelių eismo taisyklių reikalavimus.

M. N. teisme kaltę pripažino iš dalies ir parodė, kad įsėdęs į mašiną išvažiavo dalinai, tačiau jokios mašinos nematė. Jam liko judėti gal pusę metro, kai prisilietė prie kitos mašinos. Smūgio nebuvo, buvo lengvas prisilietimas. Ilipęs iš mašinos pradėjo ginčytis su vairuotoju, kodėl šis jo nepraleido. Po to neturėdamas draudimo pasiūlė vairuotojui 60 litų. Šis nesutiko ir norėjo užpildyti deklaraciją, paprašė 80 litų. Jis turėdamas tėvo „Swedbank“ kortelę sutiko. Tada jie perstatė mašinas ir kartu nuėjo į bankomatą. Jis nuėmė 80 litų ir „Norfos“ tarpdury nukentėjusiajam įteikė pinigus. Šis ar apsigalvojo, ar su kažkuo pasitarė - paprašė 800 iš jo. Jis nesutiko, išsiskyrė. Jis užėjo į pažįstamų parduotuvę, ilgą laiką aptarinėjo situaciją. Vis Išeidavo į į panoraminę aikštelę pažiūrėti, ar tas žmogus stovi prie savo mašinos. Jokių veiksmų nebuvo, todėl jis pagalvojo, kad incidentas išspręstas. Nuėjęs į savo parduotuvę dirbo su dokumentais. Vakare išėjus į lauką rado kvietimą atvykti į policiją.

Nukentėjusysis T. J. teisme parodė, kad išėję su drauge iš parduotuvės važiavo iš aikštelės. Pradėjus važiuoti tiesiai, kairėje pusėje važiuojant pro „Opel“ automobilį pajuto smūgį į galinę automobilio dalį. Kitas automobilis važiuodamas atbuline eiga kliudė šoną. Pajutęs smūgį sustojo, išlipo iš automobilio. Paaiškėjo, kad kitas vairuotojas neturi draudimo. Vairuotojas sakė, kad gal galima susitarti, apžiūrėjus automobilius sakė, kad nieko baisaus. Vairuotojas kalbėjo rusiškai. Jis šiam pasakė, kad už 800 litų pretenzijų neturės. Vairuotojas sakė, kad tiek pinigų neturi. Tada jis vairuotojui sakė „kviečiam policiją“. Tada vairuotojas pasakė, kad nurims pinigus nuo kortelės. Nuėjus šis iš bankomato nusiėmė 80 litų po 20 litų. Perdavus jam pinigus, jis pamatė sumą ir iškart atidavė pinigus atgal. Vairuotojas paėmė pinigus ir ėjo link savo automobilio, sakė, kad minėjo apie 80 litų. Jis tuomet iškvietė policiją ir nuėjau prie savo automobilio. Panelė sėdėjo jo automobilyje, šiai pasakė, kad iškvietė policiją, reikės plaukti. Laukdamas jis stebėjo vairuotoją, kuris buvo užlipęs ant pakylos prie „Norfos“, ten vaikščiojo. Eismo įvykio metu buvo šviesu, o kai policija atvažiavo - sutemo. Atvažiavus policijai, jis užlipo ant pakylos ir ten vairuotojo nebuvo. Policijai jis ir jo mergina parašė paaiškinimus. Policija vairuotojui paliko raštelį. Draudimas žalą jo automobiliui įvertino apie 870 litų suma.

Liudytoja D. A. teisme parodė, kad tą vakarą po darbo su T. užsuko į „Norfą“. Grįžę į mašiną, ją ištiesinus, pradėjo judėti į priekį. Tuomet pajuto smūgį. T. išlipo iš mašinos. Grįžęs pasakė, kad kaltinamasis pripažįsta savo kaltę, pasiūlė patraukti mašiną iš įvykio vietos ir pildyti deklaraciją. Vėliau T. pasakė, kad iškvietė policiją, kad kaltinamasis neturėjo draudimo. T. bandė susitarti pinigais, vairuotojas žadėjo atlyginti žalą, bet davė per mažai pinigų, ir tada jie laukė policijos.

Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos patrulio M. U. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2014-02-28 apie 19.15 val. atvykus pagal iškvietimą į Šiaurės g. ties Palydovo gatve, į pareigūnus kreipėsi T. J., automobilio Seat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas ir paaiškino, kad vairuodamas automobilį išvažinėjo atbuline eiga iš stovėjimo vietos, sustojo, pastebėjo kaip jam iš kairės iš stovėjimo vietos važiuoti atbuline eiga pradėjo automobilis Opel, kuris atsitrenkė į jo automobilį, šį automobilį vairavęs vyra sutiko dėl kaltės, pasiūlė patraukti į šoną automobilius deklaracijai užpildyti. Tai padarius paaiškėjo, kad Opel neapdraustas nustatyta tvarka. Paskambinus į policiją Opel vairuotojas išėjo link Norfos parduotuvės ir nebegrįžo prie savo automobilio. Ant abiejų automobilių matyti šviežiai padaryti sugadinimai (b. l. 3).

