Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Remigijaus Armino, Laimutės Jokubauskaitės ir Aušrelės Mažrimienės (pirmininkaujanti ir pranešėja),

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos B. K. skundą atsakovui Užimtumo tarnybai dėl sprendimo dalies panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas)

Ginčas nagrinėjamojoje byloje kilo dėl 2022-01-26 Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos klientų aptarnavimo departamento Klaipėdos miesto 1-ojo skyriaus vedėjo Sprendimo Nr. SS(19.3)-406 „Dėl veiksmų su statusais ir registracija užimtumo tarnyboje“ 4 punkto 4 priedo, asmenų, kuriems panaikintas bedarbio statusas, sąrašo eilutės Nr. 21, kuriame numatyta, kad 2022-01-25 B. K. be svarbių priežasčių atsisakius siūlomo tinkamo darbo panaikintas bedarbio statusas.

Iš bylos medžiaga nustatyta, kad 2019-12-13 pareiškėjai buvo išduota Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie socialinės ir apsaugos darbo ministerijos darbo lygio pažyma DL-1 Nr. 3736, kuria nustatytas 50% lygio darbingumas iki 2023-07-05. 2019-12-11 pareiškėjai buvo išrašyta rekomendacija dėl pagalbos poreikio RPP-3360.

Darbo biržos puslapyje nuo 2022-01-11 iki 2022-01-21 UAB (duomenys neskelbtini) registravo valytojos darbo skelbimą Nr. DV22-997494734, kurio pobūdis administracinių patalpų valymas, socialinė įmonė, kuri suteikia galimybę dirbti ir ribotą darbingumą turintiems asmenims.

2022-01-28 Užimtumo tarnybos Klaipėdos klientų aptarnavimo departamento Klaipėdos miesto 1-asis skyrius raštu Nr. 914 pranešė, kad 2022-0I-26 sprendimu Nr. SS(19.3) - 406 ,,Dėl veiksmų su statusais ir registracija užimtumo tarnyboje“ pareiškėjai nuo 2022-01-25 registracija užimtumo tarnyboje nutraukta. Pranešta, kad užimtumo tarnyboje bedarbio statusu galima registruotis ne anksčiau kaip nuo 2022-07-24, t. y. po 6 mėnesių nuo registracijos nutraukimo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Užimtumo įstatymo 22 str. 6 d. asmens prašymu galima registruotis Užimtumo tarnyboje kaip praradus bedarbio statusą.

2022-01-28 UAB „Affidea Lietuva“ išdavė pareiškėjai nedarbingumo pažymėjimą EG Nr. 2835816 dėl ligos periodui nuo 2022-01-29 iki 2022-01-25, vėliau nedarbingumo pažymos buvo išduotos: 2022-03-30 periodui nuo 2022-03-30 iki 2022-03-31; 2022-03-31 periodui nuo 2022-04-01 iki 2022-04-04.

Iš ambulatorinio apsilankymo aprašymų 2022-03-31, 2022-04-04, 2022-04-11 nustatyta, kad pareiškėjai buvo diagnozuota būklė po Covid-19 ligos ir paskirtos atitinkamos ambulatorinės priemonės.

Iš ambulatorinio apsilankymo aprašymų 2022-04-27, 2022-05-10, 2022-05-18, 2022-06-03, 2022-06-13 nustatyta, kad pareiškėjai buvo tirtos ir diagnozuotos šios ligos: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) bei pritaikytos atitinkamos reabilitacijos ir procedūros.

Pareiškėja registruota Užimtumo tarnyboje 2021-09-27, jai buvo pritaikyta priemonė P2503 –suteikta informacija apie laisvas darbo vietas ir priemonė P2702- individualaus užimtumo plano koregavimas. Įpareigota pranešti apie kontaktų pasikeitimą per 3 darbo dienas ir pasiūlyta kreiptis į UAB (duomenys neskelbtini). Kita apsilankymo data numatyta 2021-10-18.

2022-01-14 apsilankymo metu buvo išduota priemonė P2508-pasiūlymas įsidarbinti valytoja UAB „Kitokia diena“, po pokalbio su darbdaviu užpildyti rekomendaciją ir gražinti atgal. Kita apsilankymo data buvo numatyta 2022-01-21.

Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintas teisingumo principas, taip pat nuostata, kad teisingumą vykdo teismai, reiškia, jog konstitucinė vertybė yra ne pats sprendimo priėmimas teisme, bet būtent teismo teisingo sprendimo priėmimas; konstitucinė teisingumo samprata suponuoja ne formalų, nominalų teismo vykdomą teisingumą, ne išorinę teismo vykdomo teisingumo regimybę, bet, svarbiausia, tokius teismo sprendimus (kitus baigiamuosius teismo aktus), kurie savo turiniu nėra neteisingi; vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija (inter alia (be kita ko)) 2007 m. spalio 24 d., 2012 m. rugsėjo 25 d., 2017 m. gruodžio 1 d. nutarimai). Teismas, priimdamas sprendimą byloje, visuomet turi vadovautis įstatymais ir teise, inter alia iš Konstitucijos kylančiais teisingumo, protingumo, proporcingumo, sąžiningumo principais (2008 m. kovo 15 d., 2017 m. gruodžio 1 d., 2019 m. balandžio 18 d. nutarimai). Šiuo atveju, atsižvelgus į nagrinėjamoje byloje nustatytas faktines aplinkybes, formalus Užimtumo įstatymo taikymas (Užimtumo įstatymo 5¹ str. 1 d.), neįvertinus susiklosčiusios pareiškėjos individualios situacijos, prieštarautų teisingumo principui.

Byloje esančių įrodymų visuma patvirtina, kad pareiškėja yra gimusi 1959 m. (64 metų amžiaus), nuo yra bedarbė. Taigi, pareiškėja patenka į Užimtumo įstatymo 25 straipsnio 3 ir 6 punktuose nurodytų subjektų kategoriją (pareiškėja yra vyresnė kaip 45 metų bedarbė, be to jai nustatytas 45–55 procentų darbingumo lygis). Šios aplinkybės nėra ginčijamos abiejų šalių.

Užimtumo įstatymo 13 straipsnio 2 dalies 1 punkte, 16 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad užimtumo rėmimo politiką įgyvendina Užimtumo tarnyba. Užimtumo įstatymo 16 straipsnio 3 dalies 1 punkte nurodyta, jog Užimtumo tarnyba teikia šiame įstatyme nustatytas darbo rinkos paslaugas. Užimtumo įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tarpininkavimo įdarbinant paslaugos teikiamos siekiant padėti darbo ieškantiems asmenims susirasti tinkamą darbą, o darbdaviams – tinkamų darbuotojų.

Užimtumo įstatymo 30 straipsnio 2 dalyje yra apibrėžta, kad tinkamas darbas yra darbas, kuris atitinka visus šiuos požymius: 1) atitinka darbo ieškančio asmens kvalifikaciją ir (ar) kompetenciją, ir (ar) turimą darbo patirtį; 2) Užimtumo tarnyba Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka nėra gavusi oficialios informacijos apie su asmens sveikata ar su kitomis aplinkybėmis susijusius apribojimus dirbti siūlomą darbą; 3) kelionės išlaidos, apskaičiuojamos pagal atstumą nuo bedarbio gyvenamosios vietos iki darbo vietos ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintą vieno kilometro įkainį, nesudaro daugiau kaip 15 procentų laisvos darbo vietos aprašyme nurodyto mėnesinio darbo užmokesčio. Pagal to paties straipsnio 3 dalį tinkamas darbuotojas yra asmuo, įgijęs tam tikrą kvalifikaciją ir (ar) kompetenciją ir (ar) turintis reikiamą darbo patirtį bei atitinkantis nustatytus reikalavimus konkrečiam darbui atlikti (pareigoms eiti).

Užimtumo įstatymo 24 straipsnio 4 dalies 5 punkte nurodyta, kad bedarbio statusas panaikinamas, kai bedarbis be svarbių priežasčių atsisako siūlomo šio įstatymo 30 straipsnio 2 dalyje nurodyto tinkamo darbo arba sudaryti individualų užimtumo veiklos planą, arba dalyvauti individualiame užimtumo veiklos plane numatytose aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse, užimtumo didinimo programose ar naudotis šiame plane numatytomis darbo rinkos paslaugomis.

Nagrinėjamoje byloje pareiškėja skundą su ginčijamu sprendimu grindžia iš esmės tuo, kad jinai norėjo dirbti siūlomą darbą, tačiau reikiamu laiku, neturėjo galimybės susitikti darbo pokalbiui ir atvykti į Užimtumo tarnybą.

