Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2010-04-06 · Civilinė byla Nr. 2A-411/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-04-06
Bylos Nr.
2A-411/2010
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Vigintas Višinskis, Alė Bukavinienė, Nijolė Piškinaitė
Ieškovas
J. M.
Atsakovas
Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus, Lietuvos valstybei
Kategorijos
  • 44.2.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-411/2010 Procesinio sprendimo kategorija 44.2.4.2 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. balandžio 6 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Nijolės Piškinaitės ir Viginto Višinskio,

sekretoriaujant Vaidai Sasnauskaitei,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo J. M. ir atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus, apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. spalio 20 d. sprendimo, kuriuo ieškinys patenkintas iš dalies, civilinėje byloje Nr. 2-1123-622/2009 pagal ieškovo J. M. ieškinį atsakovui Lietuvos valstybei dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas J. M. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės 600 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą. Nurodė, jog jo sutuoktinė O. M. nuo 1951 m. iki 1957 m. priverstinai buvo paskirta dirbti Rietavo ligoninėje gydytoja rentgenologe su visiškai nesaugiu rentgeno aparatu. Šis darbas ir jo sukelta spindulinė liga buvo tiesioginė jos mirties priežastis. Jie susilaukė trijų vaikų, tačiau du iš jų mirė dėl spindulinės ligos, o trečiojo sveikata yra labai silpna, jam nustatytas 35 proc. darbingumas. Dėl tragiškų šeimos įvykių jis patyrė du infarktus, turi II-os grupės invalidumą.

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos apygardos teismas 2009 m. spalio 20 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priteisė ieškovui J. M. iš atsakovo Lietuvos valstybės 100 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą. Teismas nustatė, kad Rietavo apskrities ligoninės administracija ieškovo J. M. sutuoktinę O. G.-M. 1951 m. rugpjūčio 17 d. įpareigojo dirbti gydytoja rentgenologe ir iki 1951 m. rugsėjo 1 d. perimti rentgeno kabinetą su visa jame esančia technika. Iš gydytojos-rentgenologės pareigų atleista, kai susirgo spinduline liga, kuri pripažinta profesiniu susirgimu ir dėl to ji nebegalėjo toliau dirbti. O. M. mirė 2004 m. balandžio 2 d. Mykolo Romerio universiteto Medicinos instituto Klaipėdos skyriaus 2008 m. balandžio 10 d. komisijinėje specialistų išvadoje Nr. KG 39/08 (03) nustatyta, kad O. G.-M. mirties priežastis – profesinis susirgimas – spindulinė liga ir kad tarp nustatyto profesinio susirgimo ir jos mirties yra tiesioginis priežastinis ryšys. Atsakovas prašė taikyti ieškinio senatį ir nurodė, kad ieškovo reikalavimui turi būti taikomas 3 metų ieškinio senaties terminas. Teismas nurodė, kad teismų praktikoje svarbia ieškinio senaties termino praleidimo priežastimi, sudarančia pagrindą atnaujinti praleistą terminą, pripažįstamos ieškinio senaties termino metu egzistavusios aplinkybės, kliudžiusios asmeniui laiku ir tinkamai ginti savo pažeistą teisę. Ieškovo sutuoktinė mirė 2004 m. balandžio 3 d., nuo šios dienos skaičiuojamas trijų metų senaties terminas (CK 1.125 str. 8 d.). Termino ieškiniui pareikšti pabaiga 2007 m. balandžio 3 d. Teismo manymu, ieškovas dėl senyvo amžiaus ir teisinių žinių stokos negalėjo tinkamai įgyvendinti savo teisės ir kreiptis su ieškiniu į teismą, tačiau ieškovas jau 2006 metais siuntė raštus valstybės institucijoms dėl žalos atlyginimo, kreipėsi dėl specialisto išvados, susirašinėjimas su valstybės institucijomis truko iki 2009 m. sausio mėnesio. Be to, atsižvelgiant į ieškovui pateikiamus atsakymus, jis turėjo pakankamą pagrindą manyti, kad jam bus skirta piniginė kompensacija (b. l. 9-12, 16-18). Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas laikė, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, dėl to atnaujintinas. Teismas nurodė, kad nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo 18-1 straipsnio 3 punkte numatyta, jog žalos atlyginimo mokėjimo prievolė pereina valstybei, kai nukentėjusieji susirgo profesine liga, dirbdami buvusiose valstybinėse įmonėse. Šis įstatymas tiesiogiai nereglamentuoja atsakomybės už neturtinę žalą, dėl to neturtinė žala gyvybės atėmimo atveju turi būti atlyginama, remiantis CK 6.284 straipsniu. Teismo teigimu, aiškinant ir taikant CK 6.284 straipsnio 1 dalies nuostatą dėl asmenų, turinčių teisę į neturtinės žalos atlyginimą, turi būti atsižvelgiama į Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalies ir Europos Tarybos Ministrų Komiteto 1975 m. gegužės 15 d. rezoliucijos Nr. (75)7 19 punkto nuostatas, taip pat į civilinio teisinio reglamentavimo metodą. Šioje normoje nurodytų asmenų ar jiems taikomų kriterijų išvardijimas neturi būti suprantamas kaip kitų asmenų teisės į neturtinės žalos atlyginimą ribojimas, nes joje nesuformuluotas aiškus asmenų, nenurodytų šioje normoje, teisės gauti neturtinės žalos atlyginimą ribojimas. Vienas iš teisės į neturtinės žalos atlyginimą kriterijų – neturtinės žalos reikalaujančio asmens santykių pobūdis, t. y. santykiai turi būti tikrai draugiški, glaudūs ir artimi iki mirties. Taigi teisę į neturtinės žalos atlyginimą šioje normoje nustatyti asmenys turi neatsižvelgiant į darbingumą, t. y. teisę į neturtinės žalos atlyginimą turi ir mirusiojo darbingas sutuoktinis ar pilnamečiai vaikai. Teismas nurodė, kad neturtinė žala yra asmeninio pobūdžio, tačiau nagrinėjamos bylos atveju ji priteisiama ne pačiam nukentėjusiajam asmeniui, bet jo artimiesiems (tretiesiems asmenims), t. y. pilnamečiams asmenims, tačiau turintiems teisę į neturtinės žalos atlyginimą, šiuo atveju sutuoktiniui. Ieškovo santykiai su mirusiąja buvo artimi ir glaudūs, jie santuokoje išgyveno ilgą laiką, susilaukė trijų vaikų, iš kurių du mirė dėl tos pačios ligos, kuria sirgo ir jų motina. Artimo žmogaus mirtis, kurios tiesioginė mirties priežastis buvo profesinė liga, neabejotinai kiekvienam asmeniui sukelia emocinį sukrėtimą, dvasines kančias ir išgyvenimus. Pats ieškovas patyrė du miokardo infarktus, serga lėtine išemine širdies liga, teismo manymu, neatmestina tikimybė, kad ieškovo sveikatos būklę galėjo nulemti stiprūs emociniai išgyvenimai dėl sutuoktinės bei vaikų sunkios sveikatos būklės ir mirties, todėl ieškovas turi teisę neturtinės žalos atlyginimą pagal CK 6.250 straipsnį. Sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo mirusiojo sutuoktiniui bei jos dydžio klausimą, būtina taikyti kuo daugiau žalos dydžio įvertinimo pinigais kriterijų: atsižvelgiama į žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus (CK 6.250 str. 2 d.). Įvertinęs bylos aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad mirusioji neturėjo galimybės rinktis atsižvelgiant ir darbo laikotarpį – 1951-1957 metai. Valstybė, įpareigodama dirbti O. G.-M. gydytoja rentgenologe, neužtikrino saugių darbo sąlygų mirusiai ieškovo sutuoktinei. Nustatant priteistinos žalos dydį atsižvelgtina ir į atsakovo, šiuo atveju Lietuvos valstybės, finansinę būklę, kuri, kaip visuotinai žinoma, šiuo metu nėra gera. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, teismas konstatavo, kad ieškinys tenkintinas iš dalies ir ieškovui iš atsakovo priteistinas 100 000 Lt neturtinės žalos atlyginimas.

Šalies argumentai

Ieškovas J. M. apeliaciniu skundu prašo Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. spalio 20 d. sprendimą pakeisti ir ieškovo ieškinį tenkinti pilnai. Skunde nurodo, kad teismas priteisė mažą kompensaciją už trijų žmonių mirtis ir dviejų žmonių sveikatos sužalojimą visam gyvenimui, neįvertinęs tikrosios skaudžios padėties bei neatsižvelgęs į teismų praktiką tokios kategorijos bylose.

Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus, apeliaciniu skundu prašo Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. spalio 20 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Skundą grindžia šiais argumentais:

1. Teismas, atnaujindamas ieškinio senaties terminą, įvertino ieškovo nurodytas aplinkybes, kuriomis ieškovas prašė atnaujinti praleistą senaties terminą, tačiau ieškovo nurodytos aplinkybės, dėl kurių buvo praleistas senaties terminas, nėra svarbios termino atnaujinimui. Ieškovas pateikė ieškinį dėl žalos atlyginimo dėl žmonos ir dviejų vaikų netekties, kurie mirė nuo spindulinės ligos. Ieškovo vaikai mirė 1956 m., 1957 m., o O. G.-M. – 2004 m. Taigi terminas ieškiniui pareikšti, numatytas CK 1.125 straipsnio 8 dalyje, praleistas. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad dėl senyvo amžiaus ir teisinių žinių stokos ieškovas negalėjo tinkamai įgyvendinti savo teisės ir kreiptis su ieškiniu į teismą ir nurodė, kad senaties terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, ir dėl to atnaujinamas.

2. Teismas neteisingai taikė ir aiškino materialinės teisės normas, priteisė neturtinę žalą, nenustatęs visų būtinų civilinės atsakomybės sąlygų. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad ieškovo sveikatos būklę galėjo lemti stiprūs emociniai išgyvenimai dėl sutuoktinės ir vaikų sunkios sveikatos būklės ir mirties. Ieškovas miokardo infarktus patyrė būdamas garbingo amžiaus, tai galėjo sąlygoti ir bendra ieškovo fizinė būklė, amžius. Reikšmingas kriterijus neturtinės žalos dydžiui nustatyti, yra žalą padariusio asmens kaltė. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad ieškovo sutuoktinė buvo įpareigota dirbti su nesaugiu rentgeno aparatu, bei kad Vyriausybė, įpareigodama dirbti O. G.-M. gydytoja rentgenologe, neužtikrino saugių darbo sąlygų. Tokia teismo išvada priimta remiantis ieškovo paaiškinimais, tačiau teismui nebuvo pateiktas joks įrodymas, kad O. G.-M., buvo įpareigota dirbti su nesaugiu rentgeno aparatu, bei kada buvo nustatyta, kad rentgeno aparatas yra techniškai netvarkingas, ir kelia grėsmę darbuotojo sveikatai. O. G.-M. sirgo spinduline liga, tačiau nebuvo vertinta, ar ši liga teisės aktų nustatyta tvarka buvo pripažinta profesine liga. Žalos atlyginimo dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimų profesine liga laikinojo įstatymo 18 (1) straipsnio 3 punkto nuostatos ieškovo atžvilgiu nėra taikomos.

Atsiliepimas

Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus, atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodo, kad ieškovo skunde išdėstyti argumentai yra nepagrįsti, nes teismas neteisingai taikė ir aiškino materialinės teisės normas, priteisė neturtinę žalą, nenustatęs visų būtinų civilinės atsakomybės sąlygų, tuo pažeisdamas teisės normas bei nukrypdama nuo teismų praktikos. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad ieškovo sveikatos būklę galėjo lemti tik stiprūs emociniai išgyvenimai dėl sutuoktinės ir vaikų sunkios sveikatos būklės ir mirties, susijusios su profesine liga, nes ieškovas miokardo infarktus patyrė būdamas garbingo amžiaus, tai galėjo sąlygoti ir bendra ieškovo fizinė būklė, amžius, kiti išgyvenimai. Teismui nebuvo pateikta jokių įrodymų, kad O. G.- M., buvo įpareigota dirbti su nesaugiu rengeno aparatu, bei, kada buvo nustatyta, kad rengeno aparatas yra techniškai netvarkingas ir kėlė grėsmę darbuotojo sveikatai ir ligoniams. Todėl šiuo atveju svarbu nustatyti veiksmų teisėtumą ir neteisėtumą, analizuojant žalą padariusio asmens kaltę, o nesant visų civilinės atsakomybės sąlygų nėra pagrindo priteisti maralinę žalą.

Motyvuojamoji dalis

Ieškovo apeliacinis skundas netenkintinas.

Atsakovo apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik dėl apskųstos dalies ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 str. 2 d.).

Neturtinės žalos pasireiškimo būdai, jos atlyginimo atvejai, žalos dydžio nustatymo kriterijai reglamentuojami CK 6.250 straipsnyje. Būtinumas atlyginti asmeniui padarytą neturtinę žalą yra konstitucinis principas, įtvirtintas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1997 m. sausio 20 d., 2004 m. gruodžio 13 d., 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimai). Konstitucijoje imperatyviai reikalaujama nustatyti tokį teisinį reglamentavimą, kad asmuo, kuriam neteisėtais veiksmais buvo padaryta žala, visais atvejais galėtų reikalauti teisingo žalos atlyginimo ir tą atlyginimą gautų. Europos Tarybos Ministrų Komiteto 1975 m. gegužės 15 d. rezoliucijoje Nr. (75)7 rekomenduota šalių įstatymuose numatyti nukentėjusiojo mirties atveju neturtinės žalos atlyginimą jo sutuoktiniui, vaikams arba tėvams, tačiau tik tuo atveju, jeigu šie tikrai palaikė draugiškus šeimyninius santykius su mirusiuoju iki pat jo mirties. CK 6.284 straipsnio 1 dalyje yra išvardinti asmenys, kurie turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą fizinio asmens gyvybės atėmimo atveju. Tai – šios teisės turėtojai (mirusiojo nepilnamečiai vaikai, sutuoktinis, nedarbingi tėvai, kiti faktiniai nedarbingi išlaikytiniai, mirusiojo vaikai, gimę po jo mirties) ar šios normos kriterijus atitinkantis asmenys (buvo mirusiojo išlaikomi ar jo mirties dieną turėjo teisę į tokį išlaikymą).

Lietuvos Respublikos žalos atlyginimo dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimų profesine liga laikinasis įstatymas nustato žalos atlyginimo dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimų profesine liga tvarką, dydį bei asmenis, turinčius teisę į šį atlyginimą. Pagal šio įstatymo 23 straipsnio 7 dalies nuostatas įstatymas taikomas žalai atlyginti susirgimų profesine liga atveju, kurie nustatyta tvarka buvo pripažinti profesinėmis ligomis iki 1999 m. gruodžio 31 d. įskaitytinai. Pagal žalos atlyginimo dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimų profesine liga laikinojo įstatymo 18 (1) straipsnio 1 dalies 3 punktą kai nukentėjusieji susirgo profesine liga dirbdami buvusiose valstybinėse įmonėse žalos atlyginimo mokėjimo prievolė pereina valstybei.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Rietavo apskrities ligoninės administracija ieškovo J. M. sutuoktinę O. G.-M. 1951 m. rugpjūčio 17 d. įpareigojo dirbti gydytoja rentgenologe ir iki 1951 m. rugsėjo 1 d. perimti rentgeno kabinetą su visa jame esančia technika (b. l. ). O. G.-M. Rietavo rajono ligoninėje gydytojo – rentgenologo pareigose dirbo laikotarpiu nuo 1951 m. rugsėjo 1 d. iki 1957 m. rugsėjo 18 d. ir iš pareigų atleista, kai susirgo spinduline liga, kuri pripažinta profesine liga, ir dėl to nebegalėjo toliau dirbti. Mykolo Romerio universiteto Medicinos instituto Klaipėdos skyriaus 2008 m. balandžio 10 d. komisijinėje specialistų išvadoje Nr. KG 39/08 (03) nurodyta, kad O. G.-M. sveikata blogėjo, spindulinė liga progresavo, 1957 m. rugsėjo 3 d. jai buvo nustatyta trečia invalidumo grupė, vėliau nustatyta pirma invalidumo grupė, išsivystė onkologinis procesas. O. G.-M. mirė 2004 m. balandžio 2 d. Minėtoje 2008 m. balandžio 10 d. komisijinėje specialistų išvadoje Nr. KG 39/08 (03) nustatyta, kad O. G.-M. mirties priežastis yra profesinis susirgimas – spindulinė liga, ir kad tarp nustatyto profesinio susirgimo ir jos mirties yra tiesioginis priežastinis ryšys. Šiuo atveju darbdavio kaltei konstatuoti užtenka paties profesinės ligos konstatavimo fakto bei įrodymų, jog ši liga atsirado dirbant Rietavo apskrities ligoninėje (CPK 185 str.).

Atmestinas atsakovo apeliacinio skundo argumentas, kad O. G.-M. sirgo spinduline liga, tačiau nebuvo vertinta, ar ši liga teisės aktų nustatyta tvarka buvo pripažinta profesine liga. 2008 m. balandžio 10 d. komisijinėje specialistų išvadoje Nr. KG 39/08 (03) nurodyta, kad spindulinė liga O. G.-M. buvo pripažinta profesiniu susirgimu. Atsakovas nepateikė įrodymų, kurie galėtų paneigti minėtos ekspertizės išvadas ar leistų suabejoti jų pagrįstumu (CPK 185 str.).

Nepagrįstas ir atsakovo argumentas, kad nebuvo pateiktas joks įrodymas, kad O. G.-M., buvo įpareigota dirbti su nesaugiu rentgeno aparatu. Byloje esančiame Rietavo apskrities poliklinikos 1951 m. rugpjūčio 17 d. rašte pasirašytame ligoninės vyr. gydytojo ir adresuoto O. G. nurodyta: ,,Ligoninės administracija Jus įpareigoja dirbti rentgenu Rietavo ligoninėje ir perimti rengeno kabinetą su visu esamu inventoriumi ir rengeno aparatu iki 1951 m. rugsėjo mėn. pradžios“. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad atsižvelgiant į darbo laikotarpį, darytina išvada, jog O. G.-M. neturėjo galimybės rinktis.

Atsižvelgdama į šias aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, jog nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą konstatuoti, jog ieškovo J. M. sutuoktinei O. G.-M. nebuvo užtikrintos saugios darbo sąlygos, kas sukėlė jai profesinę ligą bei mirtį, todėl atsakovas turi atsakyti už padarytą žalą.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl teisės normų, reglamentuojančių neturtinės žalos atlyginimą, yra ne kartą pažymėjęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas (lot. restitutio in integrum) objektyviai negali būti pritaikytas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma kompensuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. M. v. I. M., UADB „Ergo Lietuva“; bylos Nr. 3K-3-364/2007). Teisinga kompensacija už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus reiškia tokios piniginės satisfakcijos, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo patirtą dvasinį sielvartą, fizinį skausmą, kitokius neturtinių vertybių pažeidimus, parinkimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. kovo 26 d. nutartį civilinėje byloje N. Ž. v. UAB „Vilniaus troleibusai“, bylos Nr. 3K-3-371/2003; 2005 m. lapkričio 23 d. nutartį civilinėje byloje K. R. v. Lietuvos Respublika, bylos Nr. 3K-3-604/2005, kt.). Civiliniame kodekse nėra nustatyta neturtinės žalos ribų, įvertinti neturtinę žalą yra palikta teismo diskrecijai. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje išvardyti neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai, tačiau jų sąrašas nėra baigtinis, ir kiekvienu atveju teismas, nustatydamas šios žalos dydį, taip pat turi vertinti konkrečioje byloje reikšmingas aplinkybes, nes kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymu saugoma teisinė vertybė, neturtinė žala patiriama individualiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. kovo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje N. Ž. v. UAB „Vilniaus troleibusai“; bylos Nr. 3K-3-371/2003; 2006 m. rugsėjo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. Ž. v. UAB „Ranga IV“; bylos Nr. 3K-3-450/2006; 2007 m. gegužės 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. Š. įmonė v. J. S.; bylos Nr. 3K-3-210/2007).

Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu pagrįstai ir teisingai konstatavo, kad ieškovas – mirusiosios sutuoktinis turi teisę į žalos atlyginimą. Teismas, spręsdamas klausimą dėl ieškovo patirtos neturtinės žalos dydžio, nurodė, kad rėmėsi CK 6.250 straipsnio 2 dalyje išvardytais neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijais ir atsižvelgė į ieškovo artimus santykius su mirusiąja, patirtus išgyvenimus dėl sutuoktinei nustatytos profesinės ligos, kuria ji sunkiai sirgo apie 50 metų, bei atsižvelgė į tai, kad santuokoje jie susilaukė trijų vaikų, iš kurių du mirė dėl tos pačios ligos, kuria sirgo ir jų motina. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad artimo žmogaus mirtis sukelia didelius dvasinius ir psichologinius išgyvenimus. Tačiau, kaip nustatyta bylos duomenimis, ieškovo sutuoktinė dėl profesinio susirgimo mirė būdama 81 metų, t. y. garbaus amžiaus. Nėra pagrįstas teismo argumentas, kad ieškovo sveikatos būklę galėjo lemti išgyvenimai dėl sutuoktinės ir vaikų sveikatos būklės bei mirties, susijusios su profesine liga, nes tai galėjo sąlygoti ir bendra ieškovo fizinė būklė, amžius, kiti išgyvenimai.

Teisėjų kolegija atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, įvertinusi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus bei teismų praktiką tokios kategorijos bylose, sprendžia, kad ieškovui turi būti priteista 30 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo iš atsakovo Lietuvos valstybės.

Teisėjų kolegija atmeta atsakovo apeliacinio skundo argumentus, kad ieškovo nurodytos aplinkybės, dėl kurių buvo praleistas senaties terminas, nėra svarbios termino atnaujinimui.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudenciją klausimą, ar konkrečios ieškinio senaties termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis ir ar yra pagrindas atnaujinti terminą (CK 1.131 str. 2 d.), teismas turi spręsti atsižvelgdamas į ieškinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį, ginčo esmę, ieškovo elgesį, kitas konkrečiu atveju reikšmingas aplinkybes, vadovaudamasis protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais (CK 1.5 str. 3, 4 d.). Sprendžiant termino atnaujinimo klausimą, vertintina, ar ieškovas buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000 m. rugsėjo 20 d. nutartį civilinėje byloje Vilniaus miesto valdyba v. Vilniaus knygos draugija, bylos Nr. 3K-3-856/2000; 2002 m. spalio 2 d. nutartį civilinėje byloje AB Tauro bankas v. AB „Vilniaus vingis”, bylos Nr. 3K-3-1123/2002; 2006 m. spalio 16 d. nutartį civilinėje byloje R. J. v. AB firma „VITI“, bylos Nr. 3K-3-502; kt.).

Nagrinėjamoje byloje ieškovas praleido CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatytą trejų metų terminą ieškiniui dėl neturtinės žalos atlyginimo pareikšti. Tačiau pirmosios instancijos teismas, įvertinęs šio termino praleidimo aplinkybes, ieškovo elgesį, jo amžių, pagrįstai sprendė, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, todėl jį atnaujino (CK 1.131 str. 2 d.). Bylos duomenimis ieškovas ilgą laiką siuntė raštus valstybės institucijoms dėl žalos atlyginimo, kreipėsi dėl specialisto išvados. Be to, kaip minėta, tik Mykolo Romerio universiteto Medicinos instituto Klaipėdos skyriaus 2008 m. balandžio 10 d. komisijinėje specialistų išvadoje Nr. KG 39/08 (03) buvo nustatyta, kad O. G.-M. mirties priežastis yra profesinis susirgimas – spindulinė liga, ir kad tarp nustatyto profesinio susirgimo ir jos mirties yra tiesioginis priežastinis ryšys.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad tais atvejais, jeigu asmuo, veikdamas protingai ir sąžiningai, aktyviais teisėtais veiksmais per visą laikotarpį iki bylos iškėlimo siekė ginti savo pažeistas teises, negalima pripažinti, jog tai suteikė atsakovui teisę tikėtis, kad ieškovas apskritai atsisako savo teisės, arba nemano, kad jo teisė pažeista, taip pat negalima pripažinti, jog, kai yra nustatytos pirmiau nurodytos aplinkybės, pareikšto ieškinio atmetimas dėl ieškinio senaties termino pasibaigimo atitiktų ieškinio senaties instituto paskirtį. Tokiu atveju viešasis interesas užtikrinti realią pažeistų subjektinių teisių apsaugą nusveria interesą garantuoti teisinių santykių stabilumą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. vasario 20 d. nutartį civilinėje byloje R. B. v. UAB „BNA Ergo“, bylos Nr. 3K-3-331/2002; 2002 m. spalio 2 d. nutartį civilinėje byloje AB Tauro bankas v. AB „Vilniaus vingis”, bylos Nr. 3K-3-1123/2002; kt.).

Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė šiuo konkrečiu atveju susiklosčiusios ginčo situacijos aplinkybes, dėl kurių ieškovas praleido ieškinio senaties terminą reikalavimams dėl neturtinės žalos atlyginimo pareikšti, ir motyvuotai pagrindė, kodėl pripažįsta termino paleidimo priežastis svarbiomis.

Teisėjų kolegija, remdamasi nurodytais argumentais bei aplinkybėmis, pakeičia pirmosios instancijos teismo sprendimą dėl neturtinės žalos priteisimo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio pirmosios dalies 3 punktu,

n utaria:

Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. spalio 20 d. sprendimą pakeisti.

Iš atsakovo Lietuvos valstybės priteistą ieškovui J. M. (gim. (duomenys neskelbtini)) naudai neturtinės žalos atlyginimą sumažinti iki 30 000 (trisdešimt tūkstančių) Lt.

Teisėjai Alė BukavinienėNijolė PiškinaitėVigintas Višinskis