Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

V. S., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Raseinių r., profesinio išsilavinimo, išsituokusi, dirbanti VšĮ Raseinių ligoninėje valytoja, gyv. (duomenys neskelbtini), teismo neteista,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. S. 2011-05-03 apie 03 val. (duomenys neskelbtini), būdama neblaivi, norėdama iš savo namų pro atidarytas duris išvaryti D. P., ją pastūmė, ko pasekoje, D. P. nukrito nuo laiptų ir patyrė traumą - kairės kojos išorinio kulkšnelio lūžimą, tai yra,dėl neatsargumo sužalojo žmogų, padarant nesunkų sveikatos sutrikdymą.

V. S. kalta neprisipažino ir parodė, kad 2011-05-02 vakare pas ją į svečius atėjo pažįstama D. P., abi gėrė degtinę, išgėrė du butelius , ji užmigo. Pabudus naktį, ji rado savo sugyventinį V. M. vienoje lovoje su D. P.. Ji supyko, liepė abiems keltis ir eiti iš namų. Kol jos su D. P. ginčijosi, V. M. vėl nuėjo miegoti. Ji varė D. P. iš savo namų, o šiai einant pro duris, ją pastūmė. Ji uždarė duris ir grįžo į kambarį. Po kurio laiko išgirdo kaip D. P. šaukia, išėjusi į lauką pamatė už namo kampo ant žemės sėdinčią D. P., ši šaukė, kad jai skauda koją, kuri tikriausiai lūžo. Ji pasižadino V. M., kaimynus, kad padėtų parnešti D. P. į kambarį, ją išsivežė greitoji, girdėjo, kad D. P. buvo nustatytas kojos lūžimas. Ji kalta neprisipažįsta, nes D. P. stūmė ne pro lauko duris, o pro kambario duris į koridorių, ši nebuvo pargriuvusi. Lauke buvo šlapia, mano, kad D. P. pati nusilaužė koją krisdama, nes buvo girta, o ją apkalba. Ji nesutinka atlyginti žalos.

Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė D. P. parodė, kad su V. S. buvo pažįstamos. Tą vakarą ją pasikvietė į svečius, jos gėrė degtinę, išgėrė du butelius. Jai liepė neiti namo, nes lauke buvo pasnigta, slidu, ją paguldė į lovą . V. S. sugyventinis tą vakarą taip pat gėrė savo parsineštą degtinę. Kai V. S. pažadino naktį, ji pamatė, kad V. M. gulėjo prie jos toje pačioje lovoje. Jie tarpusavyje susimušė. Kai ji kėlėsi iš lovos, V. S. sudavė jai ranka per veidą. Ji apsirengė ir ėjo į lauką. Einančią ją išstūmė pro duris, lauke buvo tamsu, nematė laiptelių ir nugriuvo, skaudėjo koją, negalėjo paeiti. Ji nušliaužė prie lango, beldė, šaukė, kad nulūžo koja. Ją nuvežė į ligoninę, koja buvo lūžusi, koją įdėjo į įtvarą ir paleido namo. V. S. buvo pas ją atėjusi, atsiprašinėjo, žadėjo atlyginti 3000 litų žalos, bet po to apsigalvojo ir pradėjo sakyti, kad jos nestūmė. Po kelių dienų ji vėl parkrito ir dar kartą koją susižalojo, jai koją tada operavo, ji gydėsi ligoninėje.

Liudytojas V. M. parodė, kad vakare grįžęs namo, rado D. P. su V. S. geriančias degtinę, prisėdo prie jų ir taip pat gėrė degtinę. Tą naktį lauke buvo pasnigę, moterys buvo girtos, sakė D. P., kad neitų namo, nakvotų pas juos. V. S. užmigo ant sofos prie stalo. Kas pirmiau nuėjo miegoti jis neatsimena, kaip atsigulė į vieną lovą su D. P. irgi neatsimena, buvo girtas. Kai pamatė V. S., jos pradėjo pyktis, D. P. atsikėlė iš lovos, o jis atsigulė vėl ir miegojo toliau. Po kurio laiko V. S. pažadino, pasakė, kad reikia pagalbos, lauke prie kanalizacijos šulinėlio buvo D. P., ji šaukė, kad lūžo koja. Jis vienas jos panešti negalėjo, todėl pasižadino kaimynus ir visi įvedė ją į kambarį. Tuomet skambino į greitąją, bet gal dėl girtumo, negerai surinko numerį ir sujungė su policija. Jo klausė kas įvyko, šis policijos budinčiajam pasakė, kad koja nulaužta, kaip tiksliai pasakė, gerai neatsimena, nes buvo girtas, ar kalbėjo apie tai, jog D. P. buvo nustumta nuo laiptų, pasakyti negali.

Liudytojas V. P. parodė, jog kaimynas V. M. juos pažadino naktį, prašė padėti įnešti į kambarį D. P., jis matė ją lauke prie namo lango, sakėsi, jog skauda, lūžo koja, padėjo įvesti į kambarį. Kaip susižalojo, jis nesiaiškino.

Liudytoja D. P. davė analogiškus parodymus kaip ir V. P..

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo 2011-05-03 matyti, kad užfiksuota įvykio vieta (duomenys neskelbtini) V. S. sodybos kieme, matyti, kad prie lauko durų yra laipteliai, ant žolės matyti sniego, kitokių pėdsakų nėra užfiksuota. (b.1. 5-7)

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR Teisingumo ministerijos Jurbarko poskyrio specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad D. P. nustatyta kairės kojos išorinio kulkšnelio lūžimas. Sužalojimas padarytas kietu buku daiktu, kokiu tai pagrindu, pvz. laiptais, ir pan., vieno smūgio ar trauminio poveikio pasekoje, kai kontakto metu įvyko pėdos pasukimas. Nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl kairės kojos išorinio kulkšnelio lūžimo sveikata sutrikdyta ilgiau kaip 10 dienų (b.1.10-11).

V. S. padarė nusikaltimą, numatytą BK 139 str. 1 d. – V. S. nusikalstama veika įrodyta ir teisingai kvalifikuota pagal LR BK 139 str. 1 d., nes ji, būdama apsvaigusi nuo alkoholio, dėl neatsargumo sužalojo žmogų. Norėdama iš savo namų pro atidarytas duris išvaryti D. P., ją pastūmė, ko pasekoje D. P. nukrito nuo laiptų ir patyrė traumą - kairės kojos išorinio kulkšnelio lūžimą, kuris teismo medicinos eksperto vertinamas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas.

Netikėti nukentėjusios D. P. parodymais, teismas neturi pagrindo, jie yra nuoseklūs tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teismo metu – tokius jos parodymus patvirtina ir įrašai dokumentuose - D. P. asmens sveikatos istorijos Nr. 7947 esantis tos nakties įrašas, kad pastūmus kaimynei, virsdama susižalojo koją; policijos įraše, kad buvo pranešta tą naktį apie tai, kad V. S. pastūmusi D. P. jai sužalojo koją (b.l. 86-90), apie tai pranešė V. M.; dalinai patvirtina ir V. S. sugyventinio V. M. parodymas, kad jis neatsimena, ar yra sakęs, kad V. S. nustūmė D. P. nuo laiptų, bei ta aplinkybė, kad ir nukentėjusioji ir V. M. parodė, jog V. S. buvo nuėjusi pas D. P. taikytis dėl to. V. S. dėl šio įvykio keitė savo parodymus, jos parodymų keitimą, teismas laiko gynybos pozicija, tikėti jais neturi pagrįsto pagrindo.

Motyvuojamoji dalis

V. S. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, jos atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikalstamą veiką padarė būdama apsvaigusi nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. (LR BK 60 str. 1 d. 9 p.).

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

V. S. teisiama pirmą kartą, administracine tvarka nebausta, dirba, charakterizuojama teigiamai. Jai skirtina bauda.

Byloje yra pareikštas nukentėjusiosios D. P. civilinis ieškinys 1931,25 Lt. turtinei žalai ir 10 000 Lt neturtinei žalai. Turtinė ir neturtinė žala yra padaryta nukentėjusiajai, ji padaryta teisiamosios kaltais veiksmais ir turi būti atlyginta. Ieškinys dėl turtinės žalos yra tenkintinas dalinai, teismas laiko pagrįstu ir įrodytu dėl nukentėjusiosios turėtų išlaidų vaistams 201,35 Lt, bei kelionės išlaidų 230 Lt., kitoje dalyje jokių įrodymų dėl ieškinio pagrįstumo nėra pateikta, todėl ieškinio dalis dėl negautų pajamų netenkintina. Ieškinys dėl neturtinės žalos tenkintinas dalinai. Akivaizdu, kad nukentėjusioji dėl kojos traumos turėjo gydytis, patyrė skausmą ir nepatogumus. Nustatydamas neturtinės žalos dydį teismas atsižvelgia ir į nukentėjusios elgesį iki nusikalstamos veikos padarymo – faktiškai jos netinkamas elgesys – girtavimas, buvimas vienoje lovoje su teisiamosios sugyventiniu , išprovokavo nusikalstamos veikos padarymą. Todėl atsižvelgiant į visas aplinkybes, vadovaujantis teisingumo, protingumo kriterijais, priteistina neturtinės žala būtų 2000 litų.

Byloje yra pareikštas Valstybinės ligonių kasos prie sveikatos apsaugos ministerijos civilinis ieškinys 3926,38 Lt. už nukentėjusiosios gydymą. Šis ieškinys tenkintinas dalinai. Nustatyta, kad D. P. 2011-05-05, tai yra, praėjus trumpam laikui po nusikaltimo, ji pargriuvusi patyrė pakartotiną tos pačios kojos traumą ( iš specialisto išvados ( b.l. 10-11) matyti, kad pakartotinės traumos metu jai plyšo deltinis raištis ir paniro šokikaulis, šie sužalojimai kvalifikuoti kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas. Iš medicininių dokumentų matyti, kad ji buvo stacionare gydyta po antros traumos. Nėra įrodymų dėl kaltinamosios kaltės dėl nukentėjusios patirtos antros traumos, todėl ji neturi atsakyti už šios traumos gydymą. Ieškinys tenkintinas dalyje, kiek tai liečia gydymo išlaidas po pirmos traumos – 104,40 Lt ( b.l. 70) , iš medicininių dokumentų matyti, kad po pagalbos suteikimo ji buvo paleista namo , daugiau jokių gydymo paslaugų iki antros traumos, nebuvo jai teikiama.

Iš kaltinamosios respublikiniam biudžetui priteistinos proceso išlaidos (BPK 103 str.).

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

V. S. pripažinti kalta pagal Lietuvos Respublikos BK 139 str. 1 d. ir nubausti

ją 3 MGL dydžio ( 390 litų) bauda.

Patenkinti dalinai D. P. pareikštą civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo ir priteisti jai iš V. S. 431,35 litų turtinei žalai ir 2000 litų neturtinei žalai atlyginti.

Patenkinti dalinai Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos civilinį ieškinį dėl nukentėjusios gydymo ir priteisti iš V. S. Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos 104,40 Lt žalai atlyginti.

Priteisti iš V. S. 10,55 litus proceso išlaidų į valstybės biudžetą, įmokant jas į Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) AB banke „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660, sumokėjus pašto išlaidas pateikti teismui kvitą.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Raseinių rajono apylinkės teismą.