Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Editos Dambrauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Kęstučio Dargužio ir Giedriaus Endriukaičio,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Antrojo skyriaus prokuroro Mindaugo Šukio apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. liepos 13 d. nuosprendžio, kuriuo R. M. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalyje, ir nuteistas 45 MGL, t. y. 1 694,70 eurų, dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė 30 MGL, t. y. 1 129,80 eurų, dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1, 7 punktais, 68 straipsniu, 72 straipsnio 2, 5 dalimis, R. M. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės: uždrausta naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 2 metams, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo, bei nuspręsta išieškoti valstybės naudai iš R. M. konfiskuotino turto – automobilio „Mercedes Benz“, vertės dalį atitinkančią pinigų sumą – 1 500 eurų.

Kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, nuspręsta palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Automobilį „Mercedes Benz“ nuspręsta, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti savininkui.

Iš R. M. UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai priteista 844,10 eurų turtinei žalai atlyginti ir Kauno teritorinei ligonių kasai naudai 277,94 eurų turtinei žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. R. M. nuteistas už tai, kad jis 2017 m. spalio 25 d. apie 20.57 val. (duomenys neskelbtini), ties namu Nr. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, nustatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo kelių transporto priemonę – automobilį „Mercedes Benz“, vokiškais tranzitiniais numeriais (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (nustatyta 2,44 promilių etilo alkoholio kraujyje) bei sukėlė eismo įvykį, kurio metu nesuvaldė kelių transporto priemonės, atsitrenkė į kelio atitvarus, gatvės apšvietimo atramą bei sugadino kitą automobilį.

2. Apeliaciniame skunde Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Antrojo skyriaus prokuroras Mindaugas Šukys prašo Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. liepos 13 d. nuosprendį pakeisti – paskirti R. M. 75 MGL dydžio baudą, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, ją sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę sumažintą bausmę – 50 MGL dydžio baudą. Likusioje dalyje nuosprendžio nekeisti. Skunde teigiama, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą – neteisingai paskyrė baudą. R. M. padaryta veika priskiriama nesunkių tyčinių nusikaltimų kategorijai. BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punktas (2017 m. rugsėjo 28 d. įstatymo Nr. XIII-653 redakcija, įsigaliojusi 2017 m. spalio 6 d.) numato, jog už nesunkų nusikaltimą skiriama minimali 50 MGL dydžio bauda. Pirmosios instancijos teismas R. M. paskyrė 45 MGL dydžio baudą, t. y. švelnesnę bausmę, nei numatyta baudžiamajame įstatyme. Byloje vienintele R. M. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikoma tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir gailisi, tačiau šios aplinkybės nepakanka pagrįsti švelnesnės, nei įstatymo numatyta bausmė, paskyrimui. Be to, teismas nepasisakė kodėl skiria švelnesnę, nei baudžiamojo įstatymo nustatytą, bausmę. Pagrindų tokią bausmę taikyti šioje byloje nėra. Prokuroras skunde daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas neįvertino BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punkto pakeitimo ir dėl to pasikeitusio minimalaus ir maksimalaus baudos dydžio.

3. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje prokuroras prašė apeliacinį skundą tenkinti jame nurodytais motyvais, nuteistojo gynėja prašė skundą atmesti.

4. Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Antrojo skyriaus prokuroro Mindaugo Šukio apeliacinis skundas tenkinamas.

5. Apeliaciniame skunde neginčijamas pirmosios instancijos teismo atliktas įrodymų vertinimas, veikos kvalifikavimas, taip pat už padarytos nusikalstamos veikos padarymą R. M. paskirtos bausmės rūšies – baudos, parinkimas, tačiau nesutinkama su nustatytu jos dydžiu. Atsižvelgdamas į prokuroro apeliaciniame skunde suformuluotą prašymą padidinti nuteistajam paskirtą baudą, apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 320 straipsnio 3 dalis), tai yra patikrina, ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, nuteistajam skiriant ir individualizuojant bausmę.

6. Aukštesnės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi baudžiamosios bylos duomenis, dar kartą juos įvertinusi bei atsižvelgdama į galiojantį teisinį reglamentavimą, pritaria prokuroro skundo argumentams dėl per švelnios bausmės skyrimo nuteistajam R. M..

7. BK 54 straipsnyje numatyti bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų. BK 54 straipsnis reikalauja, kad teismas, skirdamas bausmę, neperžengtų įstatymo straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijos ribų, atsižvelgtų į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, laikydamasis BK 61 straipsnyje numatytų taisyklių. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, jog teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. Tik išimtiniais atvejais teismas, skirdamas bausmę, gali išeiti už baudžiamojo įstatymo sankcijos ribų.

8. Nagrinėjamu atveju R. M. nuteistas už BK 281 straipsnio 7 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą. Už šio nusikaltimo padarymą asmuo gali būti baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. Kaltinamajam skiriamos baudos dydis nustatomas pagal BK 47 straipsnio 3 dalį, priklausomai nuo padarytos nusikalstamos veikos rūšies ir kategorijos. R. M. inkriminuota nusikalstama veika pagal BK 11 straipsnio 3 dalies nuostatas priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai. Pagal BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punktą už nesunkų nusikaltimą skiriama nuo 50 iki 2 000 MGL dydžio bauda. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas R. M. paskyrė 45 MGL dydžio baudą, ją sumažino vienu trečdaliu taikydamas BK 64¹ straipsnio nuostatas ir paskyrė galutinę bausmę – 30 MGL dydžio baudą.

9. Iš skundžiamo nuosprendžio motyvų matyti, jog, nustatydamas baudos dydį, pirmosios instancijos teismas įvertino R. M. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, jo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir sprendė, kad nuteistajam nustatytinas artimas minimaliam už nesunkius nusikaltimus galimos skirti baudos dydis. Teismas vadovavosi BK 47 straipsnio 3 dalimi ir nurodė, jog už nesunkaus nusikaltimo padarymą galima skirti iki 500 MGL dydžio baudą. Šiame kontekste taip pat pažymėtina, jog apylinkės teismas nesvarstė galimybės taikyti R. M. bausmę, švelnesnę, negu numatyta įstatymo, t. y. taikyti jo atžvilgiu BK 62 straipsnio nuostatas, taip pat nekonstatavo, jog už nesunkius nusikaltimus skiriamos minimalios baudos dydis – 50 MGL, aiškiai prieštarautų teisingumo principui (BK 54 straipsnio 3 dalis). Iš tokių skundžiamo nuosprendžio motyvų akivaizdu, kad, žemesnės instancijos teismas, nustatydamas R. M. skirtinos baudos dydį, neįvertino BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punkto pakeitimo (iki 2017 m. spalio 5 d. galiojusi BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punkto redakcija numatė, jog už nesunkius nusikaltimus skiriama iki 500 MGL dydžio bauda), dėl to, vadovaudamasis nusikalstamos veikos padarymo metu bei apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo metu negaliojusia BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punkto redakcija, paskyrė per švelnią bausmę, tokiu būdu nesilaikė bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, įtvirtintų BK 54 straipsnyje, todėl pirmosios instancijos teismo nuosprendis šioje dalyje keistinas dėl neteisingai paskirtos bausmės, padidinant baudos dydį.

10. Parinkdamas apeliantui bausmės rūšį bei nustatydamas jos dydį, apylinkės teismas pagrįstai atsižvelgė į R. M. inkriminuotos nusikalstamos veikos pobūdį (padarytas nesunkus nusikaltimas), kaltės formą – nusikalstama veika padaryta veikiant tyčia, jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – tai, jog jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), sunkinančių aplinkybių nebuvimą, tai, kad jis anksčiau neteistas, administracine tvarka nebaustas, neregistruotas psichiatro ir priklausomybės ligų įskaitoje, yra vedęs. Įvertinusi aukščiau paminėtas aplinkybes, teisėjų kolegija skiria nuteistajam prokuroro apeliaciniu skundu prašomą paskirti bausmę – 75 MGL dydžio baudą, kuri yra gerokai mažesnė nei už nesunkaus nusikaltimo padarymą galimas skirti mažiausios ir didžiausios baudos vidurkis, ir sprendžia, jog tokio dydžio bauda atitinka bendruosius bausmės skyrimo principus, neprieštarauja bausmės proporcingumo ir teisingumo reikalavimams. Baudos dydis apskaičiuojamas taikant bazinį baudos dydį, galiojusį nusikalstamos veikos padarymo metu, t. y. 37,66 Eur.

11. Apibendrinant konstatuojama, jog Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai netinkamai taikė baudžiamojo įstatymo nuostatas, reglamentuojančias bausmės skyrimą (BK 54 straipsnis), neteisingai paskyrė bausmę, todėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. liepos 13 d. nuosprendis keistinas, skiriant R. M. naują bausmę.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 2 punktu, 331 straipsniu,

nusprendžia:

Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Antrojo skyriaus prokuroro Mindaugo Šukio apeliacinį skundą tenkinti.

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. liepos 13 d. nuosprendį pakeisti:

R. M. (R. M.) už nusikaltimo, numatyto BK 281 straipsnio 7 dalyje, padarymą paskirti 75 MGL dydžio, t. y. 2 824,50 Eur (dviejų tūkstančių aštuonių šimtų dvidešimt keturių eurų ir penkiasdešimt centų), baudą.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, paskirtą baudą sumažinti vienu trečdaliu ir skirti galutinę bausmę – 50 MGL, t. y. 1 883 Eur (vieno tūkstančio aštuonių šimtų aštuoniasdešimt trijų eurų), baudą.

Kitoje dalyje nuosprendį palikti nepakeistą.

Šis Kauno apygardos teismo nuosprendis įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.