- Teismas
- Utenos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2026-03-23
- Bylos Nr.
- 1-35-373/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-26124-2024-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Laima Dumskienė
- Civilinis ieškovas
- L. J.
- Kaltinamasis
- A. V.
- Advokatai
- Pavelas Barkovskis
- Kategorijos
- 1.1.7.2.4Areštas (BK 49 str.)
- 1.2.4.6.1Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas (BK 140 str. 1 d.)
- 2.3.6.4.5.1Apkaltinamojo nuosprendžio aprašomajai daliai keliami reikalavimai (BPK 305 str. 1 2 d. ir kt.)
- 2.3.6.4.5.2Apkaltinamojo nuosprendžio rezoliucinei daliai keliami reikalavimai (BPK 307 str. 1–3 d. ir kt.)
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje A. V., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, profesinio išsilavinimo, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas 2022 m. sausio 27 d. Utenos apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį, 140 straipsnio 2 dalį 8 mėnesiams viešųjų darbų, 2022 m. spalio 18 d. bausmę atlikęs, turintis teistumą, kaltinamas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį,
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. A. V. 2024 m. birželio 25 d. apie 14.05 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kumščiu trenkė J. Ž. į veido sritį ir dėl kairės veido pusės poodinės ir minkštų audinių kraujosruvos, kairės akies junginės kraujosruvos, pakaušio dešinės pusės minkštųjų audinių kraujosruvos, nežymaus kairės kaktinės skilties sumušimo židinio, nežymaus pakraujavimo po minkštaisiais smegenų dangalais padarė J. Ž. nežymų sveikatos sutrikdymą.
Motyvuojamoji dalis
Įrodymai ir veikos kvalifikavimo motyvai
2. Kaltinamasis A. V. kaltu neprisipažino ir parodė, kad 2024 m. birželio 25 d. pas J. Ž. bute nebuvo ir jo nemušė. Tą dieną jo buvusi draugė E. Š. ėjo į parduotuvę nupirkti alaus. Ž. dažnai jos prašydavo, kad ji nupirktų alkoholio ir jiems. E. Š. išėjusi į parduotuvę negrįžo apie valandą, todėl mano, kad ji nupirko alkoholio ir Ž.. Jis nėjo pas Ž. ieškoti E. Š.. E. Š., grįžusi iš parduotuvės, būdama neblaivi, valė buto langą ir per jį iškrito. Jis su jos sūnumi R. Š. išbėgo į lauką ir visą laiką prie jos buvo, nesitraukė. Jis buvo tik minutei nuėjęs nuo E. Š. atnešti jos piniginę su dokumentais.
3. Kaltinamasis A. V. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2024 m. birželio 25 d. apie 13.00-14.00 val. E. Š. išėjo į parduotuvę. Grįžusi iškrito per langą. Su E. Š. sūnumi išbėgo į lauką ir visą laiką sėdėjo prie namų kieme. E. Š. tą dieną, kai iškrito per langą, grįžo į namus dar labiau išgėrusi. Įtarė, kad ji gėrė pas Ž., dėl to ant jų pyko, bet pas juos nebuvo nuėjęs ir J. Ž. nemušė (t. 2, b. l. 50-53, 60-61).
4. Kaltinamojo kaltė įrodyta kitais byloje surinktais įrodymais.
5. Nukentėjusioji L. J. parodė, kad J. Ž. jos tėvas. Iš artimųjų sužinojo, kad sumušė tėvą, jis blogos būklės. Atvažiavusi pas tėvą pamatė, kad jis guli kruvinu veidu, sudaužytas, ištinusi akis kruvina, jos neatpažino, kalbėjo nesąmoningai. Paklausė motinos kas nutiko ir ji pasakė, kad buvo užėjusi E. Š.. Ją išeinančią iš Ž. buto laiptinėje galėjo pamatyti ir dėl to susinervinti A. V.. Jis įbėgo į Ž. butą ir trenkė vieną smūgį J. Ž. į veidą, nuo kurio jis nukrito ant žemės. Po to, kai E. Š. iškrito per langą, kaimynė V. L. jai sakė, kad A. V. buvo prie E. Š. labai stipriai susinervinęs ir sakė, kad vieną sumušė ir kitą pribaigs. Moralinei žalai dėl tėvo sumušimo atlyginti prašo priteisti 1000 eurų ir 500 eurų atstovavimo išlaidų.
6. Liudytoja H. Ž. parodė, kad J. Ž. buvo jos sutuoktinis. 2024 m. birželio 25 d. abu su J. Ž. namuose išgėrė butelį vyno. Išgirdo E. Š. vaikščiojančią namo koridoriuje. Ją pašaukė ir davė 10 eurų. E. Š. atnešė du butelius vyno, pastatė ant stalo ir išėjo. E. Š. išeinant iš jų buto pro neuždarytas duris matė, kad ant laiptų stovėjo A. V., kuris sakė jai (E. Š.) ”ko buvai pas J.?“. E. Š. nuėjo namo. A. V. atbėgo per nerakintas duris į jų butą, sudavė J. Ž. į veidą kumščiais, rankomis ir iš karto išėjo. Ji buvo tame pačiame kambaryje. J. Ž., kai A. V. jį mušė, sėdėjo ant lovos, o paskui nugriuvo ant žemės ir gulėjo. Kai vyras buvo sumuštas, ji per neuždarytas buto duris pradėjo rėkti, kad gelbėtų, sumuštas vyras.
7. Liudytoja H. Ž. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2024 m. birželio 25 d. apie 14.00 val. ji kambaryje sėdėjo ant lovos, o J. Ž. atsistojo nuo kitos lovos, kad pasiimtų cigaretę. Pro atrakintas buto duris, įbėgo kaimynas A. V. ir pasakęs ''Kam prigirdei E.?'', kumščiu trenkė J. Ž. vieną smūgį į veido sritį. J. Ž., neišlaikęs pusiausvyros krito ant čiužinio, o nuo jo ant grindų. A. V.išbėgo pro duris (t.1, b.l. 123-124).
8. Liudytoja H. Ž. ikiteisminiame tyrime papildomos apklausos metu parodė, kad 2024 m. birželio 25 d. jos prašymu E. Š. nupirko vyno ir atnešė į butą, bet kartu negėrė. Jai išėjus po kokių 5 minučių pro nerakintas buto duris įėjo A. V. ir nieko nesakęs J. Ž., sėdinčiam ant lovos, vieną sykį ranka trenkė į kairę veido pusę. J. Ž. pakaušiu trenkėsi į medinį lovos galą ir krito dešine kūno puse ant grindų. J. Ž. nuo suduoto smūgio į veidą iš antakio pradėjo bėgti kraujas. A. V. iš karto išėjo iš buto. J. Ž. negalėjo atsikelti nuo grindų. Ji pribėgo prie durų ir pradėjo į laiptinę šaukti pagalbos, ką tiksliai šaukė neatsimena (t. 1, b. l. 127-128).
9. L. V. L. parodė, kad matė lauke prie namo gulinčią E. Š. iškritusią per langą. Prie jos buvo A. V., kuris iškvietė greitąją pagalbą. A. V. pasakė „E. guli kaip lavonas, bet J. taip atpizdinau, kad bus dar vienas lavonas“. Kai jis taip pasakė, ji nuėjo pas Ž. ir pamatė J. Ž., kuris sėdėjo ant grindų kruvinas, sumuštas, jo veidas buvo ištinęs. Grįžusi pasakė I. G., kad J. Ž. tikrai sumuštas. H. Ž. gulėjo lovoje ir sakė, kad primušė A. V..
10. L. V. L. ikiteisminio tyrimo metu taip pat parodė, kad A. V., būdamas lauke prie per langą iškritusios E. Š. pasakė, panaudodamas keiksmažodį, jog sumušė J. taip, kad bus dar vienas lavonas. Po A. V. žodžių, kad jis sumušė J., ji nuėjo iki Ž.. Įėjusi į Ž. butą, durys buvo nerakintos, pamatė, kad J. Ž. guli ant grindų, pasirėmęs į lovą, kruvinu veidu, kuris buvo su šviežiu dar nesukrešėjusiu krauju, užmerktomis akimis. Jo žmona girta sėdėjo savo lovoje. Grįžusi atgal papasakojo I. G. ką matė pas Ž. bute (t. 1, b. l. 135-136, 138-139).
11. Liudytojas I. G. parodė, kad matė kaip E. Š. iškrito per langą ir išėjo į lauką kartu su V. L.. Kai priėjo prie iškritusios E. Š., J. V. jau stovėjo prie jos. Iš V. L. ar H. Ž. sužinojo, kad J. Ž. sumuštas. Su V. L. nuėjo į J. Ž. butą ir matė jį sėdinti ant lovos, jo veidas buvo kruvinas. V. L. sakė, kad apie tai, jog J. Ž. sumuštas, jai pasakė A. V..
