- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-12-31
- Bylos Nr.
- II-1093-95/2009
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Artūras Drigotas (pirm.), Audrius Bakaveckas (pran.), Stasys Gagys
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Stasio Gagio,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo C. L. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. rugpjūčio 28 d. nutarties C. L. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento įgaliotas pareigūnas C. L. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad jis, būdamas UAB „Baltijos ąžuolas“ (toliau – ir Bendrovė) direktorius, 2009 m. gegužės 29 d., apie 13.50 val., neužtikrino, kad nebaigtas statinys, esantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, būtų aptvertas ar kitomis priemonėmis užtikrinta, jog nebūtų galima patekti į griūvantį pastatą (statybvietę) ar kaupti jame atliekas. Tuo C. L. pažeidė Vilniaus miesto tarybos 2008 m. liepos 16 d. sprendimu Nr. 1-582 patvirtintų Tvarkymo ir švaros taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 5.1 punkto reikalavimus. Atsakomybė už tai numatyta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 161 straipsnyje.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto savivaldybės administracinė komisija (toliau – ir Komisija) 2009 m. birželio 11 d. nutarimu Nr. A11-4085 C. L. už pažeidimo, numatyto ATPK 161 straipsnyje, padarymą paskyrė 1000 litų baudą.
II.
C. L. skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas Komisijos nutarimą panaikinti. Paaiškino, kad Bendrovė šiuo metu neturi jokių teisinių galimybių atlikti veiksmus, susijusius su administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta statybviete, nes žemės sklypas, kuriame yra nebaigtas statyti statinys, nuo 2008 m. gegužės 13 d. nėra Bendrovės nuosavybė. Nuo 2007 m. sausio 19 d. Bendrovė neturi ir įstatymų nustatyta tvarka išduoto leidimo vykdyti statybos darbus minėtame žemės sklype. Statyba yra užkonservuota, todėl Bendrovė neturi jokių galimybių vykdyti bet kokio pobūdžio darbus statybvietėje. Teigė, kad Bendrovė, atlikdama veiksmus, už kurių neatlikimą ji yra patraukta administracinėn atsakomybėn, būtų pažeidusi Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. gegužės 13 d. ir Vilniaus apygardos teismo 2006 m. rugpjūčio 22 d. nutartimis nustatytus įpareigojimus. Tvirtino, kad Komisija nenustatė visų būtinų administracinio teisės pažeidimo požymių, t. y. Bendrovės kaltės. Darė išvadą, kad skundžiamas nutarimas prieštarauja ATPK 9 straipsniui, įsiteisėjusiais teismų sprendimais nustatytoms aplinkybėms bei teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams.
Atsiliepimas
Vilniaus miesto savivaldybės tarybos administracinė komisija atsiliepimu į skundą prašė Komisijos nutarimą palikti galioti. Pabrėžė, kad Komisija įvertino visas byloje svarbias aplinkybes ir pagrįstai nusprendė, kad Bendrovė yra nebaigto statinio statytojas, kuriam jis nuosavybės teise ir priklauso. Remiantis Vilniaus apygardos teismo 2006 m. rugpjūčio 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1918-28/2006, Bendrovė privalėjo statinį užkonservuoti, tačiau to nepadarė, nors turėjo teisinę galimybę vykdyti pastato priežiūros darbus, kuriais būtų apribotas patekimas į nebaigtą statyti statinį ir statybvietę.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2009 m. rugpjūčio 28 d. nutartimi skundą tenkino iš dalies ir Komisijos nutarimą pakeitė, paskirdamas C. L. už pažeidimo, numatyto ATPK 161 straipsnyje, padarymą 200 litų baudą. Teismas atkreipė dėmesį, kad tiek administracinio teisės pažeidimo protokole, tiek Komisijos nutarime neteisingai nurodytas Taisyklių punktas, kurio reikalavimus C. L. pažeidė. Pabrėžė, kad administracinio teisės pažeidimo protokole ir Komisijos nutarime nurodyta pažeidimo esmė atitinka Taisyklių 5.3 punktą, o ne 5.1 punktą. Šias pareigūnų padarytas klaidas teismas laikė rašymo apsirikimais, kurie protokolo ir Komisijos nutarimo teisėtumui bei pagrįstumui įtakos neturi ir nedaro jų savaime neteisėtais ir nepagrįstais, dėl kurių jie galėtų būti panaikinti. Konstatavo, kad pažeidimo esmė nurodyta teisingai, todėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teisė žinoti, kuo jis yra kaltinamas, ir jo teisė į gynybą nebuvo pažeista.
Teismas nurodė, kad byloje esantys rašytiniai įrodymai: administracinio teisės pažeidimo protokolas, nuotraukos, Valstybės įmonės „Registrų centro” išplėstinis išrašas, prašymas, Vilniaus apygardos teismo 2006 m. rugpjūčio 22 d. nutartis, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovės paaiškinimai teismo posėdyje bei liudytojų L. G. ir D. K. parodymai patvirtina, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo pažeidė Taisyklių 5.3 punktą ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 161 straipsnyje. Teismo posėdyje kaip liudytojų apklaustų M. L. ir N. G. parodymų teismas nevertino, nes jie nepatvirtino jokių aplinkybių, reikšmingų bylai teisingai išspręsti.
Atkreipė dėmesį į Vilniaus apygardos teismo 2006 m. rugpjūčio 22 d. nutartį, iš kurios matyti, kad Bendrovei buvo leista skubiai atlikti statybvietės saugumą užtikrinančius konservavimo darbus. Teismas vadovavosi STR 1.08.02:2002 „Statybos darbai” 5 priedo „Statinio konservavimo tvarkos aprašas” 8.2 punktu ir konstatavo, kad Bendrovė privalėjo laikytis teisės normų reikalavimų ir užtikrinti Taisyklių 5.3 punkto laikymąsi. Pažymėjo, kad Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. gegužės 13 d. nutartis patvirtina, jog Bendrovė yra statinio statytojas, be to, yra iškelta civilinė byla pagal Bendrovės ieškinį dėl nuostolių atlyginimo, kurioje Bendrovė yra pareiškusi reikalavimą ir dėl nebaigto statyti statinio priteisimo Lietuvos Respublikai.
Teismas darė išvadą, kad skundžiamas Komisijos nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, nuobauda paskirta pagal įstatymą, bylą išnagrinėjo ir nuobaudą paskyrė pareigūnas, turintis teisę spręsti šios kategorijos bylas, nuobauda paskirta iš esmės laikantis administracinių nuobaudų skyrimo taisyklių.
Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atsakomybę lengvinančių ir/ar sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.
Nurodė ATPK 30¹ straipsnio 1 dalį, atsižvelgė į ištirtų rašytinių įrodymų visumą, į padaryto pažeidimo pobūdį, jo pavojingumo laipsnį ir į bylos aplinkybes, nustatė, kad Bendrovės direktoriumi C. L. paskirtas/išrinktas tik 2009 m. vasario 9 d., kad konservavimo darbai statybvietėje buvo/privalėjo būti atlikti po Vilniaus apygardos teismo 2006 m. rugpjūčio 22 d. nutarties priėmimo, kad nuo 2006 m. iki šiol vyko ir vyksta įvairūs teisminiai procesai, kuriuose proceso šalimi yra Bendrovė, kad statybos leidimas, išduotas Bendrovei, buvo panaikintas ne dėl jos kaltės, kad Bendrovė turi finansinių įsipareigojimų, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas darė išvadą, kad administracinės nuobaudos tikslai, numatyti ATPK 20 straipsnyje, gali būti pasiekti taikant C. L. atžvilgiu ATPK 30¹ straipsnio 1 dalį ir skiriant jam švelnesnę administracinę nuobaudą.
III.
C. L. apeliaciniu skundu prašo pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą – Komisijos 2009 m. birželio 11 d. nutarimą panaikinti.
Mano, kad teismas nepagrįstai atsietai vertino tai, jog žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis ir Bendrovei išduotas statybos leidimas vykdyti statybos darbus pripažinti negaliojančiais, nuo aplinkybės, kad C. L. Bendrovės direktoriumi paskirtas tik 2009 m. vasario 9 d., t. y., kai Bendrovė jau nebegalėjo būti laikoma statytoju pagal Statybos įstatymą. Nurodo Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalį ir pabrėžia, kad statybos leidimas panaikintas 2007 m. sausio 19 d., todėl Bendrovė neatitinka statytojo požymių ir atsakomybė jai, kaip statytojui, nebegali būti taikoma. Pažymi, kad Bendrovė, atlikdama statybos konservavimo darbus, vadovavosi Vilniaus apygardos teismo 2006 m. rugpjūčio 22 d. nutartimi, kuria nustatyta būtinų atlikti konservavimo darbų apimtis. Šiuos darbus Bendrovė įvykdė dar 2006 m. spalio – 2007 m. sausio mėnesiais. Kadangi Bendrovė pati iniciavo nebaigtos statybos konservavimo darbus, mano, kad nėra pagrindo teigti, jog Bendrovė sąmoningai neveikė. Atkreipia dėmesį, kad Vilniaus apygardos teismo nutartimi nustatyta darbų apimtis buvo žinoma ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, tačiau nei ji, nei kitos institucijos nereiškė jokių pastabų dėl atliekamų konservavimo darbų apimties. Pabrėžia, kad Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. gegužės 13 d. nutartimi konstatuota, jog pirmiausia turi būti išspręstas klausimas dėl Bendrovės padarytos žalos atlyginimo ir tik paskui galimas klausimų, susijusių su nelegaliomis statybomis ir jų padarinių šalinimu, sprendimas. Mano, kad Bendrovė pagrįstai ir teisėtai nevykdo jokių darbų statybvietėje ir neturi jokių galimybių kontroliuoti situaciją sklype. Teigia, kad bet kokių darbų statybvietėje atlikimas turėtų būti vertinamas kaip Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. sausio 19 d. nutarties, kuria panaikintas Bendrovei išduotas statybos leidimas vykdyti statybos darbus, pažeidimas. Nurodo, kad byloje esančiais teismų sprendimais konstatuota, jog yra Vilniaus miesto savivaldybės ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos kaltė dėl statybos leidimo vykdyti statybos darbus panaikinimo. Pažymi, kad Bendrovė yra pateikusi ieškinį atsakovams Lietuvos valstybei, Vilniaus miesto savivaldybei, Vilniaus miesto savivaldybės administracijai ir kitiems dėl žalos, kurią Bendrovė patyrė žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties ir statybos leidimo panaikinimo pasekoje, atlyginimo. Taip pat byloje keliamas reikalavimas dėl nebaigto statyti statinio, esančio šiuo metu Lietuvos valstybei priklausančiame sklype, priteisimo Lietuvos valstybei nuo jo sukūrimo. Daro išvadą, kad Taisyklės jo atžvilgiu negali būti taikomos, nes užtikrinti saugumo reikalavimų sklype laikymąsi turi valstybė.
Atsiliepimas
Vilniaus miesto savivaldybės tarybos administracinė komisija atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Nurodo Akcinių bendrovių įstatymo 19 straipsnio 6 dalį, pažymi, kad pažeidimas buvo nustatytas 2009 m. gegužės 29 d, administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas 2009 m. birželio 5 d., ir daro išvadą, jog vadovo pareiga yra užtikrinti, kad įmonė laikytųsi visų teisės aktuose nustatytų reikalavimų. Už įmonių, įstaigų ar organizacijų padarytus administracinius teisės pažeidimus atsako jų vadovai. Pažymi, kad Vilniaus apygardos teismo 2006 m. rugpjūčio 22 d. nutartyje paaiškinta, jog Bendrovė prarado galimybę vykdyti bet kokius statybos darbus, privalėdama juos nutraukti, o pradėtą statinį turėjo užkonservuoti. Atkreipia dėmesį į statybos techninį reglamentą STR 1.08.02:2002 „Statybos darbai“, kuriame reglamentuota ką apima minimali statinio konservavimo darbų apimtis. Daro išvadą, kad nebaigtas statinys nėra konservuotas, be to, buvo teisinės galimybės vykdyti pastato priežiūros darbus, kuriais būtų apribotas patekimas į nebaigtą statinį/statybvietę. Tvirtina, kad Bendrovės vadovas privalėjo įsitikinti, ar pastatas konservuotas. Pažymi, kad statybvietė turėjo būti konservuota tuomet, kai buvo sustabdytas statybos leidimas. Pabrėžia, kad nebaigtas statinys šiuo metu nėra valstybės nuosavybė, todėl statinio priežiūros (konservavimo) pareiga valstybei nekyla.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatu o j a:
IV.
ATPK 161 straipsnyje įtvirtinta, kad savivaldybių tarybų patvirtintų miestų ir kitų gyvenamųjų vietovių tvarkymo ir švaros taisyklių pažeidimas, taip pat miestų ir gyvenamųjų vietovių statinių tinkamos priežiūros taisyklių nesilaikymas – užtraukia įspėjimą arba baudą iki dviejų tūkstančių litų.
C. L. paskirta administracinė nuobauda už šio straipsnio pažeidimą dėl to, kad jis, kaip Bendrovės direktorius, neužtikrino, jog nebaigtas statyti Bendrovei priklausantis statinys būtų aptvertas ar kitomis priemonėmis užtikrinta, kad nebūtų galima patekti į griūvantį pastatą (statybvietę) ar kaupti jame atliekas.
Vilniaus miesto tarybos 2008 m. liepos 16 d. sprendimu Nr. 1-582 patvirtintų Tvarkymo ir švaros taisyklių 5.3 punkte nustatyta, jog statinių savininkai (ar asmenys, valdantys statinius nuomos, panaudos ar kitu teisėtu pagrindu) privalo aptverti arba kitomis priemonėmis užtikrinti, kad nebūtų galima patekti į griūvančius, nenaudojamus, avarinės būklės pastatus ar kaupti juose atliekas.
Vilniaus apygardos teismo 2006 m. rugpjūčio 22 d. nutartimi leista Bendrovei skubiai atlikti statybvietės saugumą užtikrinančius konservavimo darbus. Byloje nėra ginčo dėl to, kad konservavimo darbai statybvietėje buvo atliekami. Visgi, taip pat byloje nėra prieštaravimų, kad nebaigtas statyti statinys, esantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, neatitinka Taisyklių 5.3 punkto reikalavimų. Tačiau, apelianto manymu, minėtas Taisyklių punktas jo atžvilgiu negali būti taikomas.
Pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas C. L. kaltę pažeidus Taisyklių 5.3 punktą vadovavosi administracinio teisės pažeidimo protokolu, kuriame pažeidimo padarymo data nurodoma 2009 m. gegužės 29 d. (b. l. 43); nuotraukomis, iš kurių matyti, kad statybvietė 2009 m. gegužės 29 d. ir 2009 m. birželio 4 d. akivaizdžiai neatitiko Taisyklių 5.3 punkto (b. l. 49-57); Valstybės įmonės „Registrų centras“ išplėstiniu sąrašu, rodančiu, kad C. L. Bendrovės vadovu paskirtas (išrinktas) 2009 m. vasario 9 d. (b. l. 102-104); Bendrovės 2006 m. rugpjūčio 19 d. Vilniaus apygardos teismui pateiktu prašymu leisti skubiai atlikti statybvietės konservavimo darbus (Lietuvos apeliacinis teismas 2006 m. rugpjūčio 3 d. nutartimi pritaikė laikinąją apsaugos priemonę – uždraudė Bendrovei organizuoti ir atlikti bet kokius darbus pagal statybos leidimą) (b. l. 110-112); Vilniaus apygardos teismo 2006 m. rugpjūčio 22 d. nutartimi, kuria leista Bendrovei skubiai atlikti statybvietės saugumą užtikrinančius konservavimo darbus; administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovės paaiškinimais pirmosios instancijos teismo posėdyje, kuriame ji akcentavo, kad ginčo žemės sklypas Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. gegužės 13 d. nutartimi yra priteistas Lietuvos valstybei, todėl Bendrovė nebeturi galimybės daryti įtakos šiame sklype (b. l. 137); L. G. ir D. K. parodymais pirmosios instancijos teismo posėdyje, kuriame jie patvirtino, jog statybvietė neatitinka Taisyklių 5.3 punkto reikalavimų (b. l. 138-139).
Kaip matyti, įrodymai, kuriais vadovavosi pirmosios instancijos teismas, patvirtina tik tai, kad nebaigtas statyti statinys, esantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, neatitinka Taisyklių 5.3 punkto reikalavimų. Tačiau, ar už minėtos Taisyklių normos nesilaikymą 2009 m. gegužės 29 d. administracinėn atsakomybėn trauktinas C. L., pirmosios instancijos teismas nesiaiškino. Iš apygardos administracinio teismo dėstomų motyvų, cituojamų teisės aktų nuostatų galima suprasti, kad C. L. trauktinas atsakomybėn už netinkamai atliktus statybvietės konservavimo darbus, kuriuos Bendrovei buvo leista skubiai atlikti Vilniaus apygardos teismo 2006 m. rugpjūčio 22 d. nutarties pagrindu. Institucija atsiliepime į apeliacinį skundą taip pat pažymi, kad nebaigtas statyti statinys nėra konservuotas ir kad buvo teisinės galimybės vykdyti pastato priežiūros darbus, C. L. privalėjo įsitikinti, ar pastatas konservuotas. Taigi, taip pat pabrėžiama Vilniaus apygardos teismo 2006 m. rugpjūčio 22 d. nutartis, kurios pagrindu Bendrovei leista skubiai vykdyti statinio konservavimo darbus. Tačiau pastebėtina, kad administracinio teisės pažeidimo protokole formuluojamam kaltinimui minėtos teismo nutarties pagrindu atlikti konservavimo darbai neturi reikšmės. Sutiktina su pirmosios instancijos teiginiu, kad Bendrovė privalėjo laikytis teisės normų, reglamentuojančių statinio konservavimo tvarką, reikalavimų, tačiau pažymėtina, kad šiuo atveju taip pat nėra tikslinga aiškintis, ar minėti konservavimo darbai buvo atlikti tinkamai, ar ne. Nagrinėjamu atveju būtina spręsti už 2009 m. gegužės 29 d. ATPK 161 straipsnio pažeidimo padarymą trauktino administracinėn atsakomybėn subjekto klausimą.
Taisyklių 5.3 nustato atitinkamus reikalavimus statinių savininkams (ar asmenims, valdantiems statinius nuomos, panaudos ar kitu teisėtu pagrindu). Tačiau pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas C. L. kaltę dėl ATPK 161 straipsnio pažeidimo padarymo, nenustatė, ar administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens vadovaujama Bendrovė 2009 m. gegužės 29 d. buvo statinio, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, savininkė ar teisėta valdytoja, kokios buvo jos galimybės įgyvendinti Taisyklių 5.3 punkto reikalavimus. Apygardos administracinio teismo skundžiamoje nutartyje minima Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. gegužės 13 d. nutartis tik patvirtina, kad Bendrovė yra ginčo statinio statytojas, bet ne savininkas ar teisėtas valdytojas, kaip reikalaujama Taisyklių 5.3 punkte. Institucija atsiliepime į apeliacinį skundą pabrėžia, kad, atsižvelgiant į Vilniaus apygardos teismo 2006 m. rugpjūčio 22 d. nutartį, Bendrovė prarado galimybę vykdyti bet kokius statybos darbus, privalėjo juos nutraukti ir statinį užkonservuoti, todėl buvo teisinė galimybė vykdyti pastato priežiūros darbus, statybvietė privalėjo būti konservuota tuomet, kai buvo sustabdytas statybos leidimas. Pirmosios instancijos teismas nesiaiškino, kiek laiko nuo minimos Vilniaus apygardos teismo 2006 m. rugpjūčio 22 d. nutarties Bendrovė turėjo teisę atlikti konservavimo darbus, ar, vadovaujantis minėta nutartimi ar kokiu kitu pagrindu, Bendrovė turėjo galimybę atlikti veiksmus, kuriais būtų įgyvendinamas Taisyklių 5.3 punkto laikymasis, iki kada turėjo galimybę atlikti minėtus veiksmus, ar šių veiksmų galėjimo atlikti momentu C. L. ėjo Bendrovės vadovo pareigas, ar nėra suėjęs administracinės nuobaudos skyrimo senaties terminas laikant pažeidimo padarymo diena paskutinę dieną iki pažeidimo nustatymo dienos, nurodytos administracinio teisės pažeidimo protokole, kai C. L., būdamas Bendrovės vadovu, galėjo atlikti veiksmus, įgyvendinančius Taisyklių 5.3 punktą.
Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir administracinio teisės pažeidimo byla grąžintina šiam teismui nagrinėti iš naujo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
C. L. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. rugpjūčio 28 d. nutartį panaikinti ir bylą grąžinti šiam teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis neskundžiama.