Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2011-04-11 · Administracinė byla Nr. A-63-600-11

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-04-11
Bylos Nr.
A-63-600-11
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Dainius Raižys (pirm.), Roma Sabina Alimienė (pran.), Stasys Gagys
Pareiškėjas
D. K.
Atsakovas
Lietuvos Respublikos
Trečiasis asmuo
R. M.
Administracinė byla Nr. A63 – 600/2011Procesinio sprendimo kategorija 38 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. balandžio 11 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romos Sabinos Alimienės (pranešėja), Stasio Gagio ir Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas),

sekretoriaujant Gitanai Aleliūnaitei,atsakovų atstovams Julianai Ostrouch, Justui Čiomanui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos D. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. balandžio 2 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos D. K. skundą atsakovams Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai ir Lietuvos notarų rūmams, trečiajam suinteresuotam asmeniui R. M. dėl sprendimų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėja D. K. (toliau – ir pareiškėja) skundu (b. l. 5 – 9) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydama panaikinti Lietuvos Respublikos teisingumo ministro (toliau – ir Teisingumo ministras) 2007 m. spalio 15 d. įsakymą Nr. 1R-414 dalyje dėl viešo konkurso notaro pareigoms Varėnos rajono savivaldybėje užimti; Lietuvos notarų rūmų 2008 m. birželio 10 d. nutarimą Nr. 2; Teisingumo ministro 2008 m. birželio 10 d. įsakymą Nr. 1R-237 dėl R. M. paskyrimo notaro pareigoms Varėnos rajono savivaldybės teritorijoje paveldėjimo klausimais ir Teisingumo ministro 2008 m. gegužės 14 d. įsakymą Nr. 1R‑195 dalyje dėl viešo konkurso notaro pareigoms Varėnos rajono savivaldybėje užimti.

Pareiškėja nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 1 – 3 punktus ir 8 straipsnį viešojo administravimo subjekto priimami sprendimai turi būti teisėti, nešališki, objektyvūs, atitikti būtinus administravimo tikslus. Individualus administracinis aktas turi būti aiškus ir pagrįstas objektyviais duomenimis. Tačiau, pareiškėjos manymu, nė viename iš skundžiamų aktų nėra sprendžiamos jos teisių pagal galimą teismo sprendimą realizavimo galimybės, suinteresuoti asmenys net nėra įspėjami apie galimas pretenzijas, todėl skundžiami aktai neatitinka minėtų įstatymuose numatytų principų, jiems prieštarauja ir pažeidžia jos teises. Pareiškėjos nuomone, tuos pačius principus pažeidė ir Lietuvos notarų rūmai, nes pritarė konkurso skelbimui bei vykdymui, dalyvavo procedūrose, priėmė sprendimus, kurių pagrindu pagal konkursų rezultatus galutinius sprendimus priėmė Teisingumo ministerija. Pažymėjo, jog abu konkursai buvo rengiami siekiant sutrukdyti jai grįžti į notaro pareigas. Nepriklausomai nuo jos asmeninio intereso ir teisių pažeidimo apimties skundžiami sprendimai, konkursai ir jų rezultatai turi būti panaikinti kaip pažeidžiantys įstatymus. Pažymėjo, kad pirmojo konkurso metu, kada buvo laisvos dvi notarų vietos Varėnos rajono savivaldybės teritorijoje, konkursas buvo skelbiamas tik į vieną vietą ir būtent iš pradžių į tą teritoriją, kuri buvo priskirta jai. Manė, kad taip buvo siekiama suklaidinti ją, kad liko dar viena laisva vieta ir ji į ją galės pretenduoti.