12. Liudytojas I. G. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad kai E. Š. iškrito per langą, išėjusi į laiptinę sutiko kaimynę V. L. ir abi pribėgo prie E. Š.. A. V. jau buvo ir skambino telefonu greitajai medicinos pagalbai (toliau – GMP). Šalia buvo E. Š. sūnus R. Š.. Iki atvykstant GMP visi buvo prie E. Š., tik V. L. buvo kažkur išėjusi, vėliau sužinojo, kad pas J. Ž. ir grįžusi pasakė, kad jis sumuštas. Kai greitoji medicinos pagalba išvežė E. Š., H. Ž. per langą surėkė ateiti pažiūrėti kaip A. V. sumušė jos vyrą. Ji užėjo pas Ž. ir matė, kad J. Ž. gulėjo ant grindų, atsirėmęs į lovą, kruvinu, pamėlusiu veidu (t. 1, b. l. 147-149).
13. Liudytoja I. K. parodė, kad girdėjo kaip H. Ž. per langą šaukė, kad užmušė žmogų. Nuėjusi į Ž. butą pamatė J. Ž. kruviną gulintį ant grindų prie lovos.
14. Liudytoja E. Š. parodė, kad 2024 m. birželio 25 d. buvo namuose, buvo neblaivi. Buvo atėjusi H. Ž. ir prašė atnešti vyno. Ji atnešė vyno Ž. į namus. Tada plovė savo buto langą ir iškrito į lauką.
15. Liudytoja E. Š. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad kai H. Ž. prašymu nupirko alkoholio ir nunešė Ž., tai kartu su jais gėrė alų ir apie 13.30 val. grįžo į namus. A. V. klausė ką ji darė tiek laiko ir sakė, kad baigtų nešioti J. alų. Ji sugalvojo išvalyti namų langą ir jį atsidariusi iškrito (t.1, b.l.156-157). E. Š. apklausta papildomai parodė, kad kai buvo pas Ž., matė ant J. Ž. veido nubrozdinimus, kaip įdrėskimą ant veido, nosies. Įdrėskimas buvo nesenas, tačiau tuo metu nebėgo kraujas, buvo apdžiūvęs. J. Ž. jokiais skausmais nesiskundė (t.1, b.l. 159-160).
16. Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad J. Ž. lavone nustatytas galvos sumušimas, pasireiškęs kairės veido pusės poodinės ir minkštųjų audinių kraujosruvos, kairės akies junginės kraujosruva, pakaušio dešinės pusės minkštųjų audinių kraujosruva, nežymiu kairės kaktinės skilties sumušimo židiniu, nežymiu pakraujavimu po minkštaisiais smegenų dangalais. Sužalojimai padaryti kontaktuojant su kietu buku daiktu (-ais) ar paviršiumi ir visumoje kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimai tiesioginio priežastinio ryšio su mirtimi neturėjo. J. Ž. mirė nuo abipusio pūlingo plaučių uždegimo (t. 1, b. l. 60-66).
17. Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad sužalojimai, kurie nustatyti J. Ž. lavone ir surašyti specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini), padaryti galimai suduodant kumščiu kitam asmeniui į J. Ž. kairės akies sritį ir dėl to pastarajam nukritus ant žemės, ir laiku, t.y. 2024 m. birželio 25 d. (t. 1, b. l. 69).
Žemesnės instancijos teismas
18. Teismo medicinos ekspertė V. D. paaiškino, kad J. Ž. nustatytos diagnozės - židininė smegenų kontūzija ir židininė smegenų hematoma - tie patys sužalojimai, tik kitais žodžiais aprašyti specialisto išvadoje. Židininė smegenų kontūzija – tai specialisto išvadoje nurodytas kaktinės skilties sumušimo židinys. Židininė smegenų hematoma reiškia specialisto išvadoje nurodytą nežymų pakraujavimą po minkštaisiais smegenų dangalais. Visa tai vertinama kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. J. Ž. nustatytas plaučių uždegimas nebuvo šių sužalojimų pasekmė.
19. Teismo medicinos ekspertė Vilma Danielė apklausta ikiteisminio tyrimo metu taip pat paaiškino, kad J. Ž. sužalojimai, esantys kairėje akies pusėje būdingi suduodant smūgį, nes yra akies junginio kraujosruva, o tai nėra atsikišusi veido dalis, todėl griūnant įprastai nepažeidžiama. Labai tikėtina, kad J. Ž. galėjo būti suduotas smūgis į veidą, nes pažeistas akies obuolys. Tai atitiktų, jog jam į akį buvo suduotas smūgis kietu buku daiktu, kaip šiuo atveju galimai ranka. J. Ž. akies junginės kraujosruva ir veido kairės pusės kraujosruvos nėra būdingos griuvimui, kiti sužalojimai labiausiai tikėtina padaryti vienkartiniu griuvimu (t.2, b. l. 11-13).
20. Kaltinamasis neigia smurtavęs prieš J. Ž., tačiau byloje surinkti aptarti įrodymai patikimai patvirtina jo kaltę. Liudytoja H. Ž., buvusi su J. Ž. viename kambaryje tuo metu, kai prieš jį smurtavo A. V., ikiteisminio tyrimo metu ir nagrinėjant bylą teisme davė vienodus ir nuoseklius parodymus. Ji parodė, kad pro atrakintas buto duris įbėgo A. V. ir kumščiu trenkė J. Ž. vieną smūgį į veido sritį. J. Ž., neišlaikęs pusiausvyros, krito ant čiužinio, o nuo jo ant grindų.
21. Po A. V. smurtinių veiksmų prieš J. Ž., H. Ž. šaukėsi pagalbos. Jos šauksmą girdėjo liudytojos I. K., I. G., V. L.. Šios liudytojos buvo nuėję į Ž. butą ir matė sumuštą J. Ž.. V. L. parodė, kad pro nerakintas duris įėjusi į Ž. butą pamatė, jog J. Ž. guli ant grindų, pasirėmęs į lovą, kruvinu veidu, kraujas buvo šviežias dar nesukrešėjęs. I. G. parodė, kad J. Ž. gulėjo ant grindų, atsirėmęs į lovą, kruvinu, pamėlusiu veidu. I. K. parodė, kad matė J. Ž. kruviną gulintį ant grindų prie lovos.
22. Liudytojų H. Ž., I. K., I. G., V. L. parodymai apie tai, kad J. Ž. buvo sumuštas veidas visiškai sutampa su teismo medicinos specialisto išvados duomenimis apie jam padarytų sužalojimų lokalizaciją. J. Ž. nustatytas galvos sumušimas, pasireiškęs kairės veido pusės poodinės ir minkštųjų audinių kraujosruvomis, kairės akies junginės kraujosruva, pakaušio dešinės pusės minkštųjų audinių kraujosruva, nežymiu kairės kaktinės skilties sumušimo židiniu, nežymiu pakraujavimu po minkštaisiais smegenų dangalais. J. Ž. visi sužalojimai konstatuoti galvos srityje, padaryti galimai suduodant kumščiu kitam asmeniui į jo kairės akies sritį ir dėl to pastarajam nukritus ant žemės. Taip pat konstatuota, kad sužalojimai jam galėjo būti padaryti 2024 m. birželio 25 d. Specialisto išvadą pateikusi ekspertė V. D. paaiškino, kad labai tikėtina, jog J. Ž. galėjo būti suduotas smūgis į veidą, nes pažeistas kairės akies obuolys, padaryta akies junginio kraujosruva, o tai nėra atsikišusi veido dalis, todėl griūvant įprastai nepažeidžiama.
Tai atitiktų, jog jam į akį buvo suduotas smūgis kietu buku daiktu, kaip šiuo atveju galimai ranka. Kiti sužalojimai labiausiai tikėtina padaryti jam griūvant.
23. Liudytoja E. Š. lankėsi pas Ž. įvykio dieną dar iki to momento, kai H. Ž. pradėjo šaukti, kad sumušė J. Ž.. Ji parodė, kad ant J. Ž. veido buvo nubrozdinimas, kaip įdrėskimas nesenas, tačiau tuo metu nebėgo kraujas, buvo apdžiūvęs. J. Ž. jokiais skausmais nesiskundė. Šios liudytojos parodymai patvirtina, kad J. Ž. specialisto išvadose jam konstatuotus sužalojimus patyrė būtent nuo A. V. smūgio į veidą bei šio smūgio pasekmėje griūdamas ant grindų.
24. Tai, kad būtent A. V. sužalojo J. Ž. patvirtina ir nuoseklūs liudytojos V. L. parodymai, kad A. V., būdamas lauke prie per langą iškritusios E. Š., pasakė panaudodamas keiksmažodį, jog J. Ž. taip primušė, kad bus dar vienas lavonas. V. L. po šių A. V. žodžių iš karto nuėjo pas Ž. ir pamatė, kad J. Ž. kruvinas, sumuštas, jo veidas buvo ištinęs. H. Ž. jai sakė, kad A. V. primušė J. Ž..
25. A. V. motyvas smurtauti prieš J. Ž. buvo jo pyktis ant Ž. už tai, kad jie prašydavo E. Š. nupirkti alkoholio ir kartu su ja gerdavo. Šios aplinkybės neneigia pats kaltinamasis. Liudytoja E. Š. parodė, kad įvykio dieną jai grįžus nuo Ž., kuriems buvo nupirkusi alkoholio, A. V. klausė ką ji darė tiek laiko ir sakė, kad baigtų nešioti Ž. alų. Liudytoja H. Ž. parodė, kad E. Š. išeinant iš jų buto pro neuždarytas duris matė, kad ant laiptų stovėjo A. V., kuris sakė jai (E. Š.) ko buvai pas J.. E. Š. nuėjo namo, o A. V. atbėgo per nerakintas duris į jų butą, sudavė J. Ž. į veidą ir iš karto išėjo.
26. Byloje surinktų įrodymų visuma leidžia padaryti neabejotiną išvadą, kad kaltinamasis panaudojo kaltinime nurodytą fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį J. Ž., padarydamas jam nežymų sveikatos sutrikdymą. Kaltinamojo veika pagal sukeltas pasekmes ir nesant kvalifikuojančių požymių sudaro nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 1 dalyje, sudėtį.
27. Kaltinamojo A. V. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra. Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikalto būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir apsvaigimas turėjo įtakos veikos padarymui. Kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu ir nagrinėjant bylą teisme pripažino įvykio dieną buvęs neblaivus. Be to, A. V. nusikalto turėdamas neišnykusį teistumą už analogiškus tyčinius smurtinius nusikaltimus, todėl pripažintinas recidyvistu (BK 27 straipsnio 1 dalis) ir ši aplinkybė laikoma sunkinančia jo atsakomybę.
28. Vertinant kaltinamojo asmenybę atsižvelgiama į tai, kad jis nusikalto būdamas teistas, baustas administracine tvarka, nedirba, registruojasi Užimtumo tarnyboje, pagal gyvenamąją vietą nusiskundimų dėl jo elgesio negauta, į psichiatrinę ir priklausomybių įskaitas neįtrauktas.
29. A. V. padarė tyčinį baigtą nesunkų smurtinį nusikaltimą žmogaus sveikatai.
30. Įvertinus kaltinamojo asmenybę apibūdinančius duomenis, padarytos veikos pavojingumą, atsakomybę sunkinančias aplinkybes ir atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą, jam kaip recidyvistui skirtina arešto bausmė, kuriuos dydis skaičiuotinas nuo bausmės vidurkio iki maksimumo (BK 61 straipsnis).
31. Kaltinamasis nusikalto neišnykus teistumui už du analogiškus tyčinius smurtinius nusikaltimus. Jis brutaliai smurtavo prieš J. Ž., kuris dėl žymiai vyresnio amžiaus, sveikatos būklės, neblaivumo neturėjo jokios galimybės jam pasipriešinti. Kaltinamasis nuo 2024 m. birželio 29 d. nedirba, daro administracinius nusižengimus. Jis savo elgesio kritiškai nevertina, gyvenimo būdo nekeičia. Esant šioms aplinkybėms nėra pakankamo pagrindo manyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus jos atlikimo, t. y. taikant BK 75 straipsnį atidedant bausmės vykdymą. Išdėstytais motyvais kaltinamajam skirtina reali arešto bausmė.
32. Panevėžio teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį dėl 3198,38 eurų nukentėjusiojo gydymo išlaidų atlyginimo (t.1, b.l. 110-113). Gydymo paslaugų apskaitos išraše nurodyta, kad šias išlaidas sudaro J. Ž. teiktos medicininės paslaugos dėl židininės smegenų kontuzijos, židininės smegenų hematomos, kitų nepatikslintų traukulių. Teismo medicinos ekspertė V.Danielė paaiškino, kad J. Ž. nustatytos diagnozės - židininė smegenų kontuzija ir židininė smegenų hematoma - tie patys sužalojimai, tik kitais žodžiais aprašyti specialisto išvadoje. Židininė smegenų kontuzija – tai specialisto išvadoje nurodytas kaktinės skilties sumušimo židinys. Židininė smegenų hematoma reiškia specialisto išvadoje nurodytą nežymų pakraujavimą po minkštaisiais smegenų dangalais.
33. Esant šioms aplinkybėms daroma išvada, kad J. Ž. dėl A. V. jam padaryto sveikatos sutrikdymo suteiktos medicininės paslaugos 3198,38 eurų sumai, todėl ieškinys tenkinamas visa apimtimi (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 115 straipsnio 1 dalis).
34. Nukentėjusios L. J. ieškinys dėl 1000 eurų neturtinės žalos atlyginimo ir 5 procentų dydžio metinių procesinių palūkanų priteisimo nuo priteistos sumos nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško įvykdymo, tenkinamas visiškai, įvertinus jos dėl tėvo J. Ž. sužalojimo patirtus išgyvenimus, emocinį stresą. Taip pat atsižvelgiama į kaltinamojo turtinę padėtį: bedarbis, registruotas Užimtumo tarnyboje, nėra duomenų, kad turėtų registruojamojo ar nekilnojamojo turto. Vertinama ir tai, kad kaltinamasis yra jauno darbingo amžiaus ir turi galimybę uždirbti pajamų žalos atlyginimui. Be to, toks prašomos neturtinės žalos dydis neprieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams bei atitinka teismų praktiką tokio pobūdžio bylose (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnis, 6.37straipsnis, 6.210 straipsnio 1 dalis) (t.2, b.l. 142-145).
35. Nukentėjusioji L. J. prašo priteisti iš kaltinamojo jos turėtas advokato atstovavimo išlaidas - 500,00 eurų (t. 2, b.l.147). Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 2 dalį teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.
36. Atsižvelgiant į esamą teisinį reguliavimą iš kaltinamojo, kuris yra darbingo, jauno amžiaus, priteistinos nukentėjusiajai suteiktos teisinės pagalbos išlaidos.
37. Kaltinamajam iki bausmės vykdymo pradžios paliktina kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t. 2, b.l. 66-69).
Dėl vaizdo įrašų
38. Vaizdo įrašai paliktini saugoti byloje, kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 – 305 straipsniais, 307 straipsniu,
nusprendžia:
A. V. pripažinti kaltu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį ir paskirti areštą 75 (septyniasdešimt penkioms) paroms.
Išaiškinti A. V., kad jis ne vėliau kaip per 7 dienas po nuosprendžio įsiteisėjimo dienos privalo darbo dienomis, įstaigos darbo metu, planuojamą atvykimą iš anksto suderinęs telefonu, atvykti atlikti arešto bausmės į Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2-ąjį kalėjimą, esantį adresu Kaišiadorių r., Pravieniškių g. 10, tel. Nr. +370 34656442. Nuteistasis privalo su savimi turėti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą. Jeigu nuteistasis areštu dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negali nustatytu laiku atvykti į bausmės atlikimo vietą, jis privalo per septynias dienas po nuosprendžio įsiteisėjimo raštu arba elektroniniu paštu apie tai pranešti Pravieniškių 2-ojo kalėjimo administracijai, pateikti neatvykimo priežastis pateisinančius dokumentus ir suderinti su ja atvykimo atlikti bausmę datą. Nuteistųjų, kurie neatvyko atlikti arešto bausmės ir nepranešė pataisos įstaigos administracijai apie neatvykimo priežastis, paiešką atlieka policija.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo dienos, kai savanoriškai prisistatęs A. V. faktiškai pradės atlikti arešto bausmę, arba nuo faktinio jo sulaikymo pagal įsiteisėjusį nuosprendį dienos.
A. V., remiantis BK 27 straipsnio 1 dalimi, pripažinti recidyvistu.
Priteisti iš A. V. 3198,38 eurų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui už suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas, žalos atlyginimą pervedant į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, įmonės kodas 191351679, buv. Europos aikštė 1, LT-03505 Vilnius, sąskaitą Nr. LT217300010002484333.
Priteisti iš A. V. L. J. 1000 eurų nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti ir nuo šios sumos 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo.
Priteisti iš A. V. 500,00 eurų L. J. atstovavimo išlaidų.
A. V. iki bausmės vykdymo pradžios palikti kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.
Vaizdo įrašus palikti saugoti byloje.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą per Utenos apylinkės teismo Utenos rūmus.