Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Lijana Visokavičienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Intrum Lietuva“ pareiškimą dėl skolininko turto dalies nustatymo, suinteresuoti asmenys antstolis Robertas Vasiliauskas, R. S., D. S..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas iš dalies.

Vykdant išieškojimą iš skolininko – fizinio asmens – išieškoma iš jam asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto, taip pat iš jo dalies, įeinančios į bendrąją dalinę ar jungtinę nuosavybę. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.73 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bendrosios nuosavybės teisė gali būti dalinė arba jungtinė. Jeigu bendrosios dalinės nuosavybės teisės konkretus kiekvieno bendraturčio dalių dydis nenustatytas, tai preziumuojama, kad jų dalys yra lygios (CK 4.73 straipsnio 3 dalis). Pagal CK 4.92 straipsnio 1 dalies nuostatas, sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės teisę į bendrąją nuosavybę nustato Civilinio kodekso trečiosios knygos normos. CK 3.87 straipsnio 1 dalyje įtvirtina nuostata, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, o CK 3.117 įtvirtinta sutuoktinių nuosavybės teisės lygybės prezumpciją. Preziumuojama, kad turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.88 straipsnio 2 dalis).

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 667 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo skolininkui per dvidešimt dienų nuo turto arešto akto surašymo dienos pateikti antstoliui Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. CPK 667 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai skolininkas nepateikia antstoliui šio straipsnio 1 dalyje nurodyto sutikimo, nebepageidauja sudaryti notarine tvarka tvirtinamo susitarimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo ar bent vienas išieškotojas per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą pateikia antstoliui rašytinį prieštaravimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo notarine tvarka, taip pat jeigu per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą antstoliui nepateikiamas notarine tvarka patvirtintas susitarimas dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo, antstolis pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendraturčiams kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalies nustatymo. Aiškindamas ir taikydamas šią CPK normą, kasacinis teismas nurodė, kad išieškojimas į skolininko dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje gali būti nukreiptas tik tada, kai tiksliai nustatoma jam priklausanti dalis (apibrėžiama sutuoktinio asmeninio turto apimtis ir jo vertė) arba padalijamas santuokoje įgytas turtas (CPK 667 straipsnis, CK 3.116 straipsnis). Viena iš šios teisės normos taikymų sąlygų – antstolio atliktas bendro turto aprašymas ir areštas, kuris teismui suteikia duomenis apie bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę (konkretų ją sudarantį turtą, jo apimtį ir vertę) bei sudaro pagrindą nustatyti (individualizuoti) skolininko turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje.

Iš vykdomosios bylos Nr. 0179/12/01435 medžiagos nustatyta, kad antstolis Robertas Vasiliauskas vykdo išieškojimą pagal Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 13 d. Sprendimą už akių Nr. 2-4907-819/2012 dėl 1451,71 Eur skolos, 1759,75 Eur palūkanų ir 43,44 Eur bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš skolininko išieškotojos naudai. Vykdymo metu antstolis nustatė, kad skolininkas turi turto, kuris skolininkui priklauso bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise.; taip pat nustatė, kad skolininkas yra sudaręs santuoką su D. S., kuri gauna draudžiamąsias pajamas iš UAB ,,ADMI“. Vedybų sutartis tarp suinteresuotų asmenų nėra sudaryta. Antstolis 2021 m. gegužės 10 d. patvarkymu Nr. S-21-179-14620 nurodė pareiškėjai kreiptis į teismą dėl skolininkui priklausančios turto dalies, esančios bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, nustatymo.

Teismui patikrinus viešųjų registrų duomenis, nustatyta, kad Vedybų sutarčių registre nėra duomenų apie R. S. sudarytas vedybų sutartis. Taigi, suinteresuoti asmenys nėra sudarę vedybų sutarties, kuria būtų pakeistas įstatymo nustatytas sutuoktinių teisinis režimas (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Esant nurodytoms aplinkybėms, sutuoktinių turtui taikytinos CK normos, reglamentuojančios įstatymų nustatytą sutuoktinių turto teisinį režimą.

Įstatymas numato, kad bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu; pajamos ir vaisiai, gauti iš sutuoktinio asmenine nuosavybe esančio turto, pajamos, gautos iš abiejų sutuoktinių bendros veiklos ir pajamos, gautos iš vieno sutuoktinio veiklos, išskyrus lėšas, būtinas sutuoktinio profesinei veiklai; įmonė ir iš jos veiklos arba kitokio verslo gaunamos pajamos, jeigu verslu abu sutuoktiniai pradėjo verstis po santuokos sudarymo; pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas (žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, taip pat neturtinės žalos atlyginimas, gauta tikslinė materialinė parama, skirta tik vienam sutuoktiniui ir kt.) (CK 3.88 straipsnio 1 dalis). Šio straipsnio 2 dalyje numatyta prezumpcija, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CPK 177, 178 straipsniai).

Byloje duomenų, kad po santuokos sudarymo suinteresuotų asmenų teisinis turto režimas būtų nustatytas pagal CK 3.101 – 3.108 straipsnių nuostatas, nėra. Taip pat nėra pateikta duomenų, kad santuoka yra nutraukta ar nustatyta separacija. Tiek išieškojimas skolininko atžvilgiu pradėtas, tiek pareiškėjo pareiškimas teismui paduotas suinteresuotiems asmenims esant santuokoje. Skolininkui neturint pakankamai pajamų, į kuriuos būtų galima nukreipti priverstinį skolos išieškojimą, atsižvelgiant į CK 3.88 straipsnio 1 – 2 dalis, 3.117 straipsnio 1 dalies nuostatas bei į tai, kad byloje nėra ginčijama įstatymo nustatyta prezumpcija dėl sutuoktinių bendro turto dalių, nustatytina, kad skolininkui nuosavybės teise priklauso ½ dalis jo sutuoktinės D. S. pajamų, gaunamų iš darbinės veiklos, intelektinės veiklos, dividendų, pensijų, pašalpų ir kitokių išmokų, išskyrus tikslinės paskirties išmokas (CK 3.88 straipsnio 1 dalis).

Pareiškėja taip pat prašo nustatyti, kad skolininkui priklauso ½ dalis jo sutuoktinės banko sąskaitoje esančios ar ateityje būsiančios pinginės lėšos, į kurias gali būti nukreiptas skolos išieškojimas. Byloje nėra duomenų apie tai, ar kokia nors piniginių lėšų suma faktiškai yra areštuota (o ne vien pritaikytas areštas hipotetiškai galinčiai būti sumai), taip pat, kokia šių lėšų kilmė (jei jos iš viso yra). Be to, šiuo metu nežinoma, kokios būtent lėšos ateityje pateks į D. S. banko sąskaitą (pvz., paveldės, gaus dovaną ar panašiai), todėl nėra pagrindo spręsti dėl hipotetinių lėšų statuso (ar tai bus asmeninės vieno sutuoktinio ar bendros abiejų sutuoktinių lėšos).

Pabrėžtina, kad nustačius, jog į D. S. banko sąskaitą patenka piniginės lėšos, nepriskiriamos darbo užmokesčiui, pensijai ar kitoms darbo užmokesčiui prilygintoms pajamoms, turėtų būti įvertinama tokių lėšų (kaip turto) kilmė ir atitinkamai sprendžiama tiek dėl to, ar gautas turtas yra bendroji jungtinė nuosavybė, tiek dėl skolininko dalies tokiam turte nustatymo. Atsižvelgdamas į tai, teismas daro išvadą, pareiškėja nepateikė įrodymų (CPK 12, 178 straipsniai), kurie patvirtintų egzistuojant D. S. banko sąskaitoje esant lėšas, priklausančias skolininkui ir jo sutuoktinei bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Kadangi nėra duomenų apie tokį turtą, todėl nėra pagrindo nustatyti, kad ½ dalis piniginių lėšų, esančių ar kada nors galimai būsiančių skolininko sutuoktinės sąskaitoje, į kurias gali būti nukreiptas skolos išieškojimas yra atmestinas kaip nepagrįstas.

Remiantis nurodytais motyvais, prašymas tenkintinas iš dalies ir nustatytina, jog skolininkui R. S. priklauso ½ dalis sutuoktinės D. S. pajamų, gaunamų iš darbinės veiklos, intelektinės veiklos, dividendų, pensijų, pašalpų ir kitokių išmokų, išskyrus tikslinės paskirties išmokas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-292, 667 straipsniais,

nutaria:

pareiškimą tenkinti iš dalies.

Nustatyti, kad suinteresuotam asmeniui R. S., a. k. (duomenys neskelbtini) priklauso ½ dalis jo sutuoktinės D. S., a. k. (duomenys neskelbtini) pajamų, gautų ar gaunamų iš darbinės ar intelektinės veiklos, dividendų, pensijų, pašalpų ir kitokių išmokų, išskyrus tikslinės paskirties išmokas.

Kitą pareiškimo dalį atmesti.

Nutartis per 7 dienas nuo jos patvirtintos kopijos priėmimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.