Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

Pakruojo rajono apylinkės teismo teisėja Rima Volikienė, sekretoriaujant Ritai Grigalienei, dalyvaujant prokurorei Aistei Adomaitytei , gynėjams advokatams K. V., Anatolijui Šichovcovui, nukentėjusiesiems ir civiliniams ieškovams A. L. ir I. A. ,įstatyminei nepilnamečio M. B. atstovei ir civilinei atsakovei I. B., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje

V. R., gimęs (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), 8 klasių išsilavinimo, bedarbis, nevedęs, teistas: 2009-08-19 Pakruojo rajono apylinkės teismo pagal LR BK 178str.2d.,22str.1d.,178str.2d. laisvės apribojimu vieneriems metams, 2009-10-30 Pakruojo rajono apylinkės teismo pagal LR BK 178str.2d. galutinė bausmė-areštas 60 parų, 2010-01-28 Šiaulių apygardos teismo pakeistas Pakruojo rajono apylinkės teismo 2009-10-30 nuosprendis paskirta galutinė bausmė 60 parų arešto,2010-05-07 paleistas atlikęs arešto bausmę, teistumas neišnykęs,

M. B., gimęs (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), 8 klasių išsilavinimo, bedarbis, nevedęs, teistas: 2008-11-25 R. rajono apylinkės teismo pagal LR BK 178str.2d. laisvės apribojimu 8mėn., teistumas neišnykęs

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 138str.1d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis M. B., būdamas nepilnametis, gimęs (duomenys neskelbtini), ir kaltinamasis V. R. , veikdami bendrininkų grupėje, būdami apsvaigę nuo alkoholio, 2010-06-12 ,po pietų, tiksliai nenustatytą valandą, Pakruojo rajone, L. mstl., L. g.31-1,A. L. bute, M. B. gulinčiam lovoje A. L. tyčia sudavė vieną smūgį ranka į galvos sritį, V. R. suėmė už peties ir išvertė iš lovos ant grindų, M. B. ir V. R. spyrė kojomis nenustatytą smūgių skaičių į įvairias kūno vietas ,padarydami nukentėjusiajam A. L. nubrozdinimus veide, krūtinės ląstos dešinės pusės VII ,VIII, IX šonkaulių lūžimus ,t.y. nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl krūtinės ląstos dešinės pusės VII ,VIII, IX šonkaulių lūžių sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų terminui.

Be to , kaltinamasis V. R. 2010-07-13 Pakruojo r. L., D. ir G. 9, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, iš kiemo pagrobė nukentėjusiajai I. A. priklausantį dekoratyvinį vėžlį 400Lt vertės, taip padarydamas nukentėjusiajai I. A. 400Lt turtinę žalą.

Kaltinamasis V. R. dėl jam pareikštų kaltinimų kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad buvo šių metų vasara, mėnesio ir dienos nepamena. I. K. paliko pas A. L. megztinį ir grįžo jo pasiimti. I. K. buvo su M. B. ir jie trise nuėjo pas A. L. I. per duris įėjo pirmas, paskui M. B., jis įėjo paskutinis. I. pasiėmė megztinį ir nuėjo į kitą kambarį. Tuo metu A. L. gulėjo lovoje. M. priėjo ir A. L. kumščiu trenkė į galvą, jis suėmė už megztinio ir patraukė už peties, jis iškrito iš lovos, o jis jam spyrė. Kiek kartų spyrė, nepamena. M., ką darė, gerai neatsimena, lyg vieną kartą įspyrė. Paskui jie visi trys išėjo. A. L. liko gulėti ant grindų, gulėjo ant šono. Iš nosies jam bėgo kraujas. Nepamena, ar turėjo sąmonę. Prieš pasiimant I. megztinį, jie iš ryto buvo pas A. L. Buvo jis, M. B., I. K., D. K. ir dar keli. Gėrė alų ir paskui išsiskirstė. A. L. gėrė kartu su jais. Kokios būklės jis liko, nepamena. Nežino, ar jis užsirakino duris, jiems išėjus. Kai visi buvo pas A. L., jis mušamas nebuvo. Megztinio I. pasigedo po 1-2 valandų. Kai grįžo, durys buvo neužrakintos. Nežino, dėl ko mušė A. L. Nepamena, dėl ko M. sudavė. Konflikto lyg nebuvo. Blaivus nebūtų taip daręs. Nieko blogo A. L. jam nebuvo padaręs. Labai gailisi. Sutinka dalimis atlyginti turtinę ir neturtinę žalą. Jis nedirba, pinigų neturi, todėl žalos neatlygino. Kai nuėjo pas A. L. ir jis gulėjo lovoje, jis nebuvo sumuštas. Pas A. L. įėjo per duris, jos nebuvo užrakintos, raktai buvo iš vidaus spynoje įkišti. Kai priėjo, A. L. gulėjo lovoje. Priėjo nuo galvos pusės, numetė jį į dešinę pusę nuo savęs. Nepamena, kaip stovėdamas spardė A. L.. Lyg jam kliuvo į šoną. M. B. jam stovėjo už nugaros. A. L. gulėjo skersai, netoli nuo lovos. Jis spardė į pilvo pusę. A. L. gulėjo ant kairio šono. Jeigu M. B. nebūtų pradėjęs pirmas mušti, negali pasakyti, ar būtų mušęs, nes mušti nesitarė. Piktumo A. L. neturėjo.

Dėl dekoratyvinio vėžlio vagystės paaiškino, kad datos nepamena. Jam E. J. buvo rodęs senus daiktus. Buvo girtas, nežino, kas užėjo, paėmė tą vėžlį ir nunešė pas E. J. į sandėliuką, galvojo, kad nupirks. Jį pamatė. Iš vakaro su E. J. gėrė kieme pavėsinėje. Jis manęs buvo prašęs senoviškų daiktų, konkrečiai to vėžlio neprašė. Nuėjo pas E. J. kaimynę, vėžlį matė nuo gatvės. Vėžlio galva kažkur netyčia atsitrenkė ir sudužo Vėžlį padėjo E. J. sandėliuke ir išėjo. Ryte nukentėjusiosios sūnus jam liepė grąžinti vėžlį. Jis parodė, kur tas vėžlys yra ir nunešė atgal į kiemą. Sumokėjo I. A. 200 Lt. Blaivus nebūtų vogęs. Taip pasielgė dėl alkoholio. Vėžlys nėra senovinis daiktas. Nežino, kodėl jį vogė, kodėl apkalbėjo E. J. Jis su M. B. nesitarė sumušti A. L. M. B. jo neprašė toliau mušti A. L.. Žalą A. L. gali atlyginti dalimis. Gauna 315 Lt pašalpą. Gailisi dėl to, ką padarė. Pažada taip ateityje nebesielgti.

Kaltinamasis M. B. dėl jam pareikšto kaltinimo kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad kaltinamąjį V. R. pažįsta, jis ir jo pusbrolis yra draugai. Nukentėjusįjį A. L. šiek tiek pažįsta piktumų nei su V. R., nei su A. L. neturėjo .Laiko nelabai pamena. Pamena, kaip nuėjo pasiimti megztinio. Ryte pas A. L. buvo jis, V. R., I. K., D. K. ir dar keli. Jo pusbroliai yra abu K. Jie ten gėrė. Po to išėjo. Po kažkiek laiko atėjo pasiimti megztinio. Atėjo jis, V. R. ir I. K. I. pasiėmė megztinį ir išėjo į kitą kambarį. Jis vieną kartą A. L. trenkė, nepamena, kodėl, po to pribėgo V. R., ištempė jį iš lovos ir pradėjo mušti. Jis traukė vieną kartą, galbūt ,kai traukė V. R., galėjo netyčia įspirti, bet jis jo nespardė. Kai iš ryto buvo pas A. L., jis su jais gėrė. Nepamena, kiek laiko prabuvo ir kada išėjo. Kai atėjo pasiimti megztinio, buvo po pietų, durys buvo uždarytos, bet neužrakintos. Įėjo per duris. A. L. buvo kambaryje, miegojo lovoje. I. K. pasiėmė megztinį ir išėjo į kitą kambarį. Nepamena, dėl kokios priežasties prie A. L. priėjo ir trenkė į veidą vieną kartą. V. R. jį ištempė iš lovos ir pradėjo spardyti. A. L. nugriuvo ant žemės ant kairio šono. Jis buvo jam už nugaros. V. R. stovėjo priekyje jo. V. R. spardė A. L., jis nespardė. Kai traukė V. R., kad nebemuštų, galėjo užkliudyti ar netyčia įspirti A. L.. Po to jie išėjo. Jis buvo išgėręs. Blaivus nebūtų A. L. trenkęs. Žalą pusę prašomos sumos A. L. atlygino jo tėvai. Lipo per A. L., kad patrauktų V. R., tada galėjo netyčia įspirti. Jis V. R. stūmė, kad nebemuštų. Gailisi, kad taip pasielgiau, nukentėjusiojo atsiprašė. Jis su V. R. nesitarė mušti A. L..

Motyvuojamoji dalis

Kad kaltinamieji įvykdė jiems inkriminuojamas nusikalstamas veikas įrodyta ne tik jų parodymais, duotais teisiamojo posėdžio metu, tačiau ir nukentėjusiųjų ,liudytojų parodymais bei kitais ikiteisminio tyrimo metu surinktais duomenimis, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais (BPK 20 str.)

Nukentėjusysis A. L. parodė, kad šių metų vasarą, galėjo būti birželio mėnuo, išgėrinėjo su draugais. Buvo atėję ir V. R. su M. B. Buvo dienos metas. Be jų buvo D. K., I. K. Paskui jie išėjo. Gėrė sidrą ir alų. Pabaigę gerti, jie išsiskirstė, jis nuėjo miegoti ir neužsirakino durų. Po to jį išvertė iš lovos ir suspardė. Jį sumuštą pamatė pirmas R. Ž., o „greitąją“ iškvietė R. Č.. M. B. su V. R. jį ištempė iš lovos ir suspardė. Negailestingesnis buvo M. B. Nepamena, kad jie jį mušdami būtų ką nors sakę. Jam buvo sudaužyta galvos sritis, sulaužyti šonkauliai. Buvo nugriuvęs ant grindų. Jį sumuštą ir rado gulintį ant grindų. Iš pradžių buvo mušamas kumščiais gulintis lovoje. Ant grindų jį gulintį spardė kojomis. Jam buvo labai smarkiai sudaužytas veidas, lūžę 3 šonkauliai. Smūgių neskaičiavo. Nežino, dėl ko jį mušė.G. Š. apskrities ligoninėje apie 10 dienų. Pasilieka prie savo civilinio ieškinio: 90 Lt – už važinėjimą pas gydytoją, pas ekspertą, 2000 Lt neturtinės žalos – už suteiktą skausmą, patirtus sužalojimus, už tai, kad tai jam atsilieps ateičiai, nes buvo sugadinta jo sveikata, jis ir dabar prastai jaučiasi, patyrė įvairius nepatogumus, nes sumuštu veidu nesmagu buvo rodytis žmonėse, beveik nematė akimis, negalėjo net į lauką išeiti. Prašo atlyginti žalą. Gerdami nebuvo susipykę, nežino, dėl kokių priežasčių sumušė. Mušė abu. Kaip jį sumušė, niekas nematė. Jam V. R. pasakė, kad jis kartu su M. B. jį sumušė, ką paėmė ir kur pardavė. Jis man apie tai pasakė tada, kai jis grįžo iš ligoninės. Neturtinės žalos dydį gali sumažinti iki 1000 Lt. Dėl neturtinės žalos atlyginimo reiškia 1000 Lt civilinį ieškinį, dėl turtinės žalos atlyginimo reiškia 90 Lt civilinį ieškinį.

Nukentėjusioji I. A. parodė, kad 2010-07-13 pas ją buvo sūnus, apie 1 val. atsigulė, apie 2 val. kažkas prie kiemo vartelių tarkštelėjo. Miega prie lango ir išgirdo triukšmą , kad šunys pradėjo loti. Pažiūrėjo per langą ir pamatė V. R. jau už vartelių. Kad jis tuo metu nešė vėžlį, nematė. Dekoratyvinio vėžlio pasigedo tik ryte, kai atsikėlė 7 val. ir išleido sūnaus šunį. Nubėgo sūnus pas V. R. ir jis prisipažino, kad vėžlį pavogė, ji nuėjo į policijos nuovadą rašyti pareiškimo. Kai grįžo iš policijos, vėžlys jau buvo kieme, jis buvo apdaužytas. Gyvena name, namas yra prie kelio, vėžlys buvo kieme. V. R. sakė, kad vėžlio prašė E. J. Buvo sudaužyta vėžlio galva, kaklas, koja. Vėžlio koją sutvarkė, galvą sutvarkė, bet kaklo dalių dar nerado. Vėžlį pirko prieš metus, mokėjo 399 Lt. Lauke stovėdama vėžlys nebuvo sutrūkinėjęs ar kaip sudaužytas. V. R. atleido, jis atlygino jai 200 Lt žalą, jos atsiprašė.

Kaltinamojo M. B. atstovė pagal įstatymą ir civilinė atsakovė I. B. parodė, kad ji atlygino A. L. sūnaus M. padarytos žalos dalį. Valstybinės ligonių kasos civilinio ieškinio neatlygino. Atlygins, kai bus priteista. Su sūnumi vargsta nuo paauglystės. Visur buvo problemos dėl alkoholio. Sūnus nėra neįgalus. Ankstesnis jo teistumas yra neišnykęs. Apie įvykį su A. L. sužinojo tik rugpjūčio mėnesį, kai gavo šaukimą atvykti pas tyrėją. Buvau išvykusi iš Lietuvos tuo metu. Sūnus gyvena su jais. Jis buvo įsidarbinęs. Šiuo metu sūnus yra smarkiai pasikeitęs, įnikęs į sportą.

Liudytojas K. L. parodė ,kad nukentėjusysis A. L. yra jo tėvas. Apie tai, kas jį primušė, jis nežino. Datos nepamena. Pas promočiutę F. L. atėjo apie 14 val. ji pasakė, kad vestų į namus savo tėvą, kuris gulėjo ant daržo. Jis jį parvedė. Po to išvažiavo dviračiu iš namų. Vakare sužinojo, kad tėvą išvežė „greitoji“. Tuo metu, kai tėvą vedė, jis buvo girtas, bet nesumuštas. Parvedęs tėvą, įvedė į kambarį, duris užrakino ir įmetė raktą per langelį. Per tą langelį įlįsti nepavyktų, įlįsti į tėvo namus per orlaidę įmanoma. Su tėvu negyvena, tėvo ligoninėje nelankė. Pas tėvą dažnokai vyksta išgertuvės.

Liudytojas I. K. parodė ,kad buvo šių metų vasara, galėjo būti birželio mėnuo. Jis kartu su M. B. nuėjo pas A. L. V. R. ten jau buvo nuėjęs. A. L. buvo savo kambaryje. V. R. buvo virtuvėje. Prieš tai jie buvo nuėję ten išgerti, kartu buvo jo brolis D., V. R., A. L., kitų neprisimena. Su M. B. atėjo po pietų. Visi trys – V. R., M. B., jis – irgi ėjo vieną kartą. A. L. gulėjo savo kambaryje lovoje. Jis atėjo ieškoti savo palikto megztinio ir jo ieškojo. Matė, kaip V. R., paėmęs A. L. už pečių, išmetė iš lovos. Matė, kaip V. R. užsimojo prieš A. L.. Jis V. R. ir M. B. laukė virtuvėje, jie užtruko apie 10 minučių. Jokių šauksmų, kalbų jis negirdėjo. Jie buvo už sienos, jis negalėjo matyti, kas vyksta kambaryje. Ir jis, ir M. B., ir V. R. buvo išgėrę. A. L. irgi buvo išgėręs. Pirma pas A. L. ėjo pasiimti iš ten esančio brolio D. rūkyti, paskui ėjo pasiimti palikto megztinio. Iš A. L. namų išėjo visi kartu – jis, V. R. ir M. B.. Tvirtina ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus akistatos metu (b. l. 65-66).

Liudytojas V. D. parodė ,kad pažįsta nukentėjusįjį A. L. ir kaltinamąjį V. R. iš matymo. Kaltinamojo M. B. nepažįsta. Yra važiavęs kartu su D. K., tačiau neatsimena, kokiu metu tai buvo. Nurodė, kad tai galėjo būti šių metų birželio 12 diena. Daugiau nieko negali pasakyti.

Liudytoja F. L. parodė , nukentėjusysis A. L. yra jos anūkas. Nebežino nei dienos, nei tos datos, nes tai buvo seniai. Pamatė, kad A. L. guli ant kiemo, tiksliau, ant daržiuko. Proanūkiui K. L., kuris tuo metu buvo pas ją, pasakė, kad jį įvestų į vidų. Ji pati prie A. L. priėjusi nebuvo, net nežinojo, ar jis gyvas. Ar K. jį nešė, ar vedė, nežino. A. L. gyvena toliau, ji ėjo pro šalį iš kaimynės ir jį pamatė gulintį. Po to, kai K. A. L. parvedė ar parnešė namo, matė, kad kažkas pas A. L. lindo per orlaidę. Buvo pavakarys. Ji tuo metu kieme kažką dirbo. Kas lindo, nematė. Tą pačią dieną, vėlai vakare kaimynė jai pasakė, kad A. L. labai sumuštas. Sakė, kad visas kruvinas. Nuėjusi tada nebuvo, nei policijai, nei „greitajai“ neskambino. „Greitąją“ iškvietė kažkas iš jo draugų, galėjo būti ir R. Č.. Jis A. L. gyvena atskirai. Pas A. L. retai nueina,jis išgerti mėgsta

Liudytoja A. J. parodė, kad kaltinamasis, kurį pažįsta (V. R.), buvo atėjęs vakare pas jos vyrą su pusę „bambalio“ alaus, jie kieme dviese išgėrė alų ir V. R. išėjo namo. V. R. pas juos prabuvo apie pusantros valandos. Vyras į kambarį atėjo apie 22 val. Jis namuose nakvojo. Ryte kieme išgirdo, kad kažkas triukšmauja, pamatė, kad kaimynės vėžlį iš mūsų kiemo išsineša V. R. su V. A.. Atėjo pareigūnai ir pasakė, kad V. R. iš kaimynės pavogė vėžlį ir kad vėžlys buvo padėtas jų malkinėje. Jos vyras neprašė pavogti vėžlio.

Liudytojas E. J. parodė ,mėnesio neatsimena, žino, kad buvo sekmadienis, V. R. padėjo jam dirbti, paskui ėjo nusipirkti alaus. Išėjo toks pokalbis, kad jeigu rastų senovinių daiktų, jis nupirktų. Jie išgėrė alaus ir V. R. išėjo. Po keleto dienų, galėjo būti maždaug po savaitės, o gal tiek ir nebuvo, V. R. atėjo pas jį ir atsinešė alaus pusę „bambalio“, jie išgėrė alų, V. R. jam pasiūlė gandrą su gandriuku, jis pasakė, kad atneštų, tada pažiūrės. V. R. išėjo. Ryte sužinojo, kad vėžlys buvo pas jį. V. R. buvo padėjęs vėžlį pas jį į pašiūrę. Ta pašiūrė yra neužrakinta, jis to vėžlio nematė. Apie vėžlį sužinojo iš policijos. Kai atėjo policininkai, paprašė atrakinti garažą, malkinę, tuo metu vėžlio pašiūrėje nebebuvo. Iš policininko sužinojo, kad vėžlys buvo pas jį atneštas. Jis nematė, kas paėmė vėžlį iš pašiūrės. Policininkė rado kažkokį gabaliuką toje vietoje. Jam paskui policininkai pasakė, kad vėžlį išsinešė I. A. vaikas. Jis neprašė pavogti vėžlio, tik parodė į tą kiemą, bet ten buvo ne vien vėžlys, bet ir kitokių daiktų, jis prašė surasti tokių, senovinių, daiktų, kaip pas kaimynę. Gandrų jam taip ir neatnešė. Vogti kartu su V. R. neėjo, buvo namuose.

Iš 2010-06-23 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini), A. L. butas, apžiūrėjus įvykio vietą, jokių pėdsakų nesimato niekas nepaimta (t.1.,b.l.10-11,12-13).

Iš 2010-06-12 asmens blaivumo testo matyti, kad A. L. nustatytas 2,26 promilės girtumas (t.1.,b.l14).

Iš specialisto išvados Nr. G 808 /10(04) matyti, kad A. L. nustatyta nubrozdinimai veide, krūtinės ląstos dešinės pusės VII ,VIII, IX šonkaulių lūžimai. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu ,galimai užduotyje nurodytu laiku ir aplinkybėmis. Sužalojimai galėjo būti padaryti dviejų ir daugiau trauminių poveikių pasekoje: vienas-į veido sritį, padarant nubrozdinimus; vienas- į krūtinės dešinę pusę padarant VII ,VIII, IX šonkaulių lūžius. Nubrozdinimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Krūtinės ląstos dešinės pusės VII ,VIII, IX šonkaulių lūžimai vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu (t.1.,b.l.19).

Iš 2010-07-13 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini), apžiūrėjus įvykio vietą, jokių pėdsakų nesimato, niekas nepaimta (t.1.,b.l.82-83,84-87).

Iš 2010-07-13 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad, apžiūrėjus įvykio vietą, jokių pėdsakų nesimato ,paimta vėžlio šukė (t.1.,b.l.88-89,90-92).

Iš reikalaujamų daiktų-dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad 2010-09-06 nukentėjusioji I. A. pateikė dekoratyvinį vėžlį (t.1.,b.l.93) ,kuris buvo apžiūrėtas(t.1.,b.l.94-95,96) ir pagal pakvitavimą grąžintas nukentėjusiajai (t.1.,b.l.97).

Kaltinamojo V. R. įvykdyta vėžlio vagystė teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d., kadangi jis neteisėtai neatlygintinai užvaldė (pagrobė) svetimą – nukentėjusiajai I. A. priklausantį – turtą vėžlį, tuo padarydamas nukentėjusiajai 400Lt turtinę žalą.

Nors kaltinamasis M. B. ikiteisminio tyrimo metu (t.1.,b.l.75-76) kaltu visai neprisipažino, o teisiamajame posėdyje pripažino, kad jis vieną kartą A. L. trenkė, po to pribėgo V. R., ištempė jį iš lovos , pradėjo mušti. Jis traukė V. R. nuo A. L. ir galėjo netyčia įspirti, bet jis jo nespardė. Tokie kaltinamojo M. B. nevienodi, nenuoseklūs, prieštaringi parodymai vertintini kaip jo pasirinkta gynybos taktika, siekiant išvengti atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, ir yra paneigti kitais byloje surinktais įrodymais. Kaltinamasis V. R. parodė, kad M. B., priėjęs prie A. L., trenkė kumščiu, tada jis priėjęs patempė už megztinio ir išvertė iš lovos, ant žemės gulinčiam spyrė kelis kartus, spyrė ir M., kiek kartų, jis nepamena. Iš ikiteisminio tyrimo metu atliktos akistatos(t.1.,b.l.77-78) tarp V. R. ir M. B. protokolo matyti, kad V. R. patvirtino savo parodymus, kad M. B. gulinčiam lovoje A. L. ranka trenkė į galvą ir išverstą iš lovos A. L. spardė į įvairias kūno vietas. Nukentėjusysis A. L. taip pat patvirtino, kad atėjo M. B. ir V. R., pradėjo mušti lovoje, po to išvertė iš lovos, abu jį spardė ant žemės, kiek smūgių sudavė, nežino, nieko nesakė, geriant tarp jų jokio konflikto nebuvo. Liudytojas I. K. parodė ,kad matė, kaip V. R. suėmęs už pečių išvertė iš lovos A. L.. Iš I. K. parodymų, duotų ikiteisminiame tyrime akistatos tarp V. R. ir I. K. metu (t.1.,b. l. 65-66), nustatyta, kad I. K. parodė ,kad M. B. ir V. R. pradėjo mušti A. L. lovoje, matė, kaip mušė, kiek kuris ir kur sudavė smūgių negali pasakyti, šiuos savo parodymus patvirtino teisiamajame posėdyje Netikėti šiais kaltinamojo V. R. ,nukentėjusiojo A. L. ,liudytojo I. K. parodymais pagrindo nėra. Be to ,kad A. L. buvo nesunkiai sužalotas, patvirtina ir specialisto išvada Nr. G 808 /10(04),iš kurios matyti, kad A. L. padaryti krūtinės ląstos dešinės pusės VII ,VIII, IX šonkaulių lūžimai vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu (t.1.,b.l.19).Pats kaltinamasis M. B. patvirtino, kad jokių piktumų su V. R. neturėjo, byloje nebuvo nustatyta jokių aplinkybių, dėl kurių V. R. galėtų apkalbėti M. B.

Kaltinamųjų V. R. ir M. B. padaryta nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d., kadangi jų padaryta veika atitinka visus LR BK 138 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius. Nusikaltimo, numatyto LR BK 138 str. 1 d. saugoma vertybė yra žmogaus sveikata, nukentėjusiuoju gali būti bet kurio amžiaus žmogus, veika – neteisėtas žalingas fizinis poveikis kito žmogaus organizmui. V. R. ir M. B., būdami apsvaigę nuo alkoholio, veikdami bendrininkų grupėje, tyčia, M. B. gulinčiam lovoje A. L. sudavus vieną smūgį ranka į galvos sritį, V. R. suėmus už pečių ir išmetus nukentėjusįjį iš lovos ant grindų, abu spyrė nenustatytą skaičių smūgių A. L. į įvairias kūno vietas, tuo padarydami A. L. nesunkų sveikatos sutrikdymą. V. R. ir M. B., naudodami smurtą prieš A. L., veikė tiesiogine tyčia. Jie suprato, kad taip smurtaudami gali pažeisti jo kūno audinių anatominį vientisumą ar gali pažeisti jo funkcijas, numatė, kad bus sutrikdyta A. L. sveikata ir šių padarinių norėjo. Sąmoningas smūgiavimas kitam žmogui suponuoja sveikatos sutrikdymą. Nors abu kaltinamieji teigia, kad nesitarė nukentėjusįjį sužaloti, tačiau LR BK 25 str. 2 d. numato, kad bendrininkų grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje, tai yra tiek prieš darant nusikalstamą veiką, tiek jos darymo metu susitaria nusikalstamą veiką daryti, tęsti ar užbaigti, jei bent du iš jų yra vykdytojai. Susitariama gali būti ne tik žodžiais, bet ir konkliudentiniais veiksmais. V. R. ir M. B. nurodė, kad nesitarė sumušti A. L., bet abu, mušdami A. L.,suvokė, kad žaloja nukentėjusįjį, taigi jie veikė bendrai. Kadangi tiek kaltinamasis V. R., tiek kaltinamasis M. B., nukentėjusysis A. L., liudytojas I. K. patvirtino ,kad iš pradžių M. B. A. L. sudavė tik vieną smūgį ranka, po kurio V. R. nukentėjusįjį išvertė iš lovos ,todėl tikslintinas kaltinimas M. B. ,nurodant ,kad M. B. sudavė vieną smūgį ranka A. L. į galvos sritį.

Kaltinamojo V. R. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi ją įvykdęs (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės yra tai, kad abu nusikaltimus padarė, apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos jų padarymui, be to, nusikaltimą ,numatytą LR BK 138str.1d.,padarė bendrininkų grupėje (BK 60 str. 1 d. 1p.,9 p.).

Kaltinamojo M. B. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis atlygino nukentėjusiajam A. L. nusikaltimu padarytą žalą (BK 59 str. 1 d. 3 p.). Jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės yra tai, kad nusikaltimą padarė apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos jo padarymui ir bendrininkų grupėje (BK 60 str. 1 d.1p., 9 p.).

Skiriant bausmes kaltinamiesiems, atsižvelgtina į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 54, 56 straipsniuose ir į nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumus( LR BK XI skyrius).

Kaltinamasis V. R. teisiamas trečią kartą, (b.l134-135,136-139,140-141,142-143,144-145 ), teistumas neišnykęs, padarė du nesunkius nusikaltimus (BK 11 str. 3 d), baustas administracine tvarka (b.l.146-147),L. seniūnija V. R. atžvilgiu nusiskundimų neturi (b.l.151), jis bedarbis (b.l.152,153), atlygino dalį nusikaltimais padarytos žalos. Atsižvelgiant į išdėstytą, į tai, kad V. R. yra recidyvistas, išvadų iš ankstesnių teistumų nepadarė, naują nusikaltimą padarė, tik praėjus mėnesiui po arešto bausmės atlikimo, du nusikaltimus padarė mėnesio laikotarpyje, todėl jis baustinas terminuota laisvės atėmimo bausme (LR BK 50 str.).

Kaltinamasis M. B. teisiamas antrą kartą, (b.l55-156,161-162,163166-167168-169 ),teistumui neišnykus, padarė vieną nesunkų nusikaltimą (BK 11 str. 3 d), baustas administracine tvarka (b.l.171), registruotas R. rajono PSPC psichikos sveikatos centre (b.l.173), gyvena su motina ir seserimi (b.l.176),Tyrulių seniūnija M. B. charakterizuoja kaip piktnaudžiaujantį alkoholiu ,įsiveliantį į konfliktus (b.l.177), jis bedarbis, registruotas darbo biržoje (b.l.184,185), M. B. 2007-12-10 įrašytas į policiją dominančių vaikų apskaitą, jo atžvilgiu keletą kartų buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą ,dėl netinkamo elgesio išbrauktas iš R. reabilitacinio centro mokinių sąrašų (b.l.180-181), jo šeima neįrašyta į R. rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus ,apskaitą (b.l.183),todėl darytina išvada, kad bausmės tikslai (BK 41 str.) jo atžvilgiu bus pasiekti paskiriant laisvės atėmimo bausmę. Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis M. B. yra labai jauno amžiaus, nepilnametis, atlygino nukentėjusiajam padarytą žalą, per pusės metų laikotarpį, praėjusį nuo šio nusikaltimo padarymo ,naujų nusikaltimų ar pažeidimų nepadarė, yra pakankamas pagrindas manyti ,kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo ,todėl jam laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas, skiriant auklėjamojo poveikio priemonę –elgesio apribojimą (BK 92str.1d.,2d.,82str.1d.5p.,87str.1d.,2d.1p.,3d.5p).

LR BPK 109 str. numato, kad asmuo dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Nukentėjusysis A. L. pareiškė 2090 Lt civilinį ieškinį - 90 Lt dėl turtinės žalos atlyginimo ir 2000 Lt dėl neturtinės žalos atlyginimo, pagrįsdamas neturtinės žalos dydį, jis nurodė, kad jautė skausmą, patyrė sužalojimus, sveikata buvo sugadinta ir dabar bloga sveikata, galėjo gulėti tik ant vieno šono, buvo labai sutinęs, pamėlęs veidas, negalėjo išeiti į lauką, prastai matė. Teisiamajame posėdyje jis sutiko civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos mažinti iki 1000 Lt. Nepilnamečio kaltinamojo M. B. atstovė pagal įstatymą ir civilinė atsakovė atlygino nukentėjusiajam 545 Lt žalos dalį. Taigi likusieji 545 Lt yra priteistini iš kaltinamojo V. R.. Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji I. A. pareiškė 200 Lt civilinį ieškinį, tačiau teisminio nagrinėjimo metu šio ieškinio atsisakė .Kadangi šis 200Lt civilinis ieškinys I. A. yra atlygintas ,todėl jis atmestinas.

Civilinio ieškovo – Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, įmonės kodas 191351679, buveinė Kalvarijų g. 147, Vilnius, atstovaujamos Šiaulių teritorinės ligonių kasos, įmonės kodas 188784026, buveinė Vilniaus g. 273, Šiauliai, civilinis ieškinys dėl žalos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui, iš kurio 1845,81 Lt buvo sumokėta už nukentėjusiajam A. L., kuris buvo sužalotas nusikalstamais kaltinamųjų V. R. ir M. B. veiksmais, suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas, atlyginimo, yra pagrįstas ir įrodytas pažymomis (b.l.28-30), todėl tenkintinas visiškai, priteisiant jį solidariai iš kaltinamųjų V. R. ir M. B. , o nepilnamečiui M. B. neturint savų lėšų, priteistinas subsidiariai iš jo tėvų. (CK 6.263 str., 6.280 str., 6.283 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-299, 301-308, 310 straipsniais, teismas

nusprendži a:

V. R. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK138str.1d., 178 str. 1 d. ,ir jį nubausti

-pagal LRBK 138str.1d.laisvės atėmimu devyniems (9) mėnesiams

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63str.1d.,4d, bausmes subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės, ir galutinę subendrintą bausmę V. R. paskirti laisvės atėmimą vienerius metus (1m). Laisvės atėmimo bausmę skirti atlikti pataisos namuose. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo jo sulaikymo dienos.

M. B. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK138str.1d,.ir jį nubausti laisvės atėmimu šešiems (6) mėnesiams.

Vadovaujantis LR BK 92str.1d.,2d.,82str.1d.5p.,87str.1d.,2d.1p.,3d.5p., M. B. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti vieneriems metams, skirti M. B. auklėjamojo poveikio priemonę-elgesio apribojimą 6 mėnesiams, įpareigojant M. B. būti savo namuose nuo 22val. iki 6val., ir uždrausti be šios priemonės vykdymą kontroliuojančių institucijų žinios keisti gyvenamąją vietą.

Priteisti iš V. R. a.k. (duomenys neskelbtini)gyvenančio (duomenys neskelbtini), 545Lt civilinį ieškinį nukentėjusiajam A. L. a.k. (duomenys neskelbtini)gyvenančiam (duomenys neskelbtini).

Nukentėjusiojo A. L. likusį civilinį ieškinį 1000Lt atmesti.

Priteisti solidariai iš V. R. a.k. (duomenys neskelbtini)gyvenančio (duomenys neskelbtini), ir M. B. a/k (duomenys neskelbtini)gyvenančio (duomenys neskelbtini), Valstybinei ligonių kasai prie LR Sveikatos apsaugos ministerijos ,esančiai (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), atsisakaitomoji sąskaita (duomenys neskelbtini), banko kodas 73000,AB bankas „Swedbankas“ 1845,81Lt (vieno tūkstančio aštuonių šimtų keturiasdešimt penkių litų 81 cento) civilinį ieškinį

Nepilnamečiui kaltinamajam M. B. (iki jo pilnametystės) neturint turto ar uždarbio, kurio pakaktų padarytai žalai atlyginti, atitinkamą žalos dalį turi atlyginti jo įstatyminė atstovė ir civilinė atsakovė I. B. gim. (duomenys neskelbtini), gyvenanti (duomenys neskelbtini), ir civilinis atsakovas K. B., gyvenantis (duomenys neskelbtini).

Nukentėjusiosios I. A. civilinį ieškinį 200Lt atmesti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Pakruojo rajono apylinkės teismą.