- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-10-21
- Bylos Nr.
- A-662-1478-13
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02665-2012-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Skirgailė Žalimienė (pirm.), Audrius Bakaveckas (pran.), Vaida Urmonaitė-Maculevičienė
- Pareiškėjas
- M. J.
- Atsakovas
- Širvintų rajono savivaldybės administracijai
- Trečiasis asmuo
- Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos
- Kategorijos
- 4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),
rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. vasario 22 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. J. skundą atsakovui Širvintų rajono savivaldybės administracijai dėl įpareigojimo atlikti veiksmus (trečiasis suinteresuotas asmuo – Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos).
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas M. J. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu ir prašė įpareigoti Širvintų rajono savivaldybės administraciją (toliau – ir Administracija, atsakovas) per šešis mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos parengti pareiškėjui natūra grąžinamo žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Širvintose (kadastro Nr. 8955/005:187), planą ir kartu su kitais dokumentais (duomenimis) perduoti jį Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT).
Skunde pareiškėjas nurodė, kad jis yra pretendentas atkurti nuosavybės teises natūra į jo tėvui S. J. priklausiusią žemę Širvintų mieste, (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. 855/0005:187) (toliau – ir žemės sklypas). Širvintų rajono savivaldybės tarybos 2005 m. kovo 23 d. sprendimu Nr. 77 buvo patvirtintas 8,5 ha teritorijos Širvintų upės dešiniojo kranto (nuo tilto (duomenys neskelbtini) iki užtvankos) Širvintų mieste, į kurią patenka ir prašomas grąžinti natūra žemės sklypas, detalusis planas bei patvirtinti šios teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimai. Vilniaus apskrities viršininkas priėmė 2009 m. sausio 16 d. įsakymą Nr. 2.3-426-(89), kuriuo perdavė Širvintų rajono savivaldybei neatlygintinai naudotis 30 metų 1,6988 ha kitos paskirties – bendro naudojimo teritorijos (urbanizuotų teritorijų viešųjų erdvių) žemės sklypą, o 2009 m. balandžio 2 d. buvo sudaryta šio valstybinės žemės sklypo panaudos sutartis. 2012 m. kovo 28 d. Širvintų rajono savivaldybės administracija, išnagrinėjusi 2011 m. birželio 6 d. pareiškėjo pasiūlymą „Dėl Širvintų miesto bendrojo plano“, kuriuo buvo prašoma leisti keisti žemės sklypo Širvintų mieste, (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. 855/0005:187) naudojimo būdą į rekreacinių teritorijų numatant ilgalaikio (stacionaraus) poilsio pastatų statybos naudojimo pobūdį, nusprendė jam pritarti. Širvintų miesto bendrojo plano sprendiniuose šio žemės sklypo kadastro teritorijoje pažymėta ilgalaikio poilsio rekreacinė mažo užstatymo intensyvumo teritorija (uR1.1), kuriai taikomas reglamentas leidžia sanatorijų, poilsio namų, SPA kompleksų ir pan. statybą. Širvintų rajono savivaldybės taryba 2012 m. birželio 28 d. sprendimu Nr. 1-169 patvirtino Širvintų miesto bendrąjį planą, kurio pagrindiniame brėžinyje matyti, kad žemės sklypo Širvintų mieste, (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. 855/0005:187) teritorijoje yra pažymėta ilgalaikio poilsio rekreacinė mažo užstatymo intensyvumo teritorija (uR1.1). Pareiškėjas 2012 m. rugpjūčio 10 d. pateikė prašymą Širvintų rajono savivaldybės administracijai teisės aktuose nustatyta tvarka ir terminais atkurti nuosavybės teises natūra į žemės sklypą, tačiau 2012 m. rugsėjo 12 d. raštu Nr. (6.20)-13-2083 Širvintų rajono savivaldybės administracija pateikė atsakymą, jog Širvintų rajono savivaldybės administracija neatkuria nuosavybės teisių. Toks Širvintų rajono savivaldybės administracijos atsakymas kvalifikuotinas kaip viešojo administravimo subjekto atsakymas atlikti jo kompetencijai priskirtus veiksmus (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 15 str. 1 d. 1 p.), pažeidžia pareiškėjo teises ir teisėtus interesus. Nesutiko su atsakovo atsisakymu atkurti pareiškėjui nuosavybės teises į žemės sklypą natūra, kuris grindžiamas tuo, jog šis sklypas 2005 m. kovo 29 d. teritorijos detaliuoju planu yra priskirtas valstybės išperkamai žemei. Nėra jokio realaus ir konkretaus visuomenės poreikio žemės sklypo priskyrimui valstybės išperkamai žemei, kadangi šiam sklypui neegzistuoja joks konkretus visuomenės poreikis, kuris negalėtų būti tenkinamas sklypą grąžinant pareiškėjui. Praėjus daugiau nei 7 metams nuo teritorijos detaliojo plano patvirtinimo, jokie realūs miesto parko įrengimo darbai nėra atlikti, o atsakovas 2012 m. birželio 28 patvirtintame Širvintų miesto bendrajame plane žemės sklypą priskyrė ilgalaikio poilsio rekreacinei mažo užstatymo intensyvumo teritorijai. Atsakovas aiškiai atsisakė savo anksčiau deklaruotų ketinimų šiame sklype įrengti miesto parką, iki šiol nėra patikslinęs žemės sklypo kadastrinių matavimų.
Atsakovas Širvintų rajono savivaldybės administracija su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepimas
Atsiliepime į skundą nurodė, kad valstybinės žemės sklypų suteikimo neatlygintinai naudotis tvarką nustato Lietuvos Respublikos žemės įstatymas (toliau – ir Žemės įstatymas) ir Valstybinės žemės perdavimo neatlygintinai naudotis taisyklės. Lietuvos Respublikos valstybė 2009 m. balandžio 2 d. panaudos sutartimi Nr. PA 89/2009-147 perdavė neatlygintinai naudotis Širvintų rajono savivaldybei 1,6988 ha ploto žemės sklypą, kadastro Nr. 8955/0005:187, esantį (duomenys neskelbtini), Širvintų mieste. Pagal šios sutarties 3 punktą, perduodamo neatlygintinai naudotis žemės sklypo pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis, naudojimo būdas ir pobūdis: kitos paskirties – bendrojo naudojimo teritorijos (urbanizuotų teritorijų viešųjų erdvių). Nesutiko su pareiškėjo argumentais, kad panaudos sutartimi perduotas žemės sklypas naudojamas ne pagal paskirtį. Numatomos darbų programos yra pateiktos NŽT Širvintų rajono savivaldybės administracijos 2011 m. lapkričio 11 d. raštu Nr. (6.23)-13-2327. Dalis numatytų darbų yra įvykdyta. Širvintų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. sausio 27 d. įsakymu Nr. 9-88 yra patvirtinta Širvintų miesto parko (duomenys neskelbtini)gatvėje investicijų projekto parengimo užduotis, 2012 m. sausio 30 d. įsakymu Nr. 9-93 patvirtinta Širvintų miesto parko (duomenys neskelbtini)gatvėje projektavimo užduotis Širvintų miesto parko (duomenys neskelbtini)sutvarkymui, įrengiant pagrindinę rekreacinę ir aktyvaus laisvalaikio zoną. Parengta Širvintų miesto parko sutvarkymo projekto dalis želdiniams ir takams įrengti, nupirkti ir pasodinti medžiai. Pagal projektą numatyti pėsčiųjų, dviračių takų, suoliukų ir kt. mažosios architektūros įrengimo darbai bus atliekami skyrus tam lėšų. Širvintų rajono savivaldybės administracija jau baigė įgyvendinti ES lėšomis finansuojamą projektą „Paplūdimio įrengimas prie užtvenktos Širvintos upės Širvintų mieste“, 2011 m. lapkričio 21 d. pasirašytas statybos užbaigimo aktas ir paplūdimys kartu su jame esančiais statiniais yra pripažintas tinkamu naudoti. Paplūdimys yra išsidėstęs sklypuose, kurie ribojasi su žemės sklypu (duomenys neskelbtini), Širvintų mieste, valdomu Širvintų rajono savivaldybės panaudos teise. Įvertinant perduotų panaudai sklypų naudojimo paskirtį bei jau sutvarkytą paplūdimį Širvintų mieste būtų sukurta vientisa teritorija, skirta miesto gyventojų poilsiui. Sutartys buvo sudarytos 2009 m. balandžio 2 d., nuo jų sudarymo praėjo treji metai, jose nėra numatyta, per kiek laiko turi būti pastatyti statiniai ir tai nesudaro pagrindo nutraukti panaudos sutarčių ir konstatuoti, kad žemė naudojama ne pagal paskirtį. Miesto parkui, daugiafunkciniam pastatui, pritaikytam poilsiui įrengti reikalingi paruošiamieji darbai, kurie numatyti teisės aktuose: investicinio projekto parengimas, techninio projekto parengimas, finansavimo gavimas, viešųjų pirkimų procedūros ir statybos rangos darbai, kurių vykdymas užima tam tikrą laiko tarpą. Rekreacinio komplekso (duomenys neskelbtini)., Širvintų mieste tvarkymas atliekamas nuosekliai, laikantis teisės aktų nustatytų reikalavimų, kadangi savivaldybė, įgyvendindama Širvintų rajono 2010-2016 metų strateginį plėtros planą ir siekdama tinkamai sutvarkyti rekreacinę teritoriją (duomenys neskelbtini), Širvintų mieste, turi veikti atlikdama visas būtinas procedūras. Pažymėjo, kad savivaldybės administracijos direktorius atlieka tam tikrus veiksmus nuosavybės teisių atkūrimo natūra į turėtą žemę procese, tačiau sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo nepriima. Širvintų rajono savivaldybės administracija neturi pareigos atlikti kokius nors veiksmus dėl žemės sklypo formavimo grąžinimui natūra, nes žemės sklypas yra priskiriamas valstybės išperkamai žemei, yra atsakovo naudojamas panaudos sutarties pagrindu, todėl negrąžintinas ir pareiškėjui už jį turi būti atlyginama kitais įstatymo numatytais būdais. Širvintų rajono savivaldybės taryba 2012 m. birželio 28 d. sprendimu Nr. 1-169 patvirtino Širvintų miesto bendrąjį planą, kurio sprendimai nesudaro pagrindo laikyti žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Širvintose, nepriskiriamu valstybės išperkamai žemei ir grąžintinu pareiškėjui natūra.
Šalies argumentai
Trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepimas
Atsiliepime į skundą paaiškino, kad nesutinka su pareiškėjo skunde išdėstytu teiginiu, jog savivaldybės 2012 m. birželio 28 d. patvirtintame Širvintų miesto bendrajame plane žemės sklypą priskyrus ilgalaikio poilsio rekreacinei mažo užstatymo intensyvumo teritorijai (uR1.1), atsisakoma anksčiau deklaruotų ketinimų šiame sklype įrengti miesto parką. Pažymėjo, kad vertinant Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – ir Atkūrimo įstatymas) 5 straipsnio 2 dalies 1 punktą ir 12 straipsnio 1 dalies 3 punktą, darytina išvada, kad jeigu žemės sklypas yra reikalingas visuomenės poreikiams, jis negali būti grąžintas natūra buvusiems savininkams, o visuomenės poreikis yra aiškiai išreikštas detaliajame plane ir kituose dokumentuose. Žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), Širvintose, pagal detalųjį planą yra bendro naudojimo būdo ir priskirtas bendro naudojimo želdynams įrengti ir eksploatuoti teritorijai. Vilniaus apskrities viršininkas, vadovaudamasis detaliuoju planu, 2009 m. sausio 16 d. įsakymo Nr. 2.3-426-(89) 1.6 punktu nurodytą žemės sklypą perdavė Širvintų rajono savivaldybei neatlygintinai naudotis 30 metų. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše Nr. 44/1273698 nurodyta, kad žemės sklypo pagrindinė naudojimo paskirtis yra kita, naudojimo būdas – bendro naudojimo teritorijos, o pobūdis – urbanizuotų teritorijų viešosios erdvės. Detaliajame plane nustatyta, kad teritorijoje galima statyti I grupės nesudėtingus statinius ir II grupės nesudėtingus inžinerinius arba laikinus statinius. Nepriklausomai nuo to, kokie statiniai turėtų ar galėtų būti statomi ginčo žemės sklype, tai nepaneigia fakto, kad ginčo žemės sklype egzistuoja objektyvus visuomenės poreikis. Tam tikrais atvejais visuomenės poreikis gali būti patenkintas tik žemės sklype pastačius atitinkamus statinius. Širvintų rajono savivaldybės administracija šiame žemės sklype planuoja įrengti miesto parką su mažosiomis architektūrinėmis formomis. Nagrinėjamu atveju egzistuoja objektyvus visuomenės poreikis, kadangi ginčo žemės sklypas yra poilsio komplekso (zonos), esančio (duomenys neskelbtini), dalis ir jis reikalingas bendroms gyventojų ir Širvintų miesto svečių poilsio reikmėms tenkinti. Visuomenės poreikis bus patenkintas tik įgyvendinus patvirtintą detaliojo plano, kuris nėra nuginčytas ir galioja, sprendinius bei kitus su poilsio komplekso (zonos) sutvarkymu susijusius dokumentus. Nesutiko su pareiškėjo argumentu, kad bendrojo plano sprendiniais Širvintų rajono savivaldybės administracija įsipareigojo pakeisti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Širvintose, naudojimo būdą ir pobūdį į rekreacines teritorijas, ilgalaikio (stacionaraus) poilsio pastatų statybos teritorijas, todėl visuomenės poreikis išnyko. Pagal bendrojo plano Pagrindinį (reglamentų) brėžinį žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), Širvintose, priskirtas dvejoms teritorijoms (uRl – ilgalaikio poilsio rekreacinės mažo užstatymo intensyvumo teritorijos ir nEl – rekreacinės paskirties želdynai). Bendrojo plano Reglamentų lentelės nustatyta, kad uRl teritorijoje numatoma statyti ilgalaikiam poilsiui skirtus objektus, kurie gali būti ne didesni kaip 2 aukštų, o jų aukštis iki kraigo ne didesnis kaip 8,5 m, tokios teritorijos užstatymo intensyvumas negali viršyti 0,3. Pagal Žemės sklypų pagrindinės žemės naudojimo paskirties, būdų ir pobūdžių specifikacijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. kovo 17 d. įsakymu Nr. D1-151, 5.8.1 punktą R1 indeksu pažymėtose rekreacinėse teritorijose gali būti statomi ilgalaikio (stacionaraus) poilsio pastatai, t. y. sanatorijos, poilsio namai, sveikatingumo kompleksai, moteliai, kempingai, turizmo bazės, nakvynės paslaugų namai, jaunimo nakvynės namai, gelbėjimo stotys ir kt. Bendruoju planu yra nustatomas tam tikras teritorijos (zonos), o ne konkretaus žemės sklypo tvarkymo ir naudojimo režimas, todėl yra suteikta galimybė statyti ilgalaikio poilsio paskirties pastatus tiek ginčo žemės sklype, tiek su šiuo žemės sklypu besiribojančiame žemės sklype. Bendrasis planas neįpareigoja tokių statinių statyti, nes galimi statyti pastatai turi būti suprojektuojami žemės sklypo detaliajame plane. Žemės sklypo dalis, esanti Širvintos upės pakrantėje, priskirta nEl – rekreacinės paskirties želdynų teritorijai. Pagal Bendrojo plano Rezervuojamų teritorijų brėžinį ginčo žemės sklypas yra priskiriamas valstybės ir savivaldybės poreikiams rezervuojamai teritorijai. Todėl Širvintų rajono savivaldybė neatsisakė ketinimo įrengti miesto parką žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), Širvintose. Jei ir pasikeistų visuomenės poreikis, ginčo žemės sklypas negalėtų būti priskirtas laisvai grąžintinai žemei. Nėra teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjo reikalavimą įpareigoti Širvintų rajono savivaldybės administraciją parengti natūra grąžintino žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Širvintose, planą, nes pagal šiuo metu galiojančius detalųjį planą, bendrąjį planą ir panaudos sutartį, žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), Širvintose, yra priskirtas valstybės išperkamai žemei. Šie dokumentai yra galiojantys, Širvintų rajono savivaldybė nėra atsisakiusi žemės sklype vykdyti veiklą, kurios vykdymui šis žemės sklypas buvo suteiktas neatlygintinai naudotis, NŽT neturi teisinio pagrindo nutraukti panaudos sutarties ir vykdyti nuosavybės teisių atkūrimą grąžinant žemę natūrą pareiškėjui.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. vasario 22 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.
Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjas M. J. yra pretendentas atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko S. J. žemės sklypą natūra. Ši žemė patenka į žemės sklypą (duomenys neskelbtini), Širvintose. Lietuvos Respublikos valstybė 2009 m. balandžio 2 d. panaudos sutartimi Nr. PA 89/2009-147 perdavė neatlygintinai naudotis Širvintų rajono savivaldybei 1,6988 ha ploto žemės sklypą kadastro Nr. 8955/0005:187, esantį (duomenys neskelbtini), Širvintų m. Pagal šios sutarties 3 punktą perduodamo neatlygintinai naudotis žemės sklypo pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis, naudojimo būdas ir pobūdis: kitos paskirties – bendrojo naudojimo teritorijos (urbanizuotų teritorijų viešųjų erdvių). Šis žemės sklypas (duomenys neskelbtini), Širvintose, patenka į Širvintų rajono savivaldybės tarybos 2005 m. kovo 29 d. sprendimu Nr. 77 patvirtintu 8,5 ha teritorijos Širvintų upės dešiniojo kranto (nuo tilto (duomenys neskelbtini) iki užtvankos) Širvintų mieste detaliuoju planu suplanuotą teritoriją, pagal kurio (detaliojo plano) sprendinius minėta teritorija reikalinga vietos savivaldybės funkcijoms vykdyti. 2008 m. liepos 10 d. pareiškėjas pateikė prašymą Širvintų rajono savivaldybei ir Vilniaus apskrities viršininko administracijos Širvintų rajono žemėtvarkos skyriui grąžinti natūra laisvus ir neužstatytus sklypus, esančius (duomenys neskelbtini), Širvintose, o taip pat ir 1,6988 ha žemės sklypą. Vilniaus apskrities viršininkas 2009 m. sausio 16 d. įsakymu Nr. 2.3-426-(89) 1.6 punktu nurodytą žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), Širvintose, perdavė Širvintų rajono savivaldybei neatlygintinai naudotis 30 metų. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše Nr. 44/1273698 nurodyta, kad žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Širvintose (kadastro Nr. 8955/0005:187), pagrindinė naudojimo paskirtis yra kita, t. y. naudojimo būdas – bendro naudojimo teritorijos, o pobūdis – urbanizuotų teritorijų viešosios erdvės. 2009 m. balandžio 2 d. sudaryta valstybinės žemės panaudos sutartis Nr. PA 89/2009-147 dėl nurodyto valstybinės žemės sklypo perdavimo neatlygintinai naudotis Širvintų rajono savivaldybei. Pareiškėjas 2012 m. vasario 6 d. kreipėsi su skundu į Vilniaus apygardos administracinį teismą, kuriuo prašė įpareigoti NŽT nutraukti 2009 m. balandžio 2 d. panaudos sutartį Nr. PA89/2009-147, sudarytą tarp Vilniaus apskrities viršininko administracijos ir Širvintų rajono savivaldybės dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (kadastrinis Nr. 8955/0005:187), Širvintų mieste, perdavimo neatlygintinai naudotis Širvintų rajono savivaldybei; panaikinti Vilniaus apskrities viršininko 2009 m. sausio 16 d. įsakymo Nr. 2.3-426-(89) 1.6 punktą, kuriuo Širvintų rajono savivaldybei buvo perduoti neatlygintinai naudotis valstybinės žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) (kadastrinis Nr. 8955/0005:187), Širvintų mieste. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. balandžio 30 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-1245-624/2012 pareiškėjo skundą atmetė, nes žemės sklypo naudojimas neprieštarauja ginčijamose valstybinės žemės panaudos sutartyse nurodytoms jo naudojimo sąlygoms, bei nurodė, kad detaliuoju planu suplanuotai žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Širvintose, teritorijai, yra konkretus visuomenės poreikis – panaudoti šią teritoriją bendro naudojimo želdynams įrengti, užstatyti I grupės nesudėtingais statiniais ir II grupės nesudėtingais inžineriniais, laikinais statiniais. Pareiškėjas šį sprendimą apskundė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, kuris 2012 m. lapkričio 20 d. nutartimi pareiškėjo skundą atmetė.
Širvintų rajono savivaldybės taryba 2012 m. birželio 28 d. sprendimu Nr. 1-169 patvirtino Širvintų miesto bendrąjį planą, pagal kurį žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), Širvintose, priskirtas dvejoms teritorijoms (uRl – ilgalaikio poilsio rekreacinės mažo užstatymo intensyvumo teritorijos ir nEl – rekreacinės paskirties želdynai). Pareiškėjas 2012 m. rugpjūčio 10 d. pateikė prašymą Širvintų rajono savivaldybės administracijai teisės aktuose nustatyta tvarka ir terminais atkurti nuosavybės teises natūra į žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), Širvintose. 2012 m. rugsėjo 12 d. raštu Nr. (6.20)-13-2083 Širvintų rajono savivaldybės administracija atsakė, jog pagal Atkūrimo įstatymo nuostatas nuosavybės atkūrimas nėra Širvintų rajono savivaldybės administracijos kompetencijoje.
Teismas nurodė Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punktą, 12 straipsnio 1 dalies 3 punktą. Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2002 m. gegužės 10 d. nutarimu. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, aiškinant Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punktą pažymima, kad žemės išpirkimo atvejus jungia esminis ir pagrindinis požymis – konkretus visuomenės poreikis pageidaujamai grąžinti natūra žemei. Šio poreikio buvimas turi būti išreikštas atitinkamose nuorodose atitinkamos teritorijos detaliajame plane. Jeigu tokios nuorodos teritorijos detaliajame plane nėra, sklypas turi būti jam grąžintas natūra (2003 m. kovo 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A11-263/2003). Taip pat Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. gegužės 26 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A63-2131/2011 yra nurodęs, kad detalusis planas yra tik viena iš sąlygų žemei išpirkti, tačiau vien detaliojo plano buvimas nereiškia, jog nekvestionuojamai yra patvirtinamas konkretaus žemės sklypo objektyviai išreikštas visuomenės poreikis. Sąlygų, kurioms esant išlikusį nekilnojamąjį turtą išperka valstybė, buvimas Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punkto prasme kiekvienu konkrečiu atveju turi būti vertinamas atsižvelgiant į kiekvienam individualiam ginčo atvejui reikšmingų aplinkybių visumą, kadangi žemės išpirkimo atvejus jungia esminis ir pagrindinis požymis – konkretus visuomenės poreikis pageidaujamai grąžinti natūra žemei.
Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 13, 28 ir 29 punktai savarankiškosioms savivaldybių funkcijoms, be kita ko, priskiria aplinkos kokybės gerinimą ir apsaugą, gyventojų poilsio organizavimą. Širvintų rajono savivaldybės taryba 2005 m. kovo 29 d. sprendimu Nr. 77 patvirtino 8,5 ha teritorijos Širvintų upės dešiniojo kranto (nuo tilto (duomenys neskelbtini) iki užtvankos) Širvintų mieste detalųjį planą. Detaliuoju planu suplanuotai teritorijai, o taip pat ir žemės sklypui (duomenys neskelbtini), Širvintose (kadastrinis Nr. 8955/0005:187), yra nurodytas visuomenės poreikis, kurio paskirtis – kita, naudojimo būdas – bendro naudojimo teritorija, naudojimo pobūdis – urbanizuotų teritorijų viešųjų erdvių, suplanuota panaudoti bendro naudojimo želdynams įrengti, užstatyti nesudėtingais I ir II grupės nesudėtingais inžineriniais statiniais, laikinais statiniais ir t. t. Šis detalusis planas yra galiojantis ir nenuginčytas.
Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad sudarant valstybinės žemės panaudos sutartis, valstybinė žemė gali būti perduodama laikinai neatlygintinai naudotis valstybės institucijoms, savivaldybėms. Žemės įstatymo 8 straipsnio 6 ir 7 dalys numato, kad valstybinė žemė šio straipsnio 1 dalyje perduodama neatlygintinai naudotis tik valstybės ir savivaldybių funkcijoms atlikti. Jeigu perduotas naudotis žemės sklypas naudojamas ne pagal panaudos sutartyje nurodytas sąlygas arba panaudos gavėjas nebeatlieka funkcijų, kurioms buvo perduotas valstybinės žemės sklypas, laikoma, kad perduotas neatlygintinai naudotis žemės sklypas naudojamas ne pagal paskirtį, ir panaudos davėjas turi nutraukti panaudos sutartį prieš terminą. Žemės įstatymo 36 straipsnio 1 ir 2 dalys numato, kad žemės naudojimo valstybinę kontrolę pagal Vyriausybės patvirtintus nuostatus organizuoja ir vykdo NŽT, kontrolės metu sistemingai tikrinama, ar žemę naudojantys asmenys savo veikla nepažeidė žemės naudojimo tvarkos, kurią nustato įstatymai ir Vyriausybės nutarimai. Širvintų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. sausio 27 d. įsakymu Nr. 9-88 patvirtinta Širvintų miesto parko (duomenys neskelbtini), į kurį patenka ir ginčijamas žemės sklypas, investicijų projekto parengimo užduotis. Įgyvendinant projektą numatyta įrengti maudymosi ir sporto zonas, higienos statinius, nuo paplūdimio iki tilto per Širvintos upę nutiesti dviračių ir pėsčiųjų taką, palei kurį pastatyti suoliukus, įrengti apšvietimą. Šie atsakovo veiksmai patvirtina, kad žemė naudojama visuomenės poreikiams, kontroliuojanti institucija – NŽT nenurodė, kad žemės sklypas būtų naudojamas ne pagal paskirtį.
Žemesnės instancijos teismas
Nurodė Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. gegužės 20 d. nutarimą. Kaip minėta, 2012 m. birželio 28 d. sprendimu Nr. 1-169 patvirtintame Širvintų miesto bendrajame plane (administracinė byla Nr. I-1245-624/2012) nurodoma, kad žemės sklypas (duomenys neskelbtini), Širvintose, patenka į dvi funkcines zonas, pažymėtas indeksais nEl ir uRl. nEl reiškia „Atskirieji želdynai“, t. y. ši zona skirta intensyviam naudojimui įrengiant rekreacinės paskirties želdynus, zona taip pat priskirtina atskirtųjų želdinių, inžinerinės infrastruktūros arba rekreacinės (trumpalaikio poilsio) teritorijoms, čia numatomi įrengti parkai, sodai, kiti poilsiui skirti želdynai. uRl reiškia, kad zona skirta ilgalaikio poilsio objektams, visuomeniniams objektams, atskiriems želdynams. Pagal Žemės sklypų pagrindinės žemės naudojimo paskirties, būdų ir pobūdžių specifikacijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. kovo 17 d. įsakymu Nr. Dl-151, 5.8.1 punktą Rl indeksu pažymėtose rekreacinėse teritorijose gali būti statomi ilgalaikio (stacionaraus) poilsio pastatai, t. y. sanatorijos, poilsio namai, sveikatingumo kompleksai, moteliai, kempingai, turizmo bazės, nakvynės paslaugų namai, jaunimo nakvynės namai, gelbėjimo stotys, kt. Širvintų miesto bendrajame plane numatyta galimybė statyti ilgalaikio poilsio paskirties pastatus ginčo žemės sklype ir su šiuo žemės sklypu besiribojančiame žemės sklype, kurie turi būti suprojektuoti žemės sklypo detaliajame plane. Teismas 2012 m. balandžio 30 d. sprendime administracinėje byloje Nr. I-1245-624/2012 pagal pareiškėjo skundą dėl 2009 m. balandžio 2 d. panaudos sutarties Nr. PA 89/2009-147 nutraukimo, šią sutartį paliko galioti, nurodęs, kad nėra nustatyta, jog valstybinės žemės naudotojas naudoja jam suteiktus žemės sklypus ne pagal panaudos sutartyje nustatytas sąlygas ar nebeatlieka funkcijų, kurioms vykdyti buvo perduotas ginčo žemės sklypas, o aplinkybės, kad valstybinės žemės naudotojas iki šiol nepradėjo realiai įgyvendinti detaliojo plano sprendinių, teismas nelaikė pakankamu pagrindu panaudos sutarčiai nutraukti, todėl konkretus visuomenės poreikis šiems žemės sklypams nėra išnykęs ir jį patvirtina ginčo teritorijos detalusis planas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012 m. lapkričio 20 d. nutartimi paliko šį sprendimą galioti. Taigi panaudos sutartis ginčo žemės sklypui nėra nuginčyta. Teismas pažymėjo, kad iš esmės bendrojo plano sprendimai neprieštarauja 2009 m. balandžio 2 d. panaudos sutarčiai Nr. PA 89/2009-147 ir 8,5 ha teritorijos Širvintos upės dešiniojo kranto (nuo tilto (duomenys neskelbtini) iki užtvankos) Širvintų mieste detaliajam planui, patvirtintam Širvintų rajono savivaldybės tarybos 2005 m. kovo 29 d. sprendimu Nr. 77. Todėl teismas pasisakė, kad 2012 m. birželio 28 d. sprendimu Nr. 1-169 patvirtintame Širvintų miesto bendrajame plane esantys sprendimai dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Širvintose, rodo, jog šis žemės sklypas yra reikalingas visuomeniniams poreikiams, atsakovas planuoja (duomenys neskelbtini), Širvintose esančiame sklype įrengti miesto parką, o ginčo žemės sklypas patenka į valstybės ir savivaldybės poreikiams rezervuotą teritoriją.
Atsakovas 2011 m. lapkričio 11 d. raštu Nr. (6.23)-13-2327 NŽT pateikė darbų programas, kurios yra numatytos žemės sklype (duomenys neskelbtini), Širvintose. Širvintų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. sausio 27 d. įsakymu Nr. 9-88 patvirtinta Širvintų miesto parko (duomenys neskelbtini)investicijų projekto parengimo užduotis, pagal kurią statybos pradžia įrengiant rekreacinę zoną ginčo sklype yra numatyta 2013 metais iš ES lėšų ir kitų finansavimo šaltinių. Širvintų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. sausio 30 d. įsakymu Nr. 9-93 patvirtinta Širvintų miesto parko (duomenys neskelbtini) projektavimo užduotis Širvintų miesto parko (duomenys neskelbtini) sutvarkymui, įrengiant pagrindinę rekreacinę ir aktyvaus laisvalaikio zoną. 2012 m. spalio 5 d. parengta Širvintų miesto parko sutvarkymo projekto dalis, pagal kurią darbai atlikti bei kiti bus atliekami gavus lėšų. Iš 2011 m. lapkričio 21 d. statybos užbaigimo akto matyti, kad įgyvendintas paplūdimio įrengimas besiribojančiuose su ginčijamu žemės sklypu teritorijose, todėl padaryta išvada, kad atsakovas, atsižvelgdamas į finansavimo galimybes, vykdo vientisos teritorijos, kuri bus skirta gyventojų poilsiui ir į kurią patenka ginčijamas žemės sklypas, kūrimo darbus.
Teismas taip pat pažymėjo tai, kad galiojantys ginčo teritorijos Širvintų rajono savivaldybės tarybos 2005 m. kovo 29 d. sprendimu Nr. 77 patvirtinti detaliojo plano sprendiniai ne visiškai atitinka naujo Širvintų rajono savivaldybės patvirtinto 2012 m. birželio 29 d. bendrojo plano sprendinius, nes bendruoju planu teritorijai, į kurį patenka ginčo sklypas, pakeistas naudojimo būdas į ilgalaikio poilsio rekreacinę mažo užstatymo intensyvumo teritoriją. Tačiau tai nepaneigia ginčo sklypo poreikio visuomenei. Ginčo žemės sklypą atsakovas naudoja kaip viešųjų želdinių teritoriją. Nors ginčo sklype nėra visiškai atlikti savivaldybės planuojami darbai, tai vėl nepaneigia realaus poreikio sklypą naudoti visuomenės reikmėms. Teismas, vertindamas pareiškėjo skunde išdėstytą prašymą įpareigoti Širvintų rajono savivaldybės administraciją parengti pareiškėjui natūra grąžintino žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Širvintose, planą ir kitus reikiamus dokumentus ir pateikti juos NŽT, pažymi, kad ginčo sklypas, atsižvelgiant į 2005 m. kovo 29 d. detalųjį planą, 2009 m. balandžio 2 d. panaudos sutartį ir 2012 m. birželio 28 d. patvirtintą Širvintų miesto bendrąjį planą, priskirtas valstybės išperkamajai žemei. Išvardinti dokumentai yra nenuginčyti ir šiuo metu galiojantys. Iš pateiktos medžiagos matyti, kad atsakovas atliko darbus žemės sklype, pagal panaudos sutartį reikalingus visuomenės poreikiams tenkinti, todėl teismas neturi pagrindo konstatuoti, kad ginčo žemės sklype nėra aiškaus ir pagrįsto visuomenės poreikio, taip pat neturi teisinio pagrindo įpareigoti atsakovą parengti pareiškėjui natūra grąžinamo žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Širvintose (kadastrinis Nr. 8955/005:187), planą ir kartu su kitais dokumentais (duomenimis) perduoti jį NŽT. Teismas atmetė pareiškėjo skunde nurodytą reikalavimą įpareigoti Administraciją per šešis mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos parengti pareiškėjui natūra grąžinamo žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Širvintose (kadastrinis Nr. 8955/0005:187), planą ir kartu su kitais dokumentais (duomenimis) perduoti jį NŽT, kaip nepagrįstą.
III.
Pareiškėjas M. J. pateikė apeliacinį skundą (t. II, b. l. 1-4), kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. vasario 22 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti.
Pareiškėjo teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, kad ginčo sklypas priskirtinas valstybės išperkamai žemei. Teritorijos detalusis planas nėra vienintelė ir pakankama sąlyga žemės išpirkimui. Taip pat teismas nepagrįstai sprendė, kad teritorijos detaliajame plane ginčo sklypui yra nurodytas visuomenės poreikis, kurio paskirtis – kita, naudojimo būdas – bendro naudojimo teritorija, naudojimo pobūdis – urbanizuotų teritorijų viešųjų erdvių, suplanuota panaudoti bendro naudojimo želdynams įrengti, užstatyti nesudėtingais I ir II grupės inžinieriais statiniais, laikinais statiniais ir t. t. Pareiškėjo vertinimu, detaliajame plane visuomenės poreikis turi būti išreiškiamas ne žemės sklypo režimų (paskirties, naudojimo būdo ar pobūdžio ir pan.), kurie privalomi visiems žemės sklypo naudotojams, nustatymu, bet įvardijant konkretų visuomenės poreikį, kuriam šis sklypas formuojamas. Kaip matyti iš detaliojo plano sprendinių, ginčo sklypas kartu su kitoje įlankos pusėje esančiu sklypu suformuotas visuomeniniam miesto parkui įrengti. Tokį visuomenės poreikį į žemės sklypą savivaldybė deklaruoja ir kituose dokumentuose. Nagrinėjamoje byloje būtina nustatyti, ar egzistuoja konkretus ir aiškiai išreikštas visuomenės poreikis ginčo sklype įrengti miesto parką, kaip jis apibrėžiamas Želdynų įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje.
Antra, savivaldybės pateikti administraciniai aktai nepatvirtina konkretaus visuomenės poreikio į ginčo sklypą. Vadovaujasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. lapkričio 15 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A492-2599/2012. Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas konkretų visuomenės poreikį grindė išimtinai formalių kriterijų pagrindu, tačiau netyrė ir nevertino faktinio ginčo sklypo naudojimo, nenustatė objektyvių aplinkybių, kurios turėtų pagrįsti konkretų visuomenės poreikį, nors tokią būtinybę akcentuoja ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas minėtoje byloje. Teigia, jog teismas neįvertino savivaldybės pateiktų dokumentų prieštaringumo, o būtent, kad pagal atsakovo pateiktą investicijų projekto parengimo užduotį, patvirtintą Administracijos direktoriaus 2012 m. sausio 27 d. įsakymu Nr. 9-88, joje turėtų būti pateikta išsami informacija apie objekto infrastruktūros sutvarkymo ir įrengimo galimybes, funkcionavimą ir geriausius sprendimus, parengtame investicijų projekte turi būti pagrindžiamos Širvintų miesto parko sutvarkymo ir įrengimo modelių įgyvendinimo galimybės, būtina nurodyti pasirinktų variantų privalumus ir pateikti kiekybinį projektų naudos įvertinimą, pateikti sąmatiniai skaičiavimai ir infrastruktūros sutvarkymo ir įrengimo trimatis modelis. Byloje nėra jokių duomenų, kad šis investicinis projektas būtų parengtas. Administracijos direktoriaus 2012 m. sausio 30 d. įsakymu Nr. 9-93 patvirtinta pakoreguota Širvintų miesto parko (duomenys neskelbtini) projektavimo užduotis, tačiau byloje nėra jokių duomenų apie pirminę projektavimo užduotį. Pakoreguotoje projektavimo užduotyje numatyta, kad jos objektas – Širvintų miesto parko (duomenys neskelbtini)sutvarkymas, įrengiant pagrindinę rekreacinę ir aktyvaus laisvalaikio zoną, esančią (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), Širvintų mieste. Tai atitinka minėto teritorijos detaliojo plano sprendinius, kad visuomeninis parkas turėtų būti įrengiamas abipus įlankos formuojamuose sklypuose Nr. 2 ir Nr. 3, o techninio projekto dalis parengta tik ginčo sklypui, ignoruojant kitą sklypą.
Pagal pakoreguotą projektavimo užduotį turi būti parengtas ir pateiktas pilnos sudėties techninis projektas, perengti techninį projektą ir taisyti projektą pagal ekspertizės pastabas, kol bus gauta teigiama ekspertizės išvada ir kt., o į bylą yra pateikta tik techninio projekto architektūrinė dalis. Savivaldybė nepateikė pilnos sudėties Širvintų miesto parko sutvarkymo techninio projekto (techninio projekto sudėtines dalis numato STR 1.05.06:2010 „Statinio projektavimas“), projekto ekspertizės aktų išvadų ir kitų su tuo susijusių dokumentų. 2011 m. lapkričio 11 d. rašte pateiktoje darbų programoje atsakovas nurodė, kad bus organizuojamas konkursas (paslaugos pirkimas) techninio projekto rengėjui parinkti – 2 mėn. po sąlygų gavimo, tačiau iš pateiktos techninio projekto dalies matyti, kad jį parengė architektė D. K., kuri yra Širvintų rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus vedėja. Vadinasi, techninį projektą parengė pati savivaldybė. Neaiški šio projekto kilmė, jo parengimo aplinkybės.
Atkreipia dėmesį, jog visi savivaldybės pateikti administraciniai aktai ir kiti raštai yra parengti tik po pareiškėjo kreipimosi – 2011 m. lapkričio 11 d. „darbų programa“, investicijų projekto parengimo užduotis bei pakoreguota projektavimo užduotis parengta tik pareiškėjui iniciavus ginčą dėl panaudos sutarties sąlygų laikymosi, 2012 m. spalio 5 d. techninio projekto dalis – kilus ginčui nagrinėjamoje byloje. Pareiškėjo vertinimu, esant ankščiau aptartiems prieštaringumams, teismas visiškai nepagrįstai netenkino prašymų dėl dokumentų ir informacijos išreikalavimo bei liudytojos D. K. šaukimo. Taip pat pažymi, kad teismas neteisingai įvertino 2009 m. balandžio 2 d. valstybinės žemės panaudos sutarties galiojimo faktą, kadangi jos 14 punkte tiesiogiai numatyta, kad sutartis panaudos davėjo reikalavimu nutraukiama prieš terminą, jeigu reikalavimai nutraukti panaudos sutartį prieš terminą yra susiję su Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo ir Atkūrimo įstatymo nuostatomis. Todėl šios sutarties galiojimas nėra teisėtas pagrindas sklypą priskirti valstybės išperkamai žemei.
Trečia, faktinės ginčo sklypo (ne)naudojimo aplinkybės bei savivaldybės veiksmai patvirtina, kad ginčo sklype nėra jokio konkretaus visuomenės poreikio įrengti miesto parką. Teismas nepagrįstai neįvertino teisiškai reikšmingos aplinkybės, kad detaliojo plano sprendiniai iki šios dienos nėra realizuoti, nors nuo detaliojo plano patvirtinimo praėjo beveik 8 metai. Per visą šį laikotarpį savivaldybė sugebėjo tik priimti keletą formalių aktų bei pareiškėjui iniciavus šį ginčą pasodinti keletą medžių. Byloje esančios sklypo fotonuotraukos, antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas bei pačios savivaldybės raštai patvirtina, kad ginčo sklypas yra apskritai nenaudojamas, jau nekalbant apie naudojimą gyventojų poilsiui ar rekreacijai. Šią aplinkybę konstatavo ir Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. balandžio 30 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-1245-624/2012.
Pareiškėjo įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino aplinkybę dėl Širvintų miesto bendrojo plano patvirtinimo, kuriuo didžioji dalis ginčo sklypo priskirta ilgalaikio poilsio rekreacinei mažo užstatymo intensyvumo teritorijai (uR1.1) ir kuriai taikomas reglamentas leidžia sanatorijų, poilsio namų, SPA kompleksų ir pan. statybą. Pažymi, kad bendrasis teritorijos planas iš esmės nustato teritorijos vystymo koncepciją, naudojimo bei apsaugos principus, kuriais turi vadovautis visi planuojamos teritorijos nekilnojamojo turto savininkai, valdytojai ar naudotojai (Teritorijų planavimo įstatymo 2 str. 1 d., 6 str. 1 d., 9 str. 2 d. ir kt.). Taigi tvirtindama miesto bendrąjį planą savivaldybė kartu su visuomene formuoja miesto vystymo koncepciją (viziją). Nagrinėjamu atveju Širvintų rajono savivaldybės taryba nusprendė, kad miesto vizija šiame ginčo sklype kardinaliai skiriasi nuo 2005 metais patvirtinto detaliojo plano sprendinių, t. y. vietoj miesto parko įrengimo planuojama sanatorijų, poilsio namų, SPA kompleksų ir pan. pobūdžio statinių statyba. Esant tokiems bendrojo plano sprendiniams logiškai nesuprantama savivaldybės pozicija, jog šis sklypas ir toliau reikalingas miesto parko įrengimui, kai pati visuomenė bendrojo plano rengimo procese tokio poreikio neįžvelgė.
Galiausiai pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neįvertino savivaldybės pozicijos nepastovumo, o būtent, kad 2008 m. liepos 31 d. raštu pareiškėjui buvo pranešta, kad (duomenys neskelbtini) esantis sklypas pagal teritorijos detalųjį planą yra laisvas ir nepriskiriamas valstybės išperkamai žemei; 2009 m. sausio 16 d. raštu pareiškėjas informuojamas, kad sklypas skirtas visuomenės poreikiams, nes jo paskirtis yra kita, bendrojo naudojimo teritorija, bendro naudojimo želdynams įrengti ir eksploatuoti; 2010 m. sausio 26 d. raštu pareiškėjas informuojamas, kad žemės grąžinimo klausimai gali būti sprendžiami, pakeitus Širvintų miesto bendrojo plano sprendinius. Pareiškėjas dar 2007 metais siūlė ginčo sklype suprojektuoti ir pastatyti 150 vietų viešbutį su konferencijų sale, mašinų stovėjimo aikštele, teniso, krepšinio aikštelėmis, kavine, skulptūrų parku, poilsio zona ir net japonišku sodu, o tokius ketinimus tiek visuomenės, tiek savivaldybės atstovai vertino itin palankiai. Buvo pažymima, kad reikalinga pakeisti miesto bendrąjį planą ir žemės sklypo statusą. Tačiau pakeitus Širvintų miesto bendrojo plano sprendinius savivaldybė vėl grįžta prie savo ankstesnės pozicijos, kad ginčo sklype visuomenės poreikis yra įrengti miesto parką. 2005-2012 m. laikotarpiu savivaldybės pozicija ginčo sklypo atžvilgiu kardinaliai pasikeitė bent 5 kartus. Kyla klausimas, kodėl savivaldybė deklaravo, kad sklypas pareiškėjui bus grąžintas pakeitus miesto bendrąjį planą, tačiau dabar tą padaryti atsisako.
Atsiliepimas
Atsakovas Širvintų rajono savivaldybės administracija atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą (t. II, b. l. 22-26) nurodo, kad su apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.
Atsiliepime pažymi, kad teismo spendime žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Širvintų m., priskyrimas valstybės išperkamai žemei yra išsamiai išnagrinėtas, taip pat nurodytos faktinės aplinkybės, kurios patvirtina, kad žemė naudojama visuomenės poreikiams ir kontroliuojanti institucija NŽT nenurodė, kad žemės sklypas būtų naudojamas ne pagal paskirtį, taigi visuomenės poreikis į šį sklypą yra objektyviai išreikštas. Tą įrodo ir byloje esantys įrodymai, t. y. 2009 m. balandžio 2 d. panaudos sutartis Nr. PA 89/2009-147, numatomos darbų programos žemės sklypams (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), Širvintų m., pateiktos NŽT Širvintų rajono savivaldybės administracijos 2011 m. lapkričio 11 d. raštu Nr. (6.23)-l3-2327, Širvintų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. sausio 27 d. įsakymu Nr. 9-88 patvirtinta Širvintų miesto parko (duomenys neskelbtini)investicijų projekto parengimo užduotis, 2012 m. sausio 30 d. įsakymu Nr. 9-93 patvirtinta Širvintų miesto parko (duomenys neskelbtini)projektavimo užduotis Širvintų miesto parko (duomenys neskelbtini)sutvarkymui, įrengiant pagrindinę rekreacinę ir aktyvaus laisvalaikio zoną, parengta Širvintų miesto parko sutvarkymo techninio projekto dalis želdiniams ir takams įrengti, medžių pirkimą ir pasodinimą įrodantys dokumentai ir kt.
Vadovaujantis Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punktu, žemės sklypas (duomenys neskelbtini), Širvintų m., yra priskirtas valstybės išperkamai žemei, todėl pareiškėjui negali būti grąžinamas natūra, o už jį atlyginama minėto įstatymo 16 straipsnyje nustatyta tvarka. Tai, kad žemės sklypas (duomenys neskelbtini), Širvintų mieste, yra pripažintas valstybės išperkamu ir negali būti grąžinamas pareiškėjui, yra konstatuota ir įsiteisėjusia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. spalio 26 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A10-863/2004. Be to, teisės aktų nustatyta tvarka nėra nuginčyti nei teritorijų planavimo dokumentai, nei Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymai, nei panaudos sutartys, kas įrodo realų ir pagrįstą visuomenės poreikį į žemės sklypą (duomenys neskelbtini), Širvintų m., ir tinkamą šio žemės sklypo naudojimą pagal paskirtį. Mano, kad teismas visiškai ir neformaliai analizavo ir tyrė byloje esančius įrodymus ir visas bylos aplinkybes. Teismas pagrįstai konstatavo, kad atsakovas, atsižvelgdamas į finansavimo galimybes, vykdo vientisos teritorijos, kuri bus skirta gyventojų poilsiui ir į kurią patenka ginčijamas žemės sklypas, kūrimo darbus. Apeliaciniame skunde pateikiami argumentai dėl galimo atsakovo pozicijos nepastovumo, tačiau iš visų byloje esančių įrodymų akivaizdu, kad visuomenės poreikis į ginčo sklypą yra akivaizdus ir nėra išnykęs. Žemės sklypas (duomenys neskelbtini), Širvintose, priskirtinas valstybės išperkamai žemei, todėl nuosavybės teisių atkūrimas į šį žemės sklypą natūra negalimas. Pažymi, kad byloje ginčas vyksta dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Širvintų mieste, todėl visi pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai, nesusiję su ginčo dalyku, nevertintini.
Mano, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino pareiškėjo atstovo prašymų dėl dokumentų ir informacijos išreikalavimo bei liudytojos D. K. šaukimo dėl to, kad byloje yra pakankamai rašytinių faktinių duomenų, pagrindžiančių proceso šalių reikalavimus bei atsikirtimus, šio prašymo tenkinimas būtų užvilkinęs bylos nagrinėjimą. Be to, teismas prijungė visas kitas Vilniaus apygardos administraciniame teisme ir Lietuvos vyriausiajame teisme išnagrinėtas bylas, susijusias su pareiškėjo keliamais reikalavimais, todėl nėra pagrindo teigti, kad teismo sprendimas gali būti priimtas nepilnai ištyrus įrodymus ir tai turėjo reikšmės teisingam bylos išsprendimui.
Vadovaujasi Atkūrimo įstatymo 17 straipsnio 1 dalimi, 18 straipsnio 1 ir 3 dalimis. Teigia, jog Administracijos direktorius atlieka tam tikrus veiksmus nuosavybės teisių atkūrimo natūra į turėtą žemę procese, tačiau sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo nepriima, t. y. nuosavybės teisių neatkuria. Mano, kad pareiškėjo prašymo atsakovui ir skundo teismui reikalavimai skiriasi ir tokiu būdu pareiškėjas prašė teismo įpareigoti atsakovą atlikti veiksmus, kurių neprašė 2012 m. rugpjūčio 10 d. prašyme. Atsižvelgiant ir į šią aplinkybę, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė pareiškėjo skundą. Pareiškėjas prie apeliacinio skundo prideda įrodymus ir apeliaciniame skunde nurodo aplinkybes dėl to, kad pareiškėjas dar 2007 m. siūlė ginčo sklype suprojektuoti ir pastatyti 150 vietų viešbutį su konferencijų sale, mašinų stovėjimo aikštele, teniso, krepšinio aikštelėmis ir kt., o tokius ketinimus tiek visuomenės, tiek savivaldybės atstovai vertino itin palankiai. Tačiau nei šių aplinkybių, nei įrodymų pareiškėjas pirmosios instancijos teismui nebuvo pateikęs, todėl apeliacinės instancijos teisme šios aplinkybės ir įrodymai nenagrinėtini.
Atsiliepimas
Trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimu į pareiškėjo skundą (t. II, b. l. 14-21) nurodo, kad su apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.
Atsiliepime dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Širvintose, priskyrimo valstybės išperkamai žemei mano, kad teismo išvada dėl detaliajame plane išreikšto visuomenės poreikio ginčo žemės sklypui yra pagrįsta ir teisėta. Remiasi Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punktu ir 12 straipsnio 1 dalies 3 punktu bei pažymi, jog jeigu žemės sklypas yra reikalingas visuomenės poreikiams, jis negali būti grąžintas natūra buvusiems savininkams. Remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. lapkričio 15 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A492-2599/2012 ir pažymi, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą nagrinėjamoje byloje, pagrįstai nusprendė, kad detaliajame plane yra nuoroda į visuomenės poreikį, t. y. kad žemės sklype turės būti įrengti bendro naudojimo želdynai. Bendro naudojimo želdynai yra skirti tenkinti visuomenės poreikius, t. y. skirti rekreacijai, bendroms miesto gyventojų poilsio reikmėms tenkinti. Mano, kad tokios nuorodos detaliajame plane pakanka patvirtinti visuomenės poreikio buvimą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra suformavęs teisės taikymo taisyklę, pagal kurią detalusis planas yra tik viena iš sąlygų žemei išpirkti, tačiau vien detaliojo plano buvimas nereiškia, jog nekvestionuojamai yra patvirtinamas konkretaus žemės sklypo objektyviai išreikštas visuomenės poreikis (2011 m. gegužės 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A63-2131/2011). Teismas tinkamai įvertino visus byloje esančius įrodymus ir nustatė, kad visuomenės poreikis nagrinėjamu atveju yra konkretus ir aiškiai išreikštas.
Pažymi, jog žemės sklypas, atsižvelgiant į jo pagrindinę naudojimo paskirtį, naudojimo būdą ir pobūdį, panaudos sutartimi buvo perduotas Širvintų rajono savivaldybės funkcijoms vykdyti. Išdėsto argumentus, jog Širvintų rajono savivaldybės administracija ginčo žemės sklype planuoja įrengti miesto parką su mažosiomis architektūrinėmis formomis (suoliukais, šviestuvais, vaikų žaidimo aikštelėmis, skulptūromis, pažintine informacija, tilteliu per įlanka ir pan.) ir kad pagal Bendrąjį planą ginčo žemės sklypas patenka į valstybės išperkamą žemę. Teismas, atsižvelgdamas į nurodytus dokumentus, pagrįstai nusprendė, kad šie dokumentai yra nenuginčyti ir galiojantys, ir kad atsakovas žemės sklype atliko darbus, reikalingus atlikti siekiant patenkinti visuomenės poreikius. Teismo išvada, kad teismas neturi teisinio pagrindo konstatuoti, kad ginčo žemės sklype nėra aiškaus ir pagrįsto visuomenės poreikio, yra teisėta ir pagrįsta. Išvardyti dokumentai patvirtina konkretų ir aiškų visuomenės poreikį turėti miesto parką. Mano, kad aptartas visuomenės poreikis objektyviai negalėtų būti patenkintas, jei žemė būtų grąžinta natūra, kadangi ginčo žemės sklypas yra poilsio komplekso (zonos), esančio (duomenys neskelbtini), dalis ir jis reikalingas bendroms gyventojų ir Širvintų miesto svečių poilsio reikmėms tenkinti. Visuomenės poreikis bus patenkintas tik įgyvendinus patvirtinto detaliojo plano, kuris nėra nuginčytas ir galioja, sprendinius bei kitus su poilsio komplekso (zonos) sutvarkymu susijusius dokumentus.
Pabrėžtina tai, kad faktą, jog ginčo žemės sklypas yra reikalingas konkrečiam visuomenės poreikiui, pripažino Vilniaus apygardos administracinis teismas administracinėje byloje Nr. I-1245- 624/2012, konstatuodamas, kad detaliuoju planu suplanuotai teritorijai, o taip pat ir žemės sklypui, esančiam (duomenys neskelbtini), Širvintose, yra konkretus visuomenės poreikis: 1,6988 ha žemės sklype (duomenys neskelbtini), kurio paskirtis – kita, naudojimo būdas – bendro naudojimo teritorija, naudojimo pobūdis – urbanizuotų teritorijų viešųjų erdvių, suplanuota panaudoti bendro naudojimo želdynams įrengti, užstatyti nesudėtingais I ir II grupės nesudėtingais inžineriniais statiniais, laikinais statiniais ir t. t. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012 m. lapkričio 20 d. nutartimi pareiškėjo apeliacinį skundą atmetė. Taigi teismai įsiteisėjusiais sprendimu ir nutartimi pripažino, kad ginčo Žemės sklypui yra konkretus ir aiškiai išreikštas visuomenės poreikis. Tai reiškia, kad vadovaujantis ABTĮ 14 straipsniu ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 182 straipsnio 2 punktu (prejudiciniai faktai), konkretus visuomenės poreikis žemės sklypui jau yra nustatytas ir jo nereikia įrodinėti. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012 m. lapkričio 20 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A552-2804/2012, kurioje pareiškėjas ginčijo žemės sklypo panaudos sutartį, konstatavo, kad ginčo žemės sklypai buvo perduoti naudotis Širvintų rajono savivaldybei ir t. t. Teismas teisėtai nusprendė, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja objektyvus visuomenės poreikis ir žemės sklypas negali būti natūra grąžintas pareiškėjui.
Dėl pareiškėjo reikalavimo įpareigoti Administraciją parengti M. J. natūra grąžintino žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Širvintose, planą ir kartu su kitais dokumentais perduoti NŽT nurodo Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punktą ir pažymi, kad pagal šiuo metu galiojančius detalųjį planą, bendrąjį planą ir panaudos sutartį, žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), Širvintose, yra priskirtas valstybės išperkamai žemei. Kadangi nurodyti dokumentai yra galiojantys ir pareiškėjas neprašo jų panaikinti, nėra teisinio pagrindo patenkinti pareiškėjo reikalavimą įpareigoti Administraciją parengti natūra grąžintino žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Širvintose, planą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas atmestinas.
Nagrinėjamos bylos dalykas – įpareigoti atsakovą per šešis mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos parengti pareiškėjui natūra grąžinamo žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Širvintose (kadastro Nr. 8955/0005:187), planą ir kartu su kitais dokumentais (duomenimis) perduoti jį Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos.
Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs administracinę bylą, įvertinęs ginčo santykių teisinį reguliavimą, faktines bylos aplinkybes ir proceso šalių pateiktus argumentus, LVAT ir Konstitucinio teismo praktiką 2013 m. vasario 22 d. sprendimu pareiškėjo skundo netenkino.
Pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (2002 m. spalio 29 d. įstatymo Nr. IX-1157 redakcija) 4 straipsnio 2 dalį, žemė grąžinama natūra turėtoje vietoje piliečiui arba piliečiams bendrosios nuosavybės teise, išskyrus žemę, pagal šio įstatymo 12 straipsnį priskirtą valstybės išperkamai žemei ir žemę, kurios šio straipsnio 10 dalyje nurodytu atveju susigrąžinti turėtoje vietoje piliečiai nepageidauja. Šio įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad žemė yra išperkama valstybės ir už ją atlyginama pagal šio įstatymo 16 straipsnį, jeigu ji iki 1995 m. birželio 1 d. buvo miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose ir pagal įstatymus nustatyta tvarka patvirtintuose detaliuosiuose planuose yra užimta: pastatams, statiniams ar įrenginiams (statomiems arba pastatytiems) eksploatuoti reikalingų žemės sklypų; kitų naudojamų ar naujų infrastruktūros objektų - įvairių veiklos sričių, aptarnaujančių ūkį ir gyventojus, užtikrinančių krašto, gyventojų saugumą, gamtos ir kultūros vertybių apsaugą, komplekso (energetika, transportas, ryšiai, statyba, švietimas, sveikatos apsauga, rekreacija bei turizmas, gamtos ir kultūros vertybių apsauga bei atliekų sutvarkymas, krašto, civilinė ir priešgaisrinė sauga) teritorijų; žemės sklypų, numatomų naudoti uostams ir jų įrenginiams, valstybiniams geležinkeliams, magistraliniams vamzdynams, aukštos įtampos elektros linijoms tiesti, svarbioms valstybinės reikšmės statyboms, bendroms gyventojų reikmėms, visuomeninei statybai bei rekreacijai; valstybinių geodezinių, gravimetrinių ir astronominių tinklų punktams įtvirtinti; gamtos, archeologijos ir istorijos kompleksų bei objektų apsaugos reikalams; savivaldybių funkcijoms vykdyti reikalingų komunalinio ūkio, socialinių, švietimo, kurortinio gydymo, rekreacijos, reabilitacijos, poilsio tikslams skirtų objektų, kurių svarbą vietos bendruomenei savo sprendimu pripažįsta savivaldybės taryba, eksploatacijai ir bendram (viešam) naudojimui; įgyvendinti valstybei svarbius ekonominius projektus, kurių valstybinę svarbą savo sprendimu pripažįsta Seimas arba Vyriausybė; žemės sklypų, numatomų perduoti individualiai statybai nuosavybėn neatlygintinai asmenims, pagal šio įstatymo 5 straipsnio 2 dalį, jeigu jie jau suprojektuoti grąžintinoje piliečiui žemėje.
Kaip matyti iš bylos medžiagos, pareiškėjas yra pretendentas atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko S. J. iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdytą žemę (17,22 ha), buvusią Širvintų rajone, Paširvinčio polivarke, o dabar patenkančią į Širvintų miesto teritoriją. Pareiškėjas turi nuosavybės teises į 8,61 ha. Vilniaus apskrities viršininko sprendimais (2000 rugsėjo 25 d. sprendimas Nr. 89401-53, 2004 m. liepos 22 d. sprendimas Nr. 10-89401-140, 2006 m. spalio 30 d. sprendimas Nr. 2.10-89-12147) jam atkurtos nuosavybės teisės į 6,3834 plotą. Taigi M. J. iki šiol neatkurtos nuosavybės teisės į 2,2266 ha žemės plotą.
Konstitucinis Teismas 2001 m. balandžio 2 d. nutarime yra iš esmės išaiškinęs, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) 23 straipsnio 3 dalyje nurodyti visuomenės poreikiai, kuriems įstatymo nustatyta tvarka ir teisingai atlyginant gali būti paimta nuosavybė – tai visos visuomenės ar jos dalies interesai, kuriuos valstybė, vykdydama savo funkcijas, yra konstituciškai įpareigota užtikrinti ir tenkinti. Visuomenės poreikiai, kuriems pagal Konstitucijos 23 straipsnio 3 dalį gali būti paimama nuosavybė – tai visuomet konkretūs ir aiškiai išreikšti visuomenės poreikiai konkrečiam nuosavybės objektui. Atsižvelgdamas į Konstitucinio Teismo doktriną Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra ne kartą konstatavęs, kad galimybė grąžinti laisvą (neužstatytą) žemę turėtoje vietoje turi būti siejama su realaus ir pagrįsto visuomenės poreikio konkrečiai žemei buvimu ar nebuvimu (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. birželio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A10-640/2007). Be to, pažymima, kad žemės išpirkimo atvejus jungia esminis ir pagrindinis požymis – konkretus visuomenės poreikis pageidaujamai grąžinti natūra žemei. Šio poreikio buvimas turi būti išreikštas atitinkamose nuorodose atitinkamos teritorijos detaliajame plane. Jeigu tokios nuorodos teritorijos detaliajame plane nėra, sklypas (piliečiui pageidaujant) turi būti jam grąžintas natūra; jeigu yra požymiai, jog prašomas grąžinti natūra žemės sklypas turi visuomenės poreikį (pvz., toks poreikis įžvelgiamas iš miesto bendrojo ar teritorijos specialiojo planų), o teritorijos, kurioje yra šis sklypas, detalusis planas dar nėra patvirtintas, žemės grąžinimas natūra nėra galimas, kol toks detalusis planas bus patvirtintas ir jame nebus atitinkamos nuorodos į apibūdinančias visuomenės poreikį aplinkybes, išvardintas Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punkte (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2003 m. kovo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A11-263/2003, Administracinių teismų praktika Nr. 4, 278 psl.).
Kita vertus, pažymėtina, jog detalusis planas yra tik viena iš sąlygų žemę išpirkti, vien detaliojo plano buvimas nereiškia, kad nekvestionuojamai yra patvirtinamas konkretaus žemės sklypo objektyviai išreikštas visuomenės poreikis. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo plenarinės sesijos 2003 m. kovo 24 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A5-63/2003 (Administracinių teismų praktika Nr. 4, 350 psl.) apibūdinta detaliojo plano reikšmė nuosavybės teisių atkūrimo procese nurodant, kad šiais planais nustatomas tam tikros teritorijos juridinis statusas, kuris yra susijęs su teritorijoje vykdomos veiklos tam tikrų sąlygų nustatymu. Visas detalusis planas (ar jo atskiros dalys) visada susiję su konkrečiu, vietos atžvilgiu aiškiai nustatomu (identifikuojamu) sklypu (teritorija). Sąlygų, kurioms esant išlikusį nekilnojamąjį turtą išperka valstybė, buvimas Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punkto prasme kiekvienu konkrečiu atveju turi būti vertinamas atsižvelgiant į kiekvienam individualiam ginčo atvejui reikšmingų aplinkybių visumą, kadangi, kaip minėta, žemės išpirkimo atvejus jungia esminis ir pagrindinis požymis – konkretus visuomenės poreikis pageidaujamai grąžinti natūra žemei (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. balandžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-572/2010).
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, atsižvelgęs į nurodytus išaiškinimus, taip pat yra apibendrinęs, jog norint žemę priskirti valstybės išperkamai, būtina nustatyti esant visumą tokių faktinių aplinkybių: 1) yra visuomenės ar jos dalies interesai, kuriuos valstybė, vykdydama savo funkcijas, yra konstituciškai įpareigota užtikrinti; 2) ar tie visuomenės interesai ar jo dalies interesai yra konkretūs ir aiškiai išreikšti ir 3) ar tų interesų nebūtų galima patenkinti, jeigu turtas būtų grąžintas natūra (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. birželio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-927/2008). Taigi norint žemę priskirti prie valstybės išperkamos, būtina konstatuoti visų aptartų sąlygų, kylančių iš pačios Konstitucijos, egzistavimą.
Byloje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos valstybė 2009 m. balandžio 2 d. valstybinės žemės panaudos sutartimi 1,6988 ha žemės sklypą (kadastro Nr. 8955/0005:187), esantį (duomenys neskelbtini), Širvintų mieste, neatlygintinai laikinai (30 metų) perdavė naudotis Širvintų rajono savivaldybei. Šioje sutartyje nurodyta, kad perduodamo žemės sklypo pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis, naudojimo būdas ir pobūdis – kitos paskirties (bendro naudojimo teritorijos (urbanizuotų teritorijų viešųjų erdvių)). Taip pat šis žemės sklypas, Širvintose, patenka į Širvintų rajono savivaldybės tarybos 2005-03-29 sprendimu Nr. 77 patvirtintu 8,5 ha teritorijos Širvintų upės dešiniojo kranto (nuo tilto (duomenys neskelbtini) iki užtvankos) Širvintų mieste detaliuoju planu suplanuotą teritoriją, pagal kurio (detaliojo plano) sprendinius minėta teritorija reikalinga vietos savivaldybės funkcijoms vykdyti. Minėto detaliojo plano aiškinamajame rašte pažymėta, kad abipus įlankos suformuojami du Nr. 2 (plotas—32439 m²) ir Nr. 3 (plotas—16988 m²) bendro naudojimo būdo, bendro naudojimo želdynams įrengti ir eksploatuoti pobūdžio sklypai visuomeniniam miesto parkui įrengti. Ši teritorija yra vizualiai patraukliausių ir išraiškingiausių vietų Širvintų mieste. Šioje teritorijoje planuojamas užstatymas I grupės ir II grupės nesudėtingiems inžineriniams statiniams arba laikiniems statiniams (pavėsinės, stoginės, pergolės, atraminės sienelės, baseinai su fontanu ir be jo, atviras žiūrovinis statinys: vasaros teatro scena, estrada, šokių aikštelė, atviros sporto ir žaidimų aikštelės su įranga, šunų dresavimo įrenginiai, stacionarūs ir laikini atrakcionai ir pan.). Pagal Širvintų rajono savivaldybės tarybos 2012-06-28 sprendimu Nr. 1-169 patvirtino Širvintų miesto bendrojo plano sprendinius, žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), Širvintose, priskirtas dvejoms teritorijoms (uRl – ilgalaikio poilsio rekreacinės mažo užstatymo intensyvumo teritorijos ir nEl – rekreacinės paskirties želdynai). Atitinkami duomenys (žemės sklypo naudojimo būdas ir pobūdis, panaudos sutarties sudarymo faktas ir panaudos gavėjas) fiksuoti 2009 m. balandžio 8 d. nekilnojamojo turto registro išraše-pažymėjime apie nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių į jį įregistravimą nekilnojamojo turto registre Nr. 626863.
Atsakovo pateikti dokumentai rodo, kad po panaudos sutarties sudarymo atliekami veiksmai, susiję su ginčo teritorijos infrastruktūros vystymu, t. y. jos pritaikymu visuomenės poreikiams tenkinti. Širvintų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. sausio 27 d. įsakymu Nr. 9-88 patvirtinta Širvintų miesto parko (duomenys neskelbtini), į kurį patenka ir ginčijamas žemės sklypas, investicijų projekto parengimo užduotis. Įgyvendinant projektą numatoma įrengti maudymosi ir sporto zonos, higienos statinius, nuo paplūdimio iki tilto per Širvintos upę nutiesti dviračių ir pėsčiųjų taką, palei kurį pastatyti suoliukus, įrengti apšvietimą. Atsakovo direktoriaus 2012 m. sausio 30 d. įsakymu Nr. 9-93 patvirtinta pakoreguota Širvintų miesto parko (duomenys neskelbtini) projektavimo užduotis.
Taip pat baigtas įgyvendinti Europos Sąjungos lėšomis finansuojamas projektas „Paplūdimio įrengimas prie užtvenktos Širvintos upės Širvintų mieste“. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus vedėjo 2011 m. lapkričio 7 d. potvarkiu Nr. (23.1)-P3-2471 sudaryta komisija 2011 m. lapkričio 21 d. statybos užbaigimo aktu konstatavo, kad statinių, nurodytų šio akto 5 punkte statyba baigta (paplūdimys kartu su jame esančiais statiniais yra pripažintas tinkamu naudoti).
Be to, M. J. 2011 m. lapkričio 7 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą dėl įpareigojimo Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos nutraukti 2009 m. balandžio 2 d. valstybinės žemės panaudos sutartį Nr. PA 89/2009-147. Pareiškėjo skundas 2012 m. balandžio 12 d. sprendimu atmestas kaip nepagrįstas, kuri nepakeistą paliko ir apeliacine tvarka išnagrinėjęs bylą Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas.
Taigi visuma aplinkybių patvirtina, kad ginčo sklypas patenka į teritoriją, kuriai detaliuoju planu nustatytas aiškus ir konkretus visuomenės poreikis. Grąžinus šį žemės sklypą natūra pareiškėjui, šio poreikio tenkinimas pasidarytų neįmanomas. M. J. apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai, jog teritorijos detalusis planas nėra vienintelė ir pakankama sąlyga žemės išpirkimui, įrodymais nepatvirtintas konkretus visuomenės poreikis, nepateiktas techninis projektas ir kt., atmestini kaip nepagrįsti. Šio ginčo išsprendimui nėra reikšminga ir nurodyta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencija (2012 m. lapkričio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-2599/2012).
Pirmosios instancijos teismas savo sprendime teisingai pažymėjo, kad teismas, vertindamas pareiškėjo skunde išdėstytą prašymą įpareigoti Širvintų rajono savivaldybės administraciją parengti pareiškėjui natūra grąžintino natūra žemės sklypo, esančio (kadastro Nr. 8955/005:187), Širvintose, planą ir kitus reikiamus dokumentus ir pateikti juos Nacionalinei žemės tarnybai, pažymi, kad ginčo sklypas, atsižvelgiant į 2005-03-29 detalųjį planą, 2009-04-02 panaudos sutartį ir 2012-06-28 patvirtintą Širvintų miesto bendrąjį planą, priskirtas valstybės išperkamajai žemei bei atsakovas atliko darbus žemės sklype, pagal panaudos sutartį reikalingus visuomenės poreikiams tenkinti, todėl teismas neturi pagrindo konstatuoti, kad ginčo žemės sklype nėra aiškaus ir pagrįsto visuomenės poreikio, taip pat neturi teisinio pagrindo įpareigoti atsakovą parengti pareiškėjui natūra grąžinamo žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Širvintose (kadastrinis Nr. 8955/005:187), planą ir kartu su kitais dokumentais (duomenimis) perduoti jį Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos. Apeliacinio skundo argumentais naikinti teismo sprendimą nėra jokio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. vasario 22 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo M. J. apeliacinį skundą atmesti.
Nutartis neskundžiama.