- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-01-18
- Bylos Nr.
- ATP-71-487/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 4-01-3-04158-2012-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Jolanta Čepukėnienė
- Kategorijos
- 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jolanta Čepukėnienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal A. Ž. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 16 d. nutarimo, kuriuo A. Ž. nubaustas pagal ATPK 127 str. 2 d. 100 Lt bauda, pagal ATPK 130 str. 1 d. 3000 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams. Vadovaujantis ATPK 33 str. 2 d. paskirta galutinė subendrinta nuobauda - 3000 litų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams,
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. Ž. nubaustas už tai, kad 2012-09-29 apie 07.00 val., vairavo kelių transporto priemonę - automobilį „Opel Omega“, v/Nr. (duomenys neskelbtini) ir važiuodamas atbuline eiga aikštelėje prie namo Žirmūnų g. 1, Vilniuje, buvo neatidus, atsitrenkė į stovintį automobilį „S. L. Outback“, v/Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantį G. L. ir jį apgadino, po ko iš eismo įvykio vietos pasitraukė, tuo pažeidė KET 132, 234 p. p., t.y. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ir Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d.
Šalies argumentai
Apeliaciniame skunde A. Ž. prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 16 d. nutarimą ir nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylą.
Nurodo, jog skundžiamas nutarimas priimtas iš esmės neįvertinus visų byloje esančių aplinkybių dėl tariamo pasišalinimo iš autoįvykio vietos.
Apeliantas neneigia, kad galėjo apgadinti kitą automobilį, tačiau nurodo, jog jokio kontakto tarp abiejų transporto priemonių nepajuto ir dėl to eismo įvykio vietoje nepasiliko bei neiškvietė policijos pareigūnų. Šie parodymai patvirtinti liudytojos J. Š. parodymais. Nurodo, kad būtina atsižvelgti į svarbias aplinkybes, o būtent, į automobilių susidūrimo mechanizmą ir apgadinimų mastą. Pažymi, kad byla dėl pasišalinimo iš eismo įvykio turėtų būti nutraukta, nes nėra jokių objektyvių įrodymų, kad jo veiksmai buvo tyčiniai.
Pažymi, kad iš byloje esančių nuotraukų matyti, jog automobilis Subaru, v/n (duomenys neskelbtini), yra tik nubrozdintas (subraižytas), t.y. kontaktas pasireiškė ne smūgio poveikyje, o braukimo. Apelianto manymu, neatmestina ir tai, kad automobilio Subaru sparno apgadinimai galimai ne visi yra susiję su aptariamu įvykiu, t.y. dalis apgadinimų gali būti likę ir iš anksčiau. Fotonuotraukos, kurios yra sudėtinė šios bylos dalis nėra įrodymas, kadangi iš jų nėra matyti kada jos darytos (nėra datos).
Apeliaciniame skunde pažymima, kad nenustačius apelianto veiksmuose administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 130 str. 1 d., sudėties, šioje dalyje byla nutrauktina.
Nurodo, kad teismas, paskirdamas 3000 Lt (trijų tūkstančių litų) baudą, nesvarstė klausimo jo atžvilgiu taikyti ATPK 30 ¹ str. nuostatas, taip pat neįvertino aplinkybės, kad apeliantas neturi jokių galiojančių nuobaudų. Pažymi, jog nepakeitus skundžiamo nutarimo, gali kilti neadekvačios pasekmės, o paskirta bauda nebus pasiekti LR ATPK 20 str. numatyti tikslai.
Atsiliepimas į apeliacinį skundą negauta.
Apeliacinis skundas netenkinamas.
Lietuvos Respublikos ATPK 257 str. nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima, tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš Lietuvos Respublikos ATPK 257 str. taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip materialinės tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Motyvuojamoji dalis
Dėl A. Ž. veikų kvalifikavimo
Apylinkės teismas tinkamai įvertino visus administracinio teisės pažeidimo byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai konstatavo, jog A. Ž. padarė jam inkriminuotus administracinius teisės pažeidimus, numatytus LR ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d.
Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. numatyta administracinė atsakomybė už KET pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą).
Lietuvos Respublikos ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos, pažeidžiant E. P. šio pažeidimo esmę kaltė dėl jo padarymo pasireiškia tik sąmoningu veiksmu – tyčia. Pripažįstant asmenį kaltu minėto pažeidimo padarymu, būtina nustatyti, kad iš eismo įvykio vietos pasitraukta tyčia, t.y. asmuo, sukėlęs eismo įvykį, tai suprato ir tikslingai, siekdamas už savo veiksmus išvengti atsakomybės, pasišalino iš įvykio vietos.
Policijos pareigūnas V. Š. tiek tarnybiniame pranešime (b.l 4), tiek teismo posėdyje nurodė, kad 2012-09-29 pagal iškvietimą apie 09.00 val. atvyko prie namo Žirmūnų g. 1, Vilniuje. Ten juos pasitiko automobilio „Subaru“ vairuotojas, kuris paaiškino, kad rado apgadintą savo automobilį. Netoliese stovėjo automobilis „Opel Omega“, kuriam buvo sugadintas galinis bamperis, matėsi automobilio „Subaru“ dažų likučiai, sugadinimai buvo nauji, išmatavus, abiejų automobilių sugadinimų aukštis sutapo. Jie nustatė, kur gyvena automobilio „Opel Omega“ savininkė, nuėjo pas ją, ši įsileido į butą, sakė, kad automobilį vairavo sūnus. Matė, kaip ji sūnų žadino, tačiau šis neatsibudo. Jis A. Ž. nežadino, nesiaiškino ar šis yra blaivus, kažkokį alkoholio kvapą jautė, bet nuo ko konkrečiai - pasakyti negali.
Liudytoju teismo posėdyje apklaustas O. G. nurodė, kad 2012-09-29 ryte pagal iškvietimą buvo atvykęs prie namo Žirmūnų g. 1, Vilniuje, ten rado apgadintą automobilį „Subaru“, kurio savininkas parodė automobilį „Opel“. „Opel“ automobiliui buvo nulūžęs galinis bamperis, ant jo matėsi identiški automobilio „Subaru“ dažų likučiai, sugadinimai buvo nauji. Jie išmatavo ir nustatė, kad ant abiejų automobilių sugadinimų aukštis sutampa.
Nukentėjusysis G. L. tiek pirminiame paaiškinime (b.l. 6), tiek teismo posėdyje nurodė, kad 2012-09-28 vakare paliko savo automobilį „S. L. Outback“, v/Nr. (duomenys neskelbtini) aikštelėje prie namo Žirmūnų g. 1, Vilniuje. Kitą dieną apie 09.00 val. atėjęs negalėjo atidaryti vairuotojo durų, nes jos buvo įlenktos, pamatė, kad buvo nubrėžtos kairės pusės priekinės ir galinės durys. Netoliese rado pastatytą automobilį „Opel Omega“, v/Nr. (duomenys neskelbtini), kurį apžiūrėjęs pamatė, kad šiam nulaužtas galinis bamperis, ant kurio matėsi jo automobilio dažų likučiai. Atvykę policininkai išmatavo apgadinimų ant abiejų automobilių aukštį, jis sutapo. 2012-10-02 jam buvo liepta atvažiuoti į Kelių policiją, ten automobiliai buvo sustatyti šalia ir matuojamas sugadinimų aukštis. Tuo metu automobilio „Opel Omega“ galinis bamperis buvo pritvirtintas, jis buvo nupoliruotas ir jo automobilio dažų likučių nebuvo. Be to jis tą rytą apie 06.00 – 07.00 val. girdėjo savo automobilio signalizacijos garsą, tačiau kas įvyko nematė.
Eismo įvykio vietos schemoje ir priede prie jos (b.l. 5) pažymėta, kad automobiliui „Opel“ apgadinimai yra ant galinės dešinės pusės ir sugadintas bamperis, automobiliui „Subaru“ - ant kairės pusės šono ir sugadintas priekinis kairės pusės sparnas.
Fotolentelėje ir techninės apžiūros akte (b.l. 13-18) užfiksuota, jog automobiliui „Opel Omega“ subraižytas galinis bamperis iš dešinės pusės, automobiliui „Subaru“ subraižytas priekinis kairys sparnas ir įlenktos kairės pusės durys, kontaktas buvo stiprus, kadangi deformavosi priekinis sparnas ir dėl to durys sunkiai atsidaro, sugadinimų aukštis ant abiejų automobilių sutampa, ant automobilio „Opel Omega“ dažų likučių nerasta.
A. Ž. kaltės nepripažino ir parodė, kad 2012-09-29 apie 07.00 val. kartu su J. Š. grįžo iš naktinio klubo (parvežė draugai). Pamatęs, kad aikštelėje prie namo Žirmūnų g. 1, Vilniuje yra laisvų vietų, arčiau jo buto, perstatė automobilį „Opel Omega“, v/Nr. (duomenys neskelbtini), važiuodamas į kitą automobilį neatsitrenkė. Šio automobilio galinis bamperis buvo apgadintas anksčiau ir blogai laikėsi, jokių dažų nuo kito automobilio likučių ant jo nebuvo, bamperio jis nepoliravo.
Liudytoja apklausta teismo posėdyje J. Š. parodė, kad naktį iš 2012-09-28 į 29 dieną buvo kartu su A. Ž. naktiniame klube, ten nevažiavo automobiliu „Opel Omega“, nes šiam buvo pasibaigęs draudimas. Klube ji išgėrė vieną kokteilį, A. Ž. alkoholio negėrė. Apie 07.00 val. juos namo parvežė draugai, A. Ž. perstatė automobilį „Opel Omega“ iš vienos vietos į kitą (arčiau buto), važiuojant jis į nieką neatsitrenkė. Po to jie nuėjo miegoti.
Apylinkės teismas pagrįstai nesirėmė šios liudytojos parodymais, nes jie prieštarauja kitiems bylos įrodymams, be to, ji yra A. Ž. draugė, suinteresuota, kad A. Ž. išvengtų administracinės atsakomybės.
A. Ž. pozicija, kad kontakto tarp automobilių susidūrimo nepajuto, atmestina, kaip paneigta byloje esančiais įrodymais. Pagal G. L. pranešimą policijos pareigūnai atliko visapusišką patikrinimą, t.y. nustatė automobilį, dalyvavusį eismo įvykyje, jo savininką bei asmenį, vairavusį automobilį eismo įvykio metu – administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį. Buvo apžiūrėti ir įvertinti abiejų automobilių apgadinimai ir palyginimo metu konstatuota, kad tarp jų buvo kontaktas tokio pobūdžio, kaip nurodė G. L.. Nors pirmos instancijos teisme A. Ž. teigė, kad perstatė automobilį „Opel Omega“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiuodamas kito automobilio nekliudė, jo vairuoto automobilio galinis bamperis buvo apgadintas anksčiau ir blogai laikėsi, jokių dažų nuo kito automobilio likučių ant jo nebuvo, bamperio jis nepoliravo, abiejų automobilių apgadinimų analizė rodo, kad tarp šių automobilių kontaktas vis dėlto buvo ir, sprendžiant pagal kontaktavusių automobilių apgadinimų pobūdį, lokalizaciją ir stiprumą, A. Ž. kontaktą jautė. Gi A. Ž. nurodytų automobilio pastatymo aplinkybių nepatvirtina byloje surinkti įrodymai (įvykio vietos schema, fotolentelės ir kt.). Taigi priešingai, nei teigiama apeliaciniame skunde, pažeidėjo kaltė be nukentėjusiojo parodymų, yra įrodyta kita bylos medžiaga - paaiškinimais, transporto priemonių techninės apžiūros aktu bei fotonuotraukomis, darytomis transporto priemonių apžiūros metu.
Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas laiko, kad pirmos instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog A. Ž. padaryti pažeidimai įrodyti byloje surinktais rašytiniais įrodymais, jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d. - jis, vairuodamas transporto priemonę, padarė Kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį svetimo turto apgadinimus, ir pasišalino iš įvykio vietos. Surinktų įrodymų visuma leidžia teigti, kad A. Ž. suprato priešingą teisei savo veikimo pobūdį. Apelianto paaiškinimus apie tai, kad jis nepajuto susidūrimo, nei vienas eismo įvykyje dalyvavęs automobilis nepatyrė didesnių sužalojimų, apylinkės teismas pagrįstai atmetė, kadangi automobilių apžiūros metu nustatyti transporto priemonių sugadinimai yra akivaizdūs. Atsakomybės taikymui pagal LR ATPK 130 straipsnio 1 dalį nėra būtina nustatyti, jog asmens tikslas buvo išvengti administracinės atsakomybės, būtina nustatyti, jog jis suvokė, sukėlęs eismo įvykį, tačiau, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių reikalavimus, iš karto policijai apie eismo įvykį nepranešė. Šios aplinkybės nustatytos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visetu. Esant šioms aplinkybėms, nėra pagrindo manyti, kad apylinkės teismas pažeidė Lietuvos Respublikos ATPK 248 str., 257 str., 284 str. 1 d. numatytas nuostatas.
Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas, paskirdamas apeliantui baudą neatsižvelgė į teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei lengvinančias jo atsakomybę aplinkybes. Šis skundo argumentas nepagrįstas.
LR ATPK 30 straipsnyje nustatyta, kad nuobauda už administracinį teisės pažeidimą skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis ATPK ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų, skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.
Organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinių teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas LR ATPK 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į LR ATPK 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos (LR ATPK 30¹ str. 1 d.) Teismų praktikoje yra laikomasi pozicijos, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ str. nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik išskirtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. N1‑1396/2007, N17‑103/2007, Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr.II-4/2011).
Tokių aplinkybių, dėl kurių apylinkės teismas galėjo A. Ž. paskirti švelnesnę nei ATPK 130 str. 1 d. sankcijoje nustatyta nuobauda, nenustatyta.
Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (LR ATPK 20 str.). Administracine nuobauda siekiama tiek nubaudimo, tiek prevencinių tikslų. Tokiu būdu įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį ar jo šeimos interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu. Skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes, neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. A. Ž. padarė Kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį svetimo turto apgadinimus, ir pasišalino iš įvykio vietos. Apylinkės teismas pagrįstai nenustatė A. Ž. atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad, nors pažeidėjas neturi galiojančių administracinės teisės pažeidimų nuobaudų, tačiau jis praeityje baustas administracine tvarka (b.l.20-22).
Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 16 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, jį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra teisinio pagrindo.
Sutinkamai su suformuota teisine praktika, padarius išvadą, jog skundžiamas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, aukštesnysis teismas neprivalo analizuoti kiekvieną skundo argumentą (dėl fotonuotraukų datų ir kt.), neturintį esminės reikšmės šiam sprendimui (Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-398/2009).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 16 d. nutarimą palikti nepakeistą ir A. Ž. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis neskundžiama.