Eismo įvyko schemoje užfiksuotas automobilių „Opel“ ir „Seat“, kurie buvo patraukti iš įvykio vietos, išsidėstymas, papildomuose duomenyse nurodytu jų apgadinimai (b. l. 4, 5).

Iš fotolentelės matyti įvykyje dalyvavusių transporto priemonių „Opel“ ir „Seat“ sugretinimas, jų apgadinimai (b. l. 14).

Iš dokumento šaknelės matyti, kad automobilio „Opel“ , valst.. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojui buvo paliktas pranešimas atvykti į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybą (b. l. 8).

Motyvuojamoji dalis

Žemesnės instancijos teismas

Teismas, įvertinęs byloje surinktus ir teismo posėdyje ištirtus įrodymus, pripažįsta, kad M. N. pažeidė kelių eismo taisyklių reikalavimus, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo kliudytas ir apgadintas kitam asmeniui priklausantis automobilis, žala padaryta ir jo vairuojamam automobiliui. M. N. savo kaltę pripažino iš dalies teigdamas, kad kito automobilio nepastebėjo, be to tokiu atveju tikėjosi, jog kitas automobilis jį praleis. Iš nukentėjusiojo T. J. ir liudytojos D. A., paties M. N. parodymų teismas nustatė, kad automobilių kontaktas įvyko automobiliui „Seat“, kurį vairavo nukentėjusysis, judant į priekį, o automobiliui „Opel“, kurį vairavo M. N., važiuojant atbulyn. Automobilių kontaktą ir jiems padarytą žalą patvirtina eismo įvykio dalyviai, duomenys apie eismo įvykį ir fotolentelė. Visi šie duomenys atitinka tarpusavyje, jų visuma pakankama M. N. kaltei dėl eismo įvykio pagrįsti.

M. N. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 ir 106 punktus, nes nesilaikė būtinų atsargumo priemonių, prieš pradėdamas važiuoti neįsitikino, kad tai daryti saugu, nedavė kelio link jo automobilio važiavusiai kitai transporto priemonei, nors važiuodamas atbulas privalėjo tai daryti vykdant Kelių eismo taisyklių 119 punkto reikalavimus. Įvertinus M. N. kaltės turinį, jo veiksmus ir pažeistus Kelių eismo taisyklių reikalavimus teismas pripažįsta, kad kaltininko veiksmai šioje dalyje teisingai kvalifikuoti kaip administracinės teisės pažeidimas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d.

M. N. pripažino vairavęs transporto priemonę, kuriai buvo pasibaigęs privalomas civilinės atsakomybės draudimas. Tokiu būdu M. N. pažeidė Kelių eismo taisyklių 238 punktą, kuris leidžia dalyvauti viešajame eisme Lietuvos Respublikoje transporto priemonėms, kurių valdytojai yra apsidraudę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Tokiais savo veiksmais M. N. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 123 str. 5 d.

M. N. surašytu administracinės teisės pažeidimo protokolu buvo kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1 d., t. y. tuo, kad po sukelto eismo įvykio pasišalino iš eismo įvykio vietos apie įvykį nepranešęs policijai, tuo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 232 punkto reikalavimus. Šis Kelių eismo taisyklių punktas numato, kad jeigu eismo įvykio metu nežuvo ir nebuvo sužeistas žmogus, o su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai sutaria dėl eismo įvykio aplinkybių ir nekviečia policijos į eismo įvykio vietą, su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai privalo eismo įvykio deklaracijoje nubraižyti eismo įvykio schemą, aprašyti eismo įvykio aplinkybes ir duoti visiems su eismo įvykiu susijusiems eismo dalyviams pasirašyti. Tuo atveju, kai dėl eismo įvykio aplinkybių nesutariama, su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai kviečia policiją į eismo įvykio vietą. Tam, kad toks pasišalinimas iš įvykio vietos, būtų pripažintas administracinės teisės pažeidimu pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1 d. be objektyviai nustatytų požymių būtina įvertinti veiksmus atlikusio asmens kaltės turinį. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotoje teismų praktikoje pripažįstama, kad minėto pažeidimo padarymo kaltė yra tik tyčia, t. y. sąmoningas pažeidėjo veikimas suprantant sukelto eismo įvykio faktą ir pasekmes bei tikslingai savo veiksmais siekiant išvengti galimos atsakomybės už tai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys N16-2330/2007, N575-2198/2009).

Teismas nustatė, kad M. N. nesilaikė Kelių eismo taisyklių 232 punkto reikalavimų, nes po eismo įvykio iš jo vietos pasišalino apie eismo įvykį nepranešdamas nei policijai, nei užpildęs eismo įvykio deklaracijos. Kita vertus, teismas vertindamas M. N. kaltę šioje dalyje atsižvelgia į eilę kitų byloje nustatytų aplinkybių ir faktų, kurie atskleidžia šio asmens santykį su jo padaryta veika. Remiantis nukentėjusiojo T. J. ir liudytojos D. A. parodymais, kuriuos iš dalies pripažino aiškindamas aplinkybes ir M. N., eismo įvykio dalyviai iš pradžių sutarė dėl eismo įvykio aplinkybių, kaltės, norėjo pildyti eismo įvykio deklaraciją, dėl ko transporto priemones patraukė iš eismo įvykio vietos. Vėliau eismo įvykio dalyviai dėl to, kad M. N. neturėdamas galiojančio privalomojo civilinės atsakomybės draudimo, susitarė dėl eismo įvykio atsiskaityti pinigais ir abu pasišalino iš eismo įvykio vietos prie bankomato. Teismas kritiškai vertina M. N. parodymus apie tai, kad buvo susitarta dėl 80 litų žalos atlyginimo, tuo pačiu pripažįsta pagrįstais nukentėjusiojo T. J. parodymus dėl to, kad buvo susitarta dėl 800 litų žalos atlyginimo, nes būtent artimą šiai sumai žalos dydį nustatė automobilį „Seat“ apžiūrėjusi draudimo kompanija. Pažeidėjo parodymus apie vėlesnį nukentėjusiojo 800 litų žalos dydžio reikalavimą paneigia faktas, kad į įvykio vietą policijos pareigūnus iškvietė ne kaltininkas, bet T. J., kuris jautėsi apgautas. Įvertinus visas šias aplinkybes teismas nustatė, kad M. N. nebūdamas įvykio vietoje tuo metu, kai atvyko policijos pareigūnai, negalėjo tikėtis išvengti gresiančios atsakomybės, nes jis iš eismo įvykio vietos pasitraukė kartu su nukentėjusiuoju, kuriam buvo žinoma M. N. automobilio stovėjimo vieta, nukentėjusysis nurodė pranešęs M. N. apie kviečiamus policijos pareigūnus, po ko šis savo automobilio iš jo pastatymo vietos nepatraukė. Tokie požymiai paneigia, kad M. N. negalėjo tikėtis tyčia išvengti atsakomybės, todėl jo veiksmuose nėra teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1 d., sudėties. Kita vertus, M. N. pasišalinus iš eismo įvykio vietos kai joje nebuvo užpildyta eismo įvykio deklaracija, bei kai apie eismo įvykį jis nepranešė policijai, tokiu būdu buvo pažeisti jau minėto Kelių eismo taisyklių 232 punkto reikalavimai. Šis pažeidimas buvo inkriminuotas administracini teisės pažeidimo protokole. Dėl šios priežasties teismas M. N. veiksmus šioje dalyje perkvalifikuoja pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124¹ str. 7 d.

M. N. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių išnagrinėjus bylą teisme nenustatyta.

Skirdamas pažeidėjui nuobaudas teismas atsižvelgia į padarytų teisės pažeidimų pobūdį, į padarytos žalos dydį ir kitas kilusias pasekmes, į M. N. asmenybę - baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, verčiasi individualia veikla, vedęs,. Įvertinęs visas šias aplinkybes teismas siekdamas tinkamo nuobaudos tikslų įgyvendinimo už padarytus pažeidimus skiria M. N. pinigines baudas, jų dydį nustatant pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30² str. nuostatas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 str., 30² str., 33 str., 224 str., 286 str., 287 str., teismas

nutarė:

M. N. nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1 d. nesant šio administracinio teisės pažeidimo sudėties.

M. N. už teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 124¹ str. 7 d., skirti 30 (trisdešimties) litų dydžio baudą

M. N. už teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 123 str. 5 d., ir skirti 100 Lt (vieno šimto litų) baudą.

M. N. už teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, skirti 150 (vieno šimto penkiasdešimties) litų dydžio baudą.

Vadovaujantis ATPK 33 straipsnio 2 dalimi nuobaudas subendrinus M. N. skirti galutinę administracinę nuobaudą – 200 (dviejų šimtų) litų dydžio baudą.

Nutarimas per 20 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Mindaugas Striaukas