Aprašo 13 punktas nustato, kad specialistas, išanalizavęs registracijos Užimtumo tarnyboje metu užpildytos Darbo ieškančio asmens kortelės duomenis, pildo Įsidarbinimo galimybių vertinimo klausimyną ir pažymi vertinimo kriterijų, tinkantį asmens apibūdinimui (Aprašo 6 priedas). Aprašo 14 punktas nustato, kad minėtas specialistas, susumavęs kiekvienos įsidarbinimo galimybių grupės kriterijų žymas, įvertinęs lemiamų bei svarbiausių kriterijų bei kitų aplinkybių įtaką įsidarbinimo galimybėms, priskiria darbo ieškantį asmenį vienai iš įsidarbinimo galimybių grupei: didelių įsidarbinimo galimybių (14.1 papunktis); vidutinių įsidarbinimo galimybių (14.2 papunktis); ribotų įsidarbinimo galimybių (14.3 papunktis). Tai yra, vertinamas atskirai kiekvienas kriterijus, pažymint ar pagal jį asmens įsidarbinimo galimybės didelės, vidutinės, ar ribotos, o po to asmuo priskiriamas asmeniui, turinčiam dideles, vidutines ar ribotas įsidarbinimo galimybes, atsižvelgiant į visų kriterijų įvertinimus. Aprašo 16 punkte įtvirtinta, jog individualios užimtumo veiklos planavimas apima: Individualaus užimtumo veiklos plano (Aprašo 7 priedas) sudarymą; Individualaus užimtumo veiklos plane suplanuotų Paslaugų įgyvendinimą; Individualaus užimtumo veiklos plano pažangos vertinimą; Individualaus užimtumo veiklos plano keitimą, tikslinimą. Pagal Aprašo 17 punktą specialistas, prieš sudarydamas Individualaus užimtumo veiklos planą: supažindina darbo ieškantį asmenį su Užimtumo tarnybos Paslaugų teikimo sąlygomis ir tvarka bei su tuo susijusiomis asmens teisėmis ir pareigomis; atsižvelgia į darbo ieškančio asmens registracijos Užimtumo tarnyboje tikslą kaip numatyta Aprašo 9 punkte; atsižvelgia į darbo ieškančiam asmeniui suteiktą Užimtumo tarnyboje statusą; atsižvelgia į nustatytas darbo ieškančio asmens įsidarbinimo galimybes; atsižvelgia į darbo ieškančio asmens galimybes dalyvauti Priemonėse pagal Užimtumo įstatymo 25 straipsnyje nurodytus papildomo rėmimo požymius; informuoja darbo ieškantį asmenį apie įsidarbinimo galimybes darbo rinkoje bei perspektyvas pasirinktoje profesinėje srityje; įvertina darbo ieškančio asmens gebėjimus bei kompetencijas kitose srityse, kurios gali būti panaudojamos siekiant įgyti naują profesiją; informuoja kvalifikacijos neturintį darbo ieškantį asmenį ar asmenį, kurio turima kvalifikacija ir (ar) kompetencijos nėra paklausios darbo rinkoje, apie mokymosi ar persikvalifikavimo galimybes; įvertina darbo ieškančio asmens pasirengimą dirbti savarankiškai; įvertina ir su darbo ieškančiu asmeniu aptaria ankstesnio Individualaus užimtumo veiklos plano neįvykdymo priežastis (jeigu toks planas buvo sudarytas ir nebuvo įvykdytas). Specialistas padeda darbo ieškančiam asmeniui apsispręsti, kurią užimtumo formą pasirinkti pagal darbo ieškančio asmens įsidarbinimo galimybių vertinimo rezultatus, kartu su darbo ieškančiu asmeniu nustato tikslus ir veiksmus jiems pasiekti, motyvuoja aktyviai ieškoti darbo, suteikdamas informaciją apie galimybes konkuruoti ir įsitvirtinti darbo rinkoje, darbo pasiūlą ir paklausą, ilgalaikio nedarbo pasekmes (Aprašo 18 punktas). Vadovaujantis Aprašo 19 punktu Individualaus užimtumo veiklos plano numatomi realūs, įmanomi pasiekti asmens užimtumo tikslai ir konkretūs veiksmai jiems pasiekti; specialistas informuoja darbo ieškantį asmenį apie jo atsakomybę už sudarytame Individualaus užimtumo veiklos plane nurodytų įsipareigojimų nesilaikymą, primena, kad darbo ieškančio asmens atsakomybė nurodyta jam registracijos Užimtumo tarnyboje metu įteiktoje Darbo ieškančio asmens atmintinėje. Individualaus užimtumo veiklos planas užpildomas, patikslinamas arba keičiamas ir atspausdinamas, o jame sutarti įsipareigojimai patvirtinami pasirašant asmeniui ir specialistui; nesant asmens ir (ar) specialisto parašo ir (ar) kitų IUVP rekvizitų, Individualaus užimtumo veiklos planas laikomas nesudarytu (Aprašo 21 punktas).

