Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ugnė Gailiūnienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. M. skundą dėl (duomenys neskelbtini) pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2020 m. lapkričio 5 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo buvo nutarta netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. M. gim. (duomenys neskelbtini)., nuteistas 2018 m. spalio 1 d. Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirta galutinė 3 metų ir 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Bausmės vykdymo pradžia – 2019 m. sausio 23 d., bausmės vykdymo pabaiga – 2022 m. gegužės 23 d., 1/3 bausmės atliko 2019 m. lapkričio 12 d., neatliktos bausmės dalis 2020 m. spalio 29 d. – 1 metai 6 mėnesiai ir 24 dienos.

Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija (toliau – ir Komisija) 2020 m. lapkričio 5 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau Nutarimas) nutarė netaikyti A. M. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalies 1 punktą, rekomenduojant jam dalyvauti savanoriškoje veikloje, siekiant gerinti nuteistųjų gyvenimo sąlygas, tęsti mokslus, dalyvauti socialinės reabilitacijos programoje.

Prokuroras atsiliepimo į nuteistojo skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 157 straipsnio 1 dalies 1 punktas nustato, kad nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija 4 metų laisvės atėmimo, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės.

Nuteistasis A. M. Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų nuosprendžiu nuteistas 3 metų ir 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme, kurios trečdalį atliko 2019 m. lapkričio 23 d. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, jog pirminio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metu 2019 m. vasario 25 d. nuteistajam buvo nustatyta aukšta rizika – 101 taškas, pakartotinio vertinimo metu – 2020 m. spalio 13 d. nustatyta vidutinė rizika – 91 taškas. Teismo vertinimu, nuteistasis atitinka imperatyvas įstatyme numatytas sąlygas.

Teismas pabrėžia, kad įstatyme nurodytų formalių kriterijų atitikimas yra tik lygtinio paleidimo klausimo svarstymo sąlyga, o ne lygtinio paleidimo pagrindas. Lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei įvertinus visas aplinkybes (padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir sunkumą, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo metu, jo elgesį iki bei po nusikalstamų veikų padarymo, galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryšius, asmenybę charakterizuojančius duomenis ir kt.), galima pagrįstai manyti, kad lygtinai paleistas asmuo pakankamai pakeitė savo elgesį, požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles, ateityje laikysis įstatymų bei daugiau nenusikals ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų realizavimą bei teisingumo principo įgyvendinimą. Teismų praktikoje ne kartą pabrėžta, jog nuteistąjį paleisti lygtinai yra teismo teisė, o ne pareiga. Lygtinio paleidimo institutas negali būti suprantamas kaip savitikslis, automatinis procesas, nes tai prieštarautų įstatymų leidėjo valiai. Būtent teismui yra suteikta kompetencija įvertinus visas reikšmingas aplinkybes spręsti dėl to, ar konkretus asmuo jau yra pasirengęs gyventi laisvėje nepažeisdamas įstatymų (Vilniaus apygardos teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1S-79-312/2017, 1S-27-209/2019).

Iš nuteistojo asmens bylos ir Socialinio tyrimo išvados matyti, kad A. M. bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis, vykdo kai kurias individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas pataisos intervencines priemones. Psichiką veikiančių medžiagų, alkoholio vartojimo atvejų pataisos įstaigoje neužfiksuota. Turi įgijęs vidurinį išsilavinimą, mokosi siuvėjo profesijos, iki suėmimo remontuodavo automobilius. Paleistas iš pataisos įstaigos dirbtų S. J., kuris turi individualią veiklą, ir priimtų A. M. į darbą pastolių montuotojo pareigoms vykdyti. 2020 m. spalio 15 d. Vilniaus pataisos namų turto valdymo skyriaus pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad įstaiga nuteistojo vykdomųjų dokumentų dėl skolos išieškojimo neturi.

Taigi byloje yra nemažai nuteistąjį A. M. teigiamai charakterizuojančių bruožų. Tačiau skundžiamame nutarime komisija įvertino šias aplinkybes ir nelaikė jų suteikiančiomis pagrindą lygtiniam paleidimui, komisijos sprendimas netaikyti lygtinio paleidimo su intensyvia priežiūra yra vienbalsis. Teismas pažymi, kad minėtos teigiamai nuteistąjį apibūdinančios aplinkybės nelaikytinos išimtinėmis, o tik rodo teigiamą paskirtos bausmės poveikį nuteistojo elgesiui, tuo tarpu lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo įstaigos gali būti taikomas tik tada, kai yra abejonių nekeliantis pagrindas manyti, kad asmuo jau pakeitė savo elgesį, požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles, ateityje daugiau nenusikals ir jau yra pasiekti asmeniui paskirtos bausmės tikslai. Tokio pagrindo teismas nenustatė.

A. M. praeityje teismo pripažintas kaltu 10 kartų, daugiausia už smurtinio pobūdžio nusikaltimus, nusikaltimus nuosavybei, tokius kaip chuliganizmas, vagystės, viešosios tvarkos sutrikdymas. Taip pat kartą teistas už teismo paskirtų įpareigojimų nevykdymą, kas sprendžiant dėl lygtinio paleidimo instituto taikymo yra labai svarbus neigiamas faktorius, net jeigu pati nusikalstama veika (neveikimas) padaryta senai. Su teisėsaugos pareigūnais pirmą kartą susidūrė būdamas aštuoniolikos, 2018 m. spalio 1 d. Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu yra pripažintas recidyvistu. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, jog pakartotinis nusikalstamumas rodo nuteistojo asmenybės neigiamos orientacijos pastovumą, galima teigti, jog A. M. nusikalstamas elgesys tiesiogiai susijęs su jo susiformavusiomis netinkamomis moralinėmis nuostatomis.

Skunde nuteistasis nurodo, kad Komisija nepagrįstai nurodė, kad jis yra teistas 10 kartų, kadangi teistumui išnykus asmuo laikomas neteistu. Pažymėtina, kad teistumo pasibaigimas (kai asmuo baudžiamosios justicijos požiūriu nebelaikomas teistu) negali būti suprantamas kaip, kad esą išnyksta pats asmens nuteisimo faktas ir nereiškia, kad kitose teisinių santykių srityse, pvz., vertinant asmens reputaciją, negali būti atsižvelgiama į tai, ar asmuo buvo teistas. Vadinasi, sąvokos „teistas“ ir „turintis teistumą“ iš esmės skiriasi: teistumas baudžiamosios justicijos požiūriu gali pasibaigti ar būti panaikintas, bet pats asmens nuteisimo faktas niekaip negali būti panaikintas ir visada lieka jo gyvenimo faktu ir biografijos dalimi (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2011 m. lapkričio 11 d. nutarimas). Todėl, teismo vertinimu, Komisija, nurodydama, kad nuteistasis teistas 10 kartų, šį faktą pagrįstai vertino kaip vieną iš nuteistojo asmenybę apibūdinančių aplinkybių

Taip pat teismas, spręsdamas dėl lygtinio paleidimo, privalo atsižvelgti į nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje. Komisija nurodo, jog A. M. vykdo tik kai kurias resocializacijos plane numatytas priemones, nėra nei karto skatintas, bet yra 4 kartus baustas drausmine tvarka: už tai, kad tik atvykęs atsisakė gyventi direktoriaus įsakymu jam paskirtoje gyvenamojoje vietoje, taip pat už atsisakymą tvarkyti bendrąsias patalpas, už masinių neramumų kėlimą, teisėtų pareigūnų nurodymų nevykdymą, dėl tų pačių veiksmų atlikimo antrą dieną iš eilės jis buvo uždarytas į kamerų tipo patalpas, gavo papeikimą už tai, kad po signalo „miegas“ buvo pastebėtas žiūrintis televizorių (a. b. l. 14, 26, 62, 67, 76). Nuteistasis nedirba, ir nors savo skunde nurodo, jog pataisos namuose nėra tokios galimybės, 2020 m. vasario 19 d. prašyme nurodė, jog nedirbs pataisos įstaigos administracijos jam pasiūlyto mokamo darbo (a. b. l. 11).

Teismas pažymi, jog nuteistojo prašymas remtis humanizmo principu, yra aktualus būtent nuteistajam vykdant bausmę, o ne taikant lygtinį paleidimą. Teisingo ir progresyvaus bausmių atlikimo principas, įtvirtintas BVK 9 straipsnyje, nurodo, jog nuteistųjų teisinė padėtis, atsižvelgiant į jų elgesį bausmės atlikimo metu, nustatytų pareigų ir draudimų laikymąsi, požiūrį į darbą ir mokymąsi, reagavimą į psichologinį poveikį ir socialinės reabilitacijos priemones, Baudžiamojo kodekso, Baudžiamojo proceso kodekso ir BVK nustatyta tvarka gali būti švelninama arba griežtinama. Pažymėtina, jog nuteistasis A. M. yra paprastojoje grupėje, yra gavęs ne vieną drausminę nuobaudą ir nėra gavęs nei vieno paskatinimo, pataisos įstaigoje atsisakė dirbti, vykdo ne visas, o dalį jam paskirtų socialinės reabilitacijos priemonių. Teismas į tai jau atsižvelgė. Europos Tarybos Ministrų komitetas 2003 m. rugsėjo 24 d. 853-me Ministrų komiteto ministrų pavaduotojų posėdyje priėmė Rekomendaciją Rec (2003) 22 „Dėl lygtinio paleidimo (parolio)“, kurioje pripažino, kad lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigų yra viena iš efektyviausių ir konstruktyviausių alternatyvių laisvės atėmimui priemonių, užkertančių kelią pakartotiniam pažeidimui bei skatinančių pažeidėjo reintegraciją, suteikiant kaliniui planuojamą, remiamą ir prižiūrimą įsiliejimą į visuomenę, todėl rekomendavo plėsti šios alternatyvios laisvės atėmimui priemonės taikymą (Rekomendacija dėl lygtinio paleidimo (parolio), 2003). Tačiau atsižvelgiant į nuteistojo A. M. kriminalinę istoriją, į jo neigiamą požiūrį į įpareigojimų vykdymą, į jo elgesį atliekant bausmę, į tai jog jis jau yra pripažintas recidyvistas, spręstina, kad lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo institutas šiuo atveju nebus tikslingas ir nepasieks savo tikslų.

Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas nemato pagrindo pagrįstai manyti, kad A. M. pakankamai pakeitė savo elgesį, kad toliau galėtų taisytis toliau būdamas laisvėje. Lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos A. M. negali būti taikomas, nuteistojo skundas netenkinamas, Komisijos nutarimas nenaikinamas.

A. M. skunde nurodoma eilė teismų praktikos pavyzdžių, kai nuteistieji paleidžiami lygtinai, tačiau kiekvienu atveju lygtinio paleidimo klausimas yra sprendžiamas individualiai, atsižvelgiant į konkretaus nuteistojo situaciją ir asmenybę.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 2 dalimi,

nutaria:

Atmesti nuteistojo A. M., gim. (duomenys neskelbtini)., skundą dėl (duomenys neskelbtini) pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2020 m. lapkričio 5 nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo nutarta netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, panaikinimo.

Nutartis per 7 (septynias) septynias dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.