Atsiliepimas

Atsakovas Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija (toliau – ir Teisingumo ministerija, atsakovas) atsiliepimu į skundą (b. l. 108 – 109) prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovas nurodė, kad Teisingumo ministro 2004 m. sausio 13 d. įsakymu buvo nustatytas notarų skaičius Lietuvos Respublikoje. Teisės aktuose nėra nustatyta, kad kiekvienoje atskiroje savivaldybėje veikia kažkoks apibrėžtas notarų skaičius. Varėnoje veikia du notarų biurai: Varėnos 1-jame notarų biure dirba R. M., o Varėnos 2-jame notarų biure – L. M.. Pareiškėja šiuo metu neteikia paslaugų. Pažymėjo, kad dar 2004 m. lapkričio 12 d. nusprendė skelbti konkursą į dar vieną notaro vietą Varėnos rajono savivaldybėje, tačiau arba nebūdavo pretendentų šiai notaro vietai užimti, arba konkurso pretendentas nelaimėdavo. Sprendimas skelbti konkursą notaro pareigoms užimti buvo pagrįstas tuo, kad Varėnos rajono savivaldybėje yra 28 500 gyventojų, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2006 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 1R-481 patvirtintos Notarų gyventojams teikiamų teisinių paslaugų poreikių vertinimo metodikos 3.2 ir 4.2 punktais, leidžiamas 3 notarų vietų skaičiaus įsteigimas. Pagal teisės aktus, priimti tokį sprendimą yra įgaliotas tik Teisingumo ministras, be to, apie tokį sprendimą nėra informuojami veikiantys šioje savivaldybėje notarai. Paaiškino, kad Varėnos rajono savivaldybėje eiti notaro pareigas paskirtas R. M., kuriam, atsižvelgus į Lietuvos notarų rūmų 2008 m. birželio 6 d. nutarimą Nr. 2, Teisingumo ministro 2008 m. birželio 10 d. įsakymu leista steigti notaro biurą, esantį Laisvės g. 3, Varėnoje, o veiklos teritorija turto paveldėjimo atvejams nustatyta atsižvelgiant į veiklą vykdančių notarų skaičių Varėnos rajono savivaldybėje. Prieš R. M. siekiant užtikrinti tinkamą teisinių paslaugų teikimą Varėnos rajono savivaldybės gyventojams Teisingumo ministro įsakymu buvo pavesta Vilniaus miesto notarui R. T. nuo 2007 m. lapkričio 19 d. iki paskirtas notaras pradės veiklą du kartus per savaitę atlikti notarinius veiksmus Varėnos rajono savivaldybėje ir aptarnauti veiklos teritoriją turto paveldėjimo atvejams, kuri buvo priskirta aptarnauti pareiškėjai. Akcentavo, kad Lietuvos Respublikos notariato įstatymas ir šiuo metu galiojantys teisės aktai nenustato pareigos notarui (notarams), steigiančiam notaro (notarų) biurą arba keičiant įsteigto notaro (notarų) biuro buveinę konkrečioje savivaldybėje, derinti biuro buveinės vietą su tos savivaldybės teritorijoje dirbančiais notarais.

Atsakovas Lietuvos notarų rūmai atsiliepimu į pareiškėjos skundą (b. l. 100 – 103) prašė skundą atmesti.