Atsižvelgdama į nurodytas Aprašo nuostatas, teisėja sprendžia, kad Užimtumo tarnybos specialistė pažymėjo apie pareiškėjos pageidaujamą valytojos ir administratorės darbą, atsižvelgdamas į pareiškėjos pageidavimus. Pažymėtina, jog pareiškėjai 2019-02-01 paskyrus Individualaus užimtumo veiklos planą, jinai sutiko su nustatytais tikslais įsidarbinti valytojos darbui, kuris rekomenduojamas asmenims turintiems ribotą darbingumą. Be to, byloje nėra tokių duomenų, kad pareiškėja Užimtumo tarnybos specialistams iki pasiūlymo įsidarbinti pateikimo būtų pareiškusi ar pageidavusi kitokio pobūdžio darbo arba nurodžiusi, kad nenori dirbti šioje įmonėje.

Byloje taip pat nėra ginčo dėl to, kad pasiūlytas darbas atitiko pareiškėjos kvalifikaciją ir (ar) kompetenciją, ir (ar) turimą darbo patirtį (pirmąjį tinkamo darbo požymį, nurodytą Užimtumo įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 1 punkte) ir jos sveikatos būklę. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad siūlant darbą pareiškėjai buvo atsižvelgta į jos bendrus pageidavimus. Darytina išvada, kad pasiūlytas darbas atitiko ir antrąjį tinkamo darbo požymį, nurodytą Užimtumo įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 2 punkte, galiojusį pagal tuometinę įstatymo redakciją. Atsižvelgiant į tai, spręstina, jog pareiškėjai pasiūlytas darbas atitiko visus tinkamo darbo požymius, įtvirtintus Užimtumo įstatymo 2 straipsnio 1–3 punktuose, todėl pareiškėjai pasiūlymu įsidarbinti pasiūlytas darbas laikytinas tinkamu darbu. Pažymėtina, kad iš byloje pateiktų dokumentų matyti, jog pareiškėjai nustatytos sveikatos problemos dėl judėjimo sutrikimų tik 2022-04-27, t. y. po pateikto darbo pasiūlymo, bei į tai, kad pareiškėja Užimtumo tarnyboje jinai įsiregistravo dar 2019 metais. Atsižvelgiant į tai, kad tų pačių metų gruodžio 13 d. pareiškėjai buvo išduota Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba prie socialinės ir apsaugos darbo ministerijos darbo lygio pažyma DL-1 Nr. 3736, kuria nustatytas 50% lygio darbingumas iki 2023-07-05, įvertinus susiklosčiusias aplinkybes laikytina, kad darbo birža teikė tinkamą darbo pasiūlymą, tačiau vertintina, kad pareiškėja laiku nesiėmė visų reikalingų priemonių informuoti Užimtumo tarnybą per įmanomai protingą laiko tarpą, susiklosčius šiomis aplinkybėmis.

Teisėjų kolegija vertindama bylos aplinkybes nustatė, kad tuo metu galiojęs (iki 2022-05-01) 2020-02-27 Nr. V-238/A1-170 Lietuvos Respublikos Sveikatos socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymo „Dėl elektroninių nedarbingumo pažymėjimų bei elektroninių nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimų išdavimo ekstremalios situacijos ir (ar) karantinio dėl Covid -19 ligos (Koronaviruso infekcijos) plitimo grėsmės laikotarpiu“ laikinosios tvarkos aprašo patvirtinimo 20 punktas numatė, jei paskelbtos ekstremaliosios situacijos ir (ar) karantino laikotarpiu pirminės AASP šeimos medicinos paslaugas teikianti įstaiga dėl asmenų kreipimosi nuotoliniu būdu gausos neturi galimybės atsiliepti į visų ar dalies asmenų skambučius ar dėl kitų objektyvių priežasčių negali asmens kreipimosi į pirminės AASP šeimos medicinos paslaugas teikiančią įstaigą dieną išduoti elektroninio nedarbingumo pažymėjimo ar elektroninio nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimo, šie pažymėjimai gali būti išduoti atgaline data ne daugiau kaip už 5 darbo dienas, skaičiuojant atgaline data nuo asmens kreipimosi į pirminės AASP šeimos medicinos paslaugas teikiančią įstaigą dienos. Darytina išvada, kad pareiškėja, kreipdamasi 2022-01-27 turėjo galimybę gauti nedarbingumo pažymėjimą nuo 2022-01-24 dienos, tačiau pareiškėja nenurodė priežasčių, kodėl nedarbingumo pažymėjimas buvo išduotas tik 2022-01-27 ir, tai žinodama, jinai neinformavo Užimtumo tarnybos per įmanomai trumpiausią laiką. Tuo labiau, kad byloje iš pateiktų įrodymų ir paaiškinimų buvo nustatyta, jog darbo biržos specialistė 2022-01-24 patikrino pareiškėjos nedarbingumo istoriją, tačiau tokios informacijos jinai negavo.

Išanalizavus ir įvertinus Užimtumo tarnybos veiksmus pagal pateiktą pareiškėjos skundą nustatyta, kad nėra pagrindo naikinti atsakovės priimto sprendimo, nes remiantis byloje esančiais įrodymais laikytina, kad atsakovė laikėsi įstatymų nustatytos tvarkos ir neperžengė savo kompetencijos ribų.

Darytina išvada, kad atsakovė Užimtumo tarnyba, vadovaudamasi Užimtumo įstatymo 24 straipsnio 4 dalies 5 punktu, pareiškėjai teisėtai ir pagrįstai panaikino bedarbio statusą, t. y. nuo kitos dienos, kai pareiškėja nepasirodė Užimtumo tarnyboje ir nepateikė svarbių priežasčių, kodėl ji nepasirodė sutarto vizito metu, per protingai trumpą laiką. Teismas pažymi, jog ABTĮ 24 straipsnio 2 dalies 7 punktas bei 25 straipsnio 1 dalis pareiškėją įpareigoja pateikti skunde nurodytas aplinkybes, kuriomis grindžiamas reikalavimas, patvirtinančius įrodymus. Pareiga pagrįsti savo nurodytus teiginius yra teigiančios šalies reikalas. Nagrinėjamu atveju, nustatyta, kad pareiškėja nesiėmė visų reikalingų priemonių informuoti Užimtumo tarnybą, kad apginti savo interesus ir 2022 -01-26 Užimtumo tarnybos sprendimo SS(19.3)-406 dalis, kuria pareiškėjui buvo panaikintas bedarbio statusas ir išsaugoti bedarbio statusą. Vadovaudamasi nurodytais motyvais, teismas daro išvadą, kad atsakovės nutraukta jo registracija Užimtumo tarnyboje, yra teisėta ir pagrįsta. Teismas nenustatė ABTĮ 91 straipsnyje nurodytų administracinių aktų panaikinimo pagrindų. Dėl nurodytų priežasčių naikinti ginčijamą Užimtumo tarnybos sprendimo dalį nėra pagrindo. Apibendrinus tai, kas buvo išdėstyta, pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 punktu).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad viešojo administravimo sistemos subjektų sprendimas yra naikinamas, kai toks sprendimas yra visiškai nemotyvuotas, teisės akto adresatas negali suvokti, kodėl jam priimtas toks sprendimas, ir negali apsiginti, o administracinio akto trūkumai, tokie, kaip pavyzdžiui, motyvacijos stoka, nesudaro pagrindo ginčijamo sprendimo pripažinti visiškai neargumentuotu ir nėra prielaidos konstatuoti absoliutaus jo negaliojimo pagrindo buvimo (žr. 2011 m. birželio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-336/2011; kt.). Ginčijamas sprendimas atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 ir 2 dalyje numatytus individualaus administracinio akto bendruosius reikalavimus, todėl nėra pagrindo jį panaikinti skunde nurodytais motyvais.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86, 87 straipsniais, 88 straipsnio 1, 2 punktais, 103 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjos B. K. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus.