- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-04-17
- Bylos Nr.
- I-3104-208/2008
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Artūras Drigotas (pirm.), Birutė Janavičiūtė, Dainius Raižys (pran.)
- Pareiškėjas
- A. B.
- Atsakovas
- Vilniaus apskrities viršininko administracijai, Nacionalinei žemės tarnybai
- Kategorijos
- 42.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 65.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Birutės Janavičiūtės ir Dainiaus Raižio (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos A. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. kovo 18 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos A. B. skundą atsakovėms Vilniaus apskrities viršininko administracijai ir Nacionalinei žemės tarnybai dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja A. B. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą ir prašė teismo įpareigoti atsakoves Vilniaus apskrities viršininko administraciją ir Nacionalinę žemės tarnybą įskaityti 1992 m. vienkartinėmis išmokomis sumokėtos už sklypą (duomenys neskelbtini) V. B. vardu 199,68 lt vertės sumos ½ dalį, įsigyjant 241 kv. m sklypo dalį (duomenys neskelbtini) valdoje, per dvi savaites nuo teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2008 m. kovo 18 d. nutartimi pareiškėjos skundą atsisakė priimti nagrinėti ir konstatavo, kad ši byla Vilniaus apygardos administraciniam teismui nepriskirtina, o pareiškėjai siūlytina kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą.
Teismas pažymėjo, kad, kaip matyti iš skundo turinio ir pridėtų dokumentų, ginčas kyla dėl valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sandorio. Teismas atkreipė dėmesį, kad valstybė ar savivaldybės, kaip viešieji asmenys, vykdo dvejopas funkcijas. Be tam tikrų valdžios, t. y. viešojo administravimo funkcijų, tiek valstybė, tiek savivaldybės vykdo ir ūkinę komercinę veiklą, taigi dalyvauja civiliniuose teisiniuose santykiuose kaip civilinių teisių subjektai. Teismas nurodė, kad sudarydamos pirkimo-pardavimo sutartį, valstybė ir savivaldybė veikia kaip turto savininkės. Todėl ir ginčai, kylantys pirkimo-pardavimo sudarymo procese, yra civilinio teisinio pobūdžio ginčai, nagrinėjami bendrosios kompetencijos teismuose.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėja prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. kovo 18 d. nutartį panaikinti ir perduoti skundą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Atskirajame skunde nurodo, kad žemės privatizavimui pateiktų dokumentų atitikimą teisės aktų reikalavimams nagrinėti priskirta apskrities viršininkui, todėl, pareiškėjos nuomone, jos buto (duomenys neskelbtini) buvusio savininko pateikto notariškai patvirtinto sutikimo įskaityti jo vienkartinėmis išmokomis sumokėtą sumą, jai įsigyjant (duomenys neskelbtini) valdos dalį, nagrinėjimas yra apskrities viršininko, kaip teritorinio valstybinio administravimo subjekto, ir Nacionalinės žemės tarnybos, kaip centrinės administravimo institucijos, kuri atlieka išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka funkciją, pareiga. Vadinasi, abiejų valstybės institucijų pareigų vykdymas yra viešojo administravimo veiksmas, kuris pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 3 straipsnio 1 dalį turi būti nagrinėjamas administraciniuose teismuose.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Atskirasis skundas atmestinas.
Iš pareiškėjos skundo pirmosios instancijos teismui matyti, kad šiuo skundu ji prašė teismo įpareigoti atsakovus Vilniaus apskrities viršininko administraciją ir Nacionalinę žemės tarnybą įskaityti 1992 m. vienkartinėmis išmokomis sumokėtos už sklypą (duomenys neskelbtini) V. B. vardu 199,68 lt vertės sumos ½ dalį, įsigyjant 241 kv. m sklypo dalį (duomenys neskelbtini) valdoje. Vilniaus apskrities viršininkas 2007 m. lapkričio 26 d. raštu Nr. 20-829 „Dėl žemės sklypo dalies (duomenys neskelbtini) Vilniuje pardavimo“, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 „Dėl naudojamų valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos ne žemės ūkio paskirčiai (veiklai)“ pareiškėjos prašymo „Dėl žemės sklypo dalies pirkimo-pardavimo ir už jį sumokėtų vienkartinių išmokų įskaitymo“ netenkino (b. l. 4). Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos 2008 m. vasario 13 d., išnagrinėjusi pareiškėjos skundą, raštu Nr. 3B-(7.5)-B-1197-177 atsisakė tenkinti A.B. reikalavimus dėl įmokų įskaitymo (b. l. 7).
Pareiškėjos atskirajame skunde iš esmės yra keliamas ginčo dėl šio reikalavimo teismingumo klausimas, t. y. teigiama, jog tokio pobūdžio ginčą turėtų nagrinėti administracinis, o ne bendrosios kompetencijos teismas, kaip tai nurodyta skundžiamoje Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. kovo 18 d. nutartyje.
Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 21 straipsnio 1 dalis numato, kad bendrosios kompetencijos teismo ir administracinio teismo ginčus dėl teismingumo rašytinio proceso tvarka spendžia speciali teisėjų kolegija, į kurią įeina Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotojas ir po vieną šių teismų paskirtą teisėją.
Taigi nagrinėjant pareiškėjos skundo teismingumo klausimą, svarbu atsižvelgti ir į šios Specialiosios teisėjų kolegijos suformuotą praktiką dėl analogiško pobūdžio ginčų teismingumo.
Specialioji teisėjų kolegija yra pažymėjusi, kad bendrosios kompetencijos ir administracinių teismų jurisdikcija atribojama ne tik pagal ginčo subjektą, bet ir pagal teisinio santykio teisinę prigimtį ir pobūdį. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.36 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad valstybė ir jos institucijos yra civilinių santykių dalyvės lygiais pagrindais, kaip ir kiti šių santykių dalyviai. Valstybė įgyja civilines teises, prisiima civilines pareigas ir jas įgyvendina per atitinkamas institucijas. Todėl, jei ginčas kyla iš civilinių teisinių santykių, tai nepriklausomai nuo to, jog viena šio ginčo šalis yra valstybės institucija, jis laikomas civiliniu ir nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 3 (13), 2007, p. 384, 2007 m. spalio 8 d. nutartis).
Pareiškėja siekia pasinaudoti įskaitymo teise, t. y. leisti įskaityti vienkartines įmokas, perkant valstybinės žemės sklypo dalį.
Įgyvendindama Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimą Nr. 260 „Dėl naudojamų valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos ne žemės ūkio paskirčiai (veiklai)“ ir vykdydama valstybinės žemės pardavimo funkcijas, apskrities viršininko administracija veikia ne kaip viešojo administravimo, bet kaip civilinių teisinių santykių subjektas – valstybės vardu įgyvendina valstybinės žemės savininko teises, kartu ir teisę parduoti valstybinės žemės sklypus. Šiems teisiniams santykiams nėra būdingas valdžios-pavaldumo arba subordinacijos elementas, todėl tokia atsakovo veikla negali būti pripažinta viešuoju administravimu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. gegužės 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS10-246/2007).
Remiantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 3 ir 15 straipsniais administraciniai teismai nagrinėja ginčus dėl teisės viešojo ar vidaus administravimo srityje. Iš privatinių teisinių santykių kylantys ginčai nagrinėjami Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso numatyta tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 1 straipsnio 1 dalis, 22 straipsnio 1 dalis), t. y. priskirtini bendrosios kompetencijos teismams.
Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad ginčas kilo iš civilinių teisinių santykių, todėl nepaisant to, kad jame dalyvauja viešojo administravimo subjektai, jis spręstinas bendrosios kompetencijos teisme.
Pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti skundą dėl to, kad byla nenagrinėtina administraciniame teisme, nes priskirtina bendrosios kompetencijos teismams ir rėmėsi ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 2 punktu. Bet tais atvejais, kai byla apskritai nepriskirtina teismui arba byla nenagrinėtina administracinio proceso tvarka turi būti atsisakoma priimti skundą (prašymą) remiantis ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punktu. ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodytu pagrindu skundą (prašymą) atsisakoma priimti tais atvejais, kai byla prisikirtina administracinių teismų kompetencijai, tačiau skundas (prašymas) paduotas nesilaikant teismingumo taisyklių, numatytų Administracinių bylų teisenos įstatyme.
Nors pirmosios instancijos teismas neteisingai pritaikė procesines teisės normas, tačiau padarė pagrįstą išvadą, kad byla nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai, todėl pagrindo tenkinti pareiškėjos atskirąjį skundą nėra.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjos A. B. atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. kovo 18 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.