Paaiškino, kad Teisingumo ministras 2007 m. spalio 8 d. įsakymu nustatė 300 notarų skaičių Lietuvos Respublikoje. Šiuo metu Lietuvoje veiklą vykdo 262 notarai. Taigi, nustatytas galimas maksimalus notarų skaičius dar nėra pasiektas. Paaiškino, kad R. M. laimėjo Teisingumo ministerijos skelbtą viešą konkursą notaro pareigoms Varėnos savivaldybėje užimti. Lietuvos notarų rūmų prezidiumas pritarė Varėnos rajono savivaldybės notaro R. M. notaro veiklai Varėnos mieste bei pasiūlė Teisingumo ministerijai nustatyti jam veiklos teritoriją turto paveldėjimo atvejams, priskiriant aptarnauti nutarime nurodytų gatvių ir seniūnijų gyventojus. Laikė, kad notaras R. M. buvo paskirtas notaru bei įsteigė notaro biurą laikantis teisės aktuose nustatytos tvarkos, todėl nėra pagrindo naikinti skundžiamų teisės aktų. Pažymėjo, kad net jeigu teismas ir patenkintų pareiškėjos skundą ir pripažintų jos atleidimą iš notarės pareigų neteisėtu, pareiškėja tęstų veiklą kaip Varėnos rajono notarė ir naujas Teisingumo ministro sprendimas dėl jos paskyrimo notare neturėtų būti priimamas. Teisingumo ministras savo įsakymu įformintų, kad Varėnos rajono notarė tęsia veiklą nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos ir priskirtų jai veiklos teritoriją paveldėjimo atvejams. Teisingumo ministras neskirtų pareiškėjos iš naujo notare, todėl negalėtų paskirti jos dirbti kitoje nei Varėnos rajono savivaldybėje. Pažymėjo, kad teisės aktuose nėra reikalavimo, kad notaro (notarų) biuro buveinę būtina įrengti notarui priskirtoje veiklos teritorijoje turto paveldėjimo atvejams, todėl teismui patenkinus pareiškėjos skundą, ji galėtų dirbti savo turimose patalpose nepriklausomai nuo priskirtos veiklos teritorijos paveldėjimo atvejams. Sutiko su Teisingumo ministerijos 2008 m. liepos 17 d. rašte išdėstyta pozicija, kad pasibaigus notaro įgaliojimams, notaro įgaliojimus sustabdžius arba notarui, steigiančiam notaro biurą, notaro (notarų) pareigas atliekančio veiklos teritorija turto paveldėjimo atvejams yra keičiama atitinkamai ją papildant arba sumažinant. Kai pasibaigė pareiškėjos, kaip notarės, įgaliojimai, anksčiau jai priklausiusi teritorija turto paveldėjimo atvejams buvo perduota aptarnauti notarei L. M., vėliau notarui R. T., po to notarui R. M.. Jeigu notarės atleidimas iš notarės pareigų būtų pripažintas neteisėtu, Teisingumo ministro įsakymu būtų išspręstas klausimas dėl jai priskirtinos veiklos teritorijos paveldėjimo atvejams.

Trečiasis suinteresuotas asmuo R. M. atsiliepimu į pareiškėjos skundą (b. l. 104) prašė skundo netenkinti.

Šalies argumentai

R. M. nurodė, kad pareiškėja klaidina teismą teigdama, jog konkursas buvo skelbiamas į tą teritoriją, kuri buvo priskirta jai. Tvirtino, kad laimėjo konkursą į 3-ąją notaro vietą Varėnos rajono savivaldybėje, o ne į pareiškėjos turėtą vietą. Manė, kad pareiškėjos reikalavimas panaikinti Teisingumo ministro 2007 m. spalio 15 d. įsakymą dėl viešo konkurso notaro pareigoms Varėnos rajono savivaldybėje užimti yra neargumentuotas, betikslis, nes jis nepažeidžia jokių pareiškėjos teisių, jos veiklai visiškai įtakos neturi ir neturėjo. Visi paskelbti konkursai neatėmė iš pareiškėjos galimybių realizuoti jos teises ir netrukdė grįžti į notaro pareigas, nes Varėnos rajono savivaldybėje tai buvo 3-oji notaro vieta. Pažymėjo, kad jam nustatyta teritorija turto paveldėjimams nėra pastovi. Notaras atlieka ne vien tik su turto paveldėjimu susijusius notarinius veiksmus, bet ir kitus veiksmus, kurie nustatyti Notariato įstatymo 26 straipsnyje. Akcentavo, kad dar 2006 m. Varėnos rajono savivaldybėje buvo nustatytos 3 notarų vietos, todėl pareiškėja, vykdydama notaro veiklą, žinojo, kad atsakovas priėmė sprendimą padindinti notarų skaičių viena vieta Varėnos rajono savivaldybėje. Taigi, pareiškėjai buvusi priskirta teritorija būtų buvusi padalinta. Pažymėjo, kad 1-ajam notarų biurui priskirta veiklos teritorija paveldėjimo atvejams ta, kurią aptarnavo notaras R. T. ir kuri tikrai neatitinka pareiškėjos aptarnaujamos teritorijos, ši teritorija buvo priskirta iš L. M.. Manė, kad nėra jokio teisinio pagrindo panaikinti skundžiamų aktų, nes jie nepažeidžia pareiškėjos teisių. Jeigu pareiškėja vėl pradėtų vykdyti notaro veiklą, Varėnos rajono savivaldybės teritorija paveldėjimo atvejams būtų perskirstyta.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. balandžio 2 d. sprendimu (b. l. 168 – 170) pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas rėmėsi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5 straipsnio 1 dalimi ir 22 straipsnio 1 dalimi. Pažymėjo, kad įstatyme yra įtvirtinta asmens procesinė teisė kreiptis į teismą ir nustatyta, kad tokiam kreipimuisi pakanka, jog asmuo manytų, kad jo teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti, t. y. pakankamas asmens subjektyvus suvokimas apie jo teisių ar teisėtų interesų pažeidimą. Ar asmens, kuris kreipėsi į administracinį teismą, teisės iš tikrųjų buvo pažeistos, yra nustatoma nagrinėjant bylą iš esmės. Išvada, kad skundžiamas aktas ar veiksmas (neveikimas) nesukelia asmeniui teisinių pasekmių, savo esme yra materialinio teisinio pobūdžio išvada, nes ji reiškia, kad atitinkamas aktas ar veiksmas (neveikimas) neturi įtakos asmens materialinėms teisėms ar pareigomis. Konstatavimas, kad skundžiamas aktas ar veiksmas (neveikimas) neturi įtakos asmens materialinėms teisėms ar pareigomis, kartu reiškia ir konstatavimą, kad jokios asmens materialinės teisės nebuvo pažeistos. Pažymėjo, kad panašios pozicijos yra laikomasi ir suformuotoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimai administracinėse bylose Nr. AS6‑322/2006, Nr. A556-1007/2007, Nr. A556-151/2008, Nr. A143-377/2009, Nr. A556‑308/2009). Nurodė, jog byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2009 m. vasario 13 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-69-815/2009 pareiškėjos skundo atsakovams Teisingumo ministerijai ir Lietuvos notarų rūmams dėl Notarų atestacijos komisijos 2007 m. kovo 19 d. nutarimo Nr. 2 ir Lietuvos notarų rūmų prezidiumo 2007 m. balandžio 4 d. nutarimo Nr. 1, Teisingumo ministro 2007 m. balandžio 18 d. įsakymo Nr. 9P-8 „Dėl Varėnos rajono notarės D. K. įgaliojimų pasibaigimo“ ir Teisingumo ministro 2007 m. balandžio 18 d. įsakymo Nr. 1R-158 „Dėl Varėnos rajono notarės D. K. notarinių dokumentų perdavimo ir saugojimo“ panaikinimo netenkino. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. sausio 25 d. nutartimi minėtoje byloje Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. vasario 13 d. sprendimą paliko nepakeistą. Ištyręs bylos rašytinius įrodymus, teismas konstatavo, kad ginčo atveju skundžiami aktai neturi įtakos pareiškėjos materialinėms teisėms ar pareigomis, o tai reiškia, kad jokios pareiškėjos materialinės teisės pažeistos nebuvo. Teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėja nei skunde teismui, nei jos atstovas teismo posėdyje konkrečiai negalėjo nurodyti, kokios būtent pareiškėjos teisės skundžiamais aktais buvo pažeistos.

III.

Pareiškėja apeliaciniu skundu (b. l. 174 – 175) prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. balandžio 2 d. sprendimą panaikinti ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Pareiškėja nurodo, kad pirmosios instancijos teismas spręsdamas klausimą dėl jos materialinių teisių pažeidimo, tai siejo su jos, kaip notarės, statusu ir administracine byla dėl jos atleidimo iš notarės pareigų, t. y. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui 2010 m. sausio 25 d. nutartimi atmetus jos apeliacinį skundą ir palikus galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą atleisti ją iš notarės pareigų, laikė, kad ji neteko materialinio teisinio suinteresuotumo dėl konkurso į notaro vietą. Pažymi, kad bylos nagrinėjimo metu jos advokatas pateikė prašymo dėl proceso atnaujinimo minėtoje byloje dėl jos atleidimo iš notarės pareigų kopiją ir prašė bylos nagrinėjimą atidėti ar sustabdyti iki bus išspręstas šis prašymas – galutinai paaiškės jos teisinis statusas skelbiamo konkurso notaro pareigoms užimti atžvilgiu. Teismas šio prašymo netenkino ir neįvertino prijungtų dokumentų teisinės reikšmės, dėl to neteisingai įvertino faktinę ir teisinę padėtį – dar nesibaigus vienos bylos nagrinėjimui, joje priimtų sprendimų pagrindu padarė išvadas šioje byloje ir dėl to galimai priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą.

Atsiliepimas

Atsakovas Teisingumo ministerija atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 181) prašo apeliacinį skundą atmesti.

Teisingumo ministerija nurodo, kad atsižvelgiant į tai, jog ABTĮ 99 straipsnis nenumato pareigos teismui stabdyti bylą, jeigu kitoje, nors ir susijusioje byloje, teismui patiektas prašymas ir sprendžiamas klausimas dėl proceso atnaujinimo, teismas turėjo teisę išnagrinėti bylą iš esmės. Todėl pasibaigus įgaliojimams pareiškėja neturi materialinio suinteresuotumo bylos baigtimi ir neturi teisės ginčyti Teisingumo ministro sprendimo dėl konkurso paskelbimo.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Apeliacinis skundas atmestinas.

ABTĮ 5 straipsnio 1 dalis įtvirtina kiekvieno suinteresuoto subjekto teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Pagal ABTĮ 22 straipsnio 1 dalį, skundą (prašymą) dėl viešojo ar vidaus administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti.

Kaip ne kartą yra išaiškinęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (pvz. 2005 m. balandžio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A11-443/2005, 2009 m. kovo 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-304/2009, 2009 m. liepos 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-857/2009), nurodytos ABTĮ nuostatos garantuoja asmeniui teisę kreiptis į administracinį teismą ir nustato, jog tokiam kreipimuisi pakanka, kad asmuo manytų, jog jo teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti, t. y. pakanka asmens subjektyvaus suvokimo apie jo teisių ar interesų pažeidimą. Tačiau nurodytos nuostatos taip pat reiškia, kad teismas, nagrinėdamas administracines bylas, privalo nustatyti, kuo pasireiškia pareiškėjo nurodytas pažeidimas, t. y. kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti, ar asmuo, kuris kreipėsi dėl pažeistos teisės (intereso) gynimo, turi jo nurodytas teises (įstatymų saugomus interesus), ar šios teisės (interesai) objektyviai yra pažeistos asmens nurodytu būdu. Tik nustatęs nurodytas aplinkybes, teismas gali apginti pareiškėjo teises vienu iš ABTĮ 88 straipsnio 2–4 punktuose numatytų būdų. Nenustatęs šių aplinkybių, teismas turi atmesti skundą (prašymą) ABTĮ 88 straipsnio 1 punkto pagrindu

Taip pat pažymėtina, jog ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendro pobūdžio taisyklė, nustatanti dvi prielaidas atsirasti asmens subjektinei teisei – teisei kreiptis į administracinį teismą teisminės gynybos, o būtent – besikreipiančio asmens suinteresuotumas bei jo teisės ar įstatymo saugomo intereso pažeidimas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. spalio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-1661/2008). Teismų praktikoje, asmens suinteresuotumas aiškinamas kaip subjekto materialinis teisinis suinteresuotumas, t. y. asmuo turi turėti aiškiai identifikuojamą suinteresuotumą apginti materialinės teisės normų saugomą teisę ar interesą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. balandžio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A3-170/2004).

Byloje ginčas kilo dėl Teisingumo ministro 2007 m. spalio 15 d. įsakymo Nr. 1R-414 dalies dėl viešo konkurso notaro pareigoms Varėnos rajono savivaldybėje užimti, Lietuvos notarų rūmų 2008 m. birželio 10 d. nutarimo Nr. 2, Teisingumo ministro 2008 m. birželio 10 d. įsakymo Nr. 1R-237 dėl R. M. paskyrimo notaro pareigoms Varėnos rajono savivaldybės teritorijoje paveldėjimo klausimais ir Teisingumo ministro 2008 m. gegužės 14 d. įsakymo Nr. 1R 195 dalies dėl viešo konkurso notaro pareigoms Varėnos rajono savivaldybėje užimti.

Siekiant įvertinti, ar pareiškėjos teisės buvo pažeistos ir gali būti apgintos panaikinus skundžiamus sprendimus, būtina nustatyti, ar pareiškėjos ginčijami sprendimai kokiu nors būdu turi arba gali turėti įtakos pareiškėjos teisėms ir teisėtiems interesams. Pareiškėja skunde pirmosios instancijos teismui nurodė, jog konkursai notaro pareigoms Varėnos rajono savivaldybėje užimti buvo rengiami siekiant sutrukdyti jai grįžti į notaro pareigas. Pirmosios instancijos teismo posėdyje pareiškėjos atstovas taip pat paaiškino, kad skundas buvo pateiktas tikintis sugrąžinti pareiškėją į notarės pareigas (b. l. 166).

Nustatyta, kad D. K. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą (administracinė byla Nr. I-69-815/2009) prašydamas panaikinti Notarų atestacijos komisijos 2007 m. kovo 19 d. nutarimą Nr. 2 „Dėl Varėnos rajono 1-ojo notaro biuro notarės D. K. neeilinės atestacijos“, Lietuvos notarų rūmų prezidiumo 2007 m. balandžio 4 d. nutarimą Nr. 1 „Dėl Notarų atestacijos komisijos 2007 m. kovo 19 d. nutarimo Nr. 2“, Teisingumo ministro sprendimą, įformintą 2007 m. balandžio 18 d. raštu Nr. (1.16.)-7R-3976, atmesti D. K. skundą dėl Notarų atestacijos komisijos 2007 m. kovo 19 d. nutarimo Nr. 2 ir Lietuvos notarų rūmų prezidiumo 2007 m. balandžio 4 d. nutarimo Nr. 1, Teisingumo ministro įsakymą Nr. 9P-8 „Dėl Varėnos rajono notarės D. K. įgaliojimų pasibaigimo“ ir Teisingumo ministro įsakymą Nr. 1R-158 „Dėl Varėnos rajono notarės D. K. notarinių dokumentų perdavimo ir saugojimo“. Šiuo skundu D. K. siekė, kad būtų panaikinti sprendimai, sąlygoję jos atleidimą iš notarės pareigų. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2009 m. vasario 13 d. sprendimu D. K. skundą atmetė, šis sprendimas buvo paliktas nepakeistas ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. sausio 25 d. nutartimi (Administracinė byla Nr. A556-205/2010). Nustatyta, kad pareiškėja 2010 m. kovo 23 d. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateikė prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A556-205/2010. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, išnagrinėjęs šį prašymą 2010 m. rugpjūčio 13 d. nutartimi, priimta administracinėje byloje Nr. P858-146/2010, atmetė ir proceso neatnaujino.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes darytina išvada, kad šiuo metu D. K., kaip notarės, įgaliojimai yra pasibaigę. Tuo tarpu ji šioje administracinėje byloje ginčijamų sprendimų neteisėtumą sieja su jos, kaip notarės, teisių pažeidimu. Nustačius, kad notarės įgaliojimų D. K. yra netekusi, darytina išvada, kad jei ir būtų panaikinti ginčijami sprendimai, tai neturėtų įtakos jos teisėms ir teisėtiems interesams, nes pareiškėjai neturint notaro įgaliojimų, ginčijami sprendimai jos teisių ir teisėtų interesų neliečia, todėl darytina išvada, kad pareiškėjos skundas pirmosios instancijos teismo buvo pagrįstai atmestas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjos D. K. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. balandžio 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Roma Sabina Alimienė Stasys Gagys Dainius Raižys