Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui D. Š. bei jo atstovei advokatei Aušrinei Zaburienei,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

V. J., a.k (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietis, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, iki suėmimo dirbo UAB (duomenys neskelbtini), gyvenamosios vietos nedeklaravęs, faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), baustas administracine tvarka, teistas :

1) 2015 m. lapkričio 13 d. Kretingos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu su 2015 m. lapkričio 23 d., 2015 m. gruodžio 15 d. nutarčių taisymais pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnio 1 dalį - laisvės apribojimu 10 mėnesių. 2016 m. birželio 30 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartimi paskirta neatlikta laisvės apribojimo bausmė buvo pakeista į 45 parų areštą. 2016 m. rugsėjo 1 d. bausmę atlikęs;

2) 2016 m. rugsėjo 28 d. Kretingos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, 284 straipsnio 1 dalį - laisvės atėmimu 1 metams 2 mėnesiams. Pritaikius BK 92 straipsnį, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams. 2017 m. gegužės 19 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartimi bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas. 2018 m. rugsėjo 20 d. bausmę atlikęs;

3) 2019 m. rugpjūčio 12 d. Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 284 straipsnį – 40 parų arešto. 2019 m. spalio 15 d. bausmę atlikęs;

4) 2020 m. vasario 10 d. Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų nuosprendžiu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį - laisvės atėmimu 1 metams. Pritaikius BK 75 straipsnį, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams. 2021 m. kovo 4 d. bausmę atlikęs;

5) 2023 m. vasario 21 d. Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnį - laisvės atėmimu 1 metams 3 mėnesiams. Pritaikius BK 75 straipsnį, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs, kaltinamas pagal LR BK 284 str.

L. L. , a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietis, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, bedarbis, registruotas Užimtumo tarnyboje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), baustas administracine tvarka, teistas:

1) 2021 m. gruodžio 7 d. Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 284 straipsnį - 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme;

2) 2022 m. rugpjūčio 31 d. Plungės apylinkės teismo Skuodo rūmų nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnį - 8 mėnesių laisvės apribojimo bausme, 2023-08-28 išregistruotas iš probuojamųjų asmens duomenų registro, bausmes atlikęs, teistumas neišnykęs, kaltinamas pagal LR BK 284 str.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. V. J. ir L. L. pažeidė viešąją tvarką, t. y.

V. J., veikdamas kartu su L. L., būdami apsvaigę nuo alkoholio, 2023-08-26 apie 18:30 val., siekdami pademonstruoti savo pranašumą ir viršenybę prieš viešoje vietoje pastebėtus asmenis, rodydami aiškų žmogaus ir visuomenės negerbimą, paniekindami elementarias moralės bei elgesio normas, įžūliais ir vandališkais veiksmais demonstruodami nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, be priežasties užpuolė viešoje vietoje - ant įvažiavimo į namo, esančio (duomenys neskelbtini), kieme stovėjusiame, D. V. priklausančiame automobilyje “T. C.”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sėdėjusius D. Š. ir T. Š.. L. L. tyčia vieną kartą ranka smogus D. Š. į kairės pusės žandikaulį, kas pastarajam sukėlė fizinį skausmą bei nusivijus iš automobilio išlipusį ir pagalbą norėjusį iškviesti T. Š., V. J. tyčia kumščiu vieną kartą smogė į minėto automobilio priekinio lango 100 Eur vertės stiklą, tokiu būdu jį sugadindamas, ne mažiau du kartus kumščiu smogė į minėto automobilio kairės pusės šoninio keleivio lango ir galinio dangčio lango stiklus, išdauždamas galinio dangčio lango stiklą, kurio vertė 150 Eur, tyčia ranka ne mažiau kaip penkis kartus smogė D. Š.į galvos sritį, tuo sukeldamas jam fizinį skausmą ir padarydamas poodines kraujosruvas dešinėje ausyje, abiejų užausių srityje, galvos plaukuotoje dalyje, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Tokiais savo veiksmais, sutrikdžiusiais visuomenės rimtį ir tvarką, V. J. sukėlė nukentėjusiajam D. Š. fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą bei įvykį mačiusiam nukentėjusiajam T. Š. sukėlė nemalonius išgyvenimus, dėl automobilio sugadinimo padarė nukentėjusiajai D. V. 250 Eur turtinę žalą. Tokiais savo veiksmais, sutrikdžiusiais visuomenės rimtį ir tvarką, L. L. sukėlė nukentėjusiajam D. Š. fizinį skausmą, nukentėjusiajam T. Š. sukėlė nemalonius išgyvenimus.

2. Teisminio nagrinėjimo metu kaltinamasis V. J. kaltu dėl inkriminuojamos nusikalstamos veikos prisipažino visiškai. Nurodė, kad (duomenys neskelbtini), 2023-08-26 vakare kartu su L. L. sėdėjo ant suoliuko prie parduotuvės. Abu buvo neblaivūs. Pastebėjo, kaip prie maisto prekių parduotuvės atvažiavo pilkos spalvos automobilis “T. C.”. Iš jo išlipo du vaikinai ir ėjo į parduotuvę. Jis kažką jiems pasakė, bet ką, nepamena. Žmonių nepažinojo, manė, kad jie iš (duomenys neskelbtini). Atsimena, kad pastariesiems pasakė, jog jie neturi teisės prekintis (duomenys neskelbtini) miestelio parduotuvėse. Kai šie išėjo iš parduotuvės, jis vėl jiems kažką pasakė. Ką jie atsakė, nepamena. Jis supyko. Priėjo prie kieme stovėjusio a/m T. C.”. Priėjęs, nieko nesakęs, ranka trenkė į a/m priekinį stiklą. Stiklas įtrūko. A/m durelės nebuvo uždarytos, todėl, atidaręs galines a/m dureles, atsisėdo ant a/m galinės sėdynės. Bandė su vaikinais tartis dėl žalos atlyginimo už sudaužytą a/m priekinį stiklą. Prašė važiuoti iki jo mamos (duomenys neskelbtini), kur jis paims pinigus ir atlygins 150 Eur žalą. Vaikinai nesutiko. Kilo žodinis konfliktas, kuris peraugo į muštynes. Jis pripažįsta, kad ne mažiau 5 kartų sudavė D. Š.į galvos sritį. Jį ir patį vaikinai mušė. Sakė, kad jį nuveš į mišką ir sudaužys. Viskas vyko automobilio salone. Nežino, kuris jį mušė. Jis išsigando ir sušuko bei į pagalbą pasikvietė L. L.. Šis atėjo prie a/m. Ką šis darė atėjęs - nematė. Jis atsidarė duris ir išlipo iš a/m. Išlipęs lauke du kartus kumščiu smogė į minėto automobilio kairės pusės šoninio keleivio lango ir galinio dangčio lango stiklus, išdauždamas galinio dangčio lango stiklą. Dėl padaryto nusikaltimo nuoširdžiai gailisi. Teisminio nagrinėjimo metu jis teisingai nurodo įvykio aplinkybes, o ikiteisminio tyrimo metu jis kaltės nepripažino bei atsisakė duoti parodymus. Civilinius ieškinius pripažįsta visiškai. Atlygino 250 Eur civilinį ieškinį nukentėjusiajai D. V.. Likusį 100 Eur civilinį ieškinį atlygins artimiausiu metu. Pripažįsta nukentėjusiojo D. Š. civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti (akiniai) 385 Eur bei 2000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Pripažįsta nukentėjusiosios D. V. išlaidas vykstant į teismos posėdžius proceso išlaidomis. Jis teismo posėdžio metu atsiprašė nukentėjusiųjų.

3. Teisminio nagrinėjimo metu kaltinamasis L. L. kaltu dėl inkriminuojamos nusikalstamos veikos prisipažino visiškai. Nurodė, kad (duomenys neskelbtini), 2023-08-26 vakare kartu su V. J. sėdėjo ant suoliuko prie parduotuvės. Abu buvo neblaivūs. Pastebėjo, kaip prie maisto prekių parduotuvės atvažiavo pilkos spalvos automobiliu “T. C.”. Išlipo du vaikinai ir ėjo į parduotuvę. Vaikinų nepažinojo, dabar žino, kad tai D. ir T.. Manė, kad jie iš (duomenys neskelbtini) rajone. V. J. kažką jiems pasakė, bet ką, nepamena. Patvirtina, kad V. J. vaikinams pasakė, jog jie neturi teisės prekintis (duomenys neskelbtini) miestelio parduotuvėse. Kai šie išėjo iš parduotuvės, V. J. vėl jiems kažką pasakė, tie atsakė, ką, nepamena. V. J. supyko ir vienas nuėjo prie kieme stovėjusio a/m T. C.”. Matė, kaip V. J. priėjęs prie stovėjusio a/m T. C.”, nieko nesakęs, ranka trenkė į a/m priekinį stiklą. Stiklas įtrūko. Po suduoto smūgio, V. J., atidaręs galinės a/m dureles, atsisėdo ant a/m galines sėdynės. Kas vykos a/m salone, nematė ir negirdėjo. Vienu metu išgirdo, kad jį balsu kviečia V. J.. Jis sparčiu žingsniu priėjo prie stovėjusio a/m. Iš a/m išlipo D. Š. ir jis, nieko nesakęs, vieną kartą ranka smogė D. Š. į kairės pusės žandikaulį. Išlipus iš a/m T. Š., jis ėjo link jo, o šiam ėmus bėgti, vijosi iki parduotuvės “A.” durų. Ką tuo metu dare V. J., jis nematė. Matė, kaip V. J. išdaužė a/m galinio dangčio lango stiklą. Dėl padaryto nusikaltimo nuoširdžiai gailisi. Teisminio nagrinėjimo metu jis teisingai nurodo įvykio aplinkybes, o ikiteisminio tyrimo metu jis kaltės nepripažino. Pripažįsta nukentėjusiosios D. V. išlaidas vykstant į teismą proceso išlaidomis. Jis teismo posėdžio metu atsiprašė nukentėjusiųjų. Nors niekur nedirba, bet padeda mamai auginti ir prižiūrėti 5 metų brolį. Prašo neskirti bausmės, susijusios su laisvės atėmimu. Gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos ir pasižada keisti gyvenimo būdą.

Motyvuojamoji dalis

4. Be pačių teisiamųjų prisipažinimo, jų kaltė pilnai ir objektyviai įrodyta nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų paaiškinimais, specialisto išvada, įvykio vietos apžiūra, vaizdo įrašų peržiūra, fotolentelėmis ir kitais byloje surinktais įrodymais.

4.1. Po to, kai teismas nusprendė jog, dėl teisiamųjų parodymų neatitikimo faktinėms bylos aplinkybėms, bylą negalima nagrinėti taikant sutrumpintų įrodymų tyrimų tvarką, nukentėjusieji ir civiliniai ieškovai buvo iš esmės apklausti teismo posėdžio metu.

4.2. Teisminio nagrinėjimo metu apklaustas nukentėjusysis ir civilinis ieškovas D. Š. paaiškino, kad 2023 m. rugpjūčio 26 d., apie 18.30 val. jis su broliu T. Š., jo mamai D. V. priklausančiu automobiliu “T. C.”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiavo iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) rajone. Mama prašė (duomenys neskelbtini) parduotuvėje nupirkti maisto prekių. Automobilį vairavo T.. Jis sėdėjo priekinėje keleivio pusės sėdynėje. Buvo gėręs alaus. Atvažiavę į (duomenys neskelbtini), sustojo prie parduotuvės „A.“, esančios (duomenys neskelbtini). Sustojus jis atsidarė automobilio dureles norėdamas išlipti iš automobilio ir išgirdo kažką šaukiant, kad „jūs, notėniškiai, čia nesirodysit“. Tuomet jis pamatė ant suoliuko šalia parduotuvės „A.“ sėdinčius iš matymo pažįstamus L. L. ir V. J.. Pamatęs juos, jis iš karto užsidarė automobilio dureles. L. L. ir V. J. atsikėlė nuo suoliuko ir abu kažką šaukdami pradėjo eiti link jų automobilio. Akivaizdžiai matėsi, kad jie yra girti. T., pamatęs link jų ateinančius L. L. ir V. J., norėdamas išvengti konflikto, pradėjo važiuoti atbuline eiga. V. J. pribėgo prie automobilio iš dešinės pusės (keleivio pusės) ir dešine ranka trenkė į priekinį automobilio stiklą. Nuo suduoto smūgio automobilio priekinis stiklas skilo. T. automobiliu atbuline eiga pavažiavo gal apie metrą ir sustojo, nes nenorėjo pasišalinti iš įvykio vietos. Tuomet V. J., pribėgęs prie automobilio priekinių keleivio pusės durelių, mėgino jas atidaryti. Jis dureles laikė iš vidaus, kad V. J. jų negalėtų atidaryti ir užsirakino durelių užraktą. Galinės keleivio pusės durelės nebuvo užrakintos, todėl V. J. jas atsidarė ir atsisėdo ant galinės sėdynės, ties viduriu. L. L. stovėjo lauke prie automobilio ir į automobilį įlipęs nebuvo. Kai V. J. įsėdo į automobilį, L. L. stovėjo prie atidarytų automobilio dešinės pusės galinių durų. Jis pasuko savo galvą į dešinę pusę. Tuo metu prie pravirų durelių stovėjęs L. L. kaire ranka sudavė jam į dešinės pusės apatinio žandikaulio apačią link kaklo. Sudavė vieną kartą. Dėl suduoto smūgio jam buvo sukeltas fizinis skausmas. Sėdėdamas automobilyje V. J. ėmė sakyti, kad kažkas iš Notėnų kaimo kažkam jį paskundė, tačiau nieko detaliau nesakė, tik kartojo tą patį. Jiedu abu kalbėjo pakeltu balso tonu, tarp jo ir V. J. įvyko žodinis konfliktas. Jis paklausė V. J., kam šis išdaužė a/m priekinį stiklą. Pokalbio metu V. J. rankos delnu vieną kartą trenkė jam į dešinės pusės veido sritį. Kadangi jis nešioja regos akinius, V. J. suduodamas, juos sulaužė. Brolis, pamatęs, kad V. J. smurtauja, pasakė, jog kvies policiją ir į rankas pasiėmė savo mobilaus ryšio telefoną. Tai pamatęs V. J. dešinę ranką ištiesė link T., norėdamas ištraukti telefoną, tačiau to padaryti nepavyko. Tuomet jis atsiklaupė ant priekinės keleivio sėdynės ir rankomis spaudė V. J. ant galinės sėdynės, kad šis nurimtų, nes V. J. ir toliau norėjo jam trenkti. Tuo metu jo brolis T. išlipo iš automobilio, o V. J. ėmė šaukti L. L.. Kai V. J. pradėjo šaukti, L. L., pamatęs bėgantį T., šį nusivijo. L. L. vijosi T., nes nenorėjo, kad T. iškviestų policiją. Jis paleido V. J. ir persėdo į vairuotojo pusės sėdynę. V. J., pamatęs jį, perlipantį iš keleivio priekinės sėdynės į priekinę vairuotojo sėdynę, atsikėlė nuo galinės sėdynės ir rankomis sudavė jam apie 5 smūgius į galvos sritį - kliuvo į kairį smilkinį, kairę ausį, kairį poausį, dešinę ausį, dešinį smilkinį. Dėl suduotų smūgių į galvą, jam buvo sukeltas fizinis skausmas. Vairuotojo pusės priekinės durelės buvo atidarytos, todėl pro jas jis iš automobilio išlipo lauk. Tai pamatęs V. J. išlipo iš automobilio ir pradėjo eiti link jo. Jis pradėjo bėgti. Tuo metu link automobilio ėjo L. L.. Pamatęs jį bėgantį, L. L., kartu su V. J., pradėjo jį vytis. Jam pabėgus, L. L. ir V. J. priėjo prie jų automobilio. V. J. kumščiu trenkė į automobilio kairės pusės galinių durelių stiklą. Stiklas nedužo. Tada V. J., priėjęs prie automobilio galinio dangčio, kumščiu vieną kartą trenkė į stiklą, stiklas dužo, pabiro šukės. L. L. stovėjo šalia automobilio ir nieko nedarė. Gali patvirtinti, kad sėdint a/m V. J. nekalbėjo apie žalos atlyginimą už sudaužytą a/m priekinį stiklą. V. J. sako netiesą, kad jis su broliu grasino V. J. nusivežti į mišką ir ten sumušti. Šiuos V. J. pasakymus girdi pirmą kartą. Jam buvo sulaužyti akiniai. Jis gaminosi naujus akinius, todėl reiškia 385 Eur turtinį ieškinį žalai atlyginti. Dėl patirto fizinio skausmo, kitų nepatogumų, jis reiškia 2000 Eur ieškinį neturtinei žalai atlyginti. Jam gėda, kad matant kitiems piliečiams be priežasties buvo sumuštas viešoje vietoje pašalinių asmenų. Tai jam sukėlė neigiamas emocijas.

4.3. Teisminio nagrinėjimo metu apklaustas nukentėjusysis T. Š. paaiškino, kad 2023 m. rugpjūčio 26 d. apie 18.30 val. jis su broliu D. Š. motinos automobiliu “T. C.”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), iš (duomenys neskelbtini) atvažiavo į (duomenys neskelbtini) rajone. Automobilį vairavo jis, o brolis sėdėjo priekinėje keleivio vietoje. (duomenys neskelbtini) sustojo prie Swedbank bankomato. Mama prašė (duomenys neskelbtini) parduotuvėje nupirkti maisto prekių. Jam tik sustojus, prie automobilio priėjo, kaip dabar žino, L. L. ir V. J.. Tuo metu L. L. ir V. J. jis nepažinojo. Sėdėdami automobilyje, jie buvo pravėrę keleivio pusės durelių langą, todėl girdėjo, kaip L. L. ir V. J. ėmė žodžiu sakyti: „notėniškiai čia nesirodysit, važiuojat iš (duomenys neskelbtini) lauk“. Tada jie jau buvo priėję prie automobilio priekinių keleivio pusės durelių. Šie asmenys vizualiai atrodė neblaivūs, tai matėsi iš jų nekoordinuotų judesių, bendravimo. Kadangi šie asmenys buvo nusiteikę agresyviai, jis, įjungęs atbulinę pavarą, norėjo išvažiuoti iš sustojimo vietos, vengdamas tolimesnio konflikto, tačiau jam važiuojant atbulomis, V. J. vieną kartą kumščiu trenkė į priekinį automobilio stiklą ir stiklas suskilinėjo. Tada jis sustojo ir užgesino variklį, nenorėdamas pasišalinti iš įvykio vietos, nes dar manė, kad konfliktą pavyks išspręsti taikiai. Tuomet V. J. pats atsidarė galines keleivio dešinės pusės dureles, įsėdo į automobilio galą ir ėmė sakyti, kad kažkas iš Notėnų k. kažką paskundė policijos pareigūnams apie kažkokį jo poelgį, todėl niekas iš Notėnų k. nebegali lankytis (duomenys neskelbtini). L. L. tuo metu stovėjo lauke. V. J. ir D. kalbantis, L. L. vieną kartą kumščiu trenkė D. kažkur į veidą, po ko V. J. L. L. pasakė, jog šis uždarytų duris, nes nori pats pasikalbėti. L. L. D.trenkė stovėdamas prie galinių atidarytų keleivio pusės durelių, nes D. durelės buvo uždarytos. Po suduoto smūgio, L. L. duris uždarė ir V. J. toliau aiškino, kad (duomenys neskelbtini) gyventojai negali lankytis (duomenys neskelbtini). Pokalbio metu V. J. kalbėjo apie tuos pačius dalykus, o broliui paklausus, kodėl išdaužė automobilio langą, šis atsakė, kad D. nerėktų ir vieną kartą delnu trenkė D. į kairės pusės veido sritį. Matydamas, kad situacija darosi vis sudėtingesnė, jis norėjo iškviesti policijos pareigūnus, todėl iš kišenės išsitraukė mobiliojo ryšio telefoną, tačiau V. J. iškarto rankomis bandė jį paimti, kad jis negalėtų paskambinti. Tuo metu brolis automobilio salone perlipo į galinę keleivio sėdynių dalį ir bandė rankomis laikyti V. J., kad šis jam netrukdytų. Tada jis išlipo iš automobilio ir ėmė rinkti numerį 112, o V. J. ėmė šaukti L. L., po ko pamatė, kaip šis pradėjo bėgti link jo. Pamatęs atbėgantį L. L., jis taip pat ėmė bėgti ir įbėgo į netoli buvusios parduotuvės vidų, o L. L. jo nebesivijo. Būdamas parduotuvėje, jis paskambino 112 ir iškvietė pareigūnus. Po to išėjo į lauką ir pamatė, kaip V. J. su L. L. ėjo link jų automobilio ir V. J. kumščiu trenkė į automobilio kairės pusės galinių durelių stiklą, tačiau stiklas nedužo, po ko dar vieną kartą kumščiu trenkė į bagažinės dangčio stiklą ir stiklas iškart išdužo, pabiro šukės. Po to V. J. ir L. L. nuo jų automobilio pasišalino. Jis pats įvykio metu fiziškai nenukentėjo, nes nei V. J., nei L. L. jam jokių smūgių nesudavė ir jo nesužalojo, tačiau dėl šio įvykio buvo sutrikdytas jo laisvalaikis, planai. Buvo nesmagu, kad jo brolis be priežasties, matant kitiems asmenims, buvo mušamas pašalinių asmenų. Tai jam sukėlė neigiamas emocijas. Civilinio ieškinio byloje neteikia.

4.4. Teisminio nagrinėjimo metu apklausta nukentėjusioji ir civilinė ieškovė D. V. paaiškino, kad yra automobilio “T. C.”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkė. Nusikaltimo aplinkybės jai nežinomos. Apie įvykį jai papasakojo sūnus. 2023 m. rugpjūčio 26 d. įvykio metu jai priklausančiam a/m buvo išdaužti priekinis ir galinis langai. Ji remontavo a/m. Remontas kainavo 350 Eur. Šiai sumai reiškia civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti. Pertraukos metu teisiamasis V. J. jai atlygino 250 Eur. Liko neatlyginta 100 Eur ieškinio dalis, kurią prašo priteisti iš teisiamojo V. J.. Prašo pripažinti jos kelionės išlaidas važiuojant į teismo posėdžius iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) proceso išlaidomis ir priteisti iš nuteistųjų. Pateikia 3 čekius, kurie patvirtina patirtas kuro išlaidas.

4.5. 2023 m. rugpjūčio 26 d. įvykio vietos apžiūros su fotolentele duomenimis – automobilis “T. C.”, sidabrinės spalvos, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), stovi Turgaus a., ties namu Nr. 4, įvažiavime į kiemą. Priekyje automobilio yra pėsčiųjų takas, kur yra įrengti suoliukai. Automobilio priekinis stiklas yra suskaldytas, galinis - išdaužtas. Dešinėje pusėje galinis automobilio sparnas yra aptaškytas raudonos spalvos lašais, panašiais į kraują. Automobilio gale, ant asfaltbetonio, yra pabirusios galinio lango šukės (1 tomas, b. l. 1-16).

4.6. 2023 m. rugpjūčio 28 d. asmens apžiūros protokolo su fotolentele duomenimis - vizualiai apžiūrėjus D. Š. veidą, matyti, kad dešinės pusės smilkinio srityje yra apie 2,5 cm skersmens melsvos spalvos kraujosruva. Kairės akies srityje (virš akies) matoma rausvos spalvos žymė, apie 0,5 cm ilgio. Kairėje galvos pusėje, už ausies, matyti melsvos spalvos kraujosruva, apie 1 cm skersmens. Dešinėje galvos pusėje, ant dešinės ausies, matoma neryški melsvos spalvos kraujosruva, įbrėžimas (1 tomas, b. l. 111-118).

4.7. 2023 m. rugpjūčio 30 d. sąskaita – faktūra, serija (duomenys neskelbtini), kurią pateikė D. V. kaip priedą prie jos 2023 m. spalio 11 d. apklausos, iš kurios matyti, jog automobilio Toyota C. V., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stiklai su keitimo darbais kainavo 350 eurų (1 tomas, b. l. 35).

4.8. 2023 m. rugpjūčio 30 d. tarnybinio pranešimo duomenimis - ikiteisminio tyrimo metu telefonu buvo susisiekta su A. R., kuris nurodė, kad 2023 m. rugpjūčio 26 d., apie 18.30 val. jis buvo (duomenys neskelbtini) esančioje kavinėje „V.“, kai išgirdo iš gatvės sklindantį triukšmą, vyriškų balsų šūksnius ir stiklo dūžio garsą. Po išgirsto triukšmo, A. R., priėjęs prie kavinės lango pamatė, kaip nuo kitoje gatvės pusėje stovinčio automobilio su išdaužtu bagažinės dangčio stiklu, eina du iš matymo pažįstami asmenys - L. L. ir V. J.. A. R. pastebėjo, kad V. J. ranka kraujavo, dėl ko suprato, kad V. J., galimai, ir išdaužė matyto automobilio galinio dangčio stiklą. A. R. teigimu, abu asmenys maždaug 30 min. iki įvykio sėdėjo ant suoliuko, esančio netoli (duomenys neskelbtini) parduotuvės „S.“. Paties įvykio A. R. nematė (1 tomas, b. l. 124-125).

4.9. 2023 m. rugsėjo 11 d. - 2023 m. rugsėjo 13 d. kitų objektų apžiūros protokolo su fotolentele duomenimis - peržiūrėtos vaizdo kameros, esančios (duomenys neskelbtini) miestelyje, (duomenys neskelbtini) rajone, įrašas, pavadinimu „2023-08-26 18_28_59 (UTC+03_00)“. Įraše matomi du asmenys, kurių vienas vilki tamsios spalvos megztinį su šviesios spalvos aplikacija (krūtinės srityje) ir mėlynos spalvos šortus, o kitas asmuo dėvi geltonos spalvos raštuotus šortus ir juodos spalvos megztinį/marškinėlius, avi tamsios spalvos batus. Kadangi dėl prastos įrašo kokybės neįmanoma nustatyti asmenų veido bruožų bei tapatybės, dėl patogesnio vaizdo įrašo peržiūros fiksavimo, asmuo, vilkintis tamsios spalvos megztinį su šviesia aplikacija, įvardijamas kaip „Asmuo Nr. 1“, o asmuo, vilkintis geltonos spalvos raštuotus šortus ir juodos spalvos megztinį/marškinėlius, įvardijamas kaip „Asmuo Nr. 2“.

Įrašo kairėje pusėje, toliau ant suoliuko matomi keli asmenys, tačiau tikslaus skaičiaus pasakyti neįmanoma dėl atstumo ir įrašo kokybės. Matoma, kaip įrašo 00:00:16 min. (18:29:16 val.) sidabrinės spalvos vienatūrio tipo automobilis (važiuodamas link kameros pusės) pasuka į automobilio vairuotojo dešinėje pusėje esantį įvažiavimą, kur automobilis sustoja. Automobilio valstybinių numerių dėl įrašo kokybės nustatyti neįmanoma. Iš vairuotojo vietos ir priekinės keleivio vietos išlipa du asmenys, kurie, nespėjus uždaryti automobilio durelių, iškart įlipa atgal į automobilį, kadangi prie jų prieina Asmuo Nr. 1 ir Asmuo Nr. 2. Matoma, kaip automobilis ima važiuoti atbuline eiga, kai Asmuo Nr. 2 užsimoja ir ranka trenkia į dešinės pusės priekinį automobilio stiklą, po ko automobilis sustoja. Kas tiksliai vyksta po to - nesimato, kadangi vaizdą užstoja medžiai. Įrašo 00:02:29 val. (18:32:00 val.) matoma, kaip nuo automobilio link suoliuko nueina Asmuo Nr. 1, kuris, atsisėdęs ant suoliuko, iškart atsistoja ir eina link pagrindinės gatvės pusės ir užėjęs už sidabrinio automobilio galo – nugriūva. Prie Asmens Nr. 1 prieina pašalinis asmuo, vilkintis raudonos spalvos megztiniu ir kažką įduoda (iš asmenų veiksmų, galimai, cigaretę), po ko asmenys išsiskirsto, Asmuo Nr. 1 grįžta atgal prie automobilio. Įrašo 00:04:03 val. (18:33:01 val.) iš automobilio vairuotojo pusės išlipa vienas asmuo, kuris iškart ima bėgti link vaizdo kameros pusės, kadangi jį vejasi Asmuo Nr. 1. Įrašo 00:04:35 val. (18:33:35 val.) nuo sidabrinio automobilio priekinės keleivio pusės matomas bėgantis asmuo, kurį vejasi asmuo Nr. 2. Įrašo 00:04:37 val. (18:33:37 val.) nuo vaizdo kameros pusės grįžta Asmuo Nr. 1 ir bėga link pirmiau iš automobilio išlipusio vaikino. Matyti, kaip Asmuo Nr. 1 ir Asmuo Nr. 2 vejasi D. Š. (asmuo atpažįstamas pagal sudėjimą, bendrus bruožus ir aprangos detales, kurios buvo užfiksuotos į įvykio vietą atvykus pareigūnams). Asmuo Nr. 1 ir Asmuo Nr. 2 grįžta atgal prie sidabrinės spalvos automobilio, kai įraše 00:04:53 val. (18:33:54 val.), Asmuo Nr. 2 ranka trenkia į automobilio kairės pusės galinį keleivio stiklą ir vieną kartą ranka trenkia į galinį automobilio dangčio stiklą, po ko matomos ant žemės nukritusios tamsios spalvos, galimai stiklo, šukės. Abu asmenys užeina už automobilio ir pasukę į skirtingas puses – išsiskirsto (1 tomas, b. l. 136-141).

4.10. 2023 m. rugsėjo 12 d. - 2023 m. rugsėjo 13 d. kitų objektų apžiūros protokolo su fotolentele duomenimis – apžiūrėtas vaizdo įrašas pavadinimu „ch10_20230826173249“, kurį pateikė parduotuvės „S.“, esančios (duomenys neskelbtini), administracija. Vaizdo įraše matomas vaizdas 00:42:00 val. skiriasi (skuba) nuo realaus laiko, tai yra, jeigu įraše matomas laikas 12:00:00 val., vadinasi realus laikas 12:42:00 val. Kadangi parduotuvės pateiktas vaizdo įrašas prastos kokybės, todėl sunku nustatyti įrašuose matomų asmenų tapatybes.

Atidarius įrašą matoma data ir laikas – 2023-08-26 17:32:49 val. Vadinasi, realus įrašo laikas yra 18:14:49 val. Iš įrašo matoma, kad vaizdo kamera pakabinta ant pastato sienos ir nukreipta į Turgaus a. pusę. Matoma, kaip įraše 00:04:58 val., link vaizdo kameros pusės eina asmuo, kuris vizualiai panašus į matytą vaizdo įraše „2023-08-26 18_28_59 (UTC+03_00)“ įvardijamą „Asmenį Nr. 2“, todėl šio įrašo apžiūros metu, minėtas asmuo taip pat bus įvardijamas kaip „Asmuo Nr. 2“. Asmuo Nr. 2, priėjęs prie vaizdo kameros teritorijoje esančių asmenų, kažką kalba. Įraše 00:05:21 val. link vaizdo kameros pusės eina asmuo, vizualiai panašus į „Asmenį Nr. 1“, kuris buvo užfiksuotas vaizdo įraše pavadinimu „2023-08-26 18_28_59 (UTC+03_00)“, todėl šios apžiūros metu, minėtas asmuo bus įvardijamas kaip „Asmuo Nr. 1“. Asmuo Nr. 1 ir Asmuo Nr. 2 stoviniuoja prie parduotuvės, po to nueina prie toliau matomo suoliuko, ant kurio sėdi dar du nenustatytos tapatybės asmenys. Įraše 00:13:18 val. Asmuo Nr. 2 nueina toliau už vaizdo kameros matymo teritorijos, o Asmuo Nr. 1 lieka sėdėti ant suoliuko. Įraše 00:13:40 val. matomas Turgaus a. važiuojantis sidabrinės spalvos vienatūrio tipo automobilis, kuris pasuka į dešinėje pusėje esantį įvažiavimą. Automobilio valstybinių numerių nustatyti neįmanoma. Kur tiksliai minėtas automobilis sustoja - nesimato dėl vaizdą užstojančio durų stogelio. Įrašo 00:14:00 val. nuo suolo atsistoja Asmuo Nr. 1, kuris eina minėto automobilio kryptimi, tačiau dėl vaizdą užstojančio durų stogelio, asmuo dingsta iš vaizdo matymo zonos. Toliau matoma, kaip minėtas sidabrinės spalvos automobilis važiuoja atbuline eiga ir sustoja. Dėl atstumo ir įrašo kokybės sunku išskirti, kuris asmuo kokius veiksmus atlieka toliau, tačiau matoma, kad prie automobilio priekinių keleivio durelių prieina, galimai, vienas iš anksčiau minėtų asmenų (Asmuo Nr. 1 arba Asmuo Nr. 2), kuris atlieka kažkokius judesius, galimai, bando atidaryti automobilio priekines keleivio dureles. Tas pats asmuo atidaro automobilio dešinės pusės galines keleivio dureles ir įlipa į automobilį. Priekinių keleivio durelių pusėje stoviniuoja kitas asmuo, kuris, neilgai trukus, užeina už atidarytų galinių dešinės pusės keleivio durelių ir atlieka kažkokius judesius, tačiau ką tiksliai – nesimato. Matoma, kaip pastarasis asmuo atsitraukia ir veria arba visiškai uždaro (tiksliai nesimato) galines dešinės pusės automobilio dureles ir nueina toliau nuo automobilio. Tas pats asmuo grįžta prie automobilio ir užėjęs už automobilio galo, nugriūva. Kas tuo metu vyksta automobilyje – nesimato. Prie minėto asmens prieina pašalinis asmuo, tačiau ką jiedu daro – nesimato. Asmuo grįžta atgal link automobilio pusės, kai įrašo 00:17:31 val. iš vairuotojo vietos išlipa asmuo ir pastarasis asmuo (kuris buvo apgriuvęs) jį nusiveja, tačiau kur – dėl atstumo ir vaizdą užstojančio durų stogelio – nesimato. Įrašo 00:17:42 val. atsidaro sidabrinės spalvos automobilio dešinės pusės galinės durelės, po ko iš automobilio išlipa asmuo, kuris priveria minėtas dureles ir žengia link automobilio dešinės pusės priekinių keleivio durelių, kur atlieka kažkokį veiksmą. Iškart po to asmuo vėl įlipa į automobilį pro galines dešinės pusės dureles ir atlieka kažkokius veiksmus (dėl atstumo nesimato, ką konkrečiai). Tuo metu atsidaro priekinės keleivio pusės durelės, iš automobilio išlipa asmuo ir ima bėgti, po ko iš automobilio galinės keleivių vietos, pro atidarytas dešinės pusės dureles, išlipa ir anksčiau minėtas asmuo, kuris pirmiau išlipusį asmenį ima vytis. Tolumoje (už automobilio) matomi trys bėgantys asmenys, kurių du sustoja ir apsisukę grįžta atgal prie automobilio. Vienas iš asmenų, pribėgęs prie automobilio, ranka išdaužia galinį automobilio dangčio stiklą, po ko ant žemės pabyra stiklo šukės ir asmenys išsiskirsto į skirtingas puses (1 tomas, b. l. 131-135).

4.11. 2023 m. rugsėjo 1 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvadoje Nr. G 875/2023(03) duomenimis – D. Š. konstatuotos poodinės kraujosruvos dešinėje ausyje, abiejų užausių srityje, galvos plaukuotoje dalyje. Sužalojimai padaryti ne mažiau dviejų trauminių kontaktinių smūginių poveikių pasekoje kietais bukais, turinčiais ribotą paviršių daiktais, galimai, užduotyje nurodytu, nustatytu laiku (1 tomas, b. l. 123).

4.12. 2023 m. rugsėjo 7 d. nutarimu įtariamajam V. J. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (2 tomas, b. l. 35-38). 2024-05-28 nutartimi teismas V. J. paskirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti iš gyvenamosios vietos, pakeitė į kardomąją priemonę- suėmimą dviem (2) mėnesiams nuo sulaikymo dienos. P. V. J. paiešką (2 tomas, b. l. 152-162). Sulaikius V. J., teismas 2024-06-07 nutartimi paliko galioti 2024-05-28 Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų nutartį, pagal kurią kaltinamajam V. J. kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, pakeistas į suėmimą. Suėmimo terminas nustatyti dviem (2) mėnesiams nuo V. J., a. k. (duomenys neskelbtini) sulaikymo dienos, t.y. nuo 2024-06-06 (2 tomas, b. l. 171-176). Teismas 2024-07-26 nutartimi pratęsė teisiamajam V. J., kardomąją priemonę- suėmimą vienam (1) mėnesiui, terminą skaičiuojant nuo 2024-08-06 (2 tomas, b. l. 186-194).

4.13. 2023 m. rugpjūčio 31 d. nutarimu įtariamajam L. L. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 tomas, b. l.165-168).

5. LR BK 284 numatyta atsakomybė tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką.

5.1. Teismas konstatuoja, kad V. J. ir L. L. pažeidė viešąją tvarką, t. y. V. J., veikdamas kartu su L. L., būdami apsvaigę nuo alkoholio, 2023-08-26 apie 18:30 val., siekdami pademonstruoti savo pranašumą ir viršenybę prieš viešoje vietoje pastebėtus asmenis, rodydami aiškų žmogaus ir visuomenės negerbimą, paniekindami elementarias moralės bei elgesio normas, įžūliais ir vandališkais veiksmais demonstruodami nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, be priežasties užpuolė viešoje vietoje - ant įvažiavimo į namo, adresu (duomenys neskelbtini), kiemą stovėjusiame, D. V. priklausančiame automobilyje “T. C.”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sėdėjusius D. Š. ir T. Š.. L. L. tyčia vieną kartą ranka smogus D. Š. į kairės pusės žandikaulį, kas pastarajam sukėlė fizinį skausmą bei nusivijus iš automobilio išlipusį ir pagalbą norėjusį iškviesti T. Š., V. J. tyčia kumščiu vieną kartą smogė į minėto automobilio priekinio lango 100 Eur vertės stiklą, tokiu būdu jį sugadindamas, ne mažiau du kartus kumščiu smogė į minėto automobilio kairės pusės šoninio keleivio lango ir galinio dangčio lango stiklus, išdauždamas galinio dangčio lango stiklą, kurio vertė 150 Eur, tyčia ranka ne mažiau kaip penkis kartus smogė D. Š.į galvos sritį, tuo sukeldamas jam fizinį skausmą ir padarydamas poodines kraujosruvas dešinėje ausyje, abiejų užausių srityje, galvos plaukuotoje dalyje, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Tokiais savo veiksmais, sutrikdžiusiais visuomenės rimtį ir tvarką, V. J. sukėlė nukentėjusiajam D. Š. fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą bei įvykį mačiusiam nukentėjusiajam T. Š. sukėlė nemalonius išgyvenimus, dėl automobilio sugadinimo padarė nukentėjusiajai D. V. 250 Eur turtinę žalą. Tokiais savo veiksmais, sutrikdžiusiais visuomenės rimtį ir tvarką, L. L. sukėlė nukentėjusiajam D. Š. fizinį skausmą, nukentėjusiajam T. Š. sukėlė nemalonius išgyvenimus, todėl teisiamųjų nusikalstama veika teisingai kvalifikuojama pagal BK 284 str. Nesunkus nusikaltimas padarytas tiesioginia tyčia.

6.1. Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės D. V. civilinis ieškinys teisiamajam V. J. – 350 Eur (turtinė žala) (1 tomas, b. l. 46-47).

T. V. J. teisminio nagrinėjimo metu nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės ieškinį 350 Eur turtinei žalai atlyginti pripažįsta pilnai ir teismo posėdžio metu atlygino 250 Eur (tom. 2, b.l. 184). Liko neatlyginta 100 Eur turtinė žala, kurią teisiamasis įsipareigojo atlyginti. Teismas vertina, kad nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei D. V. likęs neatlygintas 100 Eur ieškinys turtinei žalai atlyginti pagrįstas, todėl priteistinas iš teisiamojo V. J..

6.2. Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo D. Š. civilinis ieškinys teisiamajam V. J. – 2385.54 Eur (2000 Eur neturtinė žala, 385.54 Eur turtinė žala (nauji akiniai)) (1 tomas, b. l. 101-104).

6.3. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad neturtinė žala atlyginama, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas, turinčias reikšmės bylai, aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teismas, priteisdamas asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą, atsižvelgia ir į pagrįstus kaltininko interesus.

Neturtinė žala, kurią D. Š. padarė teisiamasis V. J., vertinama 2000 Eur.

Neturtinės žalos dydžio nustatymui ir teisingam atlyginimui yra svarbu, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir, kokiu būdu jos buvo pažeistos. Teismas, spręsdamas dėl neturtinės žalos dydžio D. Š., pasisako, kad asmens sveikata, gyvybė yra viena iš svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų, ne visada atkuriamų ar neįmanomų atkurti vertybių, todėl turi būti itin saugoma. Civilinėje atsakomybėje galioja principas, kad kuo aiškesnė ir svarbesnė yra vertybė, tuo stipriau ji ginama. Išaiškinus visas bylos aplinkybes, matyti, kad nukentėjusysis D. Š. buvo užpultas teisiamojo ir sumuštas. Fizinį smurtą teisiamasis naudojo prieš D. Š. apsvaigęs nuo alkoholio. V. J. pasikėsino į vieną iš svarbiausių žmogaus vertybių – sveikatą.

Teismų praktikos sveikatos sužalojimo bylose tendencijos rodo, kad esminiais kriterijais vertinant nukentėjusio asmens patirtą neturtinę žalą laikytinos dėl sveikatos sužalojimo atsiradusios sveikatos sutrikdymo pasekmės, t.y. sveikatos sužalojimo padariniai bei jų įtaka tolimesniam nukentėjusiojo gyvenimui. Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nustatyta, kad D. Š. dėl patirto smurto patyrė pažeminimą, diskomfortą, kitus nepatogumus.

Teismas, įvertinęs nukentėjusiojo civiliniame ieškinyje nurodytas aplinkybes, daro išvadą, jog dėl patirto sumušimo D. Š. kentė skausmą, nukentėjusysis patyrė ne tik didelį skausmą, bet ir nepatogumus buityje atliekant buities darbus, atlikti darbines funkcijas, patyrė dvasinių išgyvenimų, jautė nepatogumus.

Aplinkybės, susijusios su nukentėjusiajam padarytų sužalojimų pobūdžiu, sunkumu, tiek patvirtinančios pasekmes, kurias kaltinamojo tyčiniai veiksmai nukentėjusiajam sukėlė, yra nustatytos baudžiamojoje byloje ištirtais įrodymais.

Teismų praktikoje pasisakoma, kad neturtinės žalos atlyginimo atvejais iš esmės nėra įmanomas teisės pažeidimu sukeltų padarinių pašalinimas natūra, t. y. padėties, buvusios iki pažeidimo, sukėlusio neigiamus dvasinius išgyvenimus, atkūrimas ir kartu visiško žalos atlyginimo principo, kuris yra kertinis turtinės žalos atlyginimo atvejais, įgyvendinimas. Kita vertus, ši neturtinės žalos atlyginimo specifika neeliminuoja teismo pareigos maksimaliai įmanomai individualizuoti kiekvieną neturtinės žalos patyrimo atvejį ir parinkti tokį neturtinės žalos atlyginimo dydį, kuris konkrečiomis faktinėmis aplinkybėmis kuo labiau sumažintų asmens patirtą dvasinę skriaudą ir kitokio pobūdžio emocinius išgyvenimus ir suteiktų jam adekvačią satisfakciją.

Spręsdamas dėl neturtinės žalos dydžio, teismas atkreipia dėmesį į nukentėjusiojo amžių, į tai, kad su nusikaltimo fizinėmis ir emocinėmis pasekmėmis jam gali tekti gyventi dar daugybę metų. Taip pat atsižvelgiama į teisiamojo turtinę padėtį, nusikaltimu padarytos turtinės žalos dydį bei formuojamą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką baudžiamosiose bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo, taip pat vadovaujamasi ir sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais. Teisiamasis yra sveikas ir darbingas, gana jauno amžiaus, dirbantis ir gaunantis nuolatines pajamas. Tačiau teismas atkreipia dėmesį, kad asmens turtinė padėtis nėra lygiavertė nusikaltimo pasekmėms, todėl negali iš esmės lemti žalos dydžio, nes, priešingu atveju, būtų pažeistos nukentėjusiojo teisės ir interesai, neįgyvendintas teisingumo principas. Pusiausvyra tarp nukentėjusio asmens teisių į neturtinės žalos atlyginimą ir žalą padariusio asmens turtinės padėties turi būti protinga ir adekvati ginamoms vertybėms, todėl, nustatant neturtinės žalos dydį, vertinama ne tik kaltinamojo dabartinė padėtis, bet ir ateities galimybės dirbti ir atlyginti neturtinę žalą. Iš bylos medžiagos matyti, kad teisiamasis yra pakankamai jauno amžiaus, dirba, be to, teisiamasi gali gauti papildomas pajamas.

6.4. Pasisakydamas, kad esminis ir lemiamas kriterijus, nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį, yra nusikalstama veika sukelti padariniai, atsižvelgdamas į analogiško pobūdžio bylose suformuotą teismų praktiką dėl priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio bei kitus kriterijus, teismas tenkina nukentėjusiojo baudžiamojoje byloje pareikštą civilinį ieškinį dalyje dėl nusikaltimu padarytos neturtinės žalos atlyginimo ir priteisia iš teisiamojo 2000 Eur sumą.

6.5. T. V. J. teisminio nagrinėjimo metu nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo 2000 Eur neturtinei žalai atlyginti pripažįsta pilnai. Teismas vertina, kad nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo D. Š. ieškinys turtinei ir neturtinei žalai atlyginti pagrįstas, todėl priteistinas iš teisiamojo V. J..

7. 1 vnt. CD su vaizdo įrašais laikmenoje, saugomi prie bylos tom. Nr. 1.

8. Proceso išlaidos.

8.1. Teisminio nagrinėjimo metu apklausta nukentėjusioji ir civilinė ieškovė D. V. prašo pripažinti jos kelionės išlaidas važiuojant į teismo posėdžius iš (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) proceso išlaidomis ir priteisti iš nuteistųjų. Pateikė 3 vnt. kuro užpylimo kvitus bendrai 56 Eur sumai.

Teismas vertina, kad šie rašytiniai įrodymai patvirtina nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės D. V. patirtas kuro išlaidas vykstant į teismo posėdžius iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) ir šias išlaidas pripažįsta proceso išlaidomis (tom. 2, b.l. 181-183).

8.2. Teisiamieji teisminio nagrinėjimo metu šias išlaidas pripažįsta proceso išlaidomis ir pasižadėjo atlyginti, todėl 56 Eur proceso išlaidos solidariai priteistinos iš teisiamųjų, po 28 Eur iš kiekvieno.

9.Bausmės skyrimas

9.1. Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi teisingumo principu ir atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, motyvus ir tikslus, kaltinamųjų asmenybes, jų atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

9.2. K. V. J. lengvinančia aplinkybe teismas laiko tai, kad V. J. prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką (nors tik teisme bei, kai kurios teisiamojo nurodytos aplinkybės neatitinka įvykio faktinių aplinkybių), nuoširdžiai gailisi, atsiprašė nukentėjusiųjų, pripažino civilinius ieškinius turtinei ir neturtinei žalai atlyginti bei dalį, t.y. 250 Eur atlygino, o likusias sumas įsipareigojo kuo greičiau alyginti, pripažino nukentėjusiosios D. V. kelionės išlaidas proceso išlaidomis ir įsipareigojo patirtas išlaidas atlyginti, pasižadėjo ateityje nenusikalsti (BK 59 str.). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis teismas laiko girtumą, nes tai turėjo įtakos nusikalstamai veikai padaryti bei nusikaltimų recidyvą, nes teisiamasis nusikalstamą veiką padarė būdamas teistas už analogišką nusikaltimą ir bausmės neatlikęs.

K. V. J. padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą, gailisi padaręs nusikaltimą, atsiprašė nukentėjusiųjų, pripažino civilinius ieškinius turtinei ir neturtinei žalai atlyginti bei dalį, t.y. 250 Eur atlygino, o likusias ieškinių sumas įsipareigojo kuo greičiau alyginti, pripažino nukentėjusiosios D. V. kelionės išlaidas proceso išlaidomis ir įsipareigojo patirtas išlaidas atlyginti, bet turi galiojančių administracinių nuobaudų, anksčiau penkis kartus teistas, iš jų keturis kartus už viešosios tvarkos pažeidimą, nusikalto terminuotos laisvės atėmimo bausmės už ankstesnę nusikalstamą veiką atidėjimo laikotarpiu (nusikaltimų recidyvas). Iš V. J. charakterizuojančios medžiagos akivaizdu, kad jis nelinkęs dėl savo neteisėtų poelgių daryti išvadų. Nuolatinis girtavimas (nusikalstamos veikos padarytos būnant neblaiviam), nusikalstamų veikų darymas yra pasidaręs jo gyvenimo būdu, jis nesugeba gyventi visuomenėje ir laikytis visuomenei priimtinų elgesio normų, kas V. J. charakterizuoja neigiamai. V. J. neketina keisti asocialaus gyvenimo būdo, jo nesaisto tvirti socialiniai ryšiai, nes jis nevedęs, gyvena su mama, nesugeba gyventi visuomenėje ir laikytis visuomenei priimtinų elgesio normų, yra visuomenei pavojingas, todėl turi būti nuo visuomenės izoliuotas. Siekiant sulaikyti teisiamąjį V. J. nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti jam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti atlikus bausmę, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, teismas mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam paskiriant terminuotą laisvės atėmimo bausmę už nusikaltimą, kurios dydis bus artimas bausmės vidurkiui. V. J. paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą.

9.3. Teismas, skirdamas V. J. terminuotą laisvės atėmimo bausmę atsižvelgia ir į tai, jog teisiamasis V. J. savo kaltę pripažino visiškai tik teisminio nagrinėjimo metu, ir teismas šį jo prisipažinimą vertina kritiškai, t.y. siekiant išvengti griežtos bausmės. Tik teismo posėdžio metu V. J. iškėlė versiją dėl tarimosi a/m viduje su nukentėjusiasiais D. ir T. Š. atlyginti žalą už sudaužytą jų mamai priklausančio a/m priekinį langą bei jo mušimą ir grasinimą išvežti į mišką, o šią teisiamojo versiją visiškai teismo posėdžio metu paneigė apklausti nukentėjusieji D. ir T. Š.. Jie nurodė, kad tai, apie ką teisme kalba teisiamasis V. J., jie girdi pirmą kartą. Nukentėjusiųjų aiškinimu, V. J. įvykio metu a/m nekalbėjo apie žalos atlyginimą ir ne jie mušė bei grasino V. J., bet pastarasis buvo agresyvus ir grasino smurtu, apgadino a/m bei sumušė D. Š.. Šie neginčijami faktai liudija, kad V. J. teisminio nagrinėjimo metu nebuvo nuoširdus, kiekvieną kartą atsakydamas į jam užduodamus papildomus klausimus kalbėjo tai, kas jam buvo paranku ir naudinga, ir nebūtinai tai atitiko ikiteisminio tyrimo metu surinktiems rašytiniams įrodymams (vaizdo įrašams), ištirtiems teisminio nagrinėjimo metu bei nukentėjusiųjų duotiems paaiškinimams ikiteisminio tyrimo metu ir teisminio nagrinėjimo metu.

10. K. L. L. lengvinančia aplinkybe teismas laiko tai, kad L. L. prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką tik teisme ir kai kurios teisiamojo nurodytos aplinkybės neatitinka įvykio faktinių aplinkybių, t.y. įvykio sekos, nuoširdžiai gailisi, atsiprašė nukentėjusiųjų, pripažino nukentėjusiosios D. V. kelionės išlaidas proceso išlaidomis ir įsipareigojo patirtas išlaidas atlyginti, pasižadėjo ateityje nenusikalsti (BK 59 str.). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis teismas laiko girtumą, nes tai turėjo įtakos nusikalstamai veikai padaryti bei nusikaltimų recidyvą, nes teisiamasis nusikalstamą veiką padarė būdamas teistas už analogišką nusikaltimą, nors bausmę neatliko.

10.1. K. L. L. padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą, gailisi padaręs nusikaltimą, atsiprašė nukentėjusiųjų, pripažino nukentėjusiosios D. V. kelionės išlaidas proceso išlaidomis ir įsipareigojo patirtas išlaidas atlyginti, bet turi galiojančių administracinių nuobaudų, anksčiau du kartus teistas, iš jų abu kartus už viešosios tvarkos pažeidimą, nusikalto atlikęs bausmę, bet teistumas neišnykęs. Iš L. L. charakterizuojančios medžiagos akivaizdu, kad jis nelinkęs dėl savo neteisėtų poelgių daryti išvadų. Jis neketina keisti asocialaus gyvenimo būdo, jo nesaisto tvirti socialiniai ryšiai, nes jis nevedęs, gyvena su mama, nesugeba gyventi visuomenėje ir laikytis visuomenei priimtinų elgesio normų, yra visuomenei pavojingas. Nuolatinis girtavimas (nusikalstamos veikos padarytos būnant neblaiviam), nusikalstamų veikų darymas yra pasidaręs jo gyvenimo būdu. Tai L. L. charakterizuoja neigiamai. Siekiant sulaikyti teisiamąjį L. L. nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti jam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti atlikus bausmę, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, teismas mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam paskiriant terminuotą laisvės atėmimo bausmę už nusikaltimą, kurios dydis bus artimas bausmės vidurkiui. Teismas vertina, jog kitos alternatyvios bausmės neturės teigiamos įtakos nuteistajam, kaip laisvės atėmimas. Taikytinas BK 75 straipsnis ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas, paskiriant įpareigojimus. Paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti - paliekamas galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR BK 50 str. ir LR BPK 297, 301, 302-308 str., teismas

nusprendžia:

11. V. J., a.k (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu pagal LR BK 284 str. ir paskirti jam terminuotą laisvės atėmimo bausmę vieneriems (1) metams, bausmę atliekant laisvės atėmimo vietos įstaigoje.

Remiantis LR BK 64 str. 1 d., 3 d., prie paskirtos bausmės pridėti dalį bausmės, paskirtos ir neatliktos pagal 2023-02-21 Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų nuosprendį ir paskirti V. J., a. k (duomenys neskelbtini) galutinę subendrintą bausmę - terminuotą laisvės atėmimą vieneriems (1) metams keturiems (4) mėnesiams, bausmę atliekant laisvės atėmimo vietos įstaigoje.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Į bausmės laiką įskaityti kardomajame kalinime išbūtą laiką nuo 2024-06-06.

V. J. teismo 2024-07-26 nutartimi pratęstą kardomąją priemonę – suėmimą iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą.

12. L. L., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu pagal LR BK 284 str. ir paskirti jam terminuotą laisvės atėmimo bausmę devyneriems (9) mėnesiams.

Taikyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnį ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti dvejiems (2) metams, įpareigojant L. L. per visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką neišvykti iš už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje, įpareigoti dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, šį įpareigojimą įvykdant per šešis (6) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, įskaitant alkoholį.

Paskirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusiojo nuosprendžio nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

13. vnt. CD su vaizdo įrašais laikmenoje, saugomą prie bylos tom. Nr. 1, nuosprendį paskelbus palikti saugoti byloje.

14. Civilinius ieškinius tenkinti pilnai ir priteisti iš teisiamojo V. J. :

14.1. nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės D. V. naudai vieną šimtą (100) Eur turtinės žalos atlyginimo;

14.2. nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo D. Š. naudai du tūkstančius tris šimtus aštuoniasdešimt penkis Eur ir 54 cnt (2385.54 Eur), iš jų 2000 Eur neturtinė žala, 385.54 Eur turtinė žala.

Pripažinti nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės D. V. 56 Eur kelionės išlaidas proceso išlaidomis ir solidariai priteisti iš teisiamųjų V. J. ir L. L., po 28 Eur iš kiekvieno.

Nuosprendį per 20 dienų, nuo nuosprendžio gavimo dienos, galima apskųsti Klaipėdos apygardos teismui, apeliacinį skundą padavus per Